skolos

Euro zoną drebina sisteminė krizė, kurią įveikti pavyktų tik tuomet, jeigu dėl to tai rimtai susirūpintų visos šalys, trečiadienį pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso). „Mes susidūrėme su tikra sistemine krize, kuriai įveikti būtinas visų šalių dalyvavimas ir svarbios papildomos priemonės“, - sakė Ž. M. Barozas, kalbėdamas Europos Parlamente.

Dėl Graikijos ir Italijos problemų aukso kaina iki metų pabaigos pakils iki 1 tūkst. 850 JAV dolerių už unciją, o 2012 metais viršys 2 tūkst. dolerių už unciją ribą, prognozuoja investicinis bankas ANZ. Banko analitikai atmetė pesimistines kai kurių rinkos dalyvių prognozes - jų nuomone, aukso kaina turėtų sumažėti iki 1 tūkst.-1,2 tūkst. dolerių už unciją.

Antradienį Europos Sąjunga (ES) pareiškė, kad ketina leisti investuotojams paduoti reitingų agentūras į teismą ir reikalauti kompensacijų, jeigu jos „sąmoningai arba dėl aplaidumo“ pažeis ES nuostatus, praneša AP. Toks Europos Komisijos siūlymas yra dalis naujų taisyklių skolinimo reitingų agentūroms, kurios buvo užsipultos 2008 metais ir dabar, vyraujant euro zonos skolų krizei.

Žmonės dažnai teiraujasi, kokia valiuta jiems verčiau taupyti ir laikyti savo santaupas – litais, eurais, doleriais, o gal svarais sterlingų. Užduodami šį klausimą, žmonės greičiausiai galvoja, kad valiutų kursas yra objektyvus dydis, nulemtas rinkos, ir kad būtent rinkos veikimą aiškinantys ekonomistai gali į jį atsakyti. Ir iš tikro, juk pinigai yra rinkos produktas, pinigus žmonės atrado mainydamiesi.

Vėl padažnėjo kalbos, kad Lietuvai gali tekti skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF). Tokią galimybę daugiau nei prieš dvejus metus išpeikė Dalia Grybauskaitė, kai dar tik žvalgėsi į šalies prezidentės postą. Ji pareiškė, kad TVF pagalbos prašančių šalių vadovai demonstruoja politinę impotenciją. Tiesa, už kelių mėnesių D. Grybauskaitė prakalbo švelniau: atseit Lietuva gali būti priversta skolintis iš TVF, jeigu tarptautinėse rinkose nepasiskolins pigiau.

Man vadovaujant Seimo NSGK ir atliekant garsųjį parlamentinį tyrimą buvau gavęs pakankami informacijos, jog su manimi norima fiziškai susidoroti. Tačiau vėliau vis dėlto buvo nuspręsta pradėti plačią šmeižto kampaniją. Apie tai mums komitete liudijo saugumo karininkai, ištikimai tarnavę ne „valstybininkų“ klanui, o Lietuvos valstybei. Pagal tuo metu ir dabar turimus VSD duomenis, juodinimo tikslams suinteresuotos struktūros žiniasklaidai skyrė milžiniškus pinigus.

Kinija, ilgą laiką neapsisprendžianti dėl paramos Europos Sąjungai jos kovoje su krize, dabar nurodė tokios paramos teikimo sąlygas. Tuo tikslu Europa turi sutikti su viena iš trijų sąlygų: suteikti šaliai daugiau įtakos Tarptautiniame valiutos fonde, pakelti jos ekonominį statusą Pasaulio prekybos organizacijoje arba atšaukti embargą Europos ginklų tiekimui į Pekiną.

Kaip ir buvo prognozuota, Estijos ekonomikos augimas trečiąjį šių metų ketvirtį sulėtėjo iki 7,9 proc. Nors į eksportą orientuotos pramonės indėlis į BVP pyragą sumažėjo, jos įtaka ir toliau išlieka didžiausia. Tačiau akivaizdu, kad Estijos pramonė jau pajuto neigiamų išorinių ekonomikos tendencijų įtaką. Rugsėjo mėn. parduotos pramonės rezultatai buvo rekordiškai maži - metinis augimo tempas sudarė vos 6 proc., o elektronikos pardavimai per mėnesį smuko apie 48 proc.

Švedijos bankų gelbėjimo modelis apsaugojo mokesčių mokėtojus, davė pelno ir leido sumažinti valstybės skolą pasaulinės krizės metu, rašo „Bloomberg“. Visiškai priešingą vaizdą regime kitose valstybėse. Jungtinėje Karalystė per pastaruosius keturis metus valstybės skolos našta padvigubėjo, o mokesčių mokėtojams teko pareiga išpirkti ant bedugnės krašto atsidūrusius bankus.

Nuo kitų metų pradžios apmokestinamasis asmuo turės teisę pateikti prašymą grąžinti jam sumokėtą pridėtinės vertės mokestį (PVM), kai negaunamas atlygis už parduotą daiktą ar atliktą paslaugą. Už tokią Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą ketvirtadienį balsavo 79 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 2 parlamentarai.

Pastaruoju metu šalies politikai vis dažniau kalba, kad pasaulyje tvyrant ekonominiam ir finansiniams sąstingiui Lietuvai gali tekti skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF). Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos finansų dėstytojas profesoriaus Arvydas Paškevičius pastebi, kad iki krizės į TVF dažniausiai kreipdavosi taip vadinamojo trečiojo pasaulio šalys, o pastaraisiais finansiniais metais daugiausiai paskolų suteikta Europos šalims.

Italijos ekonomika laikoma per didelė, tam, kad ją būtų galima išgelbėti, rašo „Business Insider“. Dėl teisinių priežačsių Europos Centrinis Bankas negali būti paskutinės vilties skolintojas, tad, anot Norielio Roubini, Italijos skolą teks restruktūrizuoti. Kilus sumaiščiai Italijoje Airijai tampa vis sunkiau įtikinti investuotojus, kad jai pavyks tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Tuo tarpu graikai vis dar laukia naujos valdžios.

Kol Graikijos problemos ir toliau diskutuojamos nesibaigiančiuose euro zonos finansų ministrų susitikimuose „už uždarų durų“, Lietuvos politikos ir finansų atstovai teigia, kad nepriklausomai nuo to, kokie sprendimai bus priimti, jie turės įtakos ir Lietuvai. „Mes visi priklausome nuo to, kas vyksta, bet negalime pasakyti, kad labai jaučiame tai, kas vyksta, ar kad tai suprantame.

Graikija, Indija, Kinija ir Tailandas – silpniausias pensijų sistemas turinčios šalys. Taip parodė „Allianz Global Investors“ sudarytas „Pensijų tvarumo indeksas“. Pasauliniu mastu sudaromame indekse palygintos 44 valstybių pensijų sistemos, rašo naujienų agentūra „Reuters“. Graikija, Indija, Kinija ir Tailandas sąrašo gale atsidūrė dėl milžiniškų valstybių skolų, jauno pensinio amžiaus bei didelio pensininkų skaičius lyginant su dirbančiais žmonėmis.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde įspėjo, kad pasaulio ekonomika gali nugrimzti į „prarastą dešimtmetį“, informuoja BBC. Anot jos, besitęsianti euro zonos skolų krizė lėmė neaiškią pasaulio ekonomikos perspektyvą. „Akivaizdu, kad dangus apsiniaukęs“, - sakė ji ir pridūrė, kad, nors skolų krizę bandoma spręsti teisingomis priemonėmis, norint atkurti pasitikėjimą reikia pasiekti kur kas daugiau.

Rusijos sprendimas padėti euro zonos valstybėms įveikti skolų krizę nėra susijęs su energetika, teigia Rusijos premjeras Vladimiras Putinas, informuoja „RIA Novosti“. „Savaime suprantama, kad nesiesime pagalbos su energetika. Mes tikimės, kad jeigu tokios valstybės kaip Rusija ir Kinija aktyviai dalyvaus viso pasaulio bandymuose pagerinti situaciją, tai turės įtakos mūsų padėčiai Tarptautiniame valiutos fonde (TVF)“, – sakė V. Putinas.

