skolos

Formuojant šiųmetį biudžetą Savivaldybei teks nepamiršti ir susikaupusių skolų – ne vieno milijono litų. Sudėjusi visas įplaukas, Panevėžio miesto savivaldybė šiemet turėtų išgyventi iš kiek didesnio nei 209 milijonų litų biudžeto. Tačiau palyginus dar nepatvirtintą šiųmetį biudžetą su pernykščiu jau dabar aišku, jog 2012-aisiais Savivaldybės piniginė bus plonesnė. O joje dar reikės sukrapštyti beveik 18 milijonų litų, kuriuos Savivaldybė yra skolinga savo pačios valdomoms įmonėms.

Formuojant šiųmetį biudžetą Savivaldybei teks nepamiršti ir susikaupusių skolų – ne vieno milijono litų. Sudėjusi visas įplaukas, Panevėžio miesto savivaldybė šiemet turėtų išgyventi iš kiek didesnio nei 209 milijonų litų biudžeto. Tačiau palyginus dar nepatvirtintą šiųmetį biudžetą su pernykščiu jau dabar aišku, jog 2012-aisiais Savivaldybės piniginė bus plonesnė. O joje dar reikės sukrapštyti beveik 18 milijonų litų, kuriuos Savivaldybė yra skolinga savo pačios valdomoms įmonėms.

Nors Šiaulių universitetas neišlipa iš skolų, abejotinų pirkinių neatsisako. Kad svečiai iš užsienio nemanytų, jog atvažiavo į Afriką, jie šeriami saldainiais. Tokia logika vadovaujasi ŠU, kuriame mokomąja medžiaga virsta minkštasuoliai ar net televizoriaus staliukai, kuriems taškomi dešimtys tūkstančių litų. Prisipirko suvenyrų Praėjusiais metais ŠU pirko begales daiktų.

Didžiausias Italijos bankas „UniCredit“ įspėjo investuotojus, kad jeigu euro zonos krizė pablogės, euro gali būti atsisakyta, tačiau banko vadovas Federico Ghizzoni teigia, kad toks scenarijus tebėra nerealistiškas, informuoja AFP. „Nerimas, kad euro zonos skolų krizė pablogės, gali paskatinti sugrąžinti nacionalines valiutas vienoje ar keliose šalyse, arba, itin blogomis aplinkybėmis, apskritai atsisakyti euro“, - teigiama banko pranešime.

Ketvirtadienį euro kursas nukrito iki 1,2831 dolerio, žemiausio lygio per 16 mėnesių, ir iki 98,58 jenos, mažiausio lygio nuo 2000 m. gruodžio. Kaip praneša AFP, investuotojai toliau išpardavinėja Europos valiutą, nes baiminamasi, kad skolų krizė plėsis. Prekiautojų nuotaikoms beveik neatsiliepė Prancūzijos obligacijų išpardavimas. Investuotojai daugiau sureagavo į naujienas iš Ispanijos - vietos Finansų ministerija paskelbė, kad kreditinės organizacijos privalo rezervuoti dar 50 mlrd.

Graikija gali atsidurti už euro zonos ribų, jeigu nepasirašys naujos kreditinės sutarties su ES, pareiškė oficialus vyriausybės atstovas Pantelis Kapsis (Pantelis Kapsis). „Kredito sutartis turi būti pasirašyta, antraip atsidursime už rinkų ir už euro zonos ribų“, - pareiškė P. Kapsis per televizijos kanalo „Sky“ eterį. Graikija dalyvauja derybose dėl naujos 130 mlrd. eurų paskolos sutarties su ES įgyvendinimo.

Stebuklas taip ir neįvyko – rimtos finansų ir ekonomikos problemos Europoje, pirmiausia euro zonoje, nenužengė praeitin kartu su 2011-aisiais. Mėnesiai vėl pradedami skaičiuoti iš naujo, o ekonomikos bėdos – senos, bet, laimė, išsprendžiamos. Bet jau toli graži ne visi ekspertai prognozuoja visišką euru paremtos sistemos žlugimą. Kad problemų Europos Sąjungoje kol kas  su kaupu, rodo naujausi įvairių šalių oficialių atstovų pasisakymai.

