skolos

Nors Europoje daugiausiai problemų keliančia šalimi vienbalsiai būtų išrinkta Graikija,  tokių „nuodėmingai švaistūniškų“  sąjungos narių yra kur kas daugiau.   Remdamiesi 2010 metų šalies skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykiu, pateikiame jums Europos Sąjungos (ES) šalis - skolų rekordininkes. 1 vieta. Graikija Šalies skolos ir BVP santykis 2010 metais viršijo 140 proc. (144,9 proc.) Tai buvo aukščiausias rodiklis visoje ES. 2 vieta.

Nors Graikija pastaruoju metu linksniuojama kaip bene kalčiausia šalis dėl visų euro zonos bėdų, Europos šalių lyderiai sukandę dantis nepaliauja kurti planų, kaip ją išgelbėti. Šaliai lapkritį planuojama skirti jau šeštoji euro zonos šalių ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) išmoka – 8 mlrd. eurų. Graikijos bankai kreditoriai sutinka nurašyti iki 40 proc. valstybės skolų.

Euro zonos šalių strategija „gyvenk šia diena“ priėjo liepto galą. Graikijos bėdos nėra opiausia problema, didesnė bėda ta, kad šalys į euro zoną stojo jau turėdamos dideles skolas arba, kitaip tariant, Europą purtanti skolų krizė buvo tarsi užprogramuota. Jungdamosios į euro zoną šalys neteko galimybės pačios spausdinti pinigus, tačiau joms buvo suteikta proga pigiau skolintis.

Antradienį aukso kaina stabili, nes investuotojai laukia Europos lyderių plano, padėsiančio įveikti euro zonos skolų krizę. Kainą taip pat palaiko fizinio aukso paklausa iš Azijos. Investuotojų optimizmas išaugo po savaitgalį vykusių Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimų. Jų metu Europos lyderiai aptarė priemones, padėsiančias kovoti su regiono krize, tačiau galutinį sprendimą jie paskelbs po trečiadienį vyksiančio posėdžio. Aukso kaina antradienį buvo mažai pakitusi ir siekė 1 tūkst.

Valstybės skoloms grąžinti ir palūkanoms mokėti Lietuva jau nuo kitų metų privalės skirti maždaug po 5 milijardus litų. Pasak Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūno Algirdo Butkevičiaus, skolos tvarkymo išlaidos taip žaibiškai neaugtų, jeigu valdančioji dauguma turėtų skolinimosi strategiją.

Praėjusią savaitę raktinė frazė pasaulio finansų rinkose buvo „euro zonos gelbėjimo planas“. Europos lyderiams toliau bandant rasti galimą sprendimo būdą Graikijos skolos problemoms bei bankinės sistemos stabilumo užtikrinimui, rinkos atrodė labai neramios. To galima tikėtis ir šią savaitę, bent jau iki trečiadienio. Iki tos dienos, pasak Vokietijos kanclerės Angelos Merkel, turi būti pasiekti konkretūs sprendimai, kaip toliau bus sprendžiama euro zonos krizė.

Europos Sąjungos lyderiams nepavyko pasiekti didesnės pažangos rengiant kovos su vis gilėjančia skolų krize strategiją, nors finansų rinkos tikėjosi išgirsti apie ryžtingas priemones. Prancūzijos prezidentas Nikolia Sarkozi (Nicolas Sarkozy) pripažino, kad Paryžiaus pasiūlymas dėl Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) pertransformavimo į banką, kas leistų jam skolintis iš Europos centrinio banko (ECB), pasmerktas žlugti, nes nei Vokietija, nei ECB su šiuo pasiūlymu nesutiks.

Graikijos bankai kreditoriai sutiko sumažinti skolų krizės drebinamos šalies įsiskolinimą ir nurašyti iki 40 proc. skolų. Tuo tarpu ES valdžia reikalauja nurašyti mažiausiai 50 proc. Graikijos skolų. Euro zonos politikai ir bankininkai iki šiol niekaip negali prieiti bendros nuomonės dėl Graikijos skolos dydžio peržiūrėjimo. Savaitgalį Belgijos sostinėje prasidėjo ES viršūnių susitikimas.

Apie sunkiai besiverčiančius ir skurdą bei nepriteklių kenčiančius žmones spauda rašo beveik kasdien, bet dažnai šios istorijos ištirpsta optimizmu nenuteikiančioje statistikoje. Tokie žmonės sulaukia įvairių visuomenės vertinimų: nuo atjautos iki atviro pasmerkimo, bet norim, ar nenorim, jie gyvena šalia mūsų. Būdas „uždirbti“ – pinigų kaulijimas gatvėje Į naujienų portalo „Balsas.

Pasaulio rinkos dalyviai vis garsiau kalba, jog netikrumas dėl JAV ūkio, Europos valstybių skolos stabdo ekonomikų augimą, galima recesija. Nervingas fonas pasaulyje, tikėtina, turės įtakos ir Lietuvos ekonomikai – ji arba augs nedaug, arba taip pat pateks į recesijos gniaužtus. Daugėja ženklų, kad pasaulio ūkio recesijos baimės, panašu, virs tikrove – Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sumažino viso pasaulio ekonomikos augimo prognozę nuo 4,3 proc. iki 4 proc. šiais metais.

Vokietija ir Prancūzija sutaria dėl pagrindinių klausimų, susijusių su euro zonos skolų krizės sprendimu, teigia Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel), informuoja AP. Ketvirtadienį rinkas prislėgė naujiena, kad Prancūzijos prezidentas Nikolia Sarkozi (Nicolas Sarkozy) šalies politikams pareiškė, jog derybos dėl euro zonos skolų krizės sprendimo atsidūrė aklavietėje, nes Paryžius ir Berlynas nesusitaria dėl Europos finansinio stabilumo fondo galių didinimo.

Penktadienį euras nusilpo prieš Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą, nes mažėja viltys, kad Senojo žemyno lyderiai sekmadienį pajėgs išspręsti euro zonos skolų krizę. Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu susilpnėjo 0,2 proc., iki 1,3742 JAV dolerio, jenos atžvilgiu - 0,2 proc., iki 105,41 jenos, o Šveicarijos franko atžvilgiu - 0,7 proc., iki 1,2235 franko.

Rugpjūčio mėnesį prasidėjęs nerimas dėl pasaulio ekonomikos augimo perspektyvų nebuvo trumpalaikis pasitikėjimo susvyravimas. Euro zonos valstybių skolos problemos išlieka itin aktualios, o Europos institucijos dar nesugebėjo surasti adekvataus, greito ir įtikinančio jų sprendimo būdo. Nerimas dėl eksporto rinkų tvarumo neaplenkė ir Lietuvos gyventojų bei įmonių – pastaruoju metu pasitikėjimo rodikliai pastebimai sumažėjo.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy šalies politikams pareiškė, kad derybos dėl euro zonos skolų krizės sprendimo atsidūrė aklavietėje, nes Paryžius ir Berlynas nesusitaria dėl Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) galių didinimo. Trečiadienį vakare N. Sarkozy Frankfurte susitiko su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir bandė rasti išeitį prieš sekmadienį vyksiantį Europos lyderių susitikimą. Po susitikimo N. Sarkozy ir A. Merkel atsisakė bendrauti su žurnalistais.

Prancūzija ir Vokietija nutarė padidinti euro zonos gebėjimo fondą iki 2 trilijonų eurų (6,9 trln. Lt), antradienį pranešė britų laikraštis „The Guardian“. Šis pranešimas paskatino JAV akcijų rinkos ir euro kurso augimą, nors rinkose ir abejojama tokio susitarimo realumu. Kiek anksčiau Vokietijos kanclerė Angela Merkel perspėjo, kad bloko lyderiai neišspręs krizės problemos per vieną viršūnių sutikimą.

Georges'as Sorosas ir 95 įtakingi „sunerimę europiečiai“ ragina Europos Sąjungos valdžią neleisti sugriūti pasaulio finansų sistemai. Išgelbėti euro zoną gali tik neatidėliotini ir suderinti Europos valdžios veiksmai, kitu atveju jos problemos sukels pasaulinės finansinės sistemos griūtį. Su tokiu įspėjimu į Europos Sąjungos (ES) valdžią kreipėsi Amerikos milijardierius G. Sorosas ir 95 įtakingi Europos politiniai veikėjai, ekonomistai ir verslininkai.

