„Šildymo sąskaitos dydį labiausiai lemia du komponentai – kaina ir suvartojimas. Jeigu kalbėtume apie šildymo sąskaitos dydį mėnesinį, tai, žinoma, laimės savivaldybės ir tie miestai, kur renovacija yra praėjusi gana reikšmingai ir dauguma pastatų yra renovuota, šilumos suvartojimas nedidelis, kur yra modernios šildymo reguliavimo sistemos“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė V. Lukoševičius.
Kai kuriose savivaldybėse numatomos mažesnės šildymo kainos
Jo teigimu, mažesnės elektros sąskaitos numatomos Ignalinoje, Prienuose ir Druskininkuose.
„Šilumos kaina, matyt, mažiau augs ten, kur biokuro dedamoji yra nedidelė. Tai, realiai, mažosiose savivaldybės, nes tas šuolis ir pokytis biokuro kainų ten bus mažiau jaučiamas“, – teigė jis.
Tuo tarpu didžiuosiuose ir vidutinio dydžio miestuose, pasak asociacijos prezidento, elektros kainos pokytis, tikėtina, bus didesnis dėl didesnio kuro reikšmingumo.
Kaip skelbė ELTA, Seimo konservatorius Arvydas Anušauskas registravo įstatymo projektą, siūlantį grąžinti lengvatinį 9 proc. PVM mokestį šildymui. Parlamento Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas tam griežtai nepritarė, teigdamas, jog valstybė neturi pinigų.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius savo ruožtu sakė, kad lengvatinis PVM šildymui buvo per daug bendra priemonė, kuria naudojosi ir tie gyventojai, kuriems šildymo kaštai nekelia jokio spaudimo. Ministro pirmininko teigimu, šildymo kainų lengvata nebus sugrąžinama.
LEA sausį skelbė, kad nuo metų pradžios PVM tarifą padidinus nuo 9 iki 21 proc., šildymo sąskaita vidutiniškai išaugo apie 5 eurus renovuotuose ir apie 10 eurų nerenovuotuose daugiabučiuose.
Agentūros duomenimis, rugsėjį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina siekė 8,07 cento už kilovatvalandę (be PVM), kai prieš metus buvo 6,33 centų už kilovatvalandę (kWh).
