skolos

Ekonomistas, Lietuvos banko valdybos narys Raimondas Kuodis baiminasi, kad kol vyko diskusijos ir nesutarimai, kaip turėtų būti vykdoma visuotinė daugiabučių renovacija, buvo prarasti itin svarbūs metai Lietuvos ekonomikos ūkiui.

Akademinio sąžiningumo tyrimas, kurį atliko Lietuvos studentų sąjunga, atskleidė, kad studijuojantys savo lėšomis yra linkę į akademinį nesąžiningumą ir sukčiauja tiek pat, kiek ir studijuojantys valstybės finansuojamose vietose. Studentų sąjungos prezidentui Dainiui Dikšaičiui tokie rezultatai atrodo netikėti. „Prieš atlikdami šį tyrimą, manėme, kad už savo pinigus studijuojantys asmenys yra sąmoningesni. Juk jie investuoja dideles lėšas į savo išsimokslinimą, į savo ateitį.

Tuoj bus keturi metai, kai važiuodamas namo motoroleriu Turino priemiestyje žuvo Andrea Pininfarina. Jis buvo visame pasaulyje puikiai žinomos dizaino studijos „Pininfarina“ savininkas, o taip pat šios studijos įkūrėjo ir daugybės iškilių automobilių autoriaus Batista Pininfarina anūkas. Tuomet, 2008 metų vasaros pabaigoje, maestro mirtis sujaukė ir taip painią situaciją kompanijoje – nuo 2004 metų „Pininfarina“ veikla, švelniai tariant, pelninga nebuvo.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“ sumažino 26 Italijos bankų reitingus ir nustatė neigiamą perspektyvą, teigiama agentūros pranešime spaudai. Dalis bankų, kurių reitingai buvo sumažinti, įeina į stambesnes finansų organizacijas. Dešimties bankų reitingas sumažintas vienu punktu, aštuonių - dviem punktais, šešių - trim punktais, dviejų - keturiais. Sprendimą sumažinti bankų reitingus „Moody's“ aiškina tuo, kad ekonominė situacija Italijoje pablogėjo.

Šiemet Laisvės nuo mokesčių diena išauš anksčiau nei pernai – gegužės 20 dieną. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) šią datą siūlo paskelbti ir Pagarbos mokesčių mokėtojui diena. LLRI gegužės 20 d. siūlo įtraukti į atmintinų dienų sąrašą, kasmet pagerbiant žmones, iš kurių sumokamų mokesčių yra išlaikomi valstybės tarnautojai ir valstybės tebevaldomos sritys – sveikatos ir socialinė apsauga, švietimas, krašto apsauga, policija.

Pastarąjį mėnesį Europoje itin išryškėjo nauja tendencija – aktyvus gyventojų ir politikų priešiškumas valstybių taupymo planams. Nesutarus dėl valstybės išlaidų mažinimo žlugo Olandijos vyriausybė, o Prancūzijos ir Graikijos rinkėjai išreiškė pasitikėjimą politikais, pasisakančiais prieš taupymo priemones. Panašios nuotaikos ir tendencijos jaučiamos ir Lietuvoje. Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti, kas yra ta fiskalinė drausmė ir „negailestingos“ taupymo priemonės.

Dvejus metus visi klausė, kas būtų, jei Graikija paliktų eurą, rašo BBC. Gali būti, kad šis momentas jau priartėjo. Pagal „Bloomberg“ atliktą apklausą, 50 proc. analitikų po Graikijos rinkimų tikina, kad šalis šiemet išeis iš euro zonos. Tačiau kaip tai įvyks? Nėra teisinio mechanizmo Pagrindinė problema – nėra mechanizmo, kuris leistų išeiti iš euro zonos. Tokia galimybė niekada nešovė į galvą entuziastingiems politikams, kurie inicijavo bendrą valiutą, įsigaliojusią 1999 metais.

Kairiojo centro Graikijos socialistų judėjimo (PASOK) partijos lyderis Evangelas Venizelaso trečią kartą bandys sudaryti koalicinę vyriausybę po sekmadienį vykusių rinkimų, skelbia BBC. Mandatas E. Venizelui buvo suteiktas po Naujosios demokratijos (ND) partijos lyderio Atonio Samaraso ir radikalių kairiųjų koalicijos „Syriza“ lyderio Alexiso Tsipraso nesėkmės suformuoti vyriausybę.

Europos rinkėjai prašo baigti taupymo politiką. Tačiau ar tai yra įmanoma ir kokios būtų taupymo alternatyvos traukiant šalis iš krizės? Mažai erdvės manevrams Nors norima mažiau karpyti vyriausybės išlaidas ir daugiau leisti socialinėms programoms, neaišku, iš kur tam atsiras pinigų, rašo „The New York Times“. Galimybės gauti pinigų iš vyriausybių obligacijų senka, nes investuotojai nėra tikri, ar euro zonos narės sugebės grąžinti paskolas.

Analitinės kompanijos „Roubini Global Economics Monitor“ direktorius, pasaulinę finansų krizę išpranašavęs žinomas ekonomistas Nourielis Roubinis besitęsiančią politinę suirutę Europoje vadina „sulėtinta traukinio avarija“ ir mano, kad Graikija euro zoną paliks kitąmet. Šiuo metu Graikijos partijos derasi dėl koalicijos, o Vokietijos valdžios atstovai grasina, kad šalis negaus nė cento, jeigu neįvykdys visų gelbėjimo programos sąlygų.

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (AT) priėmus nutarimą, kad kitose ES valstybėse bankrutavusių Lietuvos piliečių bankrotai turi būti pripažįstami ir Lietuvoje, užsienyje gyvenantys lietuviai dar aktyviau domisi galimybe tuo pasinaudoti. „Labai daug susidomėjusių galimybe bankrutuoti Jungtinėje Karalystėje sulaukėme po praeitų metų pabaigoje žiniasklaidoje plačiai nuskambėjusios pirmosios užsienyje bankrutavusios Lietuvos pilietės Mildos Špakauskaitės istorijos.

Akcijos, naftos kainos ir kiti rizikingesni investiciniai fondai pirmadienio rytą patyrė kritimą po savaitgalį įvykusių rinkimų Prancūzijoje ir Graikijoje, praneša naujienų agentūra „Bloomberg“. Tai lėmė išaugęs nerimas dėl euro zonos skolų krizės, kaip pavyks ją spręsti, nes nuo to priklausys valiutos sąjungos išlikimo galimybė.

Iki Londono olimpinių žaidynių pradžios liko 80 dienų, tačiau jau dabar kalbama ne tik apie įspūdingą reginį, sporto laimėjimus, bet ir apie tai, kokį pėdsaką olimpiada paliks Anglijos sostinėje. Kai 2005 metais Londonas laimėjo teisę organizuoti 2012 metų olimpiadą, britai iškėlė aukštus tikslus: išugdyti medalius laimėti galinčią jaunąją sportininkų kartą ir atgaivinti Rytų Londoną.

Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“ naujoje ataskaitoje išdėstė penkis galimus Europos monetarinės sąjungos ateities scenarijus, informuoja „EUobserver“. Scenarijai yra tokie: Graikijos pasitraukimas iš sąjungos, pusiau fiskalinė sąjunga, euro ir Vokietijos markės koegzistavimas po Vokietijos pasitraukimo, „Jungtinių Europos Valstijų“ sukūrimas, visiškas euro zonos iširimas.

„Vievio paukštyno“ akcininkai penktadienį susirinkime pritarė paukštyno gelbėjimo planui. Didesnę nei 54 proc. akcijų dalį valdanti paukštyno savininkų dauguma pavedė bendrovės, kuriai iškelta bankroto byla, administratoriui sudaryti taikos sutartis su kreditoriais bei su jais atsiskaityti ir taip atkurti paukštyno mokumą bei nutraukti bankroto bylą.

Nors apie studentišką gyvenimą sukurta gausybė anekdotų, o studentą dažnas įsivaizduoja kaip nuolat naktinius klubus lankantį sostinės turistą, esama ir tokių istorijų, kurios labai vaizdžiai iliustruoja, kad duona be sviesto studijų metais būna tikrai sprangi. Mėnesio pajamos – 590 litų Iš nedidelio miestelio į sostinę studijuoti atvykusi Akvilė (redakcijai tikrasis merginos vardas ir pavardė žinomi – aut. past.

Lietuvos verslo atstovai, prieš priimdami sprendimą bendradarbiauti su įmone arba gyventoju, jų mokumą ar pradelstas skolas jau gali patikrinti išmaniajame telefone. Tai padaryti leidžia kreditų biuro „Creditinfo“ paslaugų programėlė „CB Creditinfo“, skirta išmaniesiems telefonams. „Lietuvoje nuolat auga išmaniųjų telefonų vartotojų skaičius bei galimybės naudotis interneto ryšiu telefone.  Verslo procesai tampa vis mobilesni.

Nematoma rinkos ranka visus ketverius metus Taivane laikė elektros energijos pardavimo kainas žemiau savikainos. Tai pasmerkė nacionalinę energetikos kompaniją Taipower „prisidaryti“ 4.3 mlrd. JAV dolerių skolų (2012 metų vasario pabaigos duomenys). Kas dabar vyksta Artimuosiuose Rytuose, degalų kainų tikrai nemažina. Taigi Taivano vyriausybė paskelbė apie elektros kainų didinimą nacionaliniams vartotojams.

Euro zonos krizės epicentro vaidmenį valstybės periminėja viena iš kitos tarsi karštą bulvę. Pastaruoju metu rinkos sunerimo dėl Ispanijos ekonomikos sveikatos, rašo BBC. Ispanijos 10 metų skolinimosi kaina išaugo iki 6 proc. Tuo tarpu Vokietija tokiam pačiam laikotarpiui skolinasi mokėdama vos 1,75 proc. palūkanų normą. Visgi Ispanijos bėda yra ne skolinimosi kaina, o ligota ekonomikos būklė.

Pasaulinę finansų sistemą sukrėtusi finansų krizė privertė kontrolierius akyliau stebėti bankų veiksmus, tačiau kur kas rimtesnį pavojų šiandien kelia įsigalinti šešėlinė bankininkystė. Pastaruoju metu finansų kontrolierių dėmesį labiau patraukia ne didieji pasaulio bankai, o vadinamoji šešėlinės bankininkystės sistema.

Šeštadienį pasirodė „The Times“ straipsnis apie naują fenomeną – savižudybes, kurias nulėmė Europos skolų krizė. Nedarbas, nesėkmės versle ir smunkantis pragyvenimo lygis verčia žmones imtis kraštutinių priemonių. Ekonomikos Nobelio premijos laureatas Paulas Krugmanas dienraščiui „The New York Times“ sakė tikįs, kad ne vienas žmogus perskaitęs tą straipsnį, prieš akis išvydo platesnį reiškinio paveikslą.

Kaimyninė Estija sugebėjo suvaldyti savo valstybės skolą ir bene pusantro karto aplenkti lietuvius vidutinio atlyginimo lenktynėse. Šiuo metu statistinį Estijos gyventoją slegia slegia dešimt kartų mažesnė valstybės skolą nei mūsų tautietį. Vis dėlto paskolų palūkanos Estijoje yra vidutiniškai 3 proc. didesnės nei Lietuvoje, rašo „Verslo žinios“. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ siekė 489 eurus, Latvijoje – 481 eurą, Estijoje – 692 eurus.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde ketvirtadienį pažymėjo, kad lėšų, skirtų spręsti Europos skolų krizę, fondui gali prireikti mažiau nei manyta. Sakydama kalbą C. Lagarde daugiau detalių nepateikė, tačiau paaiškino, kad tokį sprendimą lėmė pagerėjęs „ekonominis klimatas“. Fondo lėšų klausimą ji tikisi aptarti kitą savaitę vyksiančio TVF posėdžio metu. Šiuo metu TVF ištekliai siekia maždaug 385 mlrd.

Prieš kelis mėnesius Graikijos mieste Volos buvo įvesta alternatyvi valiuta. Ši iniciatyva įtraukė 800 bendruomenės narių, kuriems sunkiai sekasi įpirkti prekes eurais, rašo BBC. Gyventoja Hara Soldatou Voloso centriniame turguje nužvelgia rankdarbių prekystalį ir išsirenka dekoruotas žvakes. Ji savo pirkiniu patenkinta: „Jos kainavo man tik 24 TEM, kuriuos aš užsidirbau mokydama jogos.“ Visoje turgaus zonoje jums tikrai nereikės vieno dalyko – pinigų.

Nepaisant euro zoną ištikusios krizės, Lietuvos viešojoje erdvėje šalies įstojimas į euro zoną ir toliau yra laikomas neabejotinai siektinu tikslu. Visuomenėje trūksta diskusijų, ar Lietuvai tikrai verta stengtis įstoti į euro zoną ir kokie to trūkumai, mano ekonomistas prof. Povilas Gylys. Pinigų sąjungą lygino su laivo skendimu „Mes vis stojam (į euro zoną – ELTA) ir niekaip neįstojam.

Pirmąjį šių metų ketvirtį verslo uždelsti įsiskolinimai padidėjo 977 tūkst. litų ir sudarė 5 mlrd. litų. Įmonės per pirmuosius tris šių metų mėnesius padengė 415 mln. litų uždelstų skolų, t. y. 108 mln. litų daugiau, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.

Investuotojai atidžiai stebi Ispaniją šiai bandant įgyvendinti griežtas reformas, o jos sunkumai tai padaryti gali turėti šalutinių padarinių Italijai – dar vienai šaliai, užimtai savų reformų įgyvendinimu, teigia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vyriausias ekonomistas Carlo Padoanas. „Rinkos atidžiai stebi Ispaniją.

Buvęs Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas mano, kad Europoje tikėtina rimta skolų krizė, informuoja „RIA Novosti“. „Skolų krizės, augimo sulėtėjimo ir naftos paklausos smukimo scenarijus tikėtinas 40 proc.“, - interviu televizijai „Rossija 24“ sakė A. Kudrinas. „Stambios korporacijų struktūros Europoje ir visame pasaulyje jau įvertino tokį scenarijų ir bando jam pasiruošti. Mūsų valstybė ir vyriausybė taip pat turėtų būti pasiruošusi tokiems scenarijams“, - kalbėjo A. Kudrinas.

Nors vienai šaliai palikus eurą, dauguma ekonomistų prognozuoja katastrofines pasekmes. Tokiai nuostatai galima paprieštarauti remiantis praeities įvykiais, rašo CNBC. Euro zona būtų ne pirma susiskaldžiusi valiutos sąjunga. Per pastaruosius 100 metų įvyko 69 valiutos susiskaldymai. Keista, tačiau visi išėjimai iš valiutų sąjungų buvo siejami su žemu makroekonominiu lakumu. Beveik visais atvejais, išėjimas buvo sklandus.

Europos valiuta artimiausiu metu pigs. Prie tokios išvados priėjo „Bloomberg“ agentūros apklausti analitikai. Ekspertų nuomone, valstybės išlaidų mažinimas Ispanijoje ir Italijoje siekiant sukonsoliduoti šalių biudžetus vėl sukels skolų problemų euro zonoje ir pagilins recesiją regione. Dauguma ekspertų įsitikinę, kad bendros Europos valiutos pabrangimas 2,95 proc. pirmąjį metų ketvirtį buvo laikinas reiškinys. Euro kursas iki 2012 m. pabaigos gali nukristi daugiau nei 5 proc.

Ketvirtadienį Didžiosios Britanijos centrinis bankas paliko galioti rekordiškai žemą 0,5 proc. bazinę palūkanų normą. Toks sprendimas buvo priimtas per ketvirtadienį vykusį Anglijos centrinio banko Monetarinės politikos komiteto posėdį. Sprendimas atitiko analitikų lūkesčius, nes pastaruoju metu sustiprėjo nerimas dėl šalies ekonomikos atsigavimo ir euro zonos skolų krizės.

Fizinių asmenų bankrotu užsienio šalyse galėtų pasinaudoti 5,4 tūkst. Lietuvos gyventojų, kurių pradelsti mokėjimai siekia arba viršija 50 tūkst. litų. Būtent nuo šios sumos verta pradėti bankroto procedūrą. Tokių gyventojų uždelstos skolos šalyje sudaro beveik 2,21 mlrd. litų – rodo asmeninės kredito istorijos sistemos „Manocreditinfo.lt“ duomenys. Beveik 74 proc. pradelstų skolų, kurios siekia 50 tūkst. arba daugiau litų, tenka vyrams, o moterims – 26 proc.

Beveik nei 400 tūkstančių litų skolų turinti Lietuvos ledo ritulio federacija (LLRF) ruošiasi artėjančioms pasaulio ledo ritulio čempionato I diviziono „B“ grupės kovoms balandžio 15 – 22 dienomis ir pradėjo rinktinės stovyklą Lietuvoje, teigiama pranešime spaudai. Dalyvavimas pasaulio čempionate tapo įmanomas tik po, kai Lietuvos rinktinei pagelbėjo privatūs asmenys, nenorėję viešinti savo pavardžių.

Per kovo mėnesį Lietuvos gyventojų pradelsti mokėjimai padidėjo 53 mln. litų, o bendra suma pasiekė 2,87 mlrd. litų. Sparčiausiai gyventojų uždelstos skolos augo bankams, išperkamosios nuomos, vartojimo kreditų, komunalinių paslaugų bendrovėms, o sumažėjo – telekomunikacijų kompanijoms. Šiuo metu pradelstų mokėjimų turi 232 tūkst. fizinių asmenų – rodo asmeninės kredito istorijos sistemos „Manocreditinfo.lt“ duomenys.

11-metis, sukūręs pasitraukimo iš euro zonos planą, kuriame kalba apie picą ir blyną, pagrobė šlovę iš kai kurių žymiausių Europos ekonomistų. Jurre'as Hermanas buvo vienas iš 452 kandidatų, dalyvavusių konkurse Wolfsono ekonomikos premijai laimėti. 250 tūkst. svarų sterlingų (apie 990 tūkst. litų) apdovanojimą praėjusių metų spalį įsteigė britų drabužių parduotuvių tinklo „Next“ vadovas Simonas Wolfsonas, raginęs siūlyti tikėtinus siūlymus, kaip išstoti iš euro zonos.

Praėjusiais metais kas trečias investavęs žmogus – vyresnis nei 56 metų amžiaus, o investuotojų iki 25 metų buvo tik 4 proc. 2011 m. vidutinė vieno žmogaus investicija į obligacijas siekė beveik 500 tūkst. litų, į akcijas – beveik 200 tūkst. litų, o į fondus – 34 tūkst. litų. Tai rodo „Danske“ banko statistika. „Vyresnio amžiaus žmonės turi sukaupę santaupų ir jas investuodami nori užsitikrinti finansiškai aprūpintą ateitį.

Buvęs vienas ryškiausių NBA lygos krepšininkų Dennisas Rodmanas visuomet būdavo skandalų centre, tačiau šįkart kalbama apie sudaužytą 51 metų 203 cm ūgio sportininko gyvenimą: problemos su alkoholiu, milžiniškos skolos po skyrybų su žmona ir iškilusi kalėjimo grėsmė. Kaip praneša „Los Angeles Times“ D. Rodmanas skyrybų su trečiąja žmona Michelle Rodman jam kainuos apie 644 tūkst. eurų.

Dėl euro zonos skolų krizės iš dalies kaltos Prancūzija ir Vokietija, pareiškė Italijos ministras pirmininkas Mario Monti. Apie tai informuoja AFP. „Ši istorija (įsiskolinimų sunkumai) prasidėjo 2003 metais, kai euras buvo dar visai „vaikas“. Iš tikrųjų Prancūzija ir Vokietija nepaisė biudžeto deficito ir leistino skolų dydžio taisyklių“, - pareiškė ministrų kabinetas. Pasak jo, jeigu “euro zonos tėvai" ignoruoja taisykles, neverta tikėtis, kad jų laikysis, pavyzdžiui, Graikija.

Euro zonos skolų krizė tęsiasi jau daugiau nei du metus. Nors pastarieji Europos politikų ir institucijų priimti sprendimai leidžia tikėtis, kad blogiausia jau praeityje, šios krizės pasekmės bus jaučiamos ne vienerius metus.

Nurimus „gaisrui“ Graikijoje, euro zonoje toliau sklando baimės dėl probleminių šalių skolos valdymo – aktyviai diskutuojama dėl padėties Portugalijoje. Europoje savaitės pabaigoje vyks euro grupės ir Europos Sąjungos šalių finansų ministrų susirinkimai. Juose bus svarstomi finansinio stabilumo užtikrinimo priemonių didinimo klausimai. Vokietija vertins verslo nuotaikas Europoje taip pat bus svarbus vienos didžiausių Lietuvos prekybos partnerių Vokietijos IFO verslo pasitikėjimo indeksas.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigia, kad leisti Graikijai dėl skolų palikti euro zoną būtų katastrofiška, informuoja AFP. Tokią nuomonę ji išsakė duodama interviu vienai Didžiosios Britanijos televizijų. A. Merkel pažymėjo, kad po to, kai buvo priversta prašyti tarptautinės finansinės paramos, Graikija nuėjo "ilgą ir sunkų" kelią, tačiau leisti jai palikti euro zoną, anot jos, būtų didžiulė politinė klaida. "Mes priėmėme sprendimą priklausyti valiutos sąjungai.

Gy­ven­to­jų, neiš­ga­lin­čių iš­kart su­si­mo­kė­ti už įvai­rius ko­mu­na­li­nius pa­tar­na­vi­mus, dau­gė­ja. Bė­da ta, kad brangs­tant pa­slau­goms sko­los tik di­dė­ja. Dau­gė­ja ir pra­dels­tų mo­kė­ji­mų ban­kams. Neat­sa­kin­gai į pa­sta­ruo­sius žiū­ri jau­nuo­liai.

Dykumų saulės apšviesti Dubajaus dangoraižiai meta šešėlį ant miesto, kuris šiandien sparčiai tampa finansų, prekybos ir turizmo oaze. Novatoriškais statybų projektais ir įspūdingais sporto renginiais pasaulio dėmesį prikaustęs Dubajus atsigauna. 2008 metais kilusi finansų krizė antrame pagal dydį Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) mieste susprogdino nekilnojamojo turto burbulą, biudžete paliko milijardines skolas ir privertė prašytis finansinės pagalbos iš kaimyno Abu Dabio.

Vieno stambiausių pasaulio investicinių fondų PIMCO vadovas garsus finansininkas Mohamedas A. El-Erianas teigia, kad Europa skolų krizės dar neišsprendė ir kad Graikijos likimas greitai ištiks Portugaliją, kurios ekonomikos būklė tebėra silpna, rašoma „telegraph.co.uk“. M. El-Erianas mano, kad Portugalijai neužteks 78 mlrd. eurų paskolų paketo ir ji bus priversta prašyti tolesnės finansinės paramos. „Deja, taip bus.

Ketvirtinėje apžvalgoje „ „Ernst & Young“ euro zonos ekonomikos prognozė“ teigiama, kad regiono ekonomika šiemet patirs švelnų nuosmukį, o „lipti iš duobės“ pradės nuo 2013-ųjų. Prognozuojama, kad euro zonos BVP 2012 m. mažės 0,5 proc., o 2013 m. didės 1 procentu.

Užsitęsęs lėto augimo laikotarpis Europoje yra aiškus rodiklis, kad standartiniai sprendimai, kai turtinga „šiaurė“ maitina neturtingus „pietus“, jau nebetinka. Šiandien tiek vyriausybės, tiek verslas turi ne tik mažinti kaštus, bet ir keisti požiūrį į daugelį dalykų. Didžiausias potencialas konkuruoti ne mažomis kainomis, bet investuojant į kokybę. Tai įmanoma pasinaudojant Europos Sąjungos (ES) 2014-2020 m. biudžetu, kuriame daugiau nei 80 mlrd. eurų bus skirta žinių investicijoms.

Ispanija privalo įvykdyti savo įsipareigojimus – sumažinti valstybės biudžeto deficitą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto 2013 metais. Apie tai pirmadienį per euro grupės posėdį pranešė jos pirmininkas Jeanas–Claude Junckeris. J. C. Junckeris patvirtino, kad po optimistinių naujienų apie sėkmingą Graikijos skolos restruktūrizavimo plano vykdymą per šį euro grupės posėdį į pirmąjį planą iškeliamas Ispanijos scenarijus.

Naujausiais oficialiais duomenimis, Estijos bendrasis vidaus produktas (BVP) pernai, palyginus su 2010-aisiais, išaugo daugiausia iš Europos Sąjungos (ES) šalių – 7,6 proc., praneša AFP. Patikslintais duomenimis, augimas buvo 0,1 proc. didesnis nei pirminiais. Pagrindinėms Estijos prekybos partnerėms kovojant su euro zonos skolų krize paskutinį praėjusių metų ketvirtį šalies BVP augimas sulėtėjo iki 4,5 proc.

Graikija pasiekė susitarimą su privačiais kreditoriais. Graikijos obligacijų mainų sandoriui pritarė daugiau nei 75 proc. kreditorių, ir tai leis šaliai išvengti bankroto, pranešė Graikijos vyriausybės atstovai. Preliminariais duomenimis, sandoriui pritarė 85 proc. privačių obligacijų turėtojų, nors Atėnai tikėjosi išmainyti 90 proc. obligacijų. Oficialaus pranešimo apie pasiektus susitarimus laukiama vėliau penktadienį, kovo 9 dieną.