Naujoji Ispanijos vyriausybė pranešė, kad 8,9 mlrd. eurų apkarpys išlaidas bei padidins mokesčius ir taip sieks sumažinti valstybės skolas, informuoja BBC. Tai pirmasis pranešimas apie taupymo priemones, iš viso kitąmet išlaidos bus apkarpytos 16,5 mlrd. eurų. Premjeras Mariano Rajoy prižadėjo kitąmet žūtbūt sumažinti viešąjį deficitą iki 4,4 proc.

Pasaulio akcijų rinkoms šie metai buvo neramūs, dauguma jų smuko, informuoja BBC. Dėl revoliucijos Libijoje pirmoje metų pusėje naftos kainos smarkiai išaugo, o aukso kaina pasiekė naują rekordą, nes investuotojai ieškojo saugių investicijų. Tuo tarpu euro kursas JAV dolerio atžvilgiu šiuos metus tikriausiai baigs žemiausiame lygyje per 15 mėnesių.

Nepaisant besitęsiančios skolų krizės, dauguma vokiečių nemano, kad euras žlugs. Atitinkamos apklausos metu 57 proc. respondentų nurodė tikintys, kad euro zona kitais metais išliks. Tik 20 proc. apklaustųjų teigė spėjantys, kad 2012-aisiais euro nebeliks, skelbia laikraštis „Bild“, remdamasis „YouGov“ instituto apklausa. Vokiečiai lieka optimistai ir kitais finansiniais klausimais. 38 proc. jų sakė, kad kitais metais netaupys daugiau nei praėjusiais. 30 proc.

Graikijos ministro pirmininko Luco Papademos vyriausybė mėgins per ateinančius tris mėnesius skolų krizės krečiamoje šalyje sukurti 150 00 naujų darbo vietų. Apie tai premjeras paskelbė trečiadienio vakarą po vyriausybės posėdžio. „Krizė ir nedarbas palietė tūkstančius šeimų“, – sakė L. Papademos. Atėnai naujas darbo vietas mėgins kurti pirmiausiai Europos Sąjungos (ES) pinigais. Taip pat bus remiami pagalbos reikalingi gyventojai.

Kas dešimta kelionių agentūrų turi neįvykdytų kreditorinių įsipareigojimų, o beveik 15 proc. visų šio sektoriaus įmonių pasižymi aukšta nemokumo rizika, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ atlikta analizė. „Creditinfo“  duomenimis, kelionių agentūrų uždelstos skolos sudaro 890 tūkst. litų ir per šiuos metus išaugo 80 tūkst. litų. Areštuoto jų turto vertė siekia 4,5 mln. litų, o skolos "Sodrai" - 350 tūkst. litų.

Kelionių agentūrų pradelstos skolos sudaro 890 tūkst. litų ir per šiuos metus padidėjo 80 tūkst. litų. Areštuoto jų turto vertė siekia 4,5 mln. litų, o skolos „Sodrai“ – 350 tūkst. litų. Pusė kelionių agentūrų Registrų centrui nėra pateikusios metinių finansinių rezultatų. 15 proc. šios srities įmonių pasižymi aukšta nemokumo rizika, o kas dešimta turi neįvykdytų kreditorinių įsipareigojimų – rodo kreditų biuro „Creditinfo“ atlikta analizė.

Rizikos, gresiančios Europos finansų sistemai, stiprėja, ketvirtadienį pareiškė Europos sisteminės rizikos taryba (ESRB). Organizacija, įsteigta tam, kad įspėtų apie gresiančius sunkumus, pranešė, kad euro zonos skolų rinkų sunkumai ir nepasitikėjimas Europos bankais stiprino rizikas, gresiančias regionui. „Priklausomybė nuo centrinių bankų išaugo ir daugėja požymių, kad įtempta finansinė situacija turi įtakos realiajai ekonomikai“, - sakoma ESRB pareiškime.

„Išanalizavus gyventojų skolinimosi ir skolų grąžinimo elgseną, matyti, kad labiausiai skolų grąžinimo aktyvumą lemia ne simbolinės datos (pavyzdžiui, Kalėdos ar metų pabaiga), o sezoninis žmonių pajamų ir išlaidų svyravimas“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. Analizė atlikta remiantis įmonės „Creditinfo Lietuva“ 2005 – 2011 metų duomenimis.

