skolos

Latvijos nacionalinė skrydžių bendrovė „airBaltic“ jau kurį laiką išgyvena ne pačius geriausius laikus. Kompaniją purtė net keli skandalai, o slegiančių skolų šleifas velkasi iki šiol. Pernai lapkritį paskirtas naujasis šios skrydžių bendrovės vadovas Martinas Alexanderis Gaussas buvo įsipareigojęs per tris mėnesius parengti finansinių problemų kamuojamos bendrovės veiklos planus.

Finansinė krizė euro zonoje pasibaigė, tačiau ekonominė - dar tęsiasi, pareiškė Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, pasibaigus Europos Sąjungos (ES) viršūnių pavasario susitikimui. „Mes su dideliu palengvėjimu verčiame naują puslapį – finansinė krizė euro zonoje pasibaigė, nors ekonominė - dar ne“, - pabrėžė jis. „Šis ES viršūnių susitikimas buvo pirmas susitikimas nuo praėjusių metų rugpjūčio, kuris nėra neeilinis ir antikrizinis“, - pridūrė N. Sarkozy.

Smarkaus pasaulio ekonomikos sulėtėjimo tikimybė susilpnėjo dėl politinių priemonių, neseniai priimtų euro zonoje ir skirtų kovai su skolų krize, ketvirtadienį pranešė Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Tačiau Fondas perspėjo, kad rizikos pasaulio augimui išlieka. Savo ataskaitoje, parengtoje Didžiojo dvidešimtuko (G20) finansų ministrams, TVF pareiškė, kad euro zona turi ryžtingai veikti daugelyje sferų, kad įveiktų skolų krizę.

Europos Sąjunga pasiekė finansų krizės dugną, ketvirtadienį pareiškė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy. „Europos Sąjungos finansų rinkose jau pastebime aiškių stabilizavimo požymių, vyksta pozityvusis perversmas. Anksčiau buvo nemažai kalbama apie neišvengiamą euro žlugimą, dabar šių pokalbių nebegirdėti“, - pabrėžė H. Van Rompuy. „Europa suėmė savo likimą į rankas, pastaruosius dvejus metus ES šalių lyderiai įtemptai dirbo bandydami išsikapstyti iš skolų krizės.

Valstybės parama pradedantiesiems verslininkams susiviliojusiam studentui verslo pradžia kainavo apie 140 tūkst. litų, įskaitant ir per vargus gautąją 86 tūkst. litų paskolą. Be to, jaunuolis gyvena nebe savo, o bankui užstatytame name, įsigyta įmonės veiklai būtina technika irgi užstatyta, o nesėkmės atveju kišenes teks papurtyti dar ir tėvams. Reklama prasilenkė su realybe. Kantrus ir užsispyręs studentas griauna stereotipus, kad verslą pradėti tinka tik baigus studijas.

„Lie­tu­va ga­mi­na uba­gus ir va­ro žmo­nes iš Tė­vy­nės“, – sa­kė į re­dak­ci­ją už­su­kęs Ka­li­nių glo­bos drau­gi­jo­je dir­bęs, bet po li­gos į tė­viš­kę su­grį­žęs Vy­tau­tas Mi­ka­laus­kas. Pa­ty­ręs in­sul­tą vy­ras sa­kė tu­rįs iš­gy­ven­ti iš 294 li­tų pa­šal­pos. „Net vais­tų ne­ga­liu nu­si­pirk­ti“, – taip sa­vo ap­si­spren­di­mą iš­vyk­ti iš Lie­tu­vos aiš­ki­no pu­sam­žis vy­ras.

Graikijos vyriausybės pritarė naujajam griežto taupymo planui. Už įstatymo projektą balsavo 202 deputatai iš 300, 80 buvo prieš, vienas susilaikė, kiti nebalsavo. Pagal šį planą numatyta 22 proc. sumažinti minimalų atlyginimą – nuo 750 iki 586 eurų. Bus sumažintos ir kitų valstybinių išmokų sumos, tarp jų ir bedarbio pašalpa. Kartu pranešama, kad toks atlygio dydis bus išsaugomas tol, kol nedarbo lygis šalyje (šiuo metu – 21 proc.) nesumažės iki 10 proc. Be to, valstybė nusprendė 12–20 proc.

Europos centrinis bankas (ECB) antradienį laikinai uždraudė priimti Graikijos obligacijas kaip užstatą teikdamas paskolas komerciniams bankams. Kaip žinoma, ECB rinkoje pats superka finansinių sunkumų turinčių euro zonos šalių vyriausybių išleistas obligacijas ir jas priima kaip užstatą, skolindamas pinigus tų šalių komerciniams bankams.

Prieš gerą dešimtmetį retas lietuvis galėjo sau leisti įsigyti nuosavą būstą, prabangesnį automobilį ar kelių savaičių kelialapį į šiltuosius kraštus. Daugumos mūsų tėvai užaugo be prabangių kelionių, pirkinių ir tuo labiau už skolintas lėšas įsigytų nuosavų namų. Jei kam ir pasisekė, tai nebent gavusiems palikimą ar „atstovėjusiems eilę“ sovietmečiu, kai butus skirstė valdžia.

Savaitgalį vykusio Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikimo metu šalių finansų ministrai teigė, kad euro zonos šalys turi padidinti savo gelbėjimo fondą, jeigu nori gauti didesnę G20 valstybių paramą, praneša BBC. Anot ministrų, toks žingsnis yra „būtinas“ norint, kad G20 šalys pervestų daugiau lėšų į Tarptautinį valiutos fondą (TVF). Šiuo metu Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF) sudaro 500 mlrd.

Jau aišku, kad euro zonos krizė truks ir visus 2012 metus, nors akcijų rinkos anksti atsigavo – vasarį. Derybos tarp Graikijos ir bankų dėl Graikijos valstybės skolos jau galbūt baigėsi, tačiau pakankamas bankų dalyvavimas susitarime abejotinas. O Tarptautinis valiutos fondas (TVF) iškėlė oficialaus sektoriaus skolos sumažinimo klausimą. Tuo buvo pasiųsta žinutė, kad privačių obligacijų turėtojų „apkarpymas“ gali būti nepakankamas norint Graikijai grąžinti finansinį stabilumą.

Šimtai moterų kasmet kreipiasi į teismus prašydamos priversti vyrus – vaikų tėvus – padėti išlaikyti jų bendras atžalas. Įstatymas nurodo, kad vaikus privalo išlaikyti abu tėvai. Gyvenimas, deja, kartais pasisuka kitaip ir visus vaikų išlaikymo rūpesčius užverčia ant vienų – dažniausiai motinos – pečių. Vengiančiųjų prisidėti prie savo vaikų išlaikymo nė kiek nemažėja.

Naujų skolų „Sodrai“ jau tris mėnesius iš eilės buvo fiksuojama vis daugiau. Tačiau jei iki šiol įmonės pasistengdavo padengti skolas joms dar per daug „nepasenus“, tai vasarį vyresnių nei 30 dienų įsiskolinimų Sodrai suma pajudėjo aukštyn – nuo 50,4 iki 54,9 mln. Lt – teigia įmonių mokumą vertinanti UAB „Creditreform Lietuva“, išanalizavusi VSDF skelbiamus duomenis. Veikiančios įmonės vasario 22 dieną Sodrai buvo skolingos 112,1 mln. Lt (10,7 proc.

Sprendimas pervesti Graikijai antrosios tarptautinės paramos pirmąją dalį greičiausiai bus priimtas per euro zonos viršūnių susitikimą kovo 2 dieną, pranešė Europos diplomatijos šaltinis. „Kovo 1 dieną, viršūnių susitikimo išvakarėse, vyks papildomas euro grupės posėdis, per kurį bus įvertintos Graikijos pastangos įvykdyti įsipareigojimus, būtinus siekiant gauti pirmąją lėšų dalį“, - sakė šaltinis.

Kreditoriumi gali būti ne tik bankai, išperkamosios nuomos bendrovės, vartojimo kreditus teikiančios bendrovės ar kreditų unijos, bet ir 500 litų ar panašią sumą savo draugui ar kaimynui paskolinęs paprastas pilietis. Kaip „Respubliką“ patikino kreditų biuro „Creditinfo“ asmeninės kredito istorijos sistemos „Manocreditinfo.

Pirmadienį susirinkę Europos lyderiai vėl sugrįžo prie paskolos skyrimo Graikijai klausimo. Sprendžiama, ar skirti antrąją  paskolos paketo dalį (130 mlrd. eurų), be kurio kovo viduryje šaliai grėstų bankrotas. Graikijos finansų ministras Evangelos Venizelos teigia, kad šalis patenkino visas paskolos paketui gauti būtinas sąlygas ir tikisi gauti kreditorių pritarimą, tačiau derybos dėl paskolos tęsis iki paskutinės akimirkos, informuoja AFP.

Italijos prokurorai teigia atskleidę organizuotų nusikaltėlių gaują, kuri slėpė trilijonų dolerių vertės padirbtas JAV vyriausybės obligacijas, praneša BBC. Bendradarbiaudami su Šveicarijos policija Italijos pareigūnai aptiko tris dėžes sandėlyje Šveicarijos mieste Ciuriche. Trijose metalinėse dėžėse buvo tūkstančiai padirbtų JAV obligacijų, kurios atrodė kaip išleistos JAV federalinio banko 1934 metais. Padirbtų obligacijų vertė – 6 trilijonai dolerių.

Euro zonos lyderiai kovo 2 d. surengs specialų viršūnių susitikimą, kurio metu aptars Europos stabilumo mechanizmą (ESM) ir išrinks naują euro zonos vadovą. Prognozuojama, kad juo taps Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy, informuoja AFP. Europos Sąjungos (ES) lyderiai kitą viršūnių susitikimą rengs kovo 1-2 dienomis, o H. Van Rompuy, realiausias kandidatas eiti naujas 30 mėnesių trukmės pareigas, nusprendė antrąją susitikimo dieną surengti specialų susitikimą.

Ilgiau nei pusę metų veikianti „Švyturio“ arena dėl tarpusavio neatsiskaitymų dar negali visiškai funkcionuoti. Vienas iš pavyzdžių – informacinis kubas, kuris jau kelis mėnesius kabo kaip dekoracija. Ir kol kas nėra garantijų, kada jis veiks – tikriausiai palubėje kabės neįgalus ir per kovo 3-iąją arenoje vyksiantį Lietuvos krepšinio lygos „Visų žvaigždžių“ renginį.

Iškart kelios Europos ekonomikos ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį įžengė į recesiją antrą kartą per pastaruosius trejus metus, praneša AFP. Recesija konstatuojama, kai du ketvirčius iš eilės smunka bendrasis vidaus produktas (BVP). Italijos ir Nyderlandų BVP per spalio-gruodžio mėnesius, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, sumažėjo 0,7 proc., be to, nuosmukis tiek Italijoje, tiek Nyderlanduose buvo didesnis nei prognozavo analitikai. Prognozuojama, kad BVP Italijoje smuks ir 2012 metais.

Kinijos premjeras Wen Jiabao pažadėjo padėti Europai įveikti skolų krizę. Apie tai jis pareiškė per derybas su Europos Sąjungos lyderiais Pekine, praneša AFP. Pasak Ven Dziabao, Kinija nori, kad ES – didžiausia Kinijos prekybos partnerė – „išsaugotų stabilumą ir klestėjimą“. Derybų dalyviai nepatikslino, kokia konkrečiai galėtų būti Kinijos parama. Tikėtina, kad Kinijos tarptautiniai rezervai, viršijantys 3 trilijonus dolerių, bus iš dalies panaudoti papildant Europos stabilizacinį fondą.

Skaitant Šiaulių miesto biudžeto projektą susidaro įspūdis, kad šiauliečiai ne pusnis mina, o iš pinigų nuaustais kilimais vaikšto. Miestai – beveik identiški, tik viename žmonės nori gyventi, o kitą – palieka. Vienas miestas dosniai remia švietimą ir kultūrą, kitas – atima iš švietimo ir kultūrininkų pinigus ir atiduoda juos statybininkams. Jau atspėjote – tai Panevėžys ir Šiauliai. Nors ir turėdamas mažesnį biudžetą kaimynas ne tik sugeba turtingiau gyventi, bet – ir neprasiskolinti.

Naujas visuotinis streikas penktadienį paralyžiavo gyvenimą smarkiai prasiskolinusioje Graikijoje, praneša agentūra AFP. Sostinėje Atėnuose nekursavo nei autobusai, nei metro traukiniai, nedirbo ministerijos ir kitos valstybinės įstaigos. Uostuose liko į salas plaukiojantys keltai. Tačiau lėktuvų skrydžiai vyko pagal planą. Dėl laukiamų mitingų Atėnų centre sutelktos gausios policijos pajėgos. Protesto eitynės planuojamos ir kituose šalies miestuose, pavyzdžiui, Salonikuose.

Graikijos premjero Lukasas Papademosas spaudos atstovas paskelbė, kad ketvirtadienį Atėnai susitarė dėl naujų ekonominių reformų, būtinų tam, kad šalis gautų antrąją finansinės paramos išmoką, apie tai praneša Vakarų žiniasklaida. Graikija siekia gauti iš Europos ir Tarptautinio valiutos fondo 130 mlrd. eurų paramą.

Dėl euro zonos skolų krizės žlunga vis daugiau bendrovių, todėl pernai grėsmė iškilo daugiau nei 1,5 mln. darbo vietų Europoje, informuoja AFP. Bendrovės „Creditreform“ atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad nemokių bendrovių skaičius 15-oje senųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių bei Norvegijoje ir Šveicarijoje pernai padidėjo 0,3 proc., iki 174 tūkst. 917. Išaugęs bendrovių bankrotų skaičius kelia vis didesnę grėsmę darbo vietoms, pernai grėsmė iškilo 1,5 mln.

Pradelsti mokėjimai išlieka vienu didžiausių iššūkių daugelio savivaldybių gyventojams, teigia „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai. Vienose savivaldybėse vidutinis įsiskolinusio gyventojo pradelstas mokėjimas jau viršija metines pajamas. Kitose – pradelstų mokėjimų turi kas penktas gyventojas. Tokią situaciją atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atlikta savivaldybių lyginamoji analizė.

Graikijos finansų ministras Evangelos Venizelos sulygino krizę su Lernos hidra – graikų mitologijos devyngalve jūrų pabaisa, kurią įmanoma įveikti tik susivienijus, praneša „Associated Press“. Ministras paragino valdančiosios koalicijos nares nutraukti nesutarimus ir ginčus: „Mes turime grumtis šioje kovoje visi drauge, atmetę savanaudiškus interesus“. E. Venizelas kaip pavyzdį pateikė Heraklį, kuriam pavyko įveikti mitologinę pabaisą.

Per sausį Lietuvos gyventojų pradelsti įsiskolinimai išaugo beveik 38 mln. litų ir siekia 2,8 mlrd. litų. Sparčiausiai gyventojų pradelstos skolos didėjo bankams. Lėčiau uždelsti mokėjimai augo išperkamosios nuomos, vartojimo kreditų, komunalinių paslaugų ir telekomunikacijų bendrovėms. Šiuo metu pradelstų skolų turi 230 tūkst. fizinių asmenų – rodo asmeninės kredito istorijos sistemos Manocreditinfo.lt duomenys.

Padidėjus vidutinei Europos Sąjungos (ES) šalių skolai, palyginti su bendruoju vidaus produktu (BVP), Lietuva ją šiek tiek sumažino ir praėjusių metų trečiąjį ketvirtį buvo šešta tarp 27-ių ES valstybių. Trečiojo ketvirčio pabaigoje Lietuvos skola sudarė 38 mlrd. 707 mln. litų, o tai prilygo 37,6 proc. BVP, praneša „Eurostat“. Antrąjį praėjusių metų ketvirtį skola buvo mažesnė – 38 mlrd. 110 mln. litų, tačiau tai atitiko 38,1 proc. BVP. Savo itin maža skola – 6,1 proc.

Sprendžiant iš pirmojo šių metų ketvirčio rezultatų, galima daryti išvadą, kad Didžiosios Britanijos ekonomika jau apimta recesijos. Šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį susitraukė 0,2 proc., o Nacionalinis socialinių ir ekonominių tyrimų institutas (NIESR) prognozuoja tokį pat nuosmukį ir pirmąjį šių metų ketvirtį.

Įvertinus Lietuvą įvairiais pjūviais ryškėja įdomus paveikslas, į kurį pažvelgus kyla dilema: galbūt daliai lietuvių, šiandien besiveržiančių į užsienį, vertėtų viso labo pakeisti gyvenamąjį miestą ar rajoną? Praėjusią savaitę pristatyta „Savivaldybių demografinė charakteristika“ parodė, kad dalis lietuvių, užuot palikę namus Lietuvoje ir emigravę į jau tradicines tapusias šalis, galėtų pasirinkti gyvenimą didžiuosiuose šalies miestuose, kurie gerokai konkurencingesni už mažuosius ir kuriuose ...

Kredito istorija – informacija apie asmens prisiimtus finansinius įsipareigojimus ir jų vykdymą per pastaruosius dešimt metų. Ją turi visi nuo 18 metų Lietuvos gyventojai. Svarbiausia tai, kad kredito istorija gali turėti tiesioginę įtaką mūsų finansiniam gyvenimui. Deja, ne visuomet pačią maloniausią. Pradėkime nuo to, kad kredito istorijoje kaupiami tiek teigiami, tiek neigiami faktai apie gyventojų finansinius įsipareigojimus. Šie duomenys saugomi kreditų biure.

Kauno apygardos teismas ketvirtadienį panaikino visų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą įmonių grupei „Alita“. Šios priemonės buvo pritaikytos Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi praėjusių metų lapkričio 25 dieną. Kauno apygardos teismo nutartis yra galutinė ir įsigalioja nedelsiant. Teismas taip pat nutarė netenkinti Serbijos privatizavimo agentūros prašymo papildomai areštuoti ir bendrovės pinigines lėšas. „Nutartis yra logiška, laukta ir svarbi mums bei mūsų verslo partneriams.

Policijos pareigūnai vienas po kito traukiasi iš tarnybos. Visuomenė baiminasi, kad nebebus, kas juos saugo, o policijos vadovybė, nors ir pripažįsta „nukraujavimą“, bet tragedijos neįžvelgia ir sako, kad reikalavimai policijai nemažės. Tragedijos nemato Penktadienį į Panevėžį atvykęs policijos generalinio komisaro pavaduotojas Algirdas Stončaitis ramino, kad biudžeto sumažinimas – laikinas dalykas ir vylėsi, kad situacija pagerės.

Euro zonos politikai, nuo Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy ir Vokietijos finansų ministro Wolfgango Schaubles iki buvusio Europos centrinio banko (ECB) prezidento Jeano-Claude‘o Tricheto teigia, kad Italija ir Ispanija turėtų sekti Baltijos šalių ir Airijos pavyzdžiu, rašo Europos reformų centro vyresnysis analitikas Simonas Tilfordas.

Tikimasi, kad savaitgalį bus pasirašyta sutartis tarp privačių kreditorių ir Graikijos valdžios dėl dalinio skolos restruktūrizavimo, penktadienį pareiškė Europos Sąjungos (ES) ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Olli Rehnas, dalyvaujantis Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume. „Jau esame ant sutarties pasirašymo slenksčio; jeigu ne šiandien (penktadienį), tai jau tikrai šį savaitgalį ji bus pasirašyta“, - sakė eurokomisaras, praneša „RIA Novosti“, remdamasi AFP.

Vengrijai jau kuris laikas nesiseka, jos valiuta forintas nuolat krito palyginti su euru, o skolinti pinigų šaliai niekas irgi nenori, praneša „Panorama“. Praeitą mėnesį Vengrijos valiuta forintas labai smarkiai krito palyginti su euru. O kainos ir taip žemesnės 20 procentų. Vengrijos valiuta forintas pernai nuo metų pradžios smuko net 12 procentų, o daugelis Vengrijos gyventojų pasiskolinę Šveicarijos frankais, kurie pastaruoju metu nuolat brango.

Stiprus Europos ekonomikos atsigavimas mažai tikėtinas, net jeigu gresianti recesija bus silpna, antradienį pareiškė Pasaulio bankas. Artimiausioje ateityje Europos ekonomikos augimas bus menkas, jį apsunkins skolos, kurios suvaldomo lygio gali nepasiekti iki 2030-ųjų. Bankas teigia, kad Europą gali išgelbėti tik didelės reformos vyriausybėse.

Antradienį Ispanija rinkoje sėkmingai pasiskolino 2,5 mlrd. eurų, informuoja AP. Ispanijos iždas antradienį pardavė trijų mėnesių trukmės iždo vekselių už 1,4 mlrd. eurų. Vidutinis pelningumas sumažėjo nuo 1,7 proc., nustatytų per paskutinį tokios pat trukmės skolos vertybinių popierių aukcioną, vykusį gruodžio 20 dieną, iki 1,3 proc. Iždas taip pat pardavė šešių mėnesių trukmės iždo vekselių už 1,1 mlrd. eurų, o jų pelningumas sumažėjo nuo 2,4 iki 1,8 proc.

Graikijos finansų ministerija sekmadienį pirmą kartą paskelbė ataskaitą apie fizinius asmenis, įsiskolinusius valstybei dėl nesumokėtų mokesčių: paaiškėjo, kad per 4 tūkst. šalies piliečių, vengiančių mokėti mokesčius, yra skolingi valstybei 14,9 mlrd. eurų. Valdžia jau kelis kartus grasino skolininkams paviešinti jų pavardes, o policija ne kartą yra sulaikiusi įžūliausius pažeidėjus, kuriuos dažniausiai iškart paleisdavo už užstatą.

Antrus metus namo administravimą „Šilutės butų ūkiui“ patikėję juknaitiškiai niekaip negali sulaukti stogo remonto. Į redakciją kreipusis viena namo gyventoja skundėsi administratoriaus neveiklumu, tačiau pamiršo paminėti, kad kone visi kaimynai yra nemokūs ir tiesiog skęsta skolose. Nebe pirmą kartą tvarkingai norintys gyventi žmonės tampa ne itin sektiną gyvenimo būdą pamėgusių kaimynų įkaitais.

Pasaulio bankas perspėjo besivystančias šalis būti pasiruošusioms „realiai“ grėsmei, kad, pagilėjus euro zonos skolų krizei, pasaulio ekonomika gali nugrimzti į 2008-2009 metais išgyventą nuosmukį. Pasaulio bankas sumažino ekonomikos augimo prognozes ir savo naujausioje oficialioje ataskaitoje teigia, kad Europą tikriausiai jau ištiko recesija. Jeigu euro zonos skolų krizė pagilės, pasaulio ekonomikos augimo prognozė bus dar prastesnė.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia pritarianti griežtesnei euro zonos ir visos Europos Sąjungos (ES) fiskalinei kontrolei, kuri leistų užkirsti kelią nepamatuotam išlaidų didinimui bei politiniam populizmui. Antradienį „Žinių radijui“ Prezidentė sakė, jog mažoms ir į eksportą orientuotoms ekonomikoms būtinas stabilumas didesnėse eksporto rinkose, ko šiuo metu dažnai pasigendama.

Reitingų agentūros „Standard & Poor's“ sprendimas sumažinti devynių euro zonos šalių reitingus priartino bankrotą Graikijoje, rašė „Twitter“ socialiniame tinkle „Pacific Investment Management Co.“ (PIMCO), valdančios stambiausią obligacijų fondą pasaulyje, vadovas Billas Grossas. Reitingų sumažinimas liudija apie tai, kad kai kurios šalys gali neįvykdyti savo skolos įsipareigojimų, ir Graikija bus pirmoji, teigia B. Grossas.

Europos laukia sunkūs metai, perspėja dauguma pasaulio finansų analitikų ir ekonomistų. Recesija euro zonoje, euro valiutos devalvacija bei prasiskolinusių Europos šalių bankrotas – niūriausios analitikų prognozės šiems 2012-iems drakono metams. Apie tai, ko tikėtis 2012 metais, klausiame „Danske“ banko vyresniosios analitikės Baltijos šalims Violetos Klyvienės.

Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schauble pasisakė prieš Europos centrinio banko (ECB) vaidmens plėtimą ir bendrųjų euro obligacijų emisiją, siekiant įveikti skolų krizę euro zonoje. JAV modelis, pagal kurį numatytas begalinis papildomas pinigų spausdinimas, „nefunkcionuos Europoje“, pareiškė W. Schauble žurnalistams sekmadienį. Jeigu ECB imsis tokių pat priemonių kaip JAV federalinis atsargų bankas, tai nepadės įveikti euro zonos krizės.

Maždaug du dešimtmečius gyvavusi bendrovė „Bomba“ neatlaikiusi konkurencinės kovos bankrutuoja. Garso įrašų leidėja, didmeninė jų pardavėja ir parduotuvių „Muzikos bomba“ patalpų savininkė prieš pat įsiteisėjant bankroto nutarčiai nusprendė pakeisti pavadinimą ir tapo UAB „Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“, praneša delfi.lt.

Prancūzijos ministras pirmininkas Francois Fillon, komentuodamas šalies skolinimosi reitingo sumažinimą, šeštadienį sakė, kad Prancūzija stengsis kuo greičiau įgyvendinti taupymo priemones, praneša AP. Reitingų agentūra „Standard & Poor's“ sumažino šalies aukščiausią AAA skolinimosi reitingą iki AA+. Spaudos konferencijos metu F. Fillonas į klausimus atsakė liūdnu, apgalvotu tonu.

Per praėjusius metus Lietuvos gyventojų pradelstos skolos išaugo beveik 890 mln. litų ir siekia 2,76 mlrd. litų. Pernai sparčiausiai gyventojų uždelsti mokėjimai didėjo bankiniam sektoriui. Lėčiau įsiskolinimai augo telekomunikacijų, komunalinių paslaugų, vartojimo kreditų sektorių įmonėms. Šiuo metu pradelstų skolų turi 228 tūkst. fizinių asmenų, o jų skaičius per metus išaugo beveik 8 proc. – rodo asmeninės kredito istorijos sistemos Manocreditinfo.lt duomenys.