skolos

Didelių skolų slegiamo Vilniaus „Sakalų“ klubo ateitis paaiškės jau netrukus. Lietuvos krepšinio lygos (LKL) visuotiniame susirinkime dalyvavęs komandos prezidentas Vytautas Kiaušas žadėjo, kad skolos bus likviduotos. Kaip Krepsinis.net pasakojo vienos LKL ekipos vadovas, V.Kiaušas žadėjo skolas krepšininkams, treneriams ir adminstracijai sumokėti liepos 25 dieną. Tikimasi suburti komandą ir pradėti pasiruošimą naujajam sezonui jau rugpjūčio pradžioje.

Ispanijos bankai gegužę turėjo rizikingų paskolų už 155,84 mlrd. eurų, o tai yra didžiausias skaičius nuo 1994-ųjų, informuoja BBC. „Abejotinos“ paskolos sudaro 8,95 proc. bendrų Ispanijos bankų išduotų paskolų. Dauguma galimai blogų paskolų yra susijusios su Ispanijos nekilnojamojo turto burbulo sprogimu ir ekonomikos recesija. Naujausi duomenys atspindi daugybės Ispanijos bankų silpnumą. Euro zonos valstybės praėjusį mėnesį sutiko suteikti Ispanijos bankų sektoriui iki 100 mlrd.

Per savo šlovingas dienas, prieš pat griausmingai žlungant 2008 metų spalį, „Lehman Brothers” buvo ketvirtas pagal dydį JAV investicinis bankas, vos sutilpęs į didžiulį 32 aukštų dangoraižį Manhatane.

Recesija Pietų Europoje vis gilėja, ypač Ispanijoje ir Italijoje, be to, ji persimetė į Kiprą. Prognozuojama, kad ekonominė veikla 2012 m. šiose trijose šalyse sumažės atitinkamai 2, 1,8 ir 1,3 proc. Pastebėti ir pirmieji ženklai, jog lėtėja Indijos ekonomikos augimas, Argentinoje prastėja verslo klimatas, o tai kelia susirūpinimą dėl besivystančių rinkų. Vis dėlto gyvybinga Indonezijos vidaus rinka sugebės atlaikyti išorėje vykstančius sukrėtimus.

Europos investicinio banko (EIB) vadovas teigia nesitikįs, kad euro zona savo skolų krizę įveiks anksčiau nei per dvejus ateinančius metus. „Spaudimas valstybėms narėms ir visai Europos Sąjungai (ES) išspręsti savo problemas tęsis dar ilgai. Tai nesitęs vos vienus ar dvejus metus“, - Vokietijos žurnalui „Focus“ sekmadienį sakė Werneris Hoyeris. Tačiau jis pažymėjo, kad tiki, jog politinė struktūra krizei spręsti per ateinančius dvejus ar trejus metus gali patobulėti.

Nors Šiauliuose beveik kas trečio socialinio būsto nuomininkai yra prasiskolinę Savivaldybei, jų padėtis yra geresnė nei šiauliečių, tokių būstų laukiančių. Skolininkų niekas į gatvę nemeta, o iš naujo apgyvendina Savivaldybės nuomojamuose bendrabučiuose ar nakvynės namuose, nes nesumokėtos tūkstantinės skolos ar simboliškai mokama nuoma nėra pagrindas iš jų atimti teisę vėl gauti socialinį būstą.

Finansų ministerijos duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį nacionalinis biudžetas surinko 10 mlrd. litų – 4,6 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai ir 2,4 proc. daugiau nei planuota. Mažėjantis biudžeto deficitas sumažino valstybės skolinimosi kainą iki žemesnio nei prieš krizę buvusio lygio. Ekonomistų nuomone, antrąjį šių metų pusmetį turėtų išlikti teigiamos tendencijos, tačiau augimas bus lėtesnis, o rimtesni iššūkiai gali kilti dėl nepalankių įvykių eksporto rinkose.

Praėjus penkiems metams po finansinės krizės pradžios, pasaulis atsidūrė dar blogesnėje padėtyje. Nors atrodo, kad taupymas turėjo lemti skolų lygio sumažėjimą, iš tiesų jis padidėjo, teigia „Financial Times“. Per pastaruosius penkerius metus nuo 2007 m. vasaros vienuolikos labiausiai stebimų pasaulio ekonomikų skolų lygis išaugo vidutiniškai nuo 381 proc. BVP iki 417 procentų.

Suomijos ministras pirmininkas Jyrkis Katainenas teigia, kad dabartinė euro zonos padėtis yra pavojingiausia per daugiau nei dvejus metus. „Ši padėtis yra pavojinga, labai pavojinga“, - interviu dienraščiui „Helsingin Sanomat“ sakė J. Katainenas. Jis pridūrė, kad pastarąjį kartą euro zonos padėtis tokia kritiška buvo 2010-ųjų gegužę, kai Graikija pirmą kartą atsidūrė ties žlugimo riba. Anot J. Kataineno, labai sunku įsivaizduoti, koks chaosas kiltų, jeigu euro zona iširtų.

Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“ patvirtino aukščiausią AAA Jungtinių Valstijų skolinimosi reitingą, tačiau jo perspektyva išlieka neigiama. Savo pranešime spaudai „Fitch“ teigia, kad sprendimą palikti aukščiausią JAV skolinimosi reitingą lėmė „labai produktyvi, įvairi ir turtinga šalies ekonomika“. „Fitch“ taip pat atkreipė dėmesį į JAV monetarinį ir valiutos kurso lankstumą bei „išskirtinį finansavimo lankstumą“, esantį dėl JAV dolerio kaip pasaulinės atsargų valiutos statuso.

Naftą eksportuojančių šalių organizacija (OPEC) teigia, kad pasaulinė naftos paklausa po jau ir taip silpnų šių metų kitąmet dar labiau sumažės, o tai lems Europos skolų krizė, stringantis Jungtinių Valstijų ekonomikos atsigavimas ir lėtėjantis besivystančių rinkų augimas.

Per pirmus šešis šių metų mėnesius gyventojų pradelsti mokėjimai išaugo 355 mln. litų ir pasiekė 3,12 mlrd. litų. Pernai tuo pačiu laikotarpiu pradelstų mokėjimų suma augo didesniu tempu  – 404 mln. litų. Be to, šiemet pirmąjį pusmetį daugiau pradelstų mokėjimų ir padengta – 321 mln. litų, vietoj prieš metus buvusių 317 mln. litų, rodo asmeninės kredito istorijos sistemos „Manocreditinfo.lt“ duomenys. Praėjusio pusmečio pabaigoje 244 tūkst.

Pasaulyje yra šalių, kurios iki pusės savo nepriklausomybės istorijos pragyveno skolose. Įsipareigojimų nevykdymas (angl. default) arba valstybės nepajėgumas susimokėti skolas yra viena iš ekonominės krizės pasekmių. Šiuo metu su tokia problema kovoja daugelis pasaulio šalių, tačiau kai kurios iš jų tokią bėdą sprendžia toli gražu  ne pirmą kartą.

Per pirmąjį šių metų pusmetį verslo pradelsti įsiskolinimai padidėjo 225 mln. litų, palyginti su 288 mln. litų praėjusiais metais tuo pačiu metu. Vien per birželio mėnesį pradelsti įsiskolinimai sumažėjo 36 mln. litų ir sudarė 5,3 mlrd. litų, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ statistika. “Pradelstų įsiskolinimų portfelis per pirmąjį pusmetį augo lėčiau nei praėjusiais metais.

Vieną dieną euro zonos skolų krizė eina pabaigon, kitą dieną vėl gilėja, akcijų kaina tai didėja, tai mažėja. Šiais neramiais laikais žurnalas „Bloomberg Markets“ paprašė šešių milijardierių patarimo, kurios akcijos per ateinančius dvylika mėnesių rodys geresnius rezultatus nei rinka. Finansų bendrovės „Hargreaves Lansdow“ bendraįkūrėjas Peteris Hargreavesas, kurio turtą „Forbes“ vertina 1,3 mlrd.

Žemėlapiai yra puiki pasaulio pažinimo priemonė. „BusinessInsider“ siūlo susipažinti su keliais netradiciniais žemėlapiais, kurie priverčia į pasaulį pažvelgti kitu kampu. Pasauliniai naftos eksporto srautai.

Šiandien Europos Sąjungos vykdoma politika yra ižūli, kadangi nėra orientuota į ekonominės krizės mažinimą ir beveik priėjo savo galą, praneša Bloomberg. Praeitą savaitę investuojai per mažiau nei vieną dieną nusprendė, kad pasiūlyto paramos paketo Ispanijos bankams neužteks. Šią savaitę geros žinios iš Graikijos (kairieji, kurie labiau siekė konfrontuoti nei bendradarbiauti su Briuseliu, pralaimėjo visuotiniuose parlamento rinkimuose) buvo sumenkintos dar greičiau.

Kontroversiškasis buvęs italų premjeras Silvio Berlusconi yra turbūt didžiausias trofėjus, kurį kol kas spėjo sumedžioti euro zonos krizė, rašo CNN. Vis dar diskutuojama, ar buvęs Italijos ministras postą paliko dėl sekso skandalo su nepilnamete, ar dėl nesubalansuoto biudžeto. Tačiau aišku viena – jis yra kaltas už tai, kad Italija, prisijungusi prie euro zonos, prarado tradicinį šalies būdą susitvarkyti su ekonominiais ciklais – valiutos devalvaciją.

Buvęs Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas teigia, kad plačiai paplisianti ekonomikos ir finansų krizė euro zonoje yra neišvengiama ir kad ji prasidės per metus. Anot jo, galimas krizės sprendimo būdas yra dalinis Ispanijos ir Italijos skolų nurašymas, tačiau tam trūksta politinės valios. „Graikija nepajėgs vykdyti savo įsipareigojimų. Rimta finansų ir ekonomikos krizės Europą sudrebins per metus.

Pirmadienį per Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimą Meksikoje pasaulio lyderiai paragino Europą imtis visų būtinų priemonių euro zonos skolų krizei įveikti, informuoja BBC. Jie išsakė rimtą susirūpinimą dėl „vienos didžiausių rizikų pasaulio ekonomikai“, pažymėjo vienas aukštas pareigūnas.

Šiau­lie­tis Aud­rius, prieš ke­le­tą mė­ne­sių in­ter­ne­tu pa­siė­męs pu­sant­ro šim­to li­tų pa­sko­lą, da­bar tu­ri pro­ble­mų su tei­sė­sau­ga. Sko­lą grei­tų­jų var­to­ji­mo kre­di­tų bend­ro­vei grą­žin­ti pa­mir­šęs vy­ras jai ir išieš­ko­ji­mo pro­ce­są vyk­dan­čiam ant­sto­liui tu­rės pa­klo­ti be­veik pu­sant­ro tūks­tan­čio li­tų. Grei­tų­jų kre­di­tų bend­ro­vės pro­ble­mos ne­ma­to, tuo tar­pu ant­sto­liai įspė­ja: už­mirš­ta sko­la ga­li išaug­ti de­šim­te­rio­pai.

Vyriausybės turėtų būti atviresnės kalbėdamos apie savo skolų dydį – tada jauni balsuotojai suprastų, kad politikams būtina jas apmokėti kuo greičiau, BBC sako istorikas Niallas Fergusonas. Pasak istoriko, Vakarų demokratijos kritikai yra teisūs sakydami, kad kažkas yra blogai su mūsų politinėmis institucijomis. Pats akivaizdžiausias negalios simptomas – milžiniškos skolos, kurias Vakarai užsiaugino pastaraisiais dešimtmečiais.

Remiantis naujos apklausos rezultatais, beveik pusė suomių nepritaria savo šalies dalyvavimui planuojamame Ispanijos bankų gelbėjime, ir tik ketvirtadalis yra už paramą Ispanijai, informuoja AFP. Remiantis dienraščio „Iltalehti“ užsakymu atliktos apklausos rezultatais, 48 proc. suomių mano, kad Suomija neturėtų prisidėti prie planuojamo 100 mlrd. eurų vertės gelbėjimo paketo Ispanijos bankams. Tik 25 proc.

Euro zonos gelbėjimo fondų skolinimo pajėgumas gali būti padidintas 100 mlrd. eurų, pirmadienį praneša Vokietijos dienraštis „Die Welt“. Laikraščio straipsnyje teigiama, kad pagal pasiūlymus, svarstomus Europos Sąjungos (ES) sostinėse ir institucijose, 100 mlrd. eurų Ispanijos bankams bus išmokėti iš laikinojo gelbėjimo fondo - Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) - todėl pastovusis gelbėjimo fondas - nuo liepos įsigaliosiantis Europos stabilumo mechanizmas (ESM) - liks nepaliestas.

Ispanijos skolinimosi kaina ketvirtadienį pasiekė dar vieną euro eros rekordą, praneša BBC. Palūkanos už dešimties metų trukmės Ispanijos vyriausybės obligacijas ketvirtadienį išaugo iki 7 proc. Graikija, Portugalija ir Airija tarptautinės finansinės paramos buvo priverstos prašyti, kai jų skolinimosi kainos viršijo 7 proc. ribą.

JAV biudžeto deficitas gegužę padidėjo iki 124,64 mlrd. JAV dolerių, palyginti su 57,6 mlrd. dolerių rodikliu tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pranešė JAV finansų departamentas trečiadienį. Šis rodiklis visiškai sutapo su analitikų prognozėmis, kurie prognozavo 125 mlrd. dolerių biudžeto deficitą gegužę. JAV finansų departamento pranešime pastebima, kad pajamos siekė 160 mlrd. dolerių, be to, JAV valstybei pavyko surinkti rekordinę mokesčių sumą - aukščiausią nuo 2006 metų.

Analitinės kompanijos „Roubini Global Economics Monitor“ direktorius, pasaulinę finansų krizę išpranašavęs žinomas ekonomistas Nourielis Roubini mano, kad Europos valstybių vyriausybės turėtų sumažinti mokesčius ir padidinti atlyginimus ir taip skatinti augimą, o ne tęsti taupymo politiką.

Silpni finansiniai pagrindinių pasaulio valstybių rodikliai ir nesibaigianti euro zonos skolų krizė sukėlė pastebimą naftos kainų nuosmukį. Kas ir kodėl turėtų dėl to labiausiai sunerimti? Praėjusią savaitę paskelbti duomenys apie smukusį naujų darbo vietų kūrimą JAV ir išaugusį šalies nedarbo lygį dar įpylė žibalo į pasaulio ekonominių problemų ugnį.

Austrijos finansų ministrė Maria Fektermano, kad Italija, trečioji pagal dydį euro zonos ekonomika, dėl savo aukštos skolinimosi kainos taip pat gali paprašyti tarptautinės finansinės paramos. M. Fekter komentarai pabrėžė investuotojų nerimą, kad Europos lyderiai dar toli gražu neišsprendė dvejus su puse metų užsitęsusios skolų krizės. Euro zonos finansų ministrų sprendimą suteikti Ispanijai 100 mlrd.

Po didžiulio spaudimo iš Europos Sąjungos lyderių, Ispanija savaitgalį nusprendė oficialiai paprašyti 100 mlrd. eurų pagalbos savo bankams. Paskolą šalis naudos bankų kapitalui atkurti, tačiau įsiskolinimas bus įtrauktas į valstybės skolą. Dėl drastiškai smukusios ekonomikos permainos buvo būtinos, tačiau ilgalaike sprendimo nauda abejojama.

Manoma, kad Ispanija Europos Sąjungos (ES) finansinės pagalbos sunkiai besiverčiančiam savo bankų sektoriui paprašys šeštadienį, kad užbėgtų už akių suirutei rinkose, teigia „Reuters“ šaltiniai ES ir Vokietijoje. Keturi anonimais panorę likti šaltiniai iš ES informavo, kad euro zonos finansų ministrai šeštadienį surengs telekonferenciją ir aptars Ispanijos prašymą suteikti finansinės paramos paketą, tačiau konkreti suma kol kas nenustatyta.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) buvo įkurtas po Antrojo pasaulinio karo. 1945 m. gruodžio mėnesį buvo pasirašyta šio fondo steigimo sutartis, o veiklą jis pradėjo 1947 m. kovo 1 dieną.

Armandas d‘Angouras iš Oksfordo universiteto BBC pateikė kelis senovės graikų patarimus, kuriuos krizės sprendimui pritaikyti galėtų moderni Graikija. 1. Skola, atskirtis ir maištas – Atėnų naujienos VI amžiuje pr. Kr. Ankstyvajame VI a. pr. Kr. atėniečiai buvo prispausti skolų naštos, socialinės atskirties ir nelygybės, o vargšai ūkininkai buvo pasiryžę parduoti save į vergiją, kad galėtų išmaitinti šeimas.

Per metus Lietuvoje beveik 1 proc. sumažėjo įmonių, turinčių momentinių skolų bei skolingų „Sodrai“ ilgiau nei 30 dienų, skelbiama „Darbdavių skolos indekse“ (DIX). Momentiniai įsiskolinimai sumažėjo per metus 7 proc. (nuo 269,1 iki 250,9 mln. litų), o senesnių nei 30 dienų skolų sumažėjo 12 proc. (nuo 189,0 iki 166,3 mln. litų). Gegužės mėnesio pradžioje vienas darbdavys daugiau nei 30 dienų „Sodrai“ buvo skolingas apie 1829 litų.

Dėl ekonominės ir politinės krizės Graikijoje kas antras vokietis yra už šios šalies pasitraukimą iš euro zonos, rodo apklausa, kurios rezultatus skelbia agentūra AFP. 49 proc. Vokietijos gyventojų teigė norintys, kad Atėnai atsisakytų bendrosios Europos valiutos. 39 proc. mano, kad graikai turėtų likti euro zonoje. Be to, dauguma respondentų pareiškė remiantys kanclerės Angelos Merkel (Angela Merkel) taupymo kursą. 63 proc.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurentas Fabiusas antradienį sukritikavo Jungtinių Valstijų prezidento Baracko Obamos komentarus dėl Europos skolų krizės keliamos grėsmės ir pabrėžė, kad krizė kilo ne Europoje, o JAV, informuoja AFP. „Krizė kilo ne Europoje. „Lehman Brothers“ nebuvo Europos bankas“, – antradienį Romoje žurnalistams sakė L. Fabiusas. „Neturėtume perleidinėti atsakomybės. Visi sėdime toje pačioje valtyje“, – pridūrė jis.

Šių metų gegužės mėnuo kapitalo rinkoms buvo prasčiausias nuo 2011 m. rugsėjo, kai investuotojai pardavinėjo ne tik akcijas, bet ir kitas rizikingas investicijas (žaliavas, eurą ir kitų mažų ekonomikų valiutas), susilaikė nuo investavimo į nekilnojamąjį turtą. Rizikos vengimo tendencijas lemia įtampa finansų rinkose dėl lėtėjančio pasaulio ūkio augimo, neramumų Ispanijos finansų sektoriuje ir galimo Graikijos pasitraukimo iš euro zonos.

Ant bankroto slenksčio stovinti Graikija pasauliui parodė, kaip skirtingai pastaraisiais dešimtmečiais vystėsi Europos Sąjungos (ES) šalių ekonomikos: vienos kūrė naujas darbo vietas ir investavo į augimą, kai kitos bendrai ES rinkai statė barjerus ir toleravo korupciją. Šiandien be Graikijos, problematiškiausių ekonomikų sąraše atsidūrė ir Ispanija, kurios ankstesnė valdžia nuo gyventojų slėpė tikruosius skolos rodiklius.

Per gegužės mėnesį verslo pradelsti įsiskolinimai padidėjo 235 mln. litų ir pasiekė 5,4 mlrd. litų. Įmonių pradelstos skolos sparčiausiai augo finansų įstaigoms, o telekomunikacijų bei komunalinių paslaugų bendrovėms jos nežymiai sumažėjo. Praėjusį mėnesį laiku nepadengtų įsiskolinimų turėjo 33 tūkst. įmonių, rodo kreditų biuro “Creditinfo" statistika. Per 5 šių metų mėnesius verslas taip pat padengė 290 mln.

Dėl Europos skolų krizės susilpnėjus euro zonos ekonomikų būklei, Rusijos įdarbinimo agentūroms pateikiamų gyvenimo aprašymų skaičius pastaraisiais metais smarkiai išaugo, pirmadienį rašo verslo dienraštis „Kommersant“. Emigrantų pateikiamų gyvenimo aprašymų skaičius pernai, palyginus su 2010-aisiais, išaugo 11 proc. ir dabar viršija prieškrizinį 2007-ųjų lygį, dienraščiui sakė Rusijos įdarbinimo agentūros „HeadHunter“ vadovas Jurijus Virovecas.

Euro zonos krizės metu dažnai kartojama, kad jos negalima pataisyti greitai. Tačiau jau praėjo pakankamai laiko, kad galėtume išvysti, kaip Veikia ilgalaikės krizės sprendimo priemonės. BBC ekonomikos redaktorė Stephanie Flanders tikina, kad euro zonos pirmieji gijimo požiūriai jau išties matyti. Sprendžiant euro problemas, viena iš ilgalaikių ekonominių priemonių yra atstatyti krizės paveiktų ekonomikų konkurencingumą. Tai reiškia, kad Vokietija turi prarasti truputį savo konkurecingumo.

Vokietijos centrinio banko vadovas tikina, kad nėra jokio greito Europos problemų sprendimo būdo, o krizę galima išspręsti tik reformomis, informuoja AP. Interviu Prancūzijos dienraščiui „Le Monde“ banko „Bundesbank“ vadovas Jensas Veidmanas (Jens Weidmann) pridūrė, kad nerealu manyti, jog krizę būtų galima išspręsti euro zonos valstybėms leidus kartu skolintis pinigus.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“ penktadienį sumažino bankų DNB, „Handelsbanken“ ir „Nordea“ reitingus ir tokį savo žingsnį pagrindė bankų finansavimo ir aktyvų kokybės pažeidžiamumu, taip pat kukliu pelningumu. „Moody's“ bankų „Nordea“ ir „Handelsbanken“ reitingus sumažino viena padala, nuo Aa2 iki Aa3. Norvegijos grupės DNB reitingą agentūra sumažino nuo Aa3 iki A1 ir pabrėžė grupės priklausomybę nuo rinkos finansavimo.

Ispanijos banko „Bankia“ akcijų prekyba buvo sustabdyta, praneša BBC.  Biržos priežiūros institucija CNMV sakė, kad taip padaryta „dėl aplinkybių, kurios gali paveikti normalią akcijų prekybą“. Pranešama, kad „Bankia“ penktadienį gali prašyti dar 15 mlrd. eurų pagalbos iš vyriausybės po kabineto susitikimo. „Bankia“, kuris yra didžiausias ketvirtas Ispanijos bankas, iš dalies buvo nacionalizuotas prieš dvi savaitės dėl jo skolų problemų.

Nepaisant deklaruojamo drastiško gyventojų skolų augimo, įmonių skolų būklė metų pradžioje nuteikia optimistiškai. Per metus (lyginant šių ir praėjusių metų gegužės 23 d.) darbdavių skola Valstybiniam socialinio draudimo fondui („Sodrai“) susitraukė 2,9 proc., arba nuo 491,8 mln. Lt iki 477,6 mln. Lt. Tai žemiausias skolos lygis per visus metus,  esant didžiausiam darbuotojų skaičiui (1,257 mln. apdraustųjų) per visą laiką, kiek „Sodra“ viešai skelbia šią informaciją.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė nepritaria euroobligacijų išleidimui, kuriomis būti kompensuojamas fiskalinės drausmės nesilaikančių šalių elgesys, tačiau palaiko Europos investicijų banko garantinių popierių išleidimą. Siūlymams įvesti euroobligacijas priešinasi Berlynas, tačiau palaiko Prancūzija. Anot naujojo Prancūzijos prezidento Fransua Olando (Francois Hollande), euroobligacijos galėtų būti naudojamos finansuoti ekonominį augimą.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Lietuvos kvotos Tarptautiniame valiutos fonde (TVF) didinimui. Jei tam pritars Seimas, Lietuvos kvota šioje tarptautinėje organizacijoje padidės nuo 183,9 mln. iki 441,6 mln. specialiųjų skolinimosi teisių (SST), arba apie 1,029 mlrd. litų. Valstybių kvotas TVF peržiūri kas dvejus trejus metus, atsižvelgusi į kintančias šalių pozicijas pasaulio ekonomikoje.

Seimas suteikė galimybę prasiskolinusiems lietuviams bankrutuoti savo šalyje, vis dėlto tai numatantis įstatymas gali likti tuščias teisinių procedūrų rinkinys, mat užsienyje atsisveikinti su skolų kupra gerokai paprasčiau. Iki šiol visi fiziniai asmenys, pasiryžę būti pripažinti nemokiais ir paskelbti savo bankrotą, tai padarydavo nebent užsienio valstybėse – dažniausiai Latvijoje ir Anglijoje.

Iš visų košmariškų Europos scenarijų šis gali pasirodyti pats baisiausias: Graikija palieka eurą, o tuo pačiu metu Ispanijos bankų sistema sugriūna, rašo „New York Times“. Rinkos konvulsijos pastarosiomis savaitėmis buvo lyg šių krizių bandomasis testas. Susidūrė politinė aklavietė Graikijoje bei kylanti baimė dėl vieno didžiausių Ispanijos bankų – „Bankia“. Kredito reitingų agentūra „Moody's Investors Service“ praėjusią savaitę sumažino viso Ispanijos bankų sektoriaus reitingus.