Trečiadienį bankai iš Europos centrinio banko (ECB) paėmė trejų metų trukmės paskolų už beveik pusę trilijono eurų, tačiau analitikai nėra įsitikinę, kad tokios rekordinės sumos užteks norint išspręsti skolų krizę, informuoja AFP. Trečiadienį ECB pranešė, kad pirmą kartą teiks komerciniams bankams trejų metų trukmės paskolas ir taip bandys sustiprinti investuotojų pasitikėjimą euro zona. Maždaug 523 bankai paėmė paskolų už rekordinę sumą – 489,2 mlrd. eurų.

Europos centrinis bankas (ECB) pirmą kartą teiks komerciniams bankams trejų metų trukmės paskolas ir taip bandys sustiprinti investuotojų pasitikėjimą euro zona, informuoja BBC. Bankas tikisi, kad išduos 450 mlrd. eurų paskolų. Kai buvo pranešta apie tokį ECB planą, Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy sakė, kad bankai šiuos pinigus galėtų investuoti į euro zonos valstybių skolas. Tačiau analitikai nėra tikri, kad bankai paskolų lėšas naudos būtent taip.

Pirmą kartą nuo 2004-ųjų metų gyventojų paskolų ir indėlių santykis pasiekė vienetą. „Tai reiškia, kad visos paskolos galėtų būti padengtos gyventojų indėliais, bet ne visi, turintys paskolą, turi ir santaupų“, – pastebėjo „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė. Tyrimas parodė, kad daugiau nei kas antras lietuvis, turintis finansinių įsipareigojimų, neturi santaupų.

Jei­gu Šiau­lių mies­to biu­dže­to sko­las bū­tų ga­li­ma pa­da­ly­ti šiau­lie­čiams, tai kiek­vie­nas, pra­de­dant kū­di­kiu ir bai­giant se­ne­liu, bū­tų sko­lin­gas šiek tiek dau­giau nei 10 tūkst. li­tų. Mies­to sko­la šiuo me­tu – 130 mln., ki­tų me­tų biu­dže­te žio­jė­ja 20 mln. li­tų dy­džio sky­lė, tad kęs­ti ne­pri­tek­lių pri­va­lės vi­si biu­dže­ti­nin­kai.

Pasaulio ekonomika demonstruoja tendencijas, būdingas Didžiajai 1920–1930 metų depresijai. Kaip rašo „The Financial Times“, apie tai pareiškė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde, kalbėdama JAV Valstybės departamente. Pasak jos, prie tokių tendencijų galima priskirti ekonominę izoliaciją, didėjantį kai kurių šalių protekcionizmą, taip pat toliau mažėjančias gamybos apimtis.

Rusija yra pasiruošusi priimti visus Europos Sąjungos (ES) prašymus padėti kovoti su skolų krize ir yra pasirengusi padėti finansuoti regionines antikrizines priemones per Tarptautinį valiutos fondą (TVF), informuoja „RIA Novosti“. „Mus labai domina bendros ir solidarios ES valstybių narių pastangos, kurios galėtų padėti joms išspręsti sudėtingas problemas, keliančias grėsmę euro zonos stabilumui ir galinčias paveikti regiono bendradarbiavimą su Rusija“, – teigia Rusijos prezidento padėjėjas S...

„Sūnus jau sužlugdė savo šeimą, pralošė namus, mano visas santaupas ir sveikatą. Kur ieškoti pagalbos?“ – laiške redakcijai klausė kariškio motina. Azartinių lošimų industrijoje gimsta liguistas potraukis lošti. Bet pralošiami ne tik pinigai – pralošiamas gyvenimas. Sūnaus laukia ir bijo Laišką parašiusi motina tikėjosi, kad jos papasakota istorija padės kitiems išvengti nelaimės. Ji įsitikinusi, kad visuomenė nežino tikrosios lošimų iš pinigų kainos.

Briuselyje vyksta karštas Europos Sąjungos viršūnių susitikimas, kurio metu tikimasi apsispręsti, kokiu keliu Europa turėtų eiti, norėdama susidoroti su pastaruoju metų ją kamuojančiais rūpesčiais. Sprendimas nebus lengvas, sunku tikėtis, kad valstybės narės susitars dėl ekonomiškai optimaliausių priemonių. Teks suderinti 27 valstybių interesus, kurie ne visuomet sutampa. BBC nusprendė trumpai apžvelgti kokie yra ES valstybių narių lūkesčiai šio viršūnių susitikimo kontekste.

