šildymas

Baltijos šalių gyventojus šį vasarį pasiekė gerokai išaugusios sąskaitos už sausio mėnesį suteiktą šildymą. Pagrindinėmis kainų šuolio priežastimis įvardijami neįprastai šalti orai, Lietuvoje – dar ir pasikeitusi mokestinė aplinka. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius teigia, kad sausį sąskaitos už šildymą Lietuvoje, lyginant su gruodžiu, išaugo beveik dvigubai.

Sausį gyventojai gavo stulbinančias sąskaitas už elektrą ir šildymą. Energetikos specialistų teigimu, tai lėmė dideli šalčiai ir su jais susiję aspektai. Ar tai reiškia, kad kaskart stipriau pašalus mokėsime daugiau? Socialinių tinklų grupėse gyventojai dalijasi, kokias sąskaitas gavo už elektrą. „Mama Kaune, butas 64 kv. m. Mokėdavo 17–20 eurų. Š mėnesį gavo 40 eurų (sąskaitą – red. past.) – dvigubai“, – feisbuke rašo vardo neatskleidusi vartotoja.

Šią žiemą Lietuvoje kritiškai trūksta kietojo kuro – gyventojai neranda, kur pirkti pjuvenų briketų, granulių ar akmens anglies, todėl neturi, kuo šildyti namų. O kai kurie žmonės pasakoja, kad net užsisakę kietojo kuro lieka kaip ant ledo – įmonės esą nevykdo pažadų, apgaudinėja dėl produkto kokybės, terminų ir dar kelia kainas.

Dėl didelių šalčių ir panaikintos pridėtinės vertės mokesčio lengvatos sausį smarkiai išaugus šildymo sąskaitoms, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad biokuro katilų keitimui savivaldybėse, kuriose šildymo kainos yra didžiausios, valstybė skirs 14 mln. eurų. Anot ministro, lėšos bus skirtos 65 katilų pakeitimui 22 savivaldybėse.

Rekordinės sąskaitos už šildymą toliau pykdo dalį Lietuvos gyventojų. Pasak Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos, sausį namams apšildyti reikėjo vidutiniškai 60 proc. daugiau šilumos. Prisidėjo ir dingusi PVM lengvata šildymui. Seimo opozicija kritikuoja valdančiuosius, kad šie paskubėjo išsižadėti šios lengvatos. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. „TV3 Žinių“ apklausti žmonės iš skirtingų miestų pasidalijo, kiek išleido šildymui: – Ar gavote sąskaitą už šildymą.

Šią žiemą nemažėjant šalčiams bei išaugus šildymo poreikiui, vasarį centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vidutinė kaina vasarį siekia 8,4 cento už kilovatvalandę (kWh) ir yra 5,4 proc. didesnė nei pirmąjį šių metų mėnesį. Pigiausia šiluma fiksuojama Utenoje ir Šiauliuose, o brangiausiai už ją moka Biržų ir Lazdijų gyventojai, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Tarp didžiųjų miestų vasarį, palyginti su sausiu, šiluma pabrango Vilniuje (8,04 proc.), Kaune (8,28 proc.

Remiantis ilgamečiu stebėjimu, centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kainos kasmet būna didžiausios sausį ir vasarį, kai didelis šildymo poreikis. Šią žiemą nemažėjant šalčiams ir šildymo poreikiui, per sausį išaugo biokuro paklausa ir jo kaina, o centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vidutinė kaina vasarį siekia 8,4 ct/kWh, arba 5,4 proc. didesnė nei sausį, kai buvo 7,97 ct/kWh, ir 4,7 proc.

Sausio sąskaitos už šildymą – rekordiškai didelės. Gyventojai jau pradėjo dalintis skaičiais, kai už 64 kvadratinių metrų ploto butą reikia sumokėti beveik 300 eurų. Kaltas ne tik šaltis, ar nerenovuoti būstai, bet ir lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą panaikinęs Seimas. Šildymo sezono metu daugelis šeimų ieško būdų, kaip sumažinti sąskaitas ir tuo pačiu išlaikyti šilumą namuose nedidinant radiatorių galios.

Pirmosios sausio mėnesio sąskaitos už šildymą stebina gyventojus. Kai kuriems už šildymą dviejų kambarių bute teko pakloti 300 eurų. Šildymo kainos paveikia ne tik gyventojus, bet ir bažnyčias. Klebonai sako, kad sąskaitų laukia su nerimu. Praūžus šalčiams, žmonės su nerimu laukia sąskaitų už šildymą. Kai kuriems gyventojams teko pakloti itin dideles sumas, o bažnyčioms šaltajam laikotarpiui ruošiasi nuo vasaros.

Sausio sąskaitos už šildymą – rekordiškai didelės. Gyventojai jau pradėjo dalintis skaičiais, kai už 64 kvadratinių metrų ploto butą reikia sumokėti beveik 300 eurų. Kaltas ne tik šaltis, ar nerenovuoti būstai, bet ir lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą panaikinęs Seimas. Pavyzdžiui, sostinėje sąskaitos už sausį vidutiniškai didėja 60 proc. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Antradienį viena didžiausių šalyje šilumos tiekimo įmonių, kuri veikia Vilniaus regione, tūkstančiams klientų išsiuntė sąskaitas už sausio mėnesį. Gyventojai negali patikėti, kad šįkart teks mokėti beveik du kartus daugiau, nei teko mokėti už gruodį. Pavyzdžiui, nerenovuotame 68 kv. m. bute gyvenanti Monika dalijasi, kad už sausį sulaukė beveik dvigubai didesnės sąskaitos nei už gruodį. Ji siekia 211 eurų. „Neįsivaizduoju kaip žmonėms išgyventi, kurie minimalų atlyginimą gauna.

Į naujienų portalą AlytusPlius.lt kreipėsi alytiškė Dženeta Tatulienė, teigianti, kad už buto šildymą moka kaip ir visi daugiabučio gyventojai, tačiau viename kambaryje radiatorius vos šiltas, o temperatūra neatitinka normų. Moteris pasakojo, jog Jaunimo gatvės 46-ajame name gyvena jau ne vienerius metus, tačiau ankstesnėmis žiemomis čia dažniau lankydavosi tik prižiūrėdama mamą, todėl problemos nejuto. Situacija pasikeitė šią žiemą, kai bute pradėjo gyventi nuolat.

Itin šalti sausio orai bei nuo metų pradžios panaikinta PVM lengvata šildymo sąskaitas sostinės gyventojams išaugino apie 60 proc., pranešė bendrovė „Gijos“. Anot bendrovės, už 50 kv. m. buto šildymą naujos statybos daugiabutyje vilniečiai mokės 62 eurus, renovuotame – 99 eurus, o sename, energetiškai neefektyviame – 160 eurų. „50 kv. m. buto energetiškai efektyviame daugiabutyje šildymo sąskaita siekia 62 eurus su 21 proc. PVM, pernai – 34 su 9 proc.

Rekordiškai šalta žiema vis labiau tuština gyventojų pinigines. Pabrango ne tik centrinis šildymas, malkos, briketai, granulės, bet dar ir elektra. Aukštos elektros kainos ypač smogia tiems, kas tikėjosi sutaupyti mokėdami biržos kainomis ir įsirengė šilumos siurblius. Energetikos ministerija jau svarsto leisti gyventojams nenaudingas sutartis nutraukti dažniau nei dabar. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Smarkiai išaugus gyventojų šildymo sąskaitoms už sausio mėnesį, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad jos labiausiai didėjo mažiausiose šalies savivaldybėse. „Didžiausios šilumos kainos ir atitinkamai šildymo sąskaitos bus tose mažosiose savivaldybėse, kur šilumos kaina yra apie du kartus didesnė negu didžiuosiuose arba vidutinio dydžio miestuose – Biržai, Kelmė, Lazdijai, Kazlų Rūda“, – LRT radijui pirmadienį sakė jis.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija skelbia, kad šį mėnesį dėl didesnio šalčio ir panaikintos PVM lengvatos šildymo sąskaitos gali išaugti iki 95 procentų. Primenama, jog gyventojai gali pasinaudoti kompensaciniais mechanizmais. Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos grupės vadovė Svetlana Kulpina.

Rusijos Belgorodo gyventojai skubiai evakuojami į kitus Rusijos regionus, skelbia UNIAN. Anot rusų žiniasklaidos, susidarė sudėtinga padėtis dėl šildymo. Iš Rusijos Belgorodo evakuojami žmonės Pirmiausia bus evakuojami vaikai ir pensininkai. Vietos valdžia skubėjo remontuoti energetikos infrastruktūrą, tačiau tai nedavė rezultatų, kurių buvo tikimasi. Todėl Belgorodas atsidūrė ant šildymo išjungimo ribos.

„Litgrid“ skelbia, kad besitęsiantys šalti orai toliau augino elektros paklausą bei lėmė didesnes elektros kainas. Dėl šalčių brangiau mokėsime ir už šildymą. „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad tęsiantis šalčiams įtakos šildymo kainų padidėjimui turės vienkartiniai aspektai, kurie nėra labai pavojingi.

Dėl netikėtai užsitęsususių šalčių nemaža dalis lietuvių paprasčiausiai nebeturi, kuo šildyti namų. Pasirodo, Lietuvoje ne tik trūksta pjuvenų briketų, granulių ir kito kietojo kuro, o pirkėjai jaučiasi klaidinami prekybininkų dėl tuščių pažadų ir kainų. Taigi gyventojai yra priversti desperatiškai ieškoti briketų, laukti gyvose eilėse ir netgi peštis dėl jų likučių.

Gyventojai jau gauna pirmas sąskaitas už sausio mėnesį, kai Lietuvoje įsivyravo šalti orai. Dėl jų ir dėl panaikintos pridėtinės vertės mokesčio lengvatos, sąskaitos yra gerokai išaugusios. Dalis gyventojų sako, kad šią žiemą už butų šildymą tenka mokėti ir po kelis šimtus eurų kas.  Tiesa, gyvenantys individualiuose namuose pripažįsta, kad jiems teks mokėti dar daugiau nei gyvenantiems butuose.

Sausio mėnesį infliacijos augimui daugiausiai įtakos turėjo panaikinta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata centralizuotam šildymui, taip pat ir kitų mokesčių pakeitimai, sako ekonomistai.  Pasak „Luminor“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico, šilumos kainų poveikis energijos kainoms yra didžiausias Lietuvoje – didesnis nei elektros ar gamtinių dujų.

Itin šaltą vasario pradžią kauniečiams tenka pasitikti be karšto vandens. Savaitgalį „Kauno energijos“ klientai sulaukė žinučių, prašančių pirmadienį nuo 6 iki 10 val. nenaudoti karšto vandens dėl ekstremalaus šalčio.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Dėl šalčių Kaune dar savaitgalį ėmė sproginėti miesto vandentiekio vamzdynai. Avarinės tarnybos vos spėjo važinėti ir remontuoti sutrūkinėjusius vamzdžius.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijai (LTŠA) skelbiant, kad šį mėnesį dėl didesnio šalčio ir panaikintos PVM lengvatos šildymo sąskaitos gali išaugti iki 95 proc., premjerė Inga Ruginienė teigia, kad tokių šaltų žiemos orų niekas nesitikėjo, tačiau primena, jog gyventojai gali pasinaudoti kompensaciniais mechanizmais. „Niekas nesitikėjo tokios žiemos, iš tikrųjų.

Dėl didelių šalčių ir nuo sausio panaikintos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymo sąskaitos už sausio mėnesį bus 85–90 proc. didesnės, palyginti su sąskaitomis už gruodį, teigia Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius. „Labai nepalankus mėnuo išaugino šildymo sąskaitas ir panaikinta PVM lengvata. Dėl klimato sąlygų vidutinė šildymo sąskaita 60 kv. metrų butui didėja maždaug 67 proc.

Nuo sausio lietuviai už šildymą mokės daugiau ne tik dėl padidėjusio pridėtinės vertės mokesčio (PVM), bet ir dėl ilgai pasitęsiančių šalčių. Vis tik kai kuriuose miestuose šildymas šiemet atsieina netgi pigiau, nei pernai, o dalis gyventojų moka net 127 proc. daugiau nei kiti. Kodėl kainos taip skiriasi? Pvz., šiauliečiai už šildymą be PVM moka 29 proc. mažiau nei kauniečiai ir 17 proc. mažiau nei vilniečiai. Tuo metu Utenos gyventojai moka net 56 proc.

Savaitgalį meteorologams prognozuojant šalyje stiprų speigą, gali užšalti vamzdynai ir kilti radiatorių sprogimo pavojus, įspėja daugiabučius namus administruojanti įmonė „Mano būstas“. „Kuo oro temperatūra žemesnė, tuo pavojus daugiabučių inžinerinėms sistemoms didesnis. Didžiausia rizika kyla šildymo ir vandentiekio sistemoms, nes jos greičiausiai reaguoja į staigius temperatūrų pokyčius“, – pranešime teigia „Mano būsto“ avarinės tarnybos veiklą koordinuojanti Eglė Šlajūtė.

Kadangi šaltukas Lietuvoje laikosi, o šildymas tik brangsta, gyventojai noriai teikia prašymus dėl šildymo kompensacijų. Vis tik ne visi veikia sąžiningai – kai kurie mėgina gudrauti ir už šildymą gauti dvigubai daugiau pinigų. Socialinio tinklo grupėje anonime norėjusi likti moteris papasakojo, kad yra vieniša mama ir vos suduria galą su galu. Todėl su dukra grįžo gyventi pas mamą, o savo butą nusprendė išnuomoti, kad gautų daugiau pajamų.

Šalta žiema kelia įtampą tiek gyventojams, tiek šilumininkams. Šie katilus kūrena visu pajėgumu. Miškuose urėdijų darbininkai sudėtingomis sąlygomis per sniegą ir ledą ruošia biokurą. O jo ir dujų atsargos ne tik senka, bet ir toliau kyla kainos, mat paklausa nemažėja. Tad gyventojams šilumininkai ruošia vis didesnes sąskaitas ir ruošiasi skolininkų lavinai.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Ukrainos sostinėje Kyjive šildymo vis dar neturi 737 gyvenamieji pastatai. Kaip informuoja „Ukrinform“, apie tai tinkle „Telegram“ pranešė šio miesto meras Vitalijus Klyčko. „Šios dienos duomenimis, sostinėje šildymo neturi 737 gyvenamieji pastatai. Didžioji dauguma jų yra Troiščinos gyvenamajame kvartale. Kai kurie iš jų yra įsikūrę keliuose kituose rajonuose“, – teigė jis.

Praėjusių metų pabaigoje Rusijai pradėjus atakuoti Ukrainos energetikos infrastruktūros objektus, šios šalies gyventojai išgyvena sunkiausią iki šiol buvusią žiemą, sako Ukrainos ambasadorė Lietuvoje Olha Nikitčenko.  „Tai yra pati sunkiausia žiema iki šiol, kurią ukrainiečiams tenka išgyventi.

Šalčiams nesitraukiant energetikai prognozuoja gyventojams didesnes šildymo sąskaitas nei gruodį. Senų daugiabučių vidutinių butų gyventojai už sausį gali sulaukti 200 eurų ir dar didesnių sąskaitų. Šilumininkai tvirtina, kad šiluma dar labiau brangsta, nes kūrena vis daugiau dujų ir mazuto, o ir biokuro kaina kyla. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Už lango 10 laipsnių šalčio, o panevėžietės Idalijos bute šilta ir jauku. Senjorė prisipažįsta visus megztinius nusivilko, nes namie šilta.

