skolos

Liono „Olympique“ prezidentas Jeanas-Michelis Aulas teigia, kad žiemą atsiversiančio perėjimų lango metu komandą paliks du pagrindinės sudėties žaidėjai, o dar vienas - vasarą. Pirmadienį paviešinti klubo 2011/2012 metų sezono finansiniai dokumentai atskleidė faktą, kad „Olympique“ turi 28 milijonų eurų skolą.

Suomijos mobiliųjų telefonų gamintojos „Nokia“ atstovai paskelbė, kad kompanija nori pasiskolinti 750 mln. eurų, kad galėtų grąžinti senas skolas ir padidinti sparčiai senkančias lėšų atsargas, informuoja YLE. 2014 metais „Nokia“ turi grąžinti daugiau nei 1 mlrd. eurų už paskolas, kurias gavo 2009 m. Kompanijos lėšų atsargos per pastaruosius metus sumažėjo maždaug 1,5 mlrd. eurų. Dabar „Nokia“ atsargos siekia maždaug 3,6 mlrd. eurų.

Ketvirtus metus iš eilės čempionų taurės neišleidžiančio futbolo klubo „Ekranas“ vadovams galvas turėtų skaudėti ne tik dėl likusių trejų rungtynių, komandą skiriančių nuo penktojo čempionų triumfo, bet ir pinigų neatgaunančių žaidėjų senkančios kantrybės. Dėl skolos su „Ekranu“ susitikti teisme rengiasi praėjusių metų liepą klubą palikęs gynėjas serbas Dušanas Matovičius.

Nobelio ekonomikos premijos laureatas Josephas Stiglitzas mano, kad Graikija ir Ispanija skendi „ne recesijoje, o depresijoje“ ir dėl jų ekonominio nuosmukio kaltina griežtas taupymo priemones, informuoja AFP. J. Stiglitzas taip pat sakė, kad Tarptautinio valiutos fondo(TVF) prognozės dėl euro zonos ūkio augimo yra pernelyg optimistiškos. Fondas numato, kad euro zonos ūkis šiemet susitrauks 0,4 proc., o kitąmet išaugs 0,2 proc.

Išsivysčiusias valstybes slegia milžiniška skolų našta, kurios vidurkis šiemet perkopė 110 proc., rašo „Financial Times“. Tuo pat metu lėtas ūkio atsigavimas ar net recesija prašosi ekonominio skatinimo. Sprendžiant pirmąją problemą derėtų vykdyti griežtesnę fiskalinę politiką ir toliau mažinti išlaidas. Tuo tarpu siekiant išjudinti ekonomikos variklį derėtų įlieti į nacionalinius ūkius dar daugiau pinigų.

Italijos finansų ministras Vittorio Grilli teigia, kad galimas Ispanijos gelbėjimas Italijai kainuotų 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), informuoja AFP. „Per pastaruosius dvejus metus mūsų viešoji skola dėl paskolų Graikijai, Airijai ir Portugalijai padidėjo 4 proc. Jeigu Ispanijai reikėtų ne mažesnio nei 100 mlrd. eurų gelbėjimo paketo, Italijos dalis būtų lygi 1,5 proc. BVP. Turime būti dosnūs, tačiau taip pat turime apdairiai įvertinti poveikį mūsų viešiesiems finansams.

Rinkimų metais, naujos Vyriausybės formavimo ir jos darbo pradžios laikotarpiu valstybės ižde turėtų būti disponuojama pakankamomis lėšomis, kad būtų užtikrintas finansiškai sklandus valdžių pasikeitimas, išvengiant situacijų, kai naujai suformuota Vyriausybė savo darbą pradeda paveldėjusi tik einamąsias skolas be jokių finansinių išteklių.

Per metus (iki rugsėjo 23 d.) darbdavių skolos rodiklis DIX (vienam darbdaviui tenkanti skola), kurį pagal „Sodros“ duomenis skaičiuoja Lietuvos pramonininkų konfederacija ir UAB „Creditreform Lietuva“, sumažėjo 11,0 proc. – nuo 2605 iki 2316 Lt. Per metus vienam darbdaviui tenkanti skola „Sodrai“ (DIX) sumažėjo pramonės ir energetikos (–12 proc.), paslaugų sektoriuje (–4,5 proc.), socialinės veiklos šakose (–39,6 proc.

Vilniaus „Sakalų“ klubas ketvirtadienį maču su Pasvalio „Pieno žvaigždėmis“ pradės Lietuvos krepšinio lygos (LKL) sezoną, tačiau neaišku ar jį sugebės baigti. Trečiadienį vykusiame Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) Vykdomajame posėdyje buvo gautas "Sakalų“ vienuolikos buvusių ir esamų žaidėjų bei trenerių prašymas uždrausti ekipai dalyvauti 2012-2013 metų LKL čempionate dėl skolų.

Skolos – nemalonus dalykas, galintis sugadinti žmonių santykius. Vis dėlto skolinti draugams ar skolintis patiems kartais tenka. Deja, skolos gali sugriauti draugystę, todėl svarbu išmanyti keletą skolinimosi ir skolinimo principų.

Italijos premjeras Mario Monti penktadienį paragino Graikijos premjerą Antonį Samarą įgyvendinti reformas ir kartu su Ispanijos premjeru Mariano Rajoy per susitikimą Romoje pabrėžė, kad sprendžiant skolų krizę reikia daugiau solidarumo, informuoja AFP. M. Montis ir M. Rajoy per savo susitikimą pabrėžė, kad euro zonoje reikia veikti solidariai ir konstruktyviai, nes tik taip galima stabilizuoti finansų rinkas.

Augant nepasitikėjimui šalies bankininkystės sistema ir gilėjant euro zonos skolų krizei, Didžiosios Britanijos miestas Bristolis įveda savo valiutą – Bristolio svarą, kuri, tikimasi, skatins vietos verslo plėtrą ir palengvins kompanijoms konkurenciją su tarptautinėmis korporacijomis. Bristolio svarą vietos įmonėms buvo planuojama įvesti gegužę, tačiau dėl didelio susidomėjimo šia permaina nuspręsta ją pristatyti tik rugsėjo 19 dieną.

Maža, turtinga, į Vakarus palinkusi Slovėnija 2004 m. Europos Sąjungoje buvo sutikta išskėstomis rankomis, o po trijų metų ji beveik nepastebimai prisijungė ir prie euro zonos. Tačiau po penkerių metų, du milijonus gyventojų turinti šalis gali tapti pirmąja buvusia komunistine ES valstybe, kuriai prireiks finansinės paramos, rašo „The New York Times“. Slovėnijos premjeras Janezas Jansa praeitą mėnesį įspėjo, kad bėdos dėl skolų gali priversti jį kreiptis į ES pagalbos.

Ispanijos bankų blogų paskolų vertė liepą išaugo iki 169,3 mlrd. eurų, praneša BBC. Ispanijos centrinio banko duomenimis, blogos paskolos liepą sudarė 9,9 proc. visų paskolų, palyginti su 9,4 proc. rodikliu birželį. Liepos mėnesio blogų paskolų rodiklis yra aukščiausias nuo 1962 metų, kai centrinis bankas pradėjo kaupti duomenis. Ispanijos vicepremjerė Soraya Saenz de Santamaria antradienį sakė, kad vyriausybė šiuo metu vertina Europos centrinio banko (ECB) siūlomos pagalbos sąlygas.

Graikija iki rugsėjo 23 d. turėtų apsispręsti dėl beveik 12 mlrd. eurų išlaidų mažinimo programos, antradienį praneša Atėnų naujienų agentūra. Europos Sąjungos (ES)  ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF)  kreditoriai iš Graikijos reikalauja sumažinti išlaidas 11,5-11,9 mlrd. eurų (per 5 proc. šalies BVP) per artimiausius dvejus metus, kad įvykdytų biudžeto deficito planinius rodiklius.

Diskutuojant apie naujosios Visagino atominės elektrinės (VAE) statybas neretai pasigirsta nuogąstavimų dėl būsimosios jėgainės kaštų, kurie esą prislėgs Lietuvos gyventojų pečius. Mūsų įsitikinimu, visavertė diskusija gali vykti tik tada, kai jos dalyviai bei stebėtojai vadovaujasi ne prielaidomis ir būgštavimais, bet išsamia ir patikima informacija. Todėl siūlome šiek tiek plačiau aptarti VAE statybų kainą ir lėšų šaltinius.

Madrido „Real“  klubas tapo pirmuoju klubu pasaulyje, kuris per vieną sezoną peržengė 500 milijonų eurų apyvartą. 2011/2012 metų sezone į ispanų klubo sąskaitą įplaukė 514 milijonų eurų, tai yra 7 procentais daugiau nei  2010/2011. Tuomet „karališkasis klubas“ turėjo 480 milijonų eurų apyvartą.  „La Liga“ čempionas per praėjusį sezoną turejo 24,2 milijonų eurų grynojo pelno, beveik ketvirtadaliu mažiau nei 2010/2011 metais.

Finansų ministerija siūlo Vyriausybei pripažinti 11 Lietuvos įmonių skolas beviltiškomis ir jas nurašyti arba revizuoti. Paskolas valstybės vardu ar su valstybės garantija šios įmonės gavo pagal sutartis, pasirašytas daugiausiai 1993-1997 metais. Siūloma nurašyti suma sudaro apie 170 mln. litų, iš kurių 92 mln. litų sudaro skolos, 27 mln. litų - palūkanos ir 51 mln. litų - delspinigiai.

Armėnų kilmės Rusijos verslininkas Murazas Mstojanas, nuolat gyvenantis Belgijoje, atsidūrė Rusijos ir Lietuvos skandalo, susijusio su 2011 metais bankrutavusiu banku „Snoras“, centre, rašo tinklalapis newsbalt.ru, informuoja delfi.lt. Kaip pranešė Rusijos Kaliningrado srities antstolių tarnyba, trečiadienį, rugsėjo 12 dieną, teismo sprendimu Kaliningrado srities Černiachovsko (Įsručio) mieste buvo areštuotas 4 žvaigždučių viešbutis „Kočar“, priklausantis M. Mstojanui.

Vilniaus miesto savivaldybė pritarė sostinės biudžeto perskirstymui. Biudžeto pajamos didėja 141 tūkst. litų, daugiausia –  geriau surenkant savarankiškas pajamas iš įmonių ir įstaigų teikiamų paslaugų: patalpų nuomos, renginių organizavimo ir socialinių paslaugų. Perskirstant biudžetą, daugiau lėšų skiriama miesto infrastruktūros objektų priežiūrai ir modernizavimui, švietimui, kultūrai ir sportui, švietimo įstaigų investicijų projektams, remonto darbams atlikti.

Vienas iš keturių Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovės pavaduotojų Zhu Minas antradienį sakė, kad euro zonos skolų krizė dar toli gražu nesibaigė ir kad Europa turi ir toliau tikėti bendros valiutos ateitimi. „Iš esmės manau, kad krizė dar nesibaigė. Dabar ji įpusėjusi, ir mums dar yra ką nuveikti, tačiau judame teisinga linkme, o tai labai svarbu. Turėtume įgauti daugiau pasitikėjimo ir tikėti euru“, - sakė Zhu Minas per Pasaulio ekonomikos forumo renginį Kinijoje.

Finansų ministerija, įvertinusi pirmojo 2012 m.  pusmečio Lietuvos ekonomikos raidą ir susiformavusias tendencijas esminių pakeitimų vidutinio laikotarpio  ekonominės raidos scenarijuje 2012 m. nedaro. Ūkio lėtėjimas ES ir euro zonoje pirmąjį 2012 m. pusmetį neturėjo esminio poveikio nei Lietuvos eksportui, nei vidaus paklausai.

Graikijos prezidentas Karolos Papouliasas kreipėsi į šalies Finansų ministeriją, prašydamas sumažinti jam atlyginimą ir pensiją, pranešė finansų ministro pavaduotojas Christos Staikouras per parlamento biudžeto komiteto posėdį. Valstybės vadovas taip pat pasiūlė sumažinti pensijas visiems buvusiems Graikijos prezidentams. Ministerijos paskaičiavimais, tokios priemonės sutaupytų valstybės biudžetui apie 350 tūkst. eurų per metus, praneša Graikijos televizijos kanalas SKY.

JAV pareigūnai greitai supylė trilijonus dolerių į krūvą programų, skirtų gelbėti šalį iš finansinės krizės 2008 ir 2009 metais. Jie dažnai pažeidė įprastos politikos ribas. 2010 m. ekonomika vėl augo, rašo „Washington Post“. Europoje priešingai – lyderiai ėmėsi atsargaus požiūrio į savo finansų krizę ir dabar, kai euro zona baiginėja trečius krizės metus, atsigavimo nematyti. Europos ekonomika sustojo ir grasina užkrauti naštą didesnei pasaulio ekonomikos daliai.

Vadinamasis kreditorių trejetas -Europos Sąjunga, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Europos centrinis bankas (ECB) - pareikalavo iš Graikijos vyriausybės įvesti šešių darbo dienų savaitę. Apie tai trečiadienį praneša Londono laikraštis „The Guardian“, remdamasis konfidencialiu Atėnų kreditorių „trejetui“ skirtu laišku. Jame išdėstyti kreditorių pageidavimai dėl naujų išlaidų mažinimo priemonių ir šalies valstybės biudžeto pajamų didinimo.

Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas nagrinėja baudžiamąją bylą, kurioje verslininkas Rolandas Skopas ir jo buvusi žmona Ramunė Skopienė kaltinami sukčiavimu skambiu mastu. Bylos duomenimis, padaryta žala siekia 532 000 litų. Į teisėsaugininkų nemalonę R. Skopas ir jo buvusi žmona R. Skopienė pateko dar 2007 metais. Bylos duomenimis, buvę sutuoktiniai apgaule savo naudai išvengė didelės turtinės prievolės ir užvaldė didelės vertės svetimą turtą.

Kitas Graikijos valstybinių išlaidų mažinimo etapas, suplanuotas 2013-2014 m., bus paskutinis, pareiškė Graikijos vyriausybės vadovas Antonis Samaras, praneša „Associated Press“. „Daugelis šių priemonių gana skausmingos, tačiau kartu jos neišvengiamos. Be jų šalis praras pasitikėjimą“, - pabrėžė A. Samaras. Kartu jis pastebėjo, kad Graikijos ekonomika nebeatlaikys tolesnių griežto taupymo priemonių. Valstybės išlaidas planuojama sumažinti 11,5 mlrd. eurų.

Šių metų rugpjūtį nedarbas Vokietijoje auga jau penktą mėnesį iš eilės, tam daugiausia įtakos turi euro zonos skolų krizė, skaudžiai smogusi didžiausios regiono ekonomikos darbo rinkai, ketvirtadienį pranešė Federalinė įdarbinimo agentūra. Kaip rodo oficialūs duomenys, bedarbių skaičius rugpjūtį, atsižvelgus į sezoninius svyravimus, išaugo daugiau nei prognozuota – 9 tūkstančiais. Bendras bedarbių skaičius rugpjūtį siekė 2,9 mln. žmonių. Nedarbo lygis išlieka nepakitęs ir siekia 6,8 proc.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuel Barroso ir Italijos ministras pirmininkas Mario Monti susitiks antradienį vakare Briuselyje aptarti Europos Sąjungos ekonomikos, žurnalistams pranešė Europos Komisijos (EK) atstovas Olivier Bailly. Italija priklauso euro zonos penketukui pagal bendrojo vidaus produkto dydį ir valstybinės skolos apimtis. Italijos 10 metų trukmės obligacijų pelningumas yra vienas aukščiausių tarp regiono šalių, negaunančių išorinės paramos.

Kaip praneša „Business Insider“, Graikijos ministras pirmininkas Antonis Samaris, duodamas interviu prancūzų dienraščiui „Le Monde“, patvirtino, kad šalis yra pasirengusi parduoti keletą negyvenamų jai priklausančių salų. Kaip A. Samaris teigė dienraščiui, salų pardavimas yra dalis plano kaip Graikiją galima būtų atitolinti nuo skolų slenksčio. Pasiūlymas parduoti keletą salų pirmą kartą viešumą pasiekė prieš dvejus metus. Tuomet tokią mintį išreiškė vokiečiai.

Suomijos Europos reikalų ministras Alexanderis Stubbas ketvirtadienį perspėjo dėl to, ką pats apibūdino kaip bandymą pastatyti „Berlyno sieną“, kuri atskirtų Šiaurės Europą nuo skolų slegiamos Pietų Europos, informuoja AFP. „Europa beveik 50 metų buvo padalinta į Vakarų ir Rytų, o šiandien beprasmiška ją dalinti į Šiaurės ir Pietų. Mes nenorime naujos Berlyno sienos“, – Švedijos dienraščiui „Dagens Nyheter“ sakė A. Stubbas.

Vokietijos biudžetas pirmąjį šių metų pusmetį – pirmą kartą perteklinis, nors daugumą Europos šalių tebeslegia didžiulė skolų našta, praneša AFP. Per sausio-birželio mėnesius į Vokietijos iždą įplaukė 8,3 mlrd. eurų daugiau nei buvo išleista. Pertekliaus suma sudaro 0,6 proc. BVP. Vokietijos biudžeto perteklius užfiksuotas pirmą kartą nuo 2007 metų. Po pasaulinės krizės šalies vyriausybė buvo priversta skolintis lėšų siekdama palaikyti ekonomiką.

Vienas vyras Berlyne nužudė savo žmoną ir du vaikus ir tada nusižudė pats. Policijos teigimu, šeima turėjo didelių skolų ir tai ko gero buvo žiauraus nusikaltimo motyvas. Nužudyti berniukai buvo trejų ir šešerių metų amžiaus. Spėjama, kad šeimos tragediją vienas vaikas – kūdikis – išgyveno. Yra duomenų, kad vyras, prieš nužudydamas savo 28 metų žmoną ir du vaikus, kūdikį atvežė į ligoninę. Tyrėjai kol kas negali tiksliai pasakyti, kada įvykdytas nusikaltimas.

Vokietijos centrinis bankas pirmadienį įspėjo, kad šalis gali pajusti regione vykstančią finansinę krizę. Europos didžiausioje ekonomikoje matyti lėtėjimo ženklai, nors labiau nei bet kada tikimasi, kad ši parems savo kaimynes, rašo „Washington Post“. „Pasitikėjimas Vokietijos viešaisiais finansais yra pagrindinis stabilumo inkaras šioje krizėje, tačiau jo negalima laikyti savaime suprantamu dalyku“, - teigia Vokietijos centrinis bankas savo mėnesinėje ataskaitoje, ir prieštarauja kalboms dėl g...

Suomijos prezidentas Saulis Niinisto antradienį pareiškė, kad pasitraukimas iš euro zonos nepadėtų išspręsti euro zonos skolų krizės, praneša AFP. „Nėra jokio greito ir lengvo Europos krizės sprendimo. Arba bent jau aš negaliu tokio sugalvoti. ES turi iš visų jėgų stengtis įveikti problemas. Pasitraukimas iš euro zonos nėra išeitis“, - per metinį ambasadorių susitikimą Helsinkyje sakė S. Niinisto.

Geriausių Anglijos futbolininkų uždarbis per pastaruosius 20 metų išaugo 1,5 tūkst. procento, o vidutinio brito pajamos per tą patį laikotarpį pakilo tik 186 procentais, praneša instituto „High Pay Centre“ tyrėjai. Didžiąją žaidėjų algos dalį sudaro klubų pajamos. Jei 1997 metais futbolininkų uždarbiui buvo atriekiama 48 procentai klubų pajamų dalis, dabar – 70 procentų. Tuo pačiu metu išaugo ir bilietų kainos.

Italijos ministras pirmininkas Mario Monti teigia, kad šalies ekonominės problemos nėra tokios rimtos,kokios buvo prieš metus, o krizės pabaiga artėja.

Lygiai prieš trisdešimt metų Meksika paskelbė bankrotą ir šis įvykis žymėjo trečiosios pasaulio šalių skolų krizės pradžią. Meksikos situacija buvo panaši Graikijos Dabar anoji krizė primena šiandieninę ekonomiką, rašo „The Guardian“. Meksikos situacija panaši į Graikijos. Amerikiečių, britų ir japonų bankų paskolos Lotynų Amerikos šalių vyriausybėms primena šiandienos pigias JAV ir Europos bankų paskolas. Politikų atsakas irgi identiškas.

Norint padengti biudžeto išlaidas Graikijai per artimiausius dvejus metus prireiks ne 11,5, o 14 mlrd. eurų, skelbia Vokietijos žurnalas „Spiegel“. Prie tokios išvados priėjo vadinamojo trejeto - Tarptautinio valiutos fondo, Europos Sąjungos (ES) ir Europos centrinio banko - ekspertai. Šiuo metu Europos lyderiai ieško būdų, kaip skirti Graikijai papildomų lėšų neformuojant naujojo paramos paketo. ES nedžiugina naujų sumų Atėnams pervedimo perspektyva.

Prabangus visureigis, namas užmiestyje, atostogos egzotiškose šalyse ir saldus atsakymas į klausimą, kuo verčiatės. „Aš verslininkas“ – tikriausiai svajoja ištarti ne vienas šiuo metu mokslus kremtantis studentas ar samdomą darbą dirbantis jaunuolis. Gyvenimas būtų kaip pasakoje apie laimingąją Pelenę: niekas nekrauna papildomų darbų, neprimena rytinių pramiegojimų, o svarbiausia, galima savarankiškai pasirinkti, ką, kada ir kaip nori veikti.

Aplinkybės euro zonoje pernelyg sudėtingos, kad dabar galima būtų daryti kokias nors išvadas. Būtina nuolat sekti situaciją, o dėl Latvijos prisijungimo prie bendrosios Europos valiutos sąjungos svarbu būti itin išmintingiems, teigia SEB banko Latvijos padalinio makroekonomikos ekspertas Dainius Gašpuitis. „Skolų krizė dar nepasiekė dugno - daugelis svarbių sprendimų ir jų įgyvendinimas dar priešaky. Prognozuojamas labai neramus ruduo, o galimų įvykių plėtros scenarijų vis daugėja.

Nors Europa dar neišsivadavo iš skolų krizės, optimizmo į rinkas įnešė įvykę Graikijos rinkimai ir euro zonos šalių nutarimas Ispanijai paskolinti iki 100 milijardų eurų. Ispanijos bankinei sistemai sugriūti nebūtų leidusi Europos Sąjunga, Europos centrinis bankas (ECB), Tarptautinis valiutos fondas, nuošalyje taip pat nebūtų pasilikusi ir JAV, Japonija, Kinija. ECB pažadėjo bet kokiomis priemonėmis užkirsti kelią euro žlugimui, tačiau kol kas ryžtingesnių veiksmų nepradėjo.

Per liepos mėnesį Lietuvos gyventojų uždelstos skolos išaugo 42 mln. litų ir pasiekė 3,16 mlrd. litų. Vidutinė vieno vyro uždelsta skola siekia 4,7 vidutinio darbo užmokesčio (neto), o vienos moters - 2,8. Šiuo metu uždelstų įsiskolinimų turi daugiau nei 244 tūkst. gyventojų, rodo asmeninės kredito istorijos sistemos „Manocreditinfo.lt" duomenys. Pasak „Manocreditinfo.

Šiuo metu yra 90 proc. tikimybė, kad Graikija paliks euro zoną per artimiausius 12–18 mėnesių, tvirtina banko „Citi“ vyriausiasis ekonomistas Willemas Buiteris. W. Buiteris, kuris gegužės mėnesį sugalvojo terminą „Grexit“, paskutinį pusmetį nuolat vertina tokio įvykio tikimybę. Šiandien jis jau praktiškai įsitikinęs, kad pirmoji euro zonos narė, kuriai buvo suteikta finansinė parama, neturės kito pasirinkimo kaip tik palikti vieningos valiutos sąjungą.

Graikija parduos nuostolingą valstybinį banką „ATEbank“, pranešė „RIA Novosti“. Graikijos valstybei priklauso 70 proc. „ATEbank“ akcijų. Manoma, kad norint užtikrinti tolesnę banko veiklą jam prireiks iki 5 mlrd. eurų iš ES paketo, skirto rekapitalizuoti Graikijos bankus. „ATEBank“ iki šiol nepaskelbė 2011 m. rezultatų ir neišlaikė Europos finansinių priežiūros tarnybų inicijuotų streso testų.

Ispanijos autonominio regiono Katalonijos valdžia ketina artimiausiu metu pateikti Ispanijos vyriausybei oficialų prašymą suteikti finansinę paramą, pranešė oficialus Katalonijos vyriausybės atstovas Francescas Homsas. Tačiau jis nenurodė nei konkrečios datos, nei prašomos paramos sumos. „Mes norėtume, kad finansinė parama būtų skirta iš „likvidumo fondo“ tomis pat arba panašiomis sąlygomis, kokiomis parama skiriama kitoms autonomijoms“, - sakė F. Homsas.

Sukurtas Darbdavių mokumo indeksas DIX, skirtas įvertinti darbdavių gebėjimą mokėti mokesčius ir vykdyti finansinius įsipareigojimus. Indeksą sukūrė Lietuvos pramonininkų konfederacija kartu su įmonių kredito riziką vertinančia UAB „Creditreform Lietuva“. Darbdavių mokumo indeksas - bendra darbdavių skola „Sodrai“, tenkanti vienai įmonei, turinčiai darbuotojų. Kuo rodiklis mažesnis, tuo įmonių padėtis geresnė.

Graikija turėtų pradėti mokėti pusę išmokamų pensijų ir valstybinio sektoriaus atlyginimų drachmomis, pirmadienį „Reuters“ agentūra cituoja vieno žymiausių Vokietijos konservatoriaus žodžius. Alexanderas Dobrindtas, Vokietijos Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) generalinis sekretorius, jau seniai tvirtina, kad Graikija turėtų pasitraukti iš euro zonos. „Su Graikija mes atsidūrėme aklavietėje. Šaliai neturi būti toliau teikiama parama.

Augant susirūpinimui, kad problemos Ispanijoje gilėja, euro kursas Japonijos jenos atžvilgiu nukrito iki žemiausio lygio per 11 metų, informuoja BBC. Ankstyvojoje prekyboje Azijoje euro kursas jenos atžvilgiu nusmuko iki 94,71 jenos, žemiausio lygio nuo 2000 m. lapkričio. Penktadienį Ispanijos Valensijos regionas paprašė centrinės valdžios suteikti finansinę paramą iš naujojo gelbėjimo fondo, netrukus po to Madrido skolinimosi kaina ženkliai šoktelėjo.