Investicijų veteranas Jimas Rogersas mano, kad finansinė parama bankams neišspręs skolų krizės ir euro zonos vadovai turėtų leisti su sunkumais susiduriantiems bankams žlugti. Televizijai CNBC J. Rogersas sakė, kad tikisi, jog Europos centrinis bankas (ECB) seks JAV Federalinio rezervų banko pėdomis ir imsis kiekybinio palengvinimo politikos. „Tai, ką jie daro Europoje, yra bandymas išspręsti vienadienes problemas, o ne išspręsti sisteminius trūkumus, – mano investuotojas.

Lietuvoje sparčiai mažėja įmonių bankrotų. Bet kitąmet vis tiek ketinama padvigubinti mokesčius, skirtus padengti žlugusių įmonių skolas darbuotojams, rašo ,,Lietuvos rytas”. Mūsų šalies darbdaviai 2012 metais greičiausiai mokės dvigubai didesnes įmokas į Garantinį fondą. Jis yra skirtas atsiskaityti su bankrutavusių bendrovių darbuotojais, jeigu jiems darbdaviai liko skolingi. Praėjusią savaitę Ūkio ministerija įregistravo įstatymo pataisą, kuri didina darbdavių įmokas nuo 0,1 proc.

Klaipėdos savivaldybė dar nėra iki galo atsiskaičiusi su „Švyturio“ areną pastačiusia bendrove „Vėtrūna“. Skola jai siekia net 17 mln. litų. Pasak „Vėtrūnos“ valdybos pirmininko Vytauto Banio, už naują areną liko skolinga ir Kauno savivaldybė. Tiesa, pastarosios skola gerokai mažesnė – maždaug 8 mln. Lt. „Tikimės, kad atsiskaitys kuo greičiau. Savivaldybės mums sako, kad stengiasi spręsti šiuos klausimus, mes laukiame“, – sakė V. Banys.

Kad gautų paskolą iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), Baltarusija turi laikytis įsipareigojimo įgyvendinti reformas ir imtis konkrečių veiksmų, teigia TVF delegacijos Baltarusijoje vadovas Christopheris Jarvis, informuoja „RIA Novosti“. Baltarusija TVF pagalbos paprašė birželį po to, kai jai teko devalvuoti rublį dėl didelio prekybos deficito, atlyginimų didinimo ir vyriausybės išduotų paskolų prieš gruodį vykusius prezidento rinkimus.

Šiais metais Lietuva yra tarp sparčiausiai augančių ekonomikų Europos Sąjungoje (ES), ją lenkia tik Estija, Latvija yra trečioje vietoje, skelbiama apžvalgoje „Ernst & Young“ euro zonos ekonomikos prognozė“. Antrąjį ketvirtį Lietuvos BVP didėjo 6,3 proc., kai Estijos ir Latvijos atitinkamai – 8,4 ir 5,7 procento. Prognozuojama, kad, palankiai susiklosčius aplinkybėms, 2011 m. Lietuvos BVP augs iki 5,5 proc. ir toliau išlaikys stabilų tempą: 2012 m. – 4,2 proc., 2013 m. – 6,2 proc.

Stambiausios pasaulio ekonomikos paragino Europą atsisakyti neryžtingumo ir per savaitę suderinti skolų krizės, keliančios grėsmę pasaulio ekonomikai, įveikimo planą.

(Papildyta 16:03 val.) G20 finansų ministrai susitarė paremti TVF ir vykdyti fiskalinio konsolidavimo politiką. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) turi turėti reikalingų lėšų būtinoms funkcijoms, o pasaulinės ekonomikos šalys lyderės – vykdyti fiskalinio konsolidavimo politiką. Tokias pagrindines išvadas paskelbė šeštadienį Paryžiuje Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalių ministrai.

Mažiausiai 50 iš 91 Europos bankų gali neišlaikyti eilinių streso testų, daug griežtesnių nei analogiški patikrinimai, atlikti šių metų liepą. Bendras būtino bankų kapitalo deficitas gali siekti 139 mlrd. eurų. Tokią prognozę penktadienį paskelbė JAV bankas „Goldman Sachs“. Analitikai pažymi, kad bankų rekapitalizacija nepadės įveikti nei bankų, nei skolų krizės tol, kol euro zonos šalių ekonominė politika nebus perorientuota į valstybės skolos lygio stabilizavimą.

Tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor's“ viena padala sumažino Ispanijos ilgalaikio skolinimosi reitingą nuo AA iki AA-, praneša BBC. Tokį agentūros sprendimą lėmė silpnas Ispanijos ekonomikos augimas ir didelė privataus sektoriaus skola.

Europos bankams reiktų pritraukti apie 200 mlrd. eurų kapitalą, kad papildytų savo rezervus krizės atveju. Tokį pasiūlymą pateikė Europos bankų priežiūros agentūra (EBA), skelbia BBC. EBA nori, kad bankai padidintų savo kapitalo rezervą iki 9-10 proc. nuo viso turto. Pagal Bazelio sutartis bankai įsipareigoja, kad jų kapitalas sudarytų 8 proc. nuo turto, tačiau iš tikrųjų daugelis kreditinių institucijų šios normos nesilaiko.

JAV Pensilvanijos valstijos sostinei keliama bankroto byla, po to kai ji pripažino nebegalinti panešti milžiniškos skolų naštos, rašo cnbc.com. Harisburgo miesto taryba nusprendė prašyti teismo apsaugos nuo bankroto bylos kėlimo, po pusantrų metų trukusių bandymų sumažinti 300 mln. dolerių siekiančią miesto skolą. Politinės kovos, ar miestas turėtų paskelbti apie restruktūrizaciją tebesitęsia, bet miesto savivaldybės taryba jau paskelbė, kad kito kelio nebėra.

Jungtinių Valstijų iždo sekretorius Timothy Geithneris teigia, kad tam, jog išspręstų euro zonos skolų krizę, Europos lyderiai turi imtis rimtesnių priemonių nei vien bankų rekapitalizacija. „Jie turi užtikrinti, kad svirduliuojančios didžiosios Europos ekonomikos galėtų skolintis įperkamomis palūkanomis. Jie supranta, kad turės padaryti daugiau, nei padarė iki šiol“, - duodamas interviu „Bloomberg“ sakė T. Gaitneris.

Euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas, Liuksemburgo premjeras Jean'as Claude'as Junckeris pasiūlė 10 žingsnių, kurie, juo nuomone, padėtų išspręsti euro zonos krizę.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel iki šio mėnesio pabaigos pažadėjo pristatyti planą, padėsiantį išspręsti euro zonos skolų krizę, rašo „telegraph.co.uk“. Sekmadienį Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai Berlyne aptarė Europos ekonomikos būklę ir krizės sprendimo būdus.

Jungtinių Valstijų prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) dar kartą paragino Europą nedelsiant spręsti gilėjančios skolų krizės problemas. Dalyvaudamas pirmojoje spaudos konferencijoje nuo vasaros vidurio B. Obama pareiškė, kad JAV ekonomika silpnėja, ir įspėjo Europą dėl politinės aklavietės. „Jie turi veikti nedelsdami. Mūsų ekonomikai dabar labai reikia sukrėtimo. Dabar ne metas atsidurti politinėje aklavietėje“, - teigė B. Obama.

Rytų Europos ekonomikos plėtra lėtės, tačiau ne taip smarkiai, kaip kai kuriose Vakarų Europos valstybėse, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje Rytų Europos šalių ekonomikos apžvalgoje „Eastern European Outlook“. Rytų Europos šalims papildomos stiprybės suteiks mažesnės nei išsivysčiusiose šalyse valstybės skolos. Pasak SEB grupės analitikų, Rytų Europos šalių ekonomika po 2008-2009 m. finansų krizės jau pastebimai sustiprėjo ir atsigauna po gilaus nuosmukio.

Remiantis oficialia statistika, šiuo metu bendra Lietuvos gyventojų pradelstų skolų suma siekia 2,5 mlrd. litų. Neoficialūs skaičiai yra žymiai didesni, nes vis dar gyva praktika, kuomet gyventojai pinigus skolina tik gavę kito asmens ar įmonės žodinį pasižadėjimą. Neretai toks nepasvertas pasitikėjimas tampa finansinių nuostolių priežastimi. Juk skolintojas atidžiau nepasidomėjo, ar jo skolininkas pajėgs grąžinti pinigus, be to, neturi jokių teisinių įrodymų, kurie padėtų skolą išieškoti.

