Nors dalis šių pokyčių kol kas dar neatsispindi gyventojų sąskaitose, energetikos ekspertai jau atkreipia dėmesį į svarbias tendencijas – mažėjančias atsargas ir augantį neapibrėžtumą rinkose.
Ką tai reiškia vartotojams ir ar reikėtų ruoštis didesnėms kainoms, paaiškėja įvertinus naujausius duomenis.
Dujų atsargos yra sumažėjusios, o pildyti teks brangiau
Didžioji dalis Lietuvai reikalingų gamtinių dujų atsargų kaupiama ne pačioje šalyje, o Latvijoje esančioje Inčukalnio požeminėje dujų saugykloje, kuri aptarnauja visą regioną.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, šiuo metu šios saugyklos užpildymo lygis siekia apie 20,91 proc., ir tai yra gerokai mažiau nei ankstesniais metais tuo pačiu laikotarpiu.
Pasak LEA, atsargos sumažėjo dėl užsitęsusios ir šaltesnės žiemos – didesnis energijos poreikis lėmė intensyvesnį dujų naudojimą.
Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad konkretus dujų kiekis šildymo sezono pabaigoje nėra reglamentuojamas. Kur kas svarbiau, kiek dujų bus sukaupta iki kito šildymo sezono pradžios, kai saugyklos paprastai būna užpildomos maksimaliai, o tai vyksta artėjant lapkričiui.
Pasirengimas kitam šildymo sezonui
Pasak specialistų, dujų kaupimas vyksta nuolat ir yra cikliškas procesas. Pagrindinis pildymas ateinančiam šildymo sezonui paprastai prasideda pasibaigus šildymo sezonui, tačiau tam tikras atsargų augimas fiksuojamas jau ir dabar.
Tiesa, situacija gali keistis – jei pavasarį vėl atšaltų orai arba sumažėtų elektros gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių, sukauptų dujų kiekis kurį laiką gali ir mažėti.
Svarbu ir tai, kad Lietuva didžiąją dalį suskystintų gamtinių dujų importuoja iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Norvegijos, todėl geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, pavyzdžiui, galimi trikdžiai Hormuzo sąsiauryje, neturėtų turėti reikšmingos tiesioginės įtakos šalies pasirengimui kitam šildymo sezonui.
Vis dėlto pagrindinis veiksnys išlieka kainos. Palyginti su praėjusiais metais, dujos Europoje yra pastebimai pabrangusios:
- 2025 m. kovo 16 d. Nyderlandų TTF biržoje dujų kaina siekė 42,30 Eur/MWh;
- 2026 m. kovo 16 d. – jau apie 50,07 Eur/MWh, t. y. buvo 18,37 proc. didesnė.
Taigi dujų atsargos kitam šildymo sezonui dabar bus kaupiamos aukštesnėmis kainomis, o tai gali turėti įtakos energijos gamybos savikainai ir galutinėms kainoms vartotojams.
Vis dėlto dujų kainų poveikis šildymo kainoms Lietuvoje nėra tiesioginis ir didelis. Centralizuotos šilumos gamyboje dujos sudaro tik apie 10 proc., daugiausia jos naudojamos mažesnėse rajoninėse katilinėse arba kaip rezervinis kuras, kai nepakanka biokuro pajėgumų, kaip buvo šių metų sausį ir vasarį.
Tuo metu biokuras sudaro daugiau nei 80 proc. šilumos gamybos, ir didžioji jo dalis yra vietinės kilmės, todėl šilumos kainos mažiau priklauso nuo dujų rinkos svyravimų.
Dėl to momentiniai dujų kainų pokyčiai ne visada tiesiogiai atsispindi galutinėse sąskaitose. Lyginant šį ir praėjusį šildymo sezoną, kintamoji šilumos kainos dalis padidėjo tik apie 2 proc.
Kitokia situacija elektros rinkoje. Dujinės elektrinės dažnai tampa vadinamuoju „ribiniu“ elektros gamybos šaltiniu, kuris nustato galutinę elektros kainą biržoje, ypač kai sumažėja pigesnių energijos šaltinių – vėjo, saulės ar hidroelektrinių – gamyba arba išauga paklausa.
Tokiais atvejais aukštesnė dujų kaina tiesiogiai didina elektros gamybos savikainą ir gali kelti elektros kainas rinkoje.
Elektros kainas Lietuvoje lemia ne vien dujos
Specialistai pabrėžia, kad didelę įtaką galutinei elektros kainai turi vietinė gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių bei importo galimybės iš kitų regiono šalių, ypač Skandinavijos.
Tai atsispindi ir naujausiuose duomenyse – kovo pradžioje didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 120,3 Eur/MWh ir per savaitę buvo išaugusi apie 22 proc., tačiau jau kitą savaitę smuko net 59 proc. – iki 48,8 Eur/MWh.