Japonijos finansų ministerija patvirtino, kad įsigijo 10 proc. naujausios Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) obligacijų emisijos, informuoja BBC. Ministerija teigia, kad įsigijo obligacijų už 300 mln. eurų. Anksčiau Japonija jau tris kartus pirko EFSF obligacijų, iš viso už 2,975 mlrd. eurų. Euro zonos lyderiai jau kuris laikas siekia padidinti investicijas į EFSF ir taip suteikti finansinę pagalbą skolų slegiamoms valstybėms. Praėjusį mėnesį jie susitarė padidinti EFSF iki 1 trln.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas viešai išreiškė nepasitenkinimą Vokietijos bandymais gelbėti eurą, rašo „telegraph.co.uk“. Anot D. Camerono, „sunku suprasti“, kodėl Europos centrinis bankas (ECB), kuris yra smarkiai priklausomas nuo Vokietijos finansavimo, „nedaro daugiau“, kad padėtų skolų slegiamoms valstybėms. Sekmadienį Graikijos politikai susitarė suformuoti koalicinę vyriausybę, todėl sustiprėjo viltys, kad tarptautiniai skolintojai išmokės šaliai naują paskolos dalį.

Nors Italijos premjeras Silvio Berlusconi sutiko, kad Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prižiūrėtų šalies progresą bandant išsivaduoti iš skolų pančių, trečia pagal dydį euro zonos ekonomika vis dar neramina ekonomistus. Šalies ekonomikos dydis, bankroto atveju, sukeltų daug didesnes ir skaudesnes pasekmes nei Graikijos bankrotas. ,,Italija yra per didelė, kad griūtų, bet ir per didelė, kad būtų išgelbėta”, - CNBC teigė ,,BofA Merrill Lynch Global Research” atstovas Thanos Vamvakidis.

Italijos verslininkas Džulianas Melanis (Giuliano Melani) paragino šalies gyventojus padengti valstybės skolą savo lėšomis. „Tuscan financial services“ vadybininkas apmokėjo tokią reklamos skiltį laikraštyje „Corriere Della Sera“, kur išdėstė savo siūlymus, kaip šalis galėtų išsikapstyti iš skolų krizės, rašo „The Guardian“. Valstybės skolos aptarnavimas kasmet Italijos biudžetui kainuoja 260-270 mlrd. eurų.

Vokietijos vyriausybės sutiko 6 mlrd. eurų sumažinti mokesčius gyventojams su mažomis ir vidutinėmis pajamomis. Taip valdžia nutarė išreikšti savo padėką gyventojams už nesibaigiančios skolų krizės Europoje naštą, praneša „Associated Press“. Apie šį vyriausybės žingsnį sekmadienį pranešė Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel). Mokesčiai bus mažinami dviem etapais. Pirmasis prasidės 2013 m. sausį, mokesčiai bus sumažinti 2 mlrd. eurų.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“ sumažino Kirpo skolinimosi reitingą nuo Baa1 iki Baa2 su neigiama perspektyva. Reitingas sumažintas, nes baiminamasi, kad šalies bankų sektoriuje dėl Graikijos skolų nurašymo gali kilti nestabilumas, praneša AFP. Kiek anksčiau agentūra „Standard & Poor's“ taip pat sumažino Kipro ilgalaikio skolinimosi reitingą nuo BBB+ iki BBB su neigiama perspektyva.

Europa turi būti pasirengusi tam, kad Graikija gali pasitraukti iš euro zonos, per interviu „Reuters“ pareiškė Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Olli Rehnas. Praėjusią savaitę euro zonos lyderiai pagrasino, kad Graikija gali atsidurti už valiutų sąjungos ribų, jeigu nesilaikys spalio 26 d. su ES pasiekto susitarimo. Pagal šį susitarimą numatyta nurašyti apie 100 mlrd. Graikijos skolos mainais į daugiametę griežto taupymo programą.

Italai dabar gyvena skurdžiau nei prieš įsivesdami eurą, pareiškė Italijos premjeras Silvio Berlusconi, penktadienį dalyvaudamas Kanuose vykusiame Didžiojo dvidešimtuko (G20) lyderių susitikime. „Anksčiau šeimai išsiversti mėnesiui užtekdavo dviejų milijonų lyrų, tačiau dabar išgyventi su tūkstančiu eurų – sudėtinga. Aš nekaltinu dėl to euro, aš kaltinu valiutos keitimų kursą“, - euobserver.com sakė Italijos premjeras.

Britanija kuria specialius planus tam atvejui, jei dėl Europos skolų krizės žlugtų euro zona, pareiškė šalies finansų ministras.Tai George'as Osborne'as pareiškė Prancūzijos Kanų mieste vykstančiame G20 šalių susitikime, kuriame nemažai dėmesio skiriama ir krizėms Graikijoje bei Italijoje, praneša naujienų agentūra AFP.

Kanuose dvi dienas vykęs Didžiojo dvidešimtuko  (G20) susitikimas nuveiktais dideliais darbais pasigirti negali. Papildyta 17.40 val. Pasaulio valstybių lyderiai sutarė, kad reikia didinti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) išteklius, tačiau, kaip tai padaryti, bendro sprendimo taip ir neprieita.

Padidėjus spaudimui iš finansų rinkų ir Europos šalių, Italija sutiko, kad jos pažangą, įgyvendinant ilgai delstas reformas dėl pensijų, darbo rinkos ir privatizacijos prižiūrėtų Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Europos Sąjunga (ES). „Turime būti tikri, kad Italija įvykdys planines užduotis.

Priklausomybės ligomis sergantieji susiduria su daugybe tarsi užburtame rate besisukančių kliūčių. Jauna panevėžietė daugiau kaip prieš metus sugrįžo į normalų gyvenimą visiškai atsisakiusi į patį dugną ją nutempusio įpročio. Ji vėl turi darbą, šeimą ir viliasi, jog baisioji patirtis nepasikartos. Dabar viskas priklauso tik nuo jos pačios. Tačiau savarankiškai išsivaduoti iš priklausomybės moteris negalėjo – jos jėgoms tai buvo nepakeliama užduotis.

Kinija suteiks euro zonai 100 mlrd. dolerių finansinę paramą, tačiau ES turi įvykdyti dvi sąlygas. Apie tai, kaip praneša AFP, Prancūzijos laikraščiui „Le Figaro“ pranešė Kinijos liaudies banko Monetarinės politikos komiteto narys Li Daokujas (Li Daokui). Pasak jo, visų pirma, Kinija nori turėti įrodymų, kad Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF), kuriam skiriamos lėšos, efektyvus. Antra, Pekinui reikalingos investicijų garantijos tuo atveju, jeigu euro zonos gelbėjimo planas sužlugtų.

Graikijos ministras pirmininkas Georgijas Papandreu (Georgios Papandreou) atsisakė idėjos rengti referendumą dėl Europos plano gelbėti šalį nuo skolų krizės. Tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „The Associated Press“, remdamasi šaltiniais, artimais Graikijos vyriausybės vadovui. Papildyta 17:33 val. Agentūros pašnekovų duomenimis, G. Papandreu stojo prieš referendumą per skubų vyriausybės posėdį, įvykusį ketvirtadienį.

Bankai, tarp jų - „BNP Paribas“ ir ING, - skuba išparduoti euro zonos obligacijas už milijardus eurų, taip siekdami sumažinti priklausomybę nuo valiutų bloko probleminių šalių. Tarptautinių finansų institutas, atstovaujantis 450 finansinių kompanijų, pusė kurių - iš Europos, parašė laiške Didžiojo dvidešimtuko (G20) lyderiams viršūnių susitikimo Kanuose išvakarėse, kad valstybinių obligacijų išpardavimą paskatino sugriežtinti reikalavimai dėl kapitalo ir bankų likvidumo.

Lietuvos apeliaciniam teismui pripažinus Didžiosios Britanijos teismo nutartį dėl Lietuvos pilietės bankroto, mūsų šalies piliečiams turėtų nebelikti abejonių dėl naudojimosi šia ES teisės aktuose įtvirtinta teise, sako advokatas Gediminas Žlioba. Užsienyje gyvenantiems lietuviams dažnai kildavo klausimas ar fizinio asmens bankroto paskelbimas užsienio valstybės teismo bus pripažintas Lietuvoje. Šias abejones išsklaidė Lietuvos apeliacinis teismas.

Briuselis priėmė sprendimą: Europos Sąjungos (ES) vadovų susitikime patvirtintos priemonės – mažiau nei tikėtasi, bet daugiau nei nieko. Kas laukia euro? Euro gelbėjimo planas darosi vis aiškesnis, bet, pasak analitikų, jame vis dar trūksta kelių pagrindinių potėpių. Nurašys skolas Praėjusį trečiadienį ES viršūnių priimti sprendimai leido Graikijai lengviau atsikvėpti, bet nepralinksmino Europos bankų, kurie esą ,,savanoriškai“ sutiko nurašyti 50 proc. Graikijos skolos.

Vyriausybei prireikė pustrečių metų, kad pripažintų, jog pensijų fondai lupikauja – nesvarbu, ar uždirba būsimiems pensininkams, ar nuostolingai veikia, ima mokestį už darbą, rašo „Respublika“ . Tik dabar pasiūlyta Seimui pakeisti įstatymus, kad fondų valdytojų pajamos priklausytų ne nuo piliečio įmokų, o nuo žmogui uždirbtų pinigų.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) sako, kad Europa neabejoja dėl savo naujojo pagalbos priemonių paketo Graikijai, tačiau jai reikia aiškumo iš Atėnų, praneša AP. A. Merkel su žurnalistai kalbėjosi prieš kelionę į Kanus (Prancūzija), kur vyks skubus pasitarimas su Graikijos ministru pirmininku Giorgu Papandrėjumi (Giorgos Papandreou), netikėtai nusprendusiu surengti referendumą dėl 130 mlrd. eurų vertės gelbėjimo plano.

Šių metų spalio mėnesį 601 įmonei įregistruota 700 turto areštų. (rugsėjį – 755 įmonėms įregistruota 870 turto areštų). Tai mažiausias turto areštų skaičius nuo 2007 metų spalio. Taip par per 2011 m. dešimt mėnesių areštų įregistruota mažiau nei prieškriziniais 2008 metais.

Ki­tų me­tų mies­to biu­dže­tas – var­ga­nas. Sko­lin­tis iš ban­kų ne­va­lia, nes sko­li­ni­mo­si li­mi­tas se­niai iš­nau­do­tas. Yra išei­tis – už­da­ry­ti ar su­jung­ti mo­kyk­las, at­leis­ti sar­gus ir va­ly­to­jas, cent­ra­li­zuo­ti bu­hal­te­ri­ją, su­ma­žin­ti ad­mi­nist­ra­ci­ją, pa­di­din­ti mo­kes­čius už lop­še­lius-dar­že­lius, ne­for­ma­lio­jo ug­dy­mo pa­slau­gas tei­kian­čias mu­zi­kos, dai­lės ir spor­to mo­kyk­las, pirk­ti pi­ges­nę elekt­ros ener­gi­ją.

Graikijos vyriausybė palaikė šalies premjero Giorgos Papandreou pasiūlymą rengti referendumą dėl naujojo Europos Sąjungos (ES) pagalbos priemonių paketo, skirto šalies skolų krizei išspręsti, praneša „Associated Press“, remdamasi vienu Graikijos vyriausybės atstovu.

Pokrizinis „Wall street“ bent jau vieną dalyka daro tinkamai, jis atlieka statymus pats prieš save, rašo marketwatch. „J. P. Morgan Chase & Co“ tapo paskutiniuoju mokesčių mokėtojų pinigais išgelbėtu banku, kuris nusprendė rizikos apsikeitimo sandorius panaudoti apdrausdamas savo paties skolas. Kitaip tariant bankas pasinaudodams šiuo išvestiniu finansiniu instumentu gali gauti pelno, jeigu jam nepavyks grąžinti savo paties skolų.

Penktadienį prekybos pradžioje JAV akcijų rinka smuko. Ketvirtadienį akcijų indeksai pakilo 3 proc., nes Europos lyderių susitarimas dėl kovos su euro zonos skolų krize kiek išsklaidė virš rinkų susitvenkusius debesis ir paskatino investuotojus sugrįžti prie rizikingesnių aktyvų.

Ketvirtadienį JAV akcijų rinka išaugo 3 proc., ją sustiprino Europos Sąjungos (ES) lyderių priimtas kovos su euro zonos skolų krize planas. Investuotojai teigiamai reagavo į naujienas iš ES lyderių susitikimo Briuselyje. Ketvirtadienį anksti rytą ES lyderiai pranešė, kad susitarė dėl plano, pagal kurį Graikijai bus skirta dar daugiau paskolų, privatūs investuotojai nurašys 50 proc. Graikijos skolų, o Europos finansinio stabilumo fondas bus padidintas iki 1 trln. eurų.

Didžiosios Britanijos spauda skelbia, kad Vladimirui Romanovui priklausančio Edinburgo „Hearts“ klubo žaidėjams vėluojami mokėti atlyginimai. Edinburgo ekipos skolos šiuo metu siekia apie 36 mln. svarų sterlingų. Žaidėjai iki šiol nėra sulaukę atlyginimo už rugsėjo mėnesį, nors paprastai su jais atsiskaitoma kiekvieno mėnesio 16 dieną už praėjusį mėnesį. Klubo savininkas Vladimiras Romanovas žadėjo, kad atlyginimai bus išmokėti trečiadienį, tačiau taip neįvyko.

Graikijos suverenumas dar labiau nukentėjo, kai ketvirtadienio rytą Vokietija išsireikalavo nuolatinės priežiūros, kaip šalyje įgyvendinama griežta taupymo politika pagal 130 milijardų eurų vertės gelbėjimo programą. Naujasis gelbėjimo planas numato, kad nurašoma 50 procentų Graikijos skolų privatiems skolintojams, jis apima laikotarpį iki 2020 metų. Tačiau, kaip pažymi „euobserver.

Rusijos kompanija sugalvojo būdą, kaip paraginti skolininkus sumokėti komunalinius mokesčius – jiems blokuojami vamzdžiai, tad nebegalima naudotis tualetais. Jekaterinburgo, ketvirto pagal dydį Rusijos miesto, valdžia teigia, kad tokia netradiciška kampanija jau buvo sėkmingai pritaikyta skolininkui, kuris per pastaruosius ketverius metus nesumokėjo beveik 18,6 tūkst. litų komunalinių mokesčių, praneša telegraph.co.uk.

Ketvirtadienį euro kursas JAV dolerio atžvilgiu sustiprėjo iki aukščiausio lygio per septynias savaites, nes Europos Sąjungos (ES) lyderiai susitarė dėl skolų krizės įveikimo plano. Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu sustiprėjo 0,6 proc., iki 1,3995 JAV dolerio. Susitikimo Briuselyje metu ES lyderiai susitarė dėl bankų rekapitalizavimo ir Europos finansinio stabilumo fondo galių stiprinimo.

Euro zonos lyderiai priėmė susitarimą, kaip spręsti skolų krizę, praneša BBC. Praėjusią savaitę 27 Europos Sąjungos narių lyderiai dar kartą susitiko Briuselyje, kur po sunkių ir ilgų diskusijų buvo priimtas gyvybiškai Europai svarbus skolų krizės sprendimo planas. Buvo pritarta trims svarbiems punktams. Pirmas sprendimas Bankai sutiko nurašyti 50 proc. Graikijos skolų.

Trečiadienį įvyko vienas reikšmingiausių Europos Sąjungos istorijoje šalių lyderių susitikimas. Jo metu, Briuselyje 27  Europos valstybių vadovai trečią kartą susitiko aptarti euro zonos problemų, kad priimtų sprendimus, kurie padėtų šalims išvengti dar gilesnės krizės. (Papildyta 23:12 val.) Italijos, kurios situacija Europos Sąjungai pastaruoju metu kelia itin didelį nerimą, premjeras Silvio Berlusconis perskaitė ilgai lauktą pranešimą apie ES ir Italijos Biudžeto planus.

Europos centrinis bankas (ECB) pasirengęs toliau naudoti nestandartines priemones, kad rinkos deramai funkcionuotų, tačiau vyriausybės užduotis - kovoti su krizės priežastimis, pareiškė būsimas ECB vadovas Marijus Dragis (Mario Draghi) trečiadienį dieną. ES šaltiniai antradienį pranešė, kad M. Dragis, minėdamas „nestandartines priemones“, turėjo galvoje ECB planus supirkinėti euro zonos probleminių šalių obligacijas antrinėje rinkoje.

Garsus Lietuvos dainininkas Kastytis Kerbedis papuolė į didelę bėdą. Iš pirmo žvilgsnio didžiulių honorarų ir gerbėjų nestokojantis dainininkas kaip reikiant prasiskolino. LNK laida „KK2“ užfiksavo, kaip antstoliai dainininką gaudo net koncertų salėje. Štai – Panevėžys, Bendruomenių rūmai, po valandos prasidės anšlaginis Kastyčio Kerbedžio koncertas. Renkasi šimtai gerbėjai su gėlėmis. Tačiau tarp jų šmirinėja antstolės padėjėjas Tomas Jasaitis.