REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Agentūrai ,„Standard & Poor’s” sumažinus JAV kredito reitingą, panašus likimas laukia ir Prancūzijos bei Didžiosios Britanijos.

REKLAMA
REKLAMA

Dėl lėto ekonomikos augimo ir didėjančių skolų Europos ekonomikos galiūnės priartėjo prie pat kredito reitingo sumažinimo slenksčio.

REKLAMA

Praėjusį pirmadienį žlugus bandymui apdrausti Prancūzijos skolą rinkos gavo signalą, kad po JAV smukdyti rinkas gali būtent ji.

,,Prancūzija atsidūrė padėtyje, kur labai lengva prarasti aukščiausią agentūrų įvertinimą”, – skelbiama finansinių paslaugų įmonės BBH pranešime.

Neriboja deficito

Didžiausias dirgiklis reitingų agentūroms šiuo metu yra galimybė, kad Prancūzijos vyriausybė nesugebės įtikinti parlamento priimti biudžeto deficitą ateityje ribosiančio įstatymo.

REKLAMA
REKLAMA

,,Nors pagal finansų padėtį Prancūzija dabar yra arčiausiai JAV likimo, atsižvelgiant į jos vertybinių popierių padėtį reitingo sumažinimas mažai tikėtinas”, – ,,Reuters” sakė ,,Citi” banko palūkanų strategijos vadovas Markas Schofieldas.

„S&P“ dar birželį buvo paskelbusi, kad Prancūzijos AAA reitingas neišvengiamai mažės, jei nebus įgyvendintos jos finansų sistemos reformos. Pasak agentūros ekonomistų, šalis privalo subalansuoti savo biudžetą per ateinančius penkerius metus. Vis dėlto tai – mažai tikėtina prisiminus, kad Prancūzija to nesugeba padaryti nuo 1974 metų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Brangiausias draudimas

Iš euro zonos valstybių, turinčių AAA reitingą, daugiausia už savo skolos draudimą moka Prancūzija. Ji taip pat turi didžiausią biudžeto deficitą ir valstybės skolą, kuri, prognozuojama, kitąmet sieks 86,9 proc. BVP. Skola gali dar labiau išaugti Prancūzijai padedant pietinėms euro zonos nelaimėlėms.

,,Jei rudenį nebus patvirtinta konstitucinė biudžeto reforma, reitingų agentūros privalės veikti”, – ,,Financial Times” tvirtino ,,Deutsche Bank” analitikas Gillesas Moecas. Jis nesiryžo lyginti Prancūzijos su JAV, tačiau pabrėžė, kad Prancūzija dar turi vilčių.

REKLAMA

Mažiau pažeidžiama

Euro zonos autsaiderė Britanija, turinti savo valiutą ir galinti laisvai reguliuoti palūkanų normas, šiuo metu atrodo mažiau pažeidžiama, tačiau reitingų agentūros taip pat gali peržiūrėti jos padėtį dėl silpnos ekonominės padėties.

Britanija turi net didesnį biudžeto deficitą ir valstybės skolą nei Prancūzija, tačiau per lėtas jos ekonomikos atsigavimas kelia didžiausią grėsmę šalies kredito reitingui.

Agentūra ,,Moody’s” birželį įspėjo persvarstysianti Britanijos reitingą atsižvelgdama į nekonsoliduotus jos finansus ir ekonominę būklę.

REKLAMA

Britanijos opozicija ragina mažinti mokesčius, dalis apžvalgininkų puolė sieti praėjusios savaitės riaušes Londone su sunkia ekonomine padėtimi.

M. Schofieldo teigimu, ekonomikos lėtėjimas ir galimi politiniai nesutarimai Britanijai kelia didelę riziką. ,,Lėtas ekonomikos augimas neišvengiamai reiškia mažesnį mokesčių surinkimą ir galimas didesnes išlaidas socialinei apsaugai, kurios vėl kels valstybės skolą”, – kalbėjo jis. Vis dėlto panašu, kad investuotojų pasitikėjimas šalimi išlieka didelis.

Grėsmė – keturioms

Iš aukščiausio reitingo valstybių sąrašo pirmąkart pasitraukus JAV, šiuo metu yra 13 AAA investicinį reitingą turinčių valstybių.

Be kelių nykštukinių šalių, šį reitingą vis dar turi Australija, Kanada, Danija, Vokietija, Olandija, Norvegija, Singapūras, Švedija, Šveicarija ir jį prarasti rizikuojančios Austrija, Suomija, Didžioji Britanija bei Prancūzija.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

FAKTAI: Pavojus AAA

Austrijos verslas labai susietas su PIIGS šalimis ir Rytų Europa, todėl jos prekybos deficitas auga. Šalies skola siekia 70,4 proc. BVP.

Suomijos reitingui didžiausia grėsmė kyla dėl augančio nedarbo, didelę jos IT rinkos dalį užimančios ,,Nokia” bendrovės sunkumų ir deficitinio biudžeto.

Didžioji Britanija rizikuoja netekti reitingo dėl prastos ekonominės būklės, didelio nedarbo ir valstybės skolos, kuri pernai siekė 76,5 proc.

Prancūzijai didžiausią riziką kelia skola ir biudžeto deficitas: 2008 metais deficitas siekė 3,4 proc. BVP, 2010 metais – jau 7,8 proc. BVP. Valstybės skola per tą laiką išaugo nuo 68 iki 84 proc. BVP.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų