skolos

Verslo pradelsti mokėjimai balandžio mėnesį padidėjo 62 mln. litų, o bendras įsiskolinimų portfelis pasiekė 5,1 mlrd. litų. Praėjusį mėnesį įsiskolinimai daugiausiai išaugo finansų, o sumažėjo - komunalinių paslaugų bendrovėms, rodo kreditų biuro „Creditinfo“, kuriame formuojama kredito istorija, duomenys. Palyginimui, įmonių įsiskolinimai atskirai „SoDrai“ balandžio mėnesį padidėjo 2,7 mln. Lt ir sudarė 445 mln. Lt.

Per praėjusį mėnesį gyventojų uždelstos skolos padidėjo 30,5 mln. litų ir laikotarpio pabaigoje pasiekė 3,31 mlrd. litų. Sparčiausiai didėja jaunimo skolos, o pagrindinė skolų dalis tenka amžiaus grupei tarp 25 ir 36 metų, rodo gyventojams skirtos asmeninės kredito istorijos sistemos „Manocreditinfo.lt“ duomenys. Komunalinio sektoriaus įmonėms tenkantis gyventojų įsiskolinimo portfelis per balandžio mėnesį augo didžiausiu tempu, t.y. 4 proc.

Praėjusį mėnesį įmonėms įregistruota 1 067 laikinų apribojimų valdyti, naudotis ar disponuoti jų turtu. Palyginti su ankstesniu mėnesiu, turto areštų atvejų padaugėjo 45-iais, o areštuoto turto buvo 40 mln. litų didesnė – iš viso 172 mln. litų, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ analizė, atlikta pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenis. „Turto areštų sparčiausiai padidėjo tarp statybos ir NT (11 proc.). Tačiau palyginus š.m. keturių mėn.

Milžiniškose skolose skendinti Šiaulių miesto savivaldybė suskaičiavo savo bendrovių ir įstaigų praėjusių metų vykdytą finansinę veiklą ir ketina pasiimti dividendus, gautus iš akcinių bendrovių. Nors suma atrodo nemaža – keturi su puse milijono litų, bet pati Savivaldybė yra skolinga dešimtis milijonų litų. Jau paskelbtas ir viešasis konkursas ilgalaikei paskolai imti, už kurią bus finansuojami investiciniai projektai. Tačiau valdininkų godumas pranoksta lūkesčius – balansuojama ant ribos.

Sunku tikėti tuo, kad Europos centrinis bankas (ECB) ketvirtadienį nesumažins bazinės palūkanų normos. Nuo paskutiniojo ECB valdybos narių susitikimo balandžio pradžioje euro zonos nedarbo lygis kilo, o infliacija sumažėjo daugiausiai per trejus metus – 1,2 procento. Tai yra aiškiai žemiau nei ECB užsibrėžtas 2 proc. tikslas, rašoma „The Financial Times“. Visgi ECB neturi iliuzijų, kad palūkanų normos sumažinimas paskatins gerus pokyčius.

 Per mėnesį momentinės skolos Sodrai labiau augo stambiose įmonėse (per 250 darbuotojų), jau turėjusiose skolų. Smulkios įmonės (iki 9 darbuotojų) prisitaikė prie pokyčių rinkoje ir skolų lygį išlaikė praktiškai nepakitusį. Tokias išvadas padarė kredito rizikos vertinimo UAB „Creditreform Lietuva“, įvertinusi Sodros teikiamą informaciją. Darbdavių momentinių skolų (paskelbus naujo mėnesio duomenis) dinamika šiemet balandžio mėnesį buvo pastebimai prastesnė nei 2012 m. balandį.

Danai yra labiausiai įsiskolinę pasaulyje piliečiai, tačiau ir jų apetitas paskoloms mažėja. Anot Danijos būsto paskolas teikiančių bankų asociacijos, gyventojų skolos yra triskart didesnės nei jų pajamos, taigi paklausa paskoloms paskutinį ketvirtį kilo lėčiausiai nuo 2000 metų.

Šių metų pirmojo ketvirčio pabaigoje gyventojų pradelsti įsipareigojimai pasiekė 3,28 mlrd. litų, kurie, palyginti su metų pradžia, padidėjo 33 mln. litų. Tai yra lėčiau nei 2012 m. analogišku laikotarpiu, kai fizinių asmenų skolos išaugo 77 mln. litų, rodo asmeninės kredito istorijos sistemos „Manocreditinfo.lt“ duomenys. Sparčiausiai kovo mėnesį gyventojų įsiskolinimų suma padidėjo komunalinių paslaugų ir telekomunikacijų bendrovėms – atitinkamai 5 proc. ir 2 proc.

Vakar pradėjo dirbti bendrovės „Busturas“ naujasis generalinis direktorius 47 metų klaipėdietis Tomas Bielinskas. Šiaulių miesto savivaldybės bendrovės veikla nuostolinga, tačiau jis sako apie tai sužinojęs prieš dvi savaites. Reikalavimai Miesto meras Justinas Sartauskas vakar rytą T. Bielinską pristatė „Busturo“ padalinių vadovams ir žiniasklaidai. Meras įvardijo užduotis, kurias Savivaldybė kelia naujam vadovui. Pirmiausia, optimizuoti įmonės ir miesto viešojo transporto veiklą.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad svarstoma, ką daryti su milijoninėmis sostinės ir kitų savivaldybių skolomis. Anot jo, bus ieškoma sprendimų, ką daryti su ankstesnės kadencijos metu susidariusiomis ne tik Vilniaus, bet ir kitų šalies savivaldybių skolomis, ,,Vilniaus savivaldybės skolos ir kitų savivaldyvių skolos, kurios susidarė konservatorių ir liberalų vadymo laikotarpiu, yra didelės, ir dabar mes darome analizę ir galvojame, kaip šį klausimą reikės spręsti, nes skolų piramidė sav...

Regina MUSNECKIENĖ Kai kurios Kelmės rajono biudžetinės įstaigos jau baigė šildymo sezoną, nes nėra pinigų mokėti už šilumą. Tos, kurių negalima nešildyti, įsiskolinusios po kelias dešimtis tūkstančių litų. Muziejus jau nebešildomas Kelmės krašto muziejus šiemet šildymo sezoną užbaigė kovo 31 – ąją. Šiek tiek šildomi tik darbuotojų kabinetai. Kitos patalpos, kurių apie 1000 kvadratinių metrų, jau nebešildomos.

Įmonių pradelsti mokėjimai pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu, padidėjo 191 mln. litų, o bendras verslo įsiskolinimų portfelis pasiekė 5 mlrd. litų. Praėjusį ketvirtį įmonėms įregistruoti 2962 laikini apribojimų valdyti, naudotis ar disponuoti jų turtu, rodo kreditų biuro „Creditinfo“, kuriame formuojama kredito istorija, duomenys. Pirmojo ketvirčio verslo skolų augimas, palyginti su pernykščiu, buvo 3 kartus lėtesnis.

Legendinis Vilniaus futbolo klubas „Žalgiris“ gali atnaujinti ir tęsti savo veiklą. Tai paaiškėjo prieš kelias dienas, kai Vilniaus apygardos teismas patvirtino sudarytą taikos sutartį tarp asociacijos Vilniaus futbolo klubas „Žalgiris“ ir kreditorių bei nutraukė legendiniam Vilniaus futbolo klubui „Žalgiris“ 2010 metais iškeltą bankroto bylą, teigiama pranešime spaudai.

 Nuo tradicinių prašymų padėti nutraukti santuoką iki Jėzaus iš kalėjimo reikalavimo skirti advokatą dėl per garsiai kameros duris trinktelėjusio prižiūrėtojo. Tokių ir dar absurdiškesnių raštų iš nuteistųjų sulaukiančios Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skola advokatams siekia ne vieną šimtą tūkstančių.

Kovo 1 d. įsigaliojus Fizinių asmenų bankroto įstatymui bankrutuoti galės gyventojai, kurių skolos yra 25 tūkst. litų ar daugiau. Ekonomistai pripažįsta, kad tokio įstatymo reikia, tačiau baiminasi paskolų gavėjų piktnaudžiavimo. Tikimasi sąžiningų bankrotų Įstatymo iniciatoriai pabrėžia, kad įstatymas suteiks galimybę bankrutuoti tik sąžiningiems fiziniams asmenims.

Kipras tikisi iš Europos Sąjungos (ES) partnerių tokio paties solidarumo, koks buvo parodytas Graikijai skiriant finansinę paramą, tačiau nesutinka, kad būtų nurašyta dalis Kipro skolų. "Mes tikimės tokio paties solidarumo, tačiau iki šiol jis nebuvo parodytas", - sakė Kipro finansų ministras Vasas Šiarlis (Vassos Shiarly) antradienį verslo dienraščiui "Handelsblatt". Apie tai praneša "EUbusiness". Pernai birželio pabaigoje Kipras paprašė finansinės pagalbos, siekiančios apie 17 mlrd. eurų.

 Kaip ir pernai, taip ir šiemet Panevėžio miesto savivaldybės skolos nemažėja – jos turi tendenciją augti. Paskutinę sausio dieną Panevėžio miesto savivaldybės taryboje buvo pristatytas šiųmetis biudžeto projektas, kuris, manoma, patvirtintas bus vasario 25-ąją. Kaip jau žinoma, šiemet miesto biudžeto projektas toks: 202 milijonai 482 tūkstančiai litų pajamų ir 209 mln. 470,7 tūkst. litų išlaidų. Biudžetas deficitinis – išleisime 6 mln. 988,7 tūkst. litų daugiau nei gausime pajamų.

Senojo žemyno bankai pradėjo grąžinti prieš metus iš Europos centrinio banko (ECB) gautas paskolas, padėjusias pagerinti jų finansinę būklę. Ar tai reiškia, kad regiono bankai jau išsigydė ligas? Šimtai Europos bankų skuba grąžinti paskolas, kurias prieš metus gavo iš Europos centrinio banko (ECB). Anot ekspertų, tai – įrodymas, kad finansų rinkos skolų krizės slegiamame žemyne pagaliau atsigauna. Vis dėlto skelbti galutinę pergalę anaiptol per anksti.

Įmonių pradelsti mokėjimai sausio mėnesį beveik nepakito, taigi bendras verslo įsiskolinimų portfelis išliko ties 4,8 mlrd. litų. Pirmąjį šių metų mėnesį įsiskolinimai nežymiai sumažėjo bankams ir kredito unijoms, o telekomunikacijų paslaugas teikiančioms bendrovėms skolos nežymiai padidėjo, rodo kreditų biuro „Creditinfo“, kuriame formuojama kredito istorija, duomenys. Praėjusį mėnesį laiku nepadengtų įsiskolinimų turėjo daugiau nei 34 tūkst. įmonių, arba maždaug kas antra Lietuvos įmonė.

Jei Ukrainos vyriausybė nesusitars su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) dėl kredito, šaliai gresia nemokumas. Antradienį per spaudos konferenciją apie tai paskelbė Ukrainos bankų asociacijos (UBA) prezidentas Aleksandras Sugoniakaa. Anot jo, daugiausia problemų vyriausybės ir TVF derybose kelia būtinybė grąžinti praėjusių metų skolas. "Iš tiesų Ukraina šiais metais TVF turi sumokėti apie 6,5 mlrd. JAV dolerių ankstesnę skolą ir 58 mlrd. grivinų (daugiau nei 7 mlrd. JAV dolerių) vidaus skolą.

Pernai kas dvylikto Lietuvos gyventojo kredito istorijoje atsirado „juodos dėmės“, apie kurias skolindamos pinigus finansų institucijos galės sužinoti dar bent dešimtį metų. Specialistai perspėja, kad dėl laiku nesumokėtų skolų ne tik reikia mokėti delspinigius – tai gali lemti ir gerokai didesnes palūkanas skolinantis. Asmeninės kredito istorijos „Manocreditinfo“ duomenys rodo, kad pernai lietuviai pradelsė 17 proc.

 Daugiau nei 8 mln. šeimų pripažįsta, kad asmeninės skolos joms yra našta. Bendras Jungtinės Karalystės įsiskolinimas pasiekė beveik 100 mlrd. svarų sterlingų, skelbia Nacionalinis statistikos biuras, kuriuo remiasi Britanijos spauda. Ataskaitoje pažymima, kad skolos gerokai išaugo nuo 2008 metais kilusios krizės. Blogiausia, kad ataskaitoje į skaičiavimus nėra įtrauktos būsto paskolos, o tik kitų tipų skolos, kaip nepadengta kredito kortelės skola ar negrąžinta asmeninė paskola.

Ispanijos, Italijos, Airijos ir Didžiosios Britanijos bankai turi skirti daug daugiau lėšų, kad turėtų iš ko padengti potencialius nuostolius dėl „blogųjų paskolų“, ketvirtadienį pareiškė agentūra „Moody's“, taip perspėdama Europos mokesčių mokėtojus apie gresiančias naujas išlaidas. Apie tai informuoja „Reuters“. Europos bankai jau pritraukė šimtus milijardus eurų, kad padengtų galimus nuostolius dėl beviltiškų paskolų. Didelė finansavimo dalis gauta iš vyriausybių.

JAV Atstovų Rūmai trečiadienį balsavimu pristabdė įstatymo, kuris reikalauja, kad parlamentas pritartų vyriausybės skolinimosi limitui, priėmimą, pranešė agentūra "Associated Press". Už respublikonų pasiūlytą planą balsavo 285, prieš - 144 nariai.

Vienos didžiausių šalyje statybos įmonės „Vėtrūna“ akcininkai priėmė sprendimą restruktūrizuoti bendrovę – pervarkyti veiklą ir subalansavus finansinius srautus, sutrikusius dėl piktybiško „Nukem Technologies” neatsiskaitymo už atliktus darbus. „Pagrindinė priežastis, dėl kurios įmonė nutarė restruktūrizuotis, yra „Nukem Technologies“ piktybiškas neatsiskaitymas už suteiktas paslaugas.

 Šiais metais planuojamas Vilniaus biudžetas nedaug skiriasi nuo itin lieso praėjusių metų sostinės iždo. 2012-aisiais buvo planuojamos 1,02 mlrd. Lt pajamos ir panašios išlaidos. Šiais metais planuojamos 1,12 mlrd. Lt pajamos ir 1,07 mlrd. išlaidos. Praėjusių metų biudžetą sostinės meras Artūras Zuokas vadino skandalingai mažu, kaltino ano meto konservatorių daugumos Vyriausybę, kad ji Vilnių skriaudžia labiau nei Rusijos carai.

 Respublikos gatvės 7-ajame name – vadinamame bendrabučiu – pirmąjį aukštą seniai „okupavo“ verslininkai. Visos ten buvusios gyvenamosios patalpos yra virtusios komercinėmis. Kiekvienos jų savininkas įsirengė atskirą įėjimą, įsirengė savo komunikacijas. Tačiau praėjusių metų pabaigoje verslininkai, gavę paskutiniųjų dviejų mėnesių sąskaitas, švelniai tariant, žagtelėjo: namą administruojančio Tauragės butų ūkio įvardinta paslaugų suma šoktelėjo kone dvigubai.

Šiaulių regiono sąvartyne Aukštrakiuoseė susidarė kritinė situacija: jeigu iki vasario vidurio nepavyks atidaryti antrosios sąvartyno sekcijos, nebebus kur gabenti atliekų. Antroji sekcija pastatyta, bet nėra pinigų už ją sumokėti. Pasak Šiaulių miesto mero Justino Sartausko, Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (ŠRATC) neturi pinigų, o antros sąvartyno sekcijos statytojas UAB "Plungės lagūna" stabdo objekto atidavimą, nes nežino, ar su ja bus atsiskaityta.

Viso pasaulio tautos privalo tesėti pažadus dėl biudžeto ir reformų, ypač JAV ir Europa, tam, kad sumažėtų augimui trukdantis neapibrėžtumas, pareiškė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristina Lagard (Christine Lagarde), pastebėjusi, kad pasaulio ekonomika vos išvengė katastrofos praėjusiais metais. K. Lagard pabrėžė, kad euro zonos skolų krizė ir "fiskalinis skardis" JAV galėjo sustabdyti augimą, tačiau paskutiniu momentu priėmus svarbius sprendimus to pavyko išvengti.

Trečiadienį Europos Parlamentas paragino Europos Komisiją ir ES valstybes ieškoti būdų sutelkti valstybių skolas. EP narių įsitikinimu, atsargiai pasitelkus tinkamas priemones galima išvengti piktnaudžiavimo skolų sutelkimu ir sustiprinti euro zoną. Apie tai praneša Europos Parlamento (EP) spaudos tarnyba.

Jeigu iki vasario 1 dienos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui (ŠRATC) nepavyks atidaryti antrosios sąvartyno sekcijos, gali kilti ekologinė katastrofa, nes pirmoji sekcija jau lipa per kraštus - iki šių dienų per penkerius metus ji buvo pripildyta iki viršaus.

Gyventojų pradelsti įsipareigojimai praėjusiais metais padidėjo 17 proc. ir pasiekė 3,22 mlrd. litų. Skolų augimas buvo lėtesnis nei 2011 m., kai skolų padaugėjo 47 proc. Be to, pernai daugiau skolų ir padengta – 874 mln. litų, palyginti su 688 mln. užpernai, rodo asmeninės kredito istorijos sistemos „Manocreditinfo.lt“ duomenys. „Verta atkreipti dėmesį ne tik į lėčiau nei užpernai augusias skolas, bet ir žymius teigiamus poslinkius grąžinamų skolų eilutėje.

Banko „Snoras“ bankroto administratorius Neilas Cooperis išplatino ketvirtinę ataskaitą kreditoriams, apimančia laikotarpį nuo liepos iki rugpjūčio mėnesio. Šiuo laikotarpiu darbuotojų skaičius buvo sumažintas iki 206, o mėnesinis darbo užmoketis mažėjo 45 proc. iki 1,3 mln. litų. Bendrosios grynosios pajamos šiuo laikotarpiu sudarė 218,8 mln. litų, o išlaidos – 46,3 mln. litų. Didžiausią išlaidų dalį sudarė šlaidos konsultantams – jos siekė 33,5 mln. litų.

Tiek išsivysčiusios tiek besivystančios ekonomikos šiais metais augs lėčiau ir prie tokios tendencijos reikės priprasti, teigia provokatyviomis pažiūromis pagarsėjęs ekonomistas Andy Xi, rašo „Caixin“. Buvęs „Morgan Stanley“ Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono vyriausiasis ekonomistas aiškina, kad Indija bei Kinija baigia išnaudoti savo potencialą, o skolomis paremtas augimas miršta. Nuo 2009 iki 2011 metais besivystančios ekonomikos, ypač BRIC šalys, ir toliau augo.

Įmonių pradelstos skolos praėjusiais metais, palyginti su 2011 m., sumažėjo 300 mln. litų, arba 6 proc., ir sudarė 4,8 mlrd. litų. Skolų sumažėjimui didžiausią įtaką (300 mln. litų) turėjo sumažėję įsipareigojimai finansų sektoriui. Tuo tarpu verslo įsiskolinimai išperkamosios nuomos ir vartojimo kreditus teikiančioms bendrovėms nežymiai išaugo – 25 mln. litų. Per 2011 m. verslo pradelsti mokėjimai buvo padidėję 151 mln. Lt.

 Formuojant šiųmetį biudžetą Savivaldybei teks nepamiršti milijoninių skolų, besivelkančių metai iš metų. Nors 2012 metus Panevėžio miesto ir rajono savivaldybės baigė nepadidinusios skolų, planuodamos 2013-ųjų biudžetą privalės numatyti grafikus, kaip grąžins skolas, kurios jų nepaliks ramybėje ir šiais metais. Be to, kol kas neaišku, koks bus šiųmetis biudžetas – Finansų ministerija miesto ir rajono savivaldybėms dar nepranešė, kokio dydžio bus 2013 metų biudžetai.

Šiauliuose ir regione vasarą vykusių 5-ųjų TAFISA pasaulio sportas visiems žaidynių rengėjų skolos sudaro 1,7 milijono litų. Tokie skaičiai pagarsinti per miesto Tarybos posėdį. Į juos politikai nereagavo. Oficialiai skolos dydį patvirtinti vengia ir Savivaldybės administracija. Savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius „Šiaulių kraštui“ teigė, jog apie skolos dydį ir tikrąją situaciją galės kalbėti tik po žaidynių rengėjų įstaigos audito.

Kipro finansų ministerija antradienį tikino, kad vyriausybė užsitikrino pakankamai pinigų, kad patenkintų neatidėliotinus savo finansinius poreikius ir kad šį mėnesį nebus priežasties nesumokėti darbuotojams atlyginimų, informuoja AP. Bandymo nuraminti ministerija ėmėsi po to, kai vienas jos atstovas pirmadienį pareiškė, kad valstybės pinigai baigiasi.

Turtą apdrausti, padegti ir gauti kompensaciją iš draudimo įmonės – tokio sprendimo kartais griebiasi skolų naštos atsikratyti norintys verslininkai. Prieš keletą savaičių sudegusio „Bajorkiemio“ gaisro sukėlimo aplinkybės taip pat primena tokį modelį ir tyrėjams užmena daug mįslių.  Praėjusią savaitę atlikus tyrimus paaiškėjo, kad prie Kauno įsikūręs restoranas „Bajorkiemis“ padegtas tyčia – ekspertai gaisro vietoje rado naftos garų pėdsakų.

Atsiskaitymai už suteiktas paslaugas – transporto verslo „variklis“. Deja, jis taip pat linkęs gesti – atsiskaitymai dėl pagrįstų ir nepagrįstų priežasčių neretai yra vilkinami. Vežėjų praktikoje gana dažnai pasitaiko, kuomet atsiskaitoma gerokai vėliau ir tik po ilgų raginimų arba… Atsimušė į sieną “bankrotas” Verslininkų bendradarbiavimo sutartys, kuriose įtvirtinama sąlyga, jog visus nesutarimus Sutarties Šalys ketina spręsti derybų keliu, kartais tampa beprasmėmis.

Mažindama išlaidas Suomijos mobiliųjų telefonų gamintoja „Nokia“ savo būstinės pastatą šalia Helsinkio esančiame Espo mieste nekilnojamojo turto investuotojams ketina parduoti už 170 mln. eurų, praneša AP. Sandoris turėtų būti sudarytas vėliau šį mėnesį, ir jis atitiks planus atsisakyti nepagrindinės veiklos. Kompanija "Nokia House" pastate veiklą vykdo nuo 1997 metų.

Modernų kelių įrenginį pastačiusius verslininkus Kauno valdžia skandina skolose Seimo rinkimus gėdingai pralaimėję konservatoriai rodo savo galią Kaune. Jie užsimojo sunaikinti vieną seniausiai ir sėkmingiausiai gyvuojančių miesto statybos bendrovių „Kamesta“. Tokią išvadą tenka daryti dėl Kauno mero konservatoriaus Andriaus Kupčinsko sunkiai blaiviu protu suvokiamų veiksmų. Verslo ir mero mūšiai „Manau, A. Kupčinskas taip elgiasi todėl, kad nesiorientuoja, ką daro, – „Balsas.

Savaitės pradžioje euro zonos finansų ministrai jau trečią kartą rinkosi, kad pasiektų naują susitarimą dėl paramos Graikijai ir įtikintų pasaulį, esą šalis pagaliau grįžo į doros kelią, rašo „Der Spiegel“. Vis dėlto Vokietijos apžvalgininkai kritiškai įvertino pasiektą susitarimą, kuriuo šimtu procentu gali džiaugtis nebent rizikos draudimo fondų valdytojai. Viena iš susitarimo dalių numato, kad Graikija galės išpirkti iš privačių investuotojų savo pačios obligacijas.

Bankrutavusiam bankui „Snoras“ nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai ir nekilnojamasis turtas, perimtas už laiku nesugrąžintas paskolas, bus parduodamas 2013 metais, rašo portalas eversus.lt Šiuo metu atliekamas šio turto vertinimas. Šiai turto klasei priskiriamas ir turtas, kurį bankas perėmė už negrąžintas paskolas. Didžiąją jo dalį sudaro NT objektai, tačiau tarp perimto turto yra ir įmonių įrengimų.

Smarkiai prasiskolinusių vokiečių skaičius šiemet stipriai išaugo. Naujausiais duomenimis, beveik vienas iš dešimties vokiečių nepajėgia apmokėti savo sąskaitų, informuoja dpa, „The Local“. Skolų išieškojimo agentūros „Creditreform“ duomenimis, per pastaruosius metus į rimtas skolas įklimpo dar 190 tūkst. vokiečių. Į šią kategoriją patenkantys asmenys vidutiniškai turi apie 33 tūkst. eurų asmeninių skolų.

Keletą metų nuostolingai veikęs Tauragės knygynas jau poryt gali sulaukti naujų savininkų. Knygyno nuostolinga veikla jau seniai reikalavo kardinalių sprendimų. Juk augančias skolas subsidijų forma dengėme mes, mokesčių mokėtojai.

Kai kurių šalių - visų pirma Vokietijos - farmacijos kompanijos apribojo medikamentų tiekimą į Graikiją: šalies sveikatos apsaugos ministerija iki šiol neatsiskaitė už ankstesnes vaistų siuntas. Farmacijos milžinė „Merck KGaA “ nustojo tiekti Graikijos sveikatos ministerijai efektyvų medikamentą, skirtą žarnyno vėžiui gydyti - „Erbitux“. Vokietijos farmacininkai tvirtina, kad Graikijos pirkėjai įsiskolino jiems 1,7 mlrd. eurų už jau pristatytus medikamentus.

Darbdavių skolos indeksas DIX (vienam darbdaviui tenkanti skola), kurį pagal Sodros duomenis skaičiuoja Lietuvos pramonininkų konfederacija ir UAB „Creditreform Lietuva“, per metus sumažėjo 15,0 proc. iki 2183 litų. Nepaisant to, šį spalį trumpalaikes skolas Sodrai augino smulkios ir mažos įmonės bei ūkio šakos, kuriose paprastai mokami nedideli atlyginimai. Viena iš galimų priežasčių – 50 litų kilstelėta minimali alga.