Energetikos rinkos reguliuotojas skaičiuoja, kad dėl žemesnės vidutinės oro temperatūros ir  panaikintos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymo sąskaitos už sausį gali augti 64–80 proc., palyginti su pernai sausiu. „Pirmoji šildymo sezono pusė tiek šilumos kainų, tiek šilumos suvartojimo prasme buvo palanki vartotojams, kadangi šilumos sąskaitos atitiko ankstesnių metų tendencijas.

Praėjusią savaitę Lietuvoje pasiekus elektros suvartojimo rekordą, vidutinė didmeninė elektros kaina augo 7 proc. iki 160 eurų už megavatvalandę (MWh), skelbia „Litgrid“. Bendrovės duomenimis, Latvijoje sausio 12–18 d. elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje ji siekė 157 eurus už MWh.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad individualius namus galima šildyti tik aplinkos neteršiančiu ir pavojaus žmogaus sveikatai nekeliančiu kuru. Namų šildymui negalima deginti atliekų.   Šildymo sezonu padidėja oro užterštumas individualių namų rajonuose.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad individualius namus galima šildyti tik aplinkos neteršiančiu ir pavojaus žmogaus sveikatai nekeliančiu kuru. Namų šildymui negalima deginti atliekų, primenama pranešime spaudai. Šildymo sezonu padidėja oro užterštumas individualių namų rajonuose.

Atšalę orai didina ir šildymo sąskaitas gyventojams. Šilumininkai perspėja, kad šį mėnesį sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą gali būti didžiausios per visą šildymo sezoną. Brangsta ne tik kuras, bet ir nuo šiol nebelieka PVM lengvatos už šildymą. Tad sąskaitos bus mažiausiai šeštadaliu didesnės nei prieš metus. Brangsta ne tik šildymas, bet ir elektra, didėja fiksuotų elektros planų kainos. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Gavę pirmąsias sąskaitas už šildymą pirmajį žiemos mėnesį – gruodį – gyventojai jau nerimauja, kokių sąskaitų sulauks už sausį. Mat sausis šiemet šiluma nelepina. Šilumininkai prisipažįsta, kad spaudžiant dviženkliam šalčiui katilus kūrena didžiausia galia, tad sąskaitos gyventojams tikrai bus didesnės.

Kyjivas ir keli Ukrainos regionai patiria kritinius elektros energijos ir šilumos tiekimo sutrikimus dėl intensyvių Rusijos atakų prieš energetikos infrastruktūrą, esant stipriam šalčiui, praneša CNN. Sekmadienį Ukraina bandė atkurti elektros tiekimą dešimtims tūkstančių žmonių, kurie po savaitės intensyvių Rusijos apšaudymų ir staigaus atšalimo liko be šildymo. Smūgiai smarkiai apgadino šalies energetikos infrastruktūrą, pastūmėdami ją prie kritinės ribos.

Nuo sausio šildymo ir elektros kainos kyla, o tai gali dar labiau apkrauti pažeidžiamiausius gyventojus. Ar bus įmanoma išvengti didesnių sąskaitų ir kokios paramos galimybės laukia šiemet? Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Asociacijos „Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas“ socialinės politikos analitikė Agata Subotovič ir Lietuvos energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiūtė.

Naujieji metai į Lietuvą atnešė ne tik daug sniego ir atšiaurų orą. Nuo sausio 1 d. už šildymą ir karštą vandenį lietuviams teks mokėti daugiau ir dėl to, kad iki šiol jiems taikytas 9 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM) pakilo iki 21 proc. Specialistai neslepia, kad dėl žiemiško oro šilumos suvartojimas augs, o PVM lengvatos panaikinimas nulems didesnes gyventojų sąskaitas.