Pirmadienį JAV akcijų rinka prekybą pradėjo smukimu, nes padidėjo nerimas, kad Graikijai nepavyksta kovoti su skolų krize. Baimė dėl Graikijos nustelbė naujieną apie rugsėjį netikėtai paspartėjusią JAV apdirbamosios gamybos sektoriaus plėtrą. Paaiškėjo, kad, nepaisant griežtų taupymo priemonių, Graikijai nepavyks pasiekti tikslinių 2011 ir 2012 m. biudžeto deficito rodiklių. „Dow Jones“ indeksas pirmadienį prekybos pradžioje sumažėjo 0,61 proc.

Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu pirmadienį nusmuko iki žemiausio lygio per 8 mėnesius po to, kai Graikijos vyriausybė pareiškė, kad šaliai nepavyks pasiekti biudžeto deficito rodiklių, kuriuos šalies valdžia pažadėjo prieš kelis mėnesius mainais į finansinę paramą.

Finansiniame pasaulyje – vėl panika: Graikija eilinį kartą pareiškė, kad netrukus neturės pinigų išmokėti būtiniausioms reikmėms, t.y. – jai ir vėl gresia bankrotas. Bijant, kad tai gali sukelti naują pasaulinę ekonominę krizę, o gal net ir Europos Sąjungos euro zonos žlugimą, ES šalys bei didieji pasaulio bankai visomis pastangomis dar kartą bando gelbėti Graikiją. Bet ar nuo to kam nors geriau? Graikija, turinti apie 11 mln. gyventojų ir apie 335 mlrd.

Šiuo metu finansų rinkos patiria nemažai svyravimų, kurie padidina pulsą ne vienam patyrusiam investuotojui. O neseniai pradėjusiems investuoti, tai gali būti tikras sumanumo ir šalto proto išbandymas. Juk šiuo metu tenka išvysti tai, apie ką seniau buvome tik girdėję. Pavyzdžiui, situacijas, panašias į „Juodąjį pirmadienį“, kai 1987 metų spalio 19 dieną pagrindinis JAV „Dow Jones“ indeksas nukrito net 22,61 proc.

Kaip praneša „bbc.co.uk“, šiuo metu jau yra parengti preliminarūs Euro zonos gelbėjimo plano apmatai. Įgyvendinant ambicingąjį planą, bus siekiama nubraukti net 50 proc. Graikijos vyriausybės skolų. Be to, planas numato padidinti Euro zonos finansinės paramos fondą – bent jau iki 2 trilijonų eurų. Europos šalių vyriausybės tikisi šį planą patvirtinti ne vėliau kaip per penkias ar šešias savaites. Praktinis šio plano įgyvendinimas gali būti pakankamai sudėtingas.

2009 metais, kuomet visos Vidurio ir Rytų Europos valstybės buvo krečiamos recesijos, Lenkija išgyveno savo ekonominio pakilimo laikus. Remiantis „Eurostat“ duomenimis, tais metais Lenkijos ekonomika sugebėjo išaugti 1,6%. 2010 metais Lenkijos ekonomika pasižymėjo 3,8% augimu, o šiais metais yra prognozuojamas 4% kilimas. Vis dėlto „CNBC.com“ kalbintų ekspertų nuomone, ateities prognozės Lenkijai žada ekonomikos augimo stabtelėjimą.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's Investors Service“ sumažino aštuonių Graikijos bankų depozitų ir skolinimosi reitingus. Agentūra sumažino Graikijos nacionalinio banko, „EFG Eurobank“, „Alpha Bank“, „Piraeus Bank“, „Agricultural Bank of Greece“ (ATE) ir „Attica Bank“ bankų reitingus nuo B3 iki Caa2. O bankų „Emporiki Bank of Greece“ (Emporiki) ir „General Bank of Greece“ (Geniki) reitingai buvo sumažinti nuo B1 iki B3. Visiems reitingams suteikta neigiama perspektyva.

Graikijos bankrotas Europai atsieitų brangiau nei jos ekonomikos gelbėjimo plano įgyvendinimas. Apie tai trečiadienį paskelbė Prancūzijos biudžeto ministrė Valeri Pekres per šalies televiziją BFM. „Šiandien mes dedame visas pastangas, kad išgelbėtume Graikijos ekonomiką, - pareiškė ji. - Mes nesvarstome įvykių scenarijaus, pagal kurį Atėnai bankrutuotų“. Pasak V. Pekres, „Graikija bus išgelbėta“, jeigu Europos valdžiai pavyks įgyvendinti finansinės paramos planą ir skirti graikams 160 mlrd.

Šiau­lių sa­vi­val­dy­bei sunk­me­tis, at­ro­do, bai­gė­si. Įver­ti­nus val­di­nin­kų gau­na­mus at­ly­gi­ni­mus, ku­rie vie­šai skel­bia­mi sa­vi­val­dy­bės in­ter­ne­to sve­tai­nė­je, ma­ty­ti, kad al­gos ke­lia­mos. Ati­tin­ka­mai ky­la ir val­di­nin­kų gau­na­mi prie­dai prie at­ly­gi­ni­mų. Jie, pa­si­ro­do, ski­ria­mi ne už darbą, ne už nuopelnus, o tie­siog šiaip, už gra­žias akis.

Su bankrotu kovojanti Graikija neketina rengti referendumo dėl euro. Tai pareiškė vyriausybės atstovas, paneigdamas atitinkamus žiniasklaidos pranešimus. Dienraštis „Kathimerini“, remdamasis neįvardytais šaltiniais, prieš tai pranešė, kad ministras pirmininkas Giorgos Papandreou svarsto galimybę inicijuoti referendumą, kuriame gyventojai būtų paprašyti atsakyti į klausimą, ar šalis turėtų pasitraukti iš euro zonos, ar mėginti savo skolų krizę įveikti neatsisakydama bendrosios Europos valiutos.

Graikijos situacija atrodo dramatiška, pripažįsta SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda. „Šiandien, ko gero, net ir tos valstybės donarės, kurios buvo pasirengusios Graikijai besąlygiškai teikti finansinę paramą, jau nebetiki tuo, kad Graikija išsikapstys. Dėl šios priežasties buvo iki spalio mėnesio pristabdyta ir 8 mlrd. eurų finansinė parama, kuri buvo numatyta išmokėti.

Graikijos ministras pirmininkas George'as Papandreou'as ketina per referendumą iškelti klausimą dėl Graikijos pasitraukimo iš euro zonos ir nacionalinės valiutos susigrąžinimo. Priimti tokį sprendimą paskatino užsienio kreditorių ir šalies piliečių, nepatenkintų griežto taupymo priemonėmis, spaudimas, rašo Graikijos laikraštis „Kathimerini“, kuriuo remiasi RBC. Įstatymo projektas dėl minėtojo referendumo surengimo bus įtrauktas į šalies parlamento darbotvarkę artimiausiomis dienomis.

Tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor's“ (S&P) sumažino Italijos skolinimosi reitingą vienu laipteliu nuo „A+“ iki „A“ ir išsaugojo neigiamą perspektyvą dėl pablogėjusios ekonominės šalies perspektyvos. Toks agentūros sprendimas buvo netikėtas ir gali sustiprinti rinkų susirūpinimą dėl euro zonos skolų krizės plitimo.

Nenoras savo vaikams mokėti alimentus gali stipriai atsirūgti – savo atžalas išlaikyti vengiantiems tėvams numatoma baudžiamoji atsakomybė. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos suvestinėse kone kiekvieną savaitę pranešama apie vyrus, kurie spjauna į teismo sprendimus ir piktybiškai vengia išlaikyti savo vaikus.

Graikija įstrigo uždarame nemokumo, žemo konkurencingumo lygio ir vis gilėjančios depresijos rate, „Financial Times“ tinklaraštyje rašo ekonomistas Nourielis Roubini. Apsunkinta žiaurių fiskalinio griežtinimo priemonių, Graikija dabar artėja prie 200 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) skolos lygio. Norėdama pabėgti iš šio uždaro rato, Graikija privalo pradėti tvarkingą ir organizuotą bankrotą, savanoriškai pasitraukti iš euro zonos ir grįžti prie drachmos.

Graikijos, Prancūzijos ir Vokietijos šalių lyderiai teigia, kad Graikija yra būtina euro zonos dalis, informuoja BBC. Tokie komentarai paskelbti po Prancūzijos prezidentoNicolas Sarkozy, Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Graikijos premjero George Papandreou telefoninio pokalbio. G. Papandrėjus pakartojo, kad šalis yra pasiryžusi įgyvendinti visas taupymo priemones, dėl kurių susitarė mainais už paskolą.