LEA duomenimis, kainų kritimą lėmė šiltesni orai, sumažėjęs elektros vartojimas ir išaugusi gamyba iš vėjo elektrinių – tuo metu Lietuvoje buvo pagaminta net apie 119 proc. suvartojamos elektros energijos, o dalis jos eksportuota.
Be to, dalis vartotojų elektrą perka pagal fiksuotos kainos sutartis, todėl trumpalaikiai dujų kainų svyravimai dažniau atsispindi didmeninėje rinkoje, o galutinės sąskaitos keičiasi palaipsniui.
Dujų kainas spaudžia geopolitika ir mažesnės atsargos
„Ignitis“ dujų didmeninės prekybos departamento vadovė Asta Virbickienė aiškina, kad pasirengimas kitam šildymo sezonui vyksta nuolat, o dujų tiekimas Lietuvai organizuojamas iš skirtingų šaltinių ir skirtingu metu.
Pasak departamento vadovės, bendrovė gamtines dujas įsigyja įvairiose rinkose, siekdama užtikrinti stabilų tiekimą klientams.
Dujos į Lietuvą importuojamos per Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalą, taip pat per jungtis su kaimyninėmis šalimis bei naudojantis Latvijoje esančia Inčukalnio požemine dujų saugykla. Pasak jos, toks modelis leidžia užtikrinti patikimą ir savalaikį dujų tiekimą.
„Dujų rinkoje kainų svyravimai yra natūralūs, o šiuo metu kainas veikia keli veiksniai – geopolitinė situacija, galimi tiekimo grandinių sutrikimai ir žiemos sezono pabaigoje stebimas gana žemas dujų saugyklų užpildymo lygis Europoje“, – teigia A. Virbickienė.
Dėl šių priežasčių tiksliai prognozuoti, kaip keisis kainos artimiausiu metu, yra sudėtinga – neaiški tiek jų kryptis, tiek lygis ar svyravimų trukmė.
Tokioje situacijoje, pasak „Ignitis“ atstovės, pagrindinis tiekėjų tikslas yra ne prognozuoti kainas, o valdyti rizikas ir užtikrinti stabilų tiekimą vartotojams.
„Ignitis“ tai daro iš anksto įvairindama tiekimo šaltinius ir maršrutus, taip pat daliai įsigyjamų dujų taikydama kainos fiksavimą pagal su Valstybine energetikos reguliavimo taryba (VERT) suderintus principus.
Dujų rinkose daug neapibrėžtumo
Pasak bendrovės „KN Energies“ Komercijos direktoriaus Mindaugo Naviko, pasirengimas kitam šildymo sezonui jau vyksta – tai rodo ir aktyvumas Klaipėdos terminale.
Klaipėdos SGD terminalas išlieka svarbiu regioniniu tiekimo centru. Tai patvirtina ir naujausi duomenys – neseniai vykusioje neatidėliotinos rinkos (angl. spot) SGD krovinių išdujinimo pajėgumų skirstymo procedūroje iš trijų pasiūlytų krovinių buvo užsakyti du. Esą rinkos dalyviai jau dabar planuoja tiekimą ir vertina poreikius artėjančiam sezonui.
Direktoriaus teigimu, šiuo metu terminalas veikia įprastu režimu, o krovinių tiekimo sutrikimų nefiksuojama.
Pasak M. Naviko, turima infrastruktūra yra pasirengta užtikrinti stabilų dujų tiekimą, o artimiausiais mėnesiais planuojama dirbti maksimaliu pajėgumu, siekiant prisidėti prie Inčukalnio saugyklos užpildymo ir regiono energetinio saugumo.
Vis dėlto kainų perspektyva išlieka neapibrėžta.
„Konfliktai Artimuosiuose Rytuose mažina pasiūlą pasaulinėje dujų rinkoje, todėl aukštesnės SGD kainos veikia visą globalią rinką. Dėl to pasirengimas kitam šildymo sezonui gali kainuoti brangiau nei praėjusiam“, – teigia M. Navikas.
Kita vertus, dabartinis kainų lygis vis dar yra gerokai mažesnis nei energetinės krizės metu – šiuo metu TTF indeksas svyruoja apie 50 Eur/MWh, kai karo Ukrainoje pradžioje jis buvo pakilęs net virš 300 Eur/MWh ribos.
Svarbus veiksnys išlieka ir dujų atsargos regione. Latvijoje esančioje Inčukalnio saugykloje, kuria naudojasi Baltijos šalių tiekėjai, atsargos šiuo metu yra sumažėjusios, todėl artimiausiais mėnesiais itin svarbu, kaip sparčiai jos bus pildomos.
Pasak M. Naviko, iš rinkos signalų matyti, kad dujų tiekimo apimtys į Klaipėdos terminalą nemažės – tai leidžia tikėtis aktyvaus saugyklos pildymo, tačiau galutinę situaciją lems tai, ar aukštesnės kainos rinkoje išsilaikys ilgesnį laiką.
