šildymas

Artėjant šildymo sezonui, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad didžiausią įtaką šilumos kainoms turės biokuras, kuris šiuo metu yra maždaug 30 proc. brangesnis nei prieš metus. Jo skaičiavimu, vidutinė seno, nerenovuoto daugiabučio 60 kv. metrų buto šildymo sąskaita gali išaugti nuo maždaug 115 iki 150 eurų per mėnesį. Anot LŠTA vadovo, vertinant galimas gyventojų išlaidas, kaip pavyzdys naudojamas maždaug 60 kv.

Baimindamiesi brangaus šildymo sezono, klaipėdiečiai stovi milžiniškose eilėse ir plūsta prašyti kompensacijų. O šildymas, anot šilumininkų ir ekonomistų, artėjantį sezoną gali būti ketvirtadaliu brangesnis nei praėjęs. Europos šalims sunkiai sekasi kaupti dujų atsargas žiemai, dujos brangsta, mat Hormūzo sąsiaurio blokada tebesitęsia. Dujų atsargas mažina ir nuo karščio kenčiantys Pietų Europos gyventojai, kurie masiškai oro koncicionieriams naudoja elektrą, gaminamą iš dujų.

Artėjantis šildymo sezonas gyventojams gali atnešti nemalonių staigmenų. Biokuro kainoms šoktelėjus, ekspertai įspėja apie brangstantį šildymą ir kritikuoja pernelyg didelę Lietuvos priklausomybę nuo malkų bei skiedrų. Apie tai, naujienų portalotv3.lt  laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo  „Orion securities“ investavimo vadovas ekonomistas Marius Dubnikovas ir Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus.

Nors šildymo sezonas prasidės tik nuo spalio, šilumininkai jau dabar įspėja, kad sąskaitos artėjantį šildymo sezoną gali būti gerokai didesnės, dėl augančių biokuro ir gamtinių dujų kainų. Kokių veiksmų turėtume imtis ir koks laukia artėjantis šildymo sezonas? Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su „Orion securities“ investavimo vadovu ekonomistu Mariumi Dubnikovu ir Vilniaus universiteto ekonomistu Algirdu Bartkumi.

Įtampa Hormuzo sąsiauryje ir tik pusiau užpildytos Europos dujų saugyklos kelia šildymo kainas. Šilumininkai perspėja ruoštis, kad artėjantį šildymo sezoną teks mokėti ketvirtadaliu, o gal ir dar brangiau negu praėjusį. Energetikos ministras jau tariasi su šilumininkais, ką daryti, tačiau PVM lengvatos grąžinti dar neskuba. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Artėjant naujam šildymo sezonui, o gyventojams nerimaujant dėl galimo sąskaitų augimo, ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius teigia, kad Vyriausybė ketina orientuotis ne į pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui grąžinimą, o į tikslines kompensacijas tiems namų ūkiams, kuriems pagalba reikalingiausia.

Nuo trečiadienio gyventojai, pakeitę senus šilumos gamybos įrenginius, galės pretenduoti į dar 15 mln. eurų paramą,  Kaip pranešė Energetikos ministerija, parama bus skirta gyventojams, įsirengusiems naujus, nenaudotus 5 klasės sertifikuotus biokuro katilus arba šilumos siurblius: žemė–vanduo, vanduo–vanduo, oras–vanduo ar oras–oras, jei šie įrenginiai skirti būsto šildymui.  Naujus šilumos gamybos įrenginius įsirengę gyventojai gali pretenduoti į 15 mln.

Seimas įtvirtino šildymo sezono pradžią ir pabaigą – jis truks kasmet nuo spalio 1 iki balandžio 30 dienos. Šiuo laikotarpiu tiekėjai privalės būti pasiruošę tiekti šilumą, kad atšalus orams pastatuose būtų pakankamai šilta. Šaltuoju metų laiku bus laikomas laikotarpis, kurio trijų parų iš eilės lauko oro vidutinė paros temperatūra bus ne aukštesnė kaip 10 laipsnių šilumos, o viršijus šildymo sezono ribas bus priskiriamas jam.

Seimui ketinant apsispręsti, ar įstatymu įtvirtinti, kad kiekvienas šildymo sezonas prasidėtų spalį, o baigtųsi balandį, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis teigia – šiuo klausimu išties reikia daugiau lankstumo, tačiau abejoja, ar nauja tvarka turėtų didelės naudos. „Suprantu, kad tai yra papildomas klausimas, kad reikalingas vienas arba kitas (mero – ELTA) potvarkis įvedant šildymo sezoną, tačiau situacijas mes turime labai skirtingas.

Europos Sąjungai keliant vis ambicingesnius klimato tikslus, keičiasi ir reikalavimai naujai statomiems pastatams. Ateityje jie turės būti mažiau taršūs, o dalis šiandien įprastų šildymo sprendimų gali likti praeityje. Ką tai reikš gyventojams, nekilnojamojo turto vystytojams ir būsto kainoms, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Aplinkos ministerijos kancleris Povilas Poderskis.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad nėra svarstoma grąžinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos centralizuotam šildymui. „Nesvarstome. Yra tikslinės priemonės, yra kompensacijos – jų ratas yra išplėstas, dabar yra šiek tiek lengviau jas gauti, tai tikrai tie žmonės, kuriems yra sunku, kurie nukenčia nuo to, gali tikrai lengviau prieiti prie kompensacijų“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė jis.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) praneša suderinusi bendrovės „Miesto gijos“ 2021–2025 m. įgyvendintas investicijas, kurių vertė sudaro 32,9 mln. eurų.  Skelbiama, jog investicijos buvo skirtos Vilniaus šilumos tiekimo tinklams rekonstruoti ir plėsti, naujiems vartotojams prijungti bei infrastruktūrai modernizupti. Didžiausią investicijų dalį – 17,46 mln. eurų –  sudarė šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcija.

Prezidentūrai pareiškus, kad šoktelėjus kuro kainoms laikinas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos centralizuotam šildymui grąžinimas būtų racionalus, Lietuvos banko vadovas sako, jog tai nebūtų pati tiksliausia priemonė padedant labiausiai šių kainų poveikį jaučiantiems gyventojams.  „Kai kalba pasisuka apie PVM lengvatinį tarifą centralizuotam šildymui, tai yra visiems, įskaitant ir tuos, kurie uždirba aukštas ir labai aukštas pajamas, taip pat ir mažas, ir labai mažas pajamas.

Prezidento vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Vaidas Augustinavičius sako, kad šoktelėjus išteklių kainoms dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose yra „absoliučiai racionalu“ svarstyti laikinai įvesti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centriniam šildymui.

Vyriausybė siūlys Seimui įtvirtinti konkrečią šildymo sezono pradžios ir pabaigos datą – nuo spalio 1 iki balandžio 30 dienos. Šiuo laikotarpiu tiekėjai privalėtų būti pasiruošę tiekti šilumą, kad atšalus orams pastatuose būtų pakankamai šilta. Dėl šildymo sezono pradžios pastatuose su nemodernizuotais šilumos punktais, taip pat švietimo įstaigose ar institucijose toliau spręstų savivaldybės.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, per visą šildymo sezoną, rugsėjį–balandį, prašymus dėl būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų iš viso užpildė 408,4 tūkst. gyventojų – 1,4 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kai buvo pateikta 414,4 tūkst. prašymų. Vis tik ministerijos teigimu, besikreipiančiųjų dėl kompensacijų skaičiaus augimas buvo fiksuojamas nuo sausio iki pat balandžio.

Baigiantis šildymo sezonui praėjusią savaitę Lietuvoje biokuro kaina sumažėjo 3,1 proc. – iki 21,9 Eur/MWh. Tuo metu suskystintos naftos dujos atpigo 0,4 proc., dyzelinas – 0,1proc., o benzinas pabrango 2,9 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  „Vidutinė didmeninė dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF balandžio 27 d. – gegužės 1 d. didėjo 0,66 proc., o savaitės kainų vidurkis sudarė 45,5 Eur/MWh. Ankstesnę savaitę (balandžio 20–24 d.) buvo 45,2 Eur/MWh.

Šildymo sezonas Kauno miesto savivaldybėje bus baigiamas ateinantį pirmadienį.  „Informuojame, kad Kaune šildymo sezonas baigiamas gegužės 4 d.“ – Eltai ketvirtadienį nurodė savivaldybės atstovas Mindaugas Drąsutis.  Kaip praneša savivaldybė, sprendimas priimtas atsižvelgus į artimiausių dienų orų prognozes ir daugiau kaip tris paras numatomą didesnę nei 10 laipsnių vidutinę temperatūrą.

Nespėjusieji kreiptis kompensacijos už praėjusį šildymo sezoną, tai gali dar padaryti iki balandžio 30 d. ir gauti kompensaciją nuo šildymo sezono pradžios. Tai nesunkiai galima padaryti pildant prašymą elektroniniu būdu arba kreipiantis į savivaldybę. Gyventojams dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų užtenka kreiptis vieną kartą per šildymo sezoną, o kompensacija skiriama visam šildymo sezonui.

Besibaigiant 2025-2026 metų šildymo sezonui Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija skelbia, kad lapkričio–kovo mėnesiais vidutinė galutinė šilumos kaina gyventojams buvo apie 12 proc. didesnė negu prieš metus. Tuo metu santykinis šilumos suvartojimas šildomo ploto vienetui augo vidutiniškai apie 21 proc., trečiadienį pranešė asociacija.

Kai kuriems didmiesčiams jau skelbiant šildymo sezono pabaigą, Vilnius apsispręsti ketina įsitvirtinus šiltesniems orams, o Kaunas sprendimą ketina priimti ketvirtadienį.  Panevėžys ir Klaipėda pranešė šildymo sezoną baigsiantys ketvirtadienį, iki penktadienio šilumos tiekimą, išskyrus švietimo ir socialines įstaigas, nutrauks ir Šiauliai.  „Stebime tiek faktines orų sąlygas, tiek orų prognozes ir sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos priimsime nusistovėjus šiltesniems orams.

Panevėžio mieste ketvirtadienį baigiamas šildymo sezonas, pranešė savivaldybė. Sprendimas baigti 2025–2026 metų šildymo sezoną priimtas atsižvelgus į faktinę oro temperatūrą bei tolimesnes prognozes. Pasak savivaldybės, daugumos gyventojų pritarimu šildymą daugiabučiuose bus galima pratęsti.

Atsižvelgus į šylančius orus Klaipėda ketvirtadienį oficialiai baigs šildymo sezoną, antradienį pranešė savivaldybė. Šiemet šildymo sezono pabaiga skelbiama dviem savaitėmis vėliau nei pernai, kai jis baigtas balandžio 16-ąją, tačiau sulaukus prašymų vėl  atnaujintas gegužės 14-ąją. „Kada tiksliai butuose atšals radiatoriai, priklauso nuo pastatų šilumos sistemų prižiūrėtojų.

Šildymo sezonas Šiaulių miesto savivaldybėje bus baigiamas šios savaitės trečiadienį ir ketvirtadienį. Tiesa, šiluma ir toliau bus tiekiama Šiaulių miesto švietimo biudžetinėms įstaigoms, Šiaulių miesto savivaldybės globos namams, Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namams, Kompleksinių paslaugų namams ,,Alka“ ir Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centrui.  Pastarosioms įstaigoms šildymo sezonas bus užbaigtas atskiru sprendimu.

Panevėžio rajone trečiadienį skelbiama šildymo sezono pabaiga, pranešė vietos savivaldybė. Pasak jos, sprendimas baigti šildymo sezoną priimtas, atsižvelgus į šylančius orus ir faktinę lauko temperatūrą. Šildymas bus išjungiamas palaipsniui Švietimo ir gydymo įstaigose šildymas bus išjungiamas palaipsniui – per 2–3 dienas nuo sezono pabaigos. Įstaigos, turinčios autonomines šildymo sistemas, šildymą galės tęsti ilgiau, tačiau patirtos išlaidos privalės būti pagrįstos.

Nespėjusieji kreiptis kompensacijos už praėjusį šildymo sezoną, tai gali dar padaryti iki balandžio 30 d. ir gauti kompensaciją nuo šildymo sezono pradžios, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tai nesunkiai galima padaryti pildant prašymą elektroniniu būdu arba kreipiantis į savivaldybę. Gyventojams dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų užtenka kreiptis vieną kartą per šildymo sezoną, o kompensacija skiriama visam šildymo sezonui.

Energetikos bendrovė „Elenger“ šią savaitę pristatė į Klaipėdos uostą dalį kitam šildymo sezonui skirtų suskystintų gamtinių dujų. Jos įsigytos iš Norvegijos  grupės „Equinor“, pranešė įmonė. Pasak jos, dujos bus perkrautos į „Independence“ terminalą, iš kurio Lietuvos ir Latvijos dujotiekiais pasieks Inčukalno požeminę dujų saugyklą Latvijoje. „Atėjęs pavasaris ir šiltesni orai reiškia pasirengimą kitam šildymo sezonui.

Pasikeitus ilgalaikei orų prognozei, Vilniaus miesto savivaldybė planuoja šildymo sezoną šią savaitę dar tęsti. „Pagal ilgalaikę orų ir temperatūros prognozę, šią savaitę dar galimos šalnos, o 10 laipsnių paros vidurkio, tikėtina, nebus, tad šildymo sezono šią savaitę baigti neplanuojama“, – Eltai teigė savivaldybės atstovas Irmantas Kuzas.

Atšilus orams, Lietuvos didieji miestai ir savivaldybės planuoja balandžio 17–30 dienomis baigti šį šildymo sezoną, pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Pasak jos, preliminariai skelbiama, kad Kauno rajone šildymas oficialiai baigiamas šiandien – balandžio 17 d., Vilniuje – balandžio 20 d., Tauragėje – balandžio 23 d., Akmenėje – balandžio 30 d. Kiti miestai planuoja apsispęsti dėl šilumos sezono pabaigos antroje balandžio pusėje.

Net trečdaliu brangesnis nei pernykštis šildymo sezonas baigiasi. Tačiau ekonomistai jau perspėja ir ragina roges pradėti ruošti vasarą – kitą sezoną šildymas daliai šalies gyventojų turėtų kainuoti dar daugiau. Mat dėl užsitęsusio karo Irane rekordiškai išbrangusi nafta kaip reikiant pakėlė degalų kainą, dvigubai pabrango ir gamtinės dujos, tad energetinė krizė greitai nesibaigs.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Besibaigiant 2025-2026 metų šildymo sezonui Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas sako, kad jis buvo nepalankus gyventojams dėl didelių šalčių ir panaikintos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos, o vidutinė sąskaita buvo apie 30 proc. didesnė nei praėjusį sezoną. „Praeitą šildymo sezoną (2024–2025 metų – BNS) buvo temperatūra labai aukšta – plius dviejų laipsnių vidurkis penkių mėnesių – ir PVM buvo mažesnis 12 procentų. Skirtumas yra didžiulis.

Lietuvoje atšilus orams, Kauno rajone penktadienį baigiamas šildymo sezonas. „Į šalį plūstelėjus šilumos bangai, buvo nuspręsta Kauno rajone nuo balandžio 17 dienos baigti 2025 / 2026 m. šildymo sezoną“, – trečiadienį pranešė vietos savivaldybė. Oficialiai baigiamas 2025–2026 m. šildymo sezonas Ji taip pat primena, kad šilumos vartotojai gali patys nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pabaigos, jeigu yra techninės galimybės ir nepažeidžiamos higienos normos.

Nors šildymo sezonas dar nesibaigė, apie kitą verta pradėti galvoti jau dabar. Jei karas Artimuosiuose Rytuose užsitęs, o gamtinių dujų kainos išsilaikys dabartiniame lygyje, metų viduryje už dujas daugiau susimokėti teks ir buitiniams vartotojams Lietuvoje. Tiesa, dujų kainų augimas įtakos turės ne tik gyventojų šildymo išlaidoms, bet ir platesniam komunalinių paslaugų krepšeliui, pavyzdžiui, išlaidoms elektrai.

Prognozuojama, kad šildymo sezonas Vilniaus miesto savivaldybėje gali būti baigiamas jau kitą pirmadienį.  „Pagal ilgalaikę orų prognozę, prognozuojami šilti orai. Šildymo sezonas yra baigiamas, kai 3 paras iš eilės lauko oro temperatūros vidurkis yra daugiau kaip 10 laipsnių“, – komentare Eltai nurodė savivaldybės atstovas Irmantas Kuzas. „Stebime ir paros temperatūrą, ir prognozes.

Dėl šilto kovo sostinės gyventojų sąskaitos už šildymą vidutiniškai mažėjo iki 60 proc., pranešė centralizuotos šilumos tiekėja „Gijos“. Vidutinė lauko oro temperatūra Vilniuje pastarąjį mėnesį buvo pakankamai aukšta – siekė 5,6 laipsnio, – todėl apšildyti pastatus prireikė perpus mažiau šilumos energijos. Pasak bendrovės, už 50 kv.

Energetikos ministerija penktadienį skelbia 14,2 mln. eurų paramos kvietimą, skirtą neefektyvių šilumos gamybos įrenginių keitimui nedidelėse šilumos tiekimo sistemose. Ministerijos teigimu, šia priemone siekiama mažinti gyventojų šildymo sąskaitas ir oro taršą savivaldybėse.  „Įgyvendinus šią paramos priemonę ir savivaldybėms įrengus atsinaujinančiais energijos ištekliais kūrenamus katilus, šildymo sąskaitos šiose savivaldybėse gyventojams galėtų sumažėti iki 20 proc.

Nors už lango kuo gražiausias pavasaris, saulė ir šiluma jau mėnesį laiko džiugina gyventojus, tačiau kai kur radiatoriai iki šiol pleška pilnu pajėgumu.  Socialiniuose tinkluose gyventojai pradėjo dalintis, jog kai kuriuose butuose iki šiol labai karšta ir šildymas nei kiek nesumažėjo, nepaisant šiltų orų lauke.

Skelbiamas 4,5 mln. eurų paramos kvietimas modernius šildymo įrenginius įsirengusiems gyventojams, trečiadienį pranešė Energetikos ministerija. Kaip ir anksčiau, parama bus skiriama gyventojams, įsirengusiems naujus penktos klasės sertifikuotus biokuro katilus arba šilumos siurblius žemė–vanduo, vanduo–vanduo, oras–vanduo ar oras–oras. Skelbiamas 4,5 mln.

Šildymo sezonas bažnyčioms tapo iššūkiu – kai kurioms už šildymą teko pakloti didesnes nei įprastai sumas. Dideles šildymo sąskaitas lemia pastato aukštis, konstrukcija ir žmonių kiekis jame. Kai kurios bažnyčios šildymo sąskaitas padengia iš parapijiečių aukų. Praūžus žiemos šalčiams bažnyčioms už šildymą teko pakloti daugiatūkstantines sumas.

Po šios žiemos Europos dujų saugyklos yra užpildytos gerokai mažiau nei įprastai, o situaciją dar labiau komplikuoja didėjanti įtampa Artimuosiuose Rytuose. Dėl šios priežasties saugyklas gali tekti pildyti brangesnėmis dujomis, o tai gali lemti didesnes šildymo ir elektros kainas jau kitą sezoną. Nors dalis šių pokyčių kol kas dar neatsispindi gyventojų sąskaitose, energetikos ekspertai jau atkreipia dėmesį į svarbias tendencijas – mažėjančias atsargas ir augantį neapibrėžtumą rinkose.

Europoje praėjęs mėnuo buvo neįprastai šaltas, tačiau pasaulio mastu tai buvo penktas šilčiausias vasaris nuo stebėjimų pradžios. Kartu dalyje Vakarų Europos ir Šiaurės Afrikos registruoti neįprastai stiprūs krituliai ir dideli potvyniai, nurodoma kasmėnesinėje ES klimato kaitos tarnybos „Copernicus“ ataskaitoje. Pateiktais duomenimis, vidutinė oro temperatūra pasaulyje vasario mėnesį siekė 13,26 laipsnio ir buvo 0,53 laipsnio aukštesnė už 1991–2020 m. laikotarpio vidurkį.

Sostinės gyventojų vasario mėnesio šildymo sąskaitos, palyginti su sausiu, vidutiniškai mažėjo dešimtadaliu, pranešė centralizuotos šilumos tiekėja „Gijos“. Anot bendrovės, nors vasarį orai išliko šalti, vidutinė temperatūra buvo beveik trimis laipsniais aukštesnė nei sausį, todėl šilumos suvartojimas sumažėjo. „Ir vasarį išsilaikę šalti orai lėmė, kad pastatams apšildyti prireikė dešimtadaliu daugiau šilumos energijos nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, šių metų sausį ir vasarį prašymus dėl būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų užpildė 93,1 tūkst. gyventojų – 5,7 proc. arba 5 tūkst. daugiau nei pernai.  „Šių metų sausio–vasario mėn., palyginti su 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu, pateikta 5 tūkst. prašymų daugiau“, – Eltai nurodė ministerija. Jos duomenimis, iš viso šio šildymo sezono metu nuo praėjusių metų rugsėjo pateikta 346,1 tūkst. gyventojų prašymų.

Atšilus orams ir esant mažesniam šilumos suvartojimui šildymo sąskaitos už vasario mėnesį vidutiniškai sumažės 10–20 proc., palyginti su sąskaitomis už sausį, rodo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenys. Anot tarybos, vidutinė šilumos energijos vieneto kaina vasarį, palyginti su sausiu, padidėjo apie 5 proc. VERT: šildymo sąskaitos už vasarį bus iki 20 proc. mažesnės nei sausį Naujos statybos 60 kv.

Augančios šildymo sąskaitos šią žiemą tapo viena opiausių temų Lietuvoje. Nors šilumos kainos, pasak valdžios, iš esmės nesikeitė, gyventojų mokamos sumos išaugo dėl išskirtinai šaltų orų ir didesnio šilumos poreikio. Įtakos turėjo ir panaikinta mokesčio lengvata. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su socialinės apsaugos ir darbo ministre Jūrate Zailskiene.

Valstybinė „Ignitis grupė“ sutarė dėl 49 proc. Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) akcijų pardavimo Šveicarijos turto valdymo įmonei „Quaero Capital“ priklausančiam infrastruktūros fondui „Quaero European Infrastructure Fund III“, per „Nasdaq“ biržą trečiadienį pranešė grupė. VKJ nuosavo kapitalo vertė susitarime siekia 244 mln. eurų, o „Quaero Capital” įsigyjamų 49 proc. akcijų vertė – 120 mln. eurų.

Šį sezoną kauniečių centralizuoto šildymo sąskaitoms išaugus labiausiai tarp Lietuvos didmiesčių, Kauno miesto savivaldybės tarybos opozicijai priklausantys konservatoriai problemą spręsti siūlo atliekant dalinę daugiabučių renovaciją ir didinant valstybės paramos intensyvumą. Be to, šilumos tiekėjai „Kauno energija“ siūloma sudaryti daugiau ilgalaikių biokuro įsigijimo sandorių.

Augančios šildymo sąskaitos šią žiemą tapo viena opiausių temų Lietuvoje. Nors šilumos kainos, pasak valdžios, iš esmės nesikeitė, gyventojų mokamos sumos išaugo dėl išskirtinai šaltų orų ir didesnio šilumos poreikio. Tiesa, įtakos turėjo ir panaikinta mokesčio lengvata. Dėl itin išaugusių sąskaitų už šildymą, kai kurie gyventojai vos gali sudurti galą su galu ir baiminasi, kaip jiems išgyventi šią žiemą.

Kauniečiams už itin šalto sausio centralizuotą šildymą mokant brangiausiai tarp penkių didžiausių Lietuvos miestų, opoziciniai vietos konservatoriai tikina, kad mieste reikia spręsti nerenovuojamų daugiabučių problemą. „Situacija Kaune nėra džiuginanti – iš 4311 daugiabučių tik 328 yra renovuoti, kas sudaro tik 7,6 proc.