Nuo 2026 metų sausio 1 dienos daliai gyventojų sąskaitos mažės, kitiems – augs. Keisis ne tik elektros ir dujų kainos, bet ir šildymo bei vandens tarifai. Vienos tikslios sumos visiems nėra – viskas priklausys nuo to, kiek vartojate, kokį planą turite ir kur gyvenate. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) jau patvirtino 2026 metų pirmojo pusmečio elektros ir gamtinių dujų tarifus, o kartu aiškėja ir bendra komunalinių paslaugų kainų kryptis artimiausiems metams.

Nuo sausio keičiasi elektros, šildymo, dujų ir vandens kainos – daliai gyventojų sąskaitos mažės, tačiau kitiems jos augs. Vieniems pokyčiai bus vos keli eurai per mėnesį, kitiems – rimtas smūgis šeimos biudžetui.

Kol vieni gyventojai inicijuoja daugiabučių renovaciją ir atsinaujina savo būstus, kiti baiminasi, kad modernizacija pareikalaus per daug investicijų, o realios grąžos tai greitai neduos, todėl tam nesiryžta.

Senuose daugiabučiuose esančių butų radiatoriai dažniausiai yra nereguliuojami. Tuo metu žmonės, gyvenantys naujos statybos daugiabučiuose, savo namuose gali reguliuoti šildymą, nes yra įrengti specialūs reguliatoriai. Tai reiškia, kad norintys mažiau šilumos ją gali užsukti, o norintys labiau pasišildyti gali radiatorių atsukti iki galo. Visgi ne visi gyventojai žino, kad net ir iki galo užsukus šilumą, juos vis tiek pasieks sąskaita už šildymą.

Artėjant Naujiesiems, sostinės gyventojai skaičiuoja ne tik dovanas, bet ir naujus mokesčius. NT reforma, kylantis PVM šildymui ir stabiliai augančios paslaugų kainos verčia klausti: ko tikėtis kitais metais ir 2026-ųjų žiemą? Apie tai portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

Prasidėjusi žiema vis labiau tuština gyventojų pinigines. Didėja centrinio šildymo sąskaitos, kurios nuo sausio augs dar dešimtadaliu dėl Seimo panaikintos mokesčių lengvatos. Ir tai dar ne viskas – nuo sausio daugumai gyventojų brangs ir elektra. Sąskaitos padidės ir dujas naudojantiems maistui gaminti. Tik besišildantiems dujomis jos šiek tiek atpigs, o pigesne elektra galės guostis tik neįgalieji ir pašalpas gaunantys gyventojai.

Anksti prasidėjęs šildymo sezonas jau tuština gyventojų pinigines. Palyginti su praėjusiais metais sąskaitos didesnės iki 50 proc. Šilumininkai dėl to atsakomybės kratosi ir kaltę verčia šaltiems orams – daug savivaldybių šildyti šiemet pradėjo nuo pat mėnesio pradžios. Na, o savivaldybių administracijos ir Vyriausybė ruošiasi kompensacijų prašytojų bumui. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Klaipėdiečiai su nerimu laukia pirmojo šių metų šildymo sezono mėnesio sąskaitų.

Gyventojai šią savaitę jau gavo pirmąsias pilnas sąskaitas už 2025 m. spalio mėnesio šildymą. Kai kurie gyventojai po pamatytų sumų neslepia nuostabos ir sako bijantys artėjančios žiemos. Vis dėlto, ekspertai nurodo, kad nors šis spalis buvo šaltesnis nei pernai, tačiau šiluma – pigesnė. Spalio mėnuo dar nebuvo toks žvarbus, todėl sąskaitos žiemos mėnesiais, tikėtina, bus dar didesnės.

Didžiuosiuose miestuose išaugus centralizuoto šildymo kainoms, Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas teigia, kad tai iš esmės lemia didelę įtaką turintys nepriklausomi šilumos gamintojai. „Didžiuosiuose miestuose didelę įtaką turi NŠG, kuriems padidėjus šilumos poreikiui nebelieka praktiškai konkurencijos, pavyzdžiui, Vilniuje ir Klaipėdoje, ir tada yra galimybė didinti šilumos kainą.