Prancūzijos Europos reikalų ministras Jeanas Leonetti interviu televizijai „Canal Plus“ pareiškė, kad euras gali „sprogti“, informuoja „EUobserver“. Pesimistiškas pastabas jis išsakė prieš ketvirtadienį vakare prasidėsiantį Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą. „Padėtis rimta. Euras gali sprogti, o Europa - iširti“, - kalbėjo jis.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė Seimui pristatė naują biudžeto projektą, pagal kurį beveik visos valstybės išlaidos turėtų mažėti 4 proc., o pensijos atkuriamos tik iš dalies. Pasak finansų ministrės, dėl euro zonos skolų krizės kitais metais valstybės BVP augimas neišvengiamai bus mažesnis, sieks apie 2,5 proc., ir pataisytas biudžetas tai įvertina. „Gali turėti plačiausią pasaulyje krūtinę, bet niekada neuždengsi euro zonos problemų“, - sakė ji.

Lapkričio mėnesį verslo pradelsti įsiskolinimai padidėjo 106 mln. litų ir siekė 4,2 mlrd. litų. Įmonių pradelstos skolos daugiausiai didėjo finansų įstaigoms, o nežymiai sumažėjo komunalinių paslaugų bendrovėms. Skolininkų skaičius per mėnesį pasipildė 265 įmonėmis ir siekė 33 tūkst. – rodo kreditų biuro „Creditinfo“ duomenys. Per lapkritį įmonės padengė 115 mln. litų pradelstų skolų, t. y. 10 mln. litų mažiau nei vienuolikos šių metų mėnesių vidurkis.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompey mano, kad griežtesnes taisykles, sprendžiant euro zonos skolų krizę, galima įvesti nekeičiant Europos Sąjungos (ES) sutarčių, informuoja BBC. Nutekintame ketvirtadienį prasidėsiančio ES viršūnių susitikimo pranešime jis siūlo „biudžetinį susitarimą“, kuriam nereikalingas parlamentų pritarimas ar gyventojų pritarimas rengiant nacionalinius referendumus.

Kakavos kainos pasaulio rinkose smuko, ir viena to priežasčių –  skolų krizė euro zonos šalyse, rašo laikraštis „The Financial Times“. Europa, stambiausia kakavos pupelių vartotoja, baimindamasi recesijos regione, smarkiai sumažino žaliavų, būtinų šokolado gamyboje, supirkimus. Anot laikraščio, gruodžio 5 d. ateities sandorių kakavos kaina siekė 1 tūkst. 414 svarų sterlingų už toną. Tai žemiausia kavos pupelių kaina nuo 2008 m. gruodžio ir 42 proc.

Vis daugiau europiečių savo sutaupytus eurus siekia investuoti į, jų nuomone, saugesnes sritis, baimindamiesi, kad bendroji valiuta neatlaikys euro zonos krizės. Neįvardintas pasaulinei grupei priklausantis investicijų brokeris, dirbantis bent su 5 mln. JAV dolerių dydžio investicijomis, sako, kad vis daugiau jo klientų siekia atsikratyti euro.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pranešė, kad perves Graikijai dar vieną - 2,2 mlrd. eurų paskolos dalį, informuoja „RIA Novosti“. Anksčiau Graikijos valdžios atstovai sakė, kad, norint išvengti gresiančio bankroto, pinigus šalis turi gauti dar iki Kalėdų. „TVF valdančioji taryba baigė Graikijos ekonomikos analizę, todėl dabar šaliai gali būti pervesta 2,2 mlrd. eurų“, - teigiama TVF pranešime spaudai. Tai bus šeštoji 110 mlrd.

Tikriausiai ne vienas esame susigundę kokiu nors patraukliu reklaminiu pasiūlymu dėl kurio vėliau tenka gailėtis, bet pasitaiko atvejų, kai patraukliai pasiūlytas produktas tampa ne tik galvos, bet ir piniginės skausmu. Į naujienų portalą Balsas.lt kreipėsi skaitytoja, kurios teigimu, prekybininkų įžūlumas jau peržengė visas toleruotinas ribas. Nepageidaujami vyriški apatiniai „Kartą sulaukėme skambučio iš vienos kompanijos, kuri tiesioginės rinkodaros būdu platina apatinį trikotažą.

Pensinis amžius Italijoje bus pailgintas iki 66-erių metų. Pirmadienį Italijos ministras pirmininkas Mario Monti parlamentui pristatė 30 mlrd. eurų vertės taupymo priemonių paketą, skirtą sutvirtinti ekonomiką ir padėti įveikti skolų krizę. Moterims pensinis amžius bus pailgintas laipsniškai (nuo 2012 m. iki 62 metų, o nuo 2018 - iki 66-erių), o vyrams - iškart iki 66-erių. Iki tol šalies piliečiai pasitraukdavo į pensiją 60-ies metų amžiaus.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį susitiks aptarti kovos su skolų krize priemonių, informuoja BBC. Savo mintis jie išsakys penktadienį vyksiančiame Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime. Praėjusią savaitę N. Sarkozy pažymėjo, kad Prancūzija ir Vokietija turi vaidinti pagrindinį vaidmenį, užtikrinant „zonos stabilumą“. „Kas liks iš Europos, jeigu žlugs euras? Nieko“, – praėjusią savaitę kalbėjo Prancūzijos prezidentas.

Euras netrukus švęs dešimtmetį, tačiau jubiliejaus išvakarės – nelinksmos. Vadovai nori gelbėti, visuomenė  –  atsisakyti 2002 metai – data, kai euras tapo kūnu, t.y. į apyvartą buvo išleisti euro banknotai ir monetos. Šia valiuta iš pradžių dalijosi 12 valstybių, kiek vėliau į bendrą „pinigų sąjungą“ buvo priimtos dar penkios šalys. 2012 metais sukaks lygiai 10 metų, kai buvo išleista pirmoji euro moneta.

Kasmet skundų dėl antstolių veiklos daugėja, nes pastarieji, manipuliuodami įstatymais, kelių litų baudą geba išauginti iki šimtų ar net tūkstančio litų skolos. Kone kiekvienas Lietuvos gyventojas, susidūręs su antstoliais, galėtų papasakoti apie jų godumą. Tad nieko keista, kad, neapsikentę jų savivalės, piliečiai vis dažniau juos skundžia Seimo kontrolieriams ir net teismuose geba įrodyti, jog kai kurie antstoliai verti belangės.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) greičiausiai sumažins 2012 m. pasaulio ekonomikos augimo prognozę, palyginti su skelbtąja šių metų spalį. Apie tai per spaudos konferenciją pranešė TVF atstovas Vašingtone Džeris Raisas (Gerry Rice). „Greičiausiai savo prognozę sumažinsime“, - pareiškė Dž. Raisas, bet nedetalizavo.

Graikijos Vyriausybei, tam, kad šalis išsikapanotų iš skolų pelkės, euro zonos nariai 2010 metų gegužę susitarė per trejus metus paskolinti 80 mlrd. eurų. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pasirašė susitarimą, pažadėdamas skirti dar 30 mlrd. eurų. Iš viso euro zonos šalių ir TVF pagalbos paketas Graikijai sudaro 110 mlrd. eurų.

Dėl euro zonos skolų krizės kitų metų Lietuvos biudžetas bus peržiūrėtas, bet įsipareigojimai atkurti pensijas, nepriklausomai nuo situacijos, neturėtų keistis, teigia Premjeras Andrius Kubilius. „Mes turėsime keisti kitų metų biudžeto prognozes, mažinti pajamas dėl euro zonos problemų, kurios neišsisprendžia, kurios darosi tik gilesnės.

Pirmadienį Baltuosiuose rūmuose rengiamas JAV ir Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimas, tačiau dėl skolų krizės jį temdo tamsūs debesys, informuoja BBC. Pirmadienį Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama Baltuosiuose rūmuose priims Europos Vadovų Tarybos pirmininką Hermaną Van Rompuy ir Europos Komisijos pirmininką Jose Manuelį Barroso. Manoma, kad pagrindinė susitikimo tema bus euro zonos skolų krizė. Pastaruoju metu išaugo nerimas dėl recesijos.

Pasaulinis ekonomikos atsigavimas baigia išsikvėpti, palikdamas euro zoną nedidelėje recesijoje, o JAV netrukus gali ištikti toks pat likimas, pirmadienį sumažinusi savo prognozes pranešė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kurią cituoja naujienų agentūra „Reuters“. Dar didesnis ekonominio nuosmukio pavojus gresia, jei euro zona nesugebės pažaboti skolų krizės ir JAV politikams nepavyks susitarti dėl išlaidų mažinimo plano, perspėja EBPO.

Pirmadienį pagrindiniai JAV akcijų rinkos indeksai išaugo maždaug 3 proc. Rinką sustiprino viltys, kad naujos kovos su krize priemonės padės Europai įveikti skolų krizę. Optimizmo įpūtė ir naujiena, kad JAV per „juodąjį penktadienį“ ir savaitgalį amerikiečiai išleido 52,4 mlrd. dolerių. „Dow Jones“ indeksas padidėjo 2,87 proc. ir siekė 11553,74 punkto, „S&P 500“ išaugo 3,26 proc., iki 1196,49 punkto, o „Nasdaq Composite“ padidėjo 3,61 proc. ir sudarė 2529,58 punkto.

Agentūra „Moody's“ pirmadienį įspėjo, kad spartus euro zonos skolų ir bankų krizės gilėjimas kelia grėsmę visų Europos paskolos gavėjų reitingams. „Nors “Moody's„ tiki, kad euro zonai pavyks išvengti didžiulių bankrotų, net šis “pozityvus„ scenarijus neatsiejamas nuo reitingų mažinimo rizikos pereinamuoju laikotarpiu“, - teigiama agentūros pareiškime.

Vokietijos ekonomikos ministras ir vicekancleris Filipas Resleris (Philipp Resler) Europos Komisijos planą kurti bendrąsias euro zonos obligacijas pavadino „neatsakingu“ ir patvirtino, kad Vokietija ir toliau pasisakys prieš jį. Jo nuomone, Europos Komisijos vadovas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso) buvo neteisus, vėl pradėdamas diskusiją dėl Europos obligacijų kūrimo tikslingumo.

Karen Flook, dar neseniai turėjusi namą ir du „Mercedes“ markės automobilius, šiuo metu kartu su dukra glaudžiasi nuomojamame bute. Dvi transporto priemonės, „Gucci“ rankinės, penkių žvaigždučių atostogos pietų Prancūzijoje, 400 svarų sterlingų vertės batai ir galybė plastinių operacijų. Visam tam Karen skyrė savo loterijos laimėjimą, kuris ištirpo vos per vienerius metus. Negana to, britės įsiskolinimai siekia 60 tūkstančių svarų sterlingų, o jos namą jau nusavino bankas.

Verslo konferencijoje „Antroji finansinės krizės banga?“ diskutuota, jog šios bangos Lietuva neišvengs. „Krizės – tai vis nepadaryti namų darbai“, – sakė analitikas profesorius Rimantas Rudzkis. Verslo lyderiai prisiminė, jog valdžia į „pranašiškas“ jų prognozes neįsiklausė dar prieš pirmąją bangą. Banga atsirita R. Rudzkis vienareikšmiai sakė: „Krizė nepasibaigusi.“ Lietuva labai priklauso nuo to, kas darosi Europoje.

Šiaulių miesto savivaldybės duomenimis, jos įstaigos per šiuos metus už paslaugas prisidurs beveik 10 mln. Lt. Didždvario gimnazija su 700 tūkst. Lt įplaukų – rekordininkė. Mokyklų vadovai tvirtina, jog rodomas „uždarbis“ – fikcija. Buhalteriai priduria: Savivaldybė manipuliuoja pinigais, kad galėtų daugiau skolintis.

Augimas besivystančiose Rytų Azijos ekonomikose lėtėja dėl silpnėjančios išorinės paklausos, savo ataskaitoje teigia Pasaulio bankas. Bankas prognozuoja, kad šiemet Azijos ekonomikų prieaugis sieks stiprius 8,2 proc., o kitąmet - 7,8 proc. Nepaisant to, bankas įspėja, kad skolų problemos Europoje ir sulėtėjęs pasaulio ūkio augimas pakenks Rytų Azijos ekonomikoms. Jos turi padidinti vidaus paklausą ir našumą.

Tyrimų bendrovės „Ramboll“ surengta apklausa atskleidė, kad jeigu šiandien Danijoje vyktų referendumas dėl euro įvedimo, dauguma – 63,2 proc. – danų balsuotų prieš, informuoja „EUobserver“. Ankstesnių „Ramboll“ apklausų rezultatai rodė pusiausvyrą tarp „taip“ ir „ne“ balsų. Pastaruoju metu euro zoną slegia sunki skolų krizės našta, todėl mažėja ir pasitikėjimas bendra bloko valiuta.

Keletas aukštų Rusijos pareigūnų pastarojo meto pareiškimų leidžia teigti, kad Maskva yra pasiryžusi įnešti savo indėlį gelbstint euro zoną nuo krizės.