REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nors Graikija pastaruoju metu linksniuojama kaip bene kalčiausia šalis dėl visų euro zonos bėdų, Europos šalių lyderiai sukandę dantis nepaliauja kurti planų, kaip ją išgelbėti.

Nors Graikija pastaruoju metu linksniuojama kaip bene kalčiausia šalis dėl visų euro zonos bėdų, Europos šalių lyderiai sukandę dantis nepaliauja kurti planų, kaip ją išgelbėti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šaliai lapkritį planuojama skirti jau šeštoji euro zonos šalių ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) išmoka – 8 mlrd. eurų. Graikijos bankai kreditoriai sutinka nurašyti iki 40 proc. valstybės skolų. Tačiau, ar skiriama pagalba tikrai gali ką nors pakeisti?

REKLAMA

Graikus persekioja nesėkmės

„Vyko diskusija, ar čia graikų skola, ar graikų politikų skola. Graikai nenori grąžinti skolų, kurias pasiskolino prieš tai buvusi korumpuota valdžia. Sakykime, Huseino skola buvo Irakui nurašyta, nes buvo pareikšta, kad diktatoriaus skola nėra visos šalies žmonių skola. Tai yra svarbus precendentas, nes dabar ir graikai bando tą patį pasakyti“, -  „Nordea“ surengtoje diskusijoje su žurnalistais ir ekspertais sakė ekonomistas Žygimantas Mauricas.

REKLAMA
REKLAMA

„Graikija XX amžiaus pradžioje  buvo gana turtinga valstybė, - pastebėjo profesorius, Lietuvos istorijos instituto mokslinis bendradarbis Gediminas Vaskela. -  1925-1934 m. Lietuvos nacionalinės metinės pajamos vienam gyventojui siekė 208 dolerius, Graikijos, panašiai kaip ir Latvijos bei Estijos, apie 350 dolerių. Graikai nemažai pajamų buvo prikaupę, bet jiems vis nelaimingai susiklostydavo, tai užkariaudavo juos kas nors, tai pilietinis karas kildavo, valdžios keitėsi. O pagaliau ir stojimas į Europos Sąjungą jiems atnešė ne tik pliusų, bet ir minusų. Primityviai galvotume, jeigu sakytume, kad jie tingi dirbti. Tai ir lietuviai išeitų, kad yra dykaduoniai, nes skurdžiai. Nebūtinai esi iškart skurdžius, jei tingi dirbti“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ž. Mauricas atkreipė dėmesį, kad Graikijoje viena didžiausių problemų ne nemokėjimas taupyti, o  korupcija.

„Turėtų visos šalys konkuruoti kaip ir lygiomis sąlygomis, bet taip nėra. Graikijos verslininkas, lyginant su Vokietijos verslininku, turi mokėti dar papildomų mokesčių. Mokestinės aplinkos sąlygos lemia tą faktą, kad Graikija nesugeba konkuruoti. Ten korupcija yra įsišaknijusi tikriausiai netgi daugiau nei Lietuvoje. Tuomet ir investuoti niekas nenori. Susidaro užburtas ratas. Valdžia yra vietinė, o konkurencija, pinigai, pinigų politika yra bendra. Europa labai mažai gali paveikti graikų vietinę valdžią“, - Graikijos problemas detaliau bandė paaiškinti ekonomistas. Anot jo, tai bene yra fundamentaliausia problema, kodėl graikams taip nesiseka nustoti išlaidauti ir nebedidinti valstybės skolų.

REKLAMA

Kovos iki galo

Graikus Europa neabejotinai iš skolų temps iki galo, nes kito pasirinkimo ji nelabai ir turi, neabejojo ekonomistas.

„Graikijos išmesti iš Europos Sąjungos (ES) net teisiškai neįmanoma. Ji turi pati pasiprašyti, tuomet ES Parlamentas turėtų balsuoti ir tik po pusmečio ji galėtų pradėti išėjimo procedūras. Graikai šiuo metu galima sakyti taiko „skaldyk ir valdyk“ taktiką. Jie sukiršino politikus ir privatų sektorių, nes skolintojai yra abu ir dabar vyksta diskusijos, kas prisiims daugiau nuostolių. Šį rytą jau pasigirdo žinios, kad graikai nori nurašyti 60 proc. skolų. Tai būtų labai gerai vokiečiams, nes politikai galėtų sakyti, kokie yra blogi bankininkai. O prancūzams atvirkščiai, tokia situacija reikštų, kad jie turėtų gelbėti savo bankus. Šiuo metu apie Graikiją nelabai ir kalbama, visi svarsto, kas prisiims nuostolius, o graikai gali sau toliau šokti sirtakį“, - ironiškai kalbėjo „Nordea“ ekonomistas.

REKLAMA

Ž. Mauricas nesutiko, kad ES teikiama finansinė parama Graikija byra lyg į kiaurą maišą. Ši parama, anot jo, verčia graikus veržtis diržus, tačiau jiems atsitiesti prireiks gerokai daugiau laiko nei tikimasi.

„Jiems dar tikrai reikės labai daug tuos diržus veržtis, nes jie turi pasiekti savo lygį pagal tai, kiek jie pagamina. Jie turi kristi dar gerokai žemyn“, - sakė ekonomistas.

Identiteto krizė

Ž. Mauricas taip pat  iškėlė  trūkinėjančio Europos identiteto problemą. Pasak finansų specialisto, artimiausiu metu Europoje matysime ne šalių konvergenciją, o divergenciją, kitaip tariant jau dabar matome, kad graikų, italų ekonomika važiuoja į apačią, o vokiečių auga.

„Ši situacija kaip ir kvestionuoja visą Europos Sąjungos tikslą, koks jis yra. Ar tikslas - būti saugaus ir konkurencingo klubo nariais, ar tik konkuruoti tarpusavyje? Nes jei ES yra tik konkurencinis mechanizmas, tai visas pasaulis jau yra globalus, kam tada apskritai būti Europos Sąjungoje, jei galima ir atskirai konkuruoti? Tai yra fundamentalus klausimas, kurio dar niekas neliečia, bet tikrai iškels. Kitaip ES bus provincija ir centras. Klausimas, ar sutiks Graikija, Portugalija į stalčių atidėti svajones, kad kada nors gyvens kaip vokiečiai, ir bus provincija, kuri tam tikra prasme tiekia Vokietijai pigią darbo jėgą. ES turi surasti būdus, kaip spręsti šitą problemą, ne tik kaip mažinti skolas, bet ir kaip pakelti šalių motyvaciją būti sąjungoje“, - apibendrindamas kalbėjo „Nordea“ ekonomistas Ž. Mauricas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų