Už šią paslaugą gali tekti pakloti 2 kartus brangiau – ekspertai perspėja: jau pradėkite taupyti žiemai

TAIP PAT SKAITYKITE:

Lietuvai artėja brangi žiema – laukia šildymo, elektros ir degalų brangimas: „Turime pasiruošti visi“

Dėl elektros generatorių ir šilumos siurblių – įspėjimas gyventojams: „Gali kilti ir kitų problemų“

Augant degalų ir trąšų kainoms – ministro žinia ūkininkams: pasakė, kokių kompensacijų gali tikėtis

Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Kiek gali brangti artėjantis šildymo sezonas, kas lemia kainų augimą ir kodėl prognozuojamas net iki 30 proc. pabrangimas?

I. Genytė-Pikčienė: Šiuo metu susiduriame su netipinėmis aplinkybėmis. Besitęsiantis Irano ir Jungtinių Amerikos Valstijų karas stipriai veikia energetikos išteklių rinką, ypač naftos ir suskystintų dujų sektorius. Hormuzo sąsiaurio blokada ir logistikos trikdžiai mažina pasiūlą, todėl kyla energijos išteklių, įskaitant dujų, kainos.

Nyderlandų TTF taške dujų kainos pasiekė 74 eurus už megavatvalandę, tai maždaug 2,2 karto daugiau nei prieš metus. Situaciją apsunkina ir vangus dujų saugyklų pildymas Europos Sąjungoje. Šiuo metu jos vidutiniškai užpildytos apie 67 proc., o tai yra vienas žemiausių lygių per ilgą laiką. Iki lapkričio 1-osios įprastai siekiama 90 proc. užpildymo, nors nepalankiomis sąlygomis leidžiamas ir 10 procentinių punktų mažesnis lygis. Europai dar reikės nemažai pastangų pasiruošti šaltajam sezonui.

Iššūkių kyla ir biokuro rinkoje. Jo kaina yra apie 1,6 karto didesnė nei pernai. Tam įtakos turėjo ilga ir itin šalta praėjusių metų žiema, išeikvojusi atsargas ir pavėlinusi pasiruošimą naujam sezonui. Dėl to rinkoje jaučiamas disbalansas, todėl siekiama didinti biokuro gamybą. Tikimasi, kad papildomos priemonės padės pasiruošti artėjančiam sezonui ir bent iš dalies pristabdyti šildymo kainų augimą.

Kol kas sunku tiksliai prognozuoti, kiek brangs šildymas, tačiau šiuo metu skaičiuojama, kad kainos gali išaugti 20–30 proc. Nors situacija kelia nerimą, verta prisiminti 2022 metus, kai patyrėme itin didelį energetikos šoką. Tuo metu dujų kainos išaugo 1,6 karto, o šildymas pabrango 80 proc. Tai buvo gerokai didesnis sukrėtimas. Turime skaudžios patirties, kurią galiausiai įveikėme. Todėl ir dabar turime ieškoti sprendimų, pasiruošti įvairiems scenarijams ir nusiteikti įveikti artėjantį šaltąjį sezoną.

Kiek šildymas gali brangti Lietuvoje?

Žygimantai, ko galime tikėtis artėjant šildymo sezonui? Kaip gali keistis šildymo kainos ir kiek jos gali išaugti?

Ž. Mauricas: Labai daug kas priklausys nuo klimato sąlygų, kitaip tariant, nuo to, kokia bus ateinanti žiema, šalta ar šilta. Klimato sąlygos energetikos sektoriui daro vis didesnę įtaką. Istoriškai klimatas labiau buvo siejamas su žemės ūkiu, tačiau šiandien jo poveikis energetikai yra ne mažesnis, o galbūt net didesnis.

Šių metų pradžioje matėme didžiulį šildymo kainų šuolį, kurį lėmė itin šalta ir snieguota žiema. Tokiais laikotarpiais labai išauga paklausa, o kartu kyla ir kainos. Jeigu prisimintume 2022–2023 metų žiemą, tuomet su didžiuliu nerimu laukėme šaltojo sezono. Tačiau žiema nebuvo tokia dramatiška, nes buvo labai šilta. Tai padėjo išvengti didesnių sunkumų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.

Taigi didžiąja dalimi viskas priklausys nuo to, kokia bus žiema ir kiek sulauksime sniego. Šaltuoju metu biokurą tampa sunkiau išgauti ir transportuoti, todėl gali kilti papildomų tiekimo sunkumų. Mūsų pasiruošimas biokuro rinkoje šiuo metu nėra labai geras, nes didžioji dalis biokuro yra perkama biržoje. Tai reiškia, kad daugiausia sudaromi trumpalaikiai sandoriai, pavyzdžiui, dėl tiekimo ateinantį mėnesį. Ilgalaikių sandorių sudaroma labai mažai, priešingai nei Latvijoje ar Estijoje.

 Lietuva jau imasi tam tikrų veiksmų, kad rinkoje būtų daugiau stabilumo. Tačiau, kalbant paprastai, dabartinė situacija yra tokia: kuo šaltesnė žiema, tuo didesnio šildymo kainų šuolio galime sulaukti. Panašiai yra ir elektros rinkoje – vasarą kainos paprastai būna mažesnės, o žiemą jos išauga.

Jeigu reikėtų įvardyti vidutinį scenarijų, šildymas galėtų brangti apie 40 procentų. Tačiau nepamirškime ir pridėtinės vertės mokesčio tarifo grįžimo į 21 procentą, palyginti su anksčiau taikytu 9 procentų tarifu.

+1

Vis dėlto 40 procentų yra tik vidutinė prognozė. Jeigu žiema bus šilta, šildymo kainų augimas galėtų siekti apie 20 procentų. Tokiu atveju bendros gyventojų išlaidos šildymui netgi gali būti mažesnės nei praėjusią žiemą, nes praėjęs sezonas buvo itin šaltas. Tačiau jeigu sulauksime dar vienos šaltos žiemos, išlaidos gali būti gerokai didesnės – šildymas, palyginti su praėjusiu žiemos sezonu, gali brangti 40, 50 ar net 60 procentų.

Kodėl taip lėtai pildomos dujų saugyklos?

Indre, norėčiau grįžti prie dujų atsargų. Minėjote, kad šiuo metu jos užpildytos apie 67 proc. Kodėl atsargos pildomos taip vangiai, palyginti su ankstesniais metais, kai iki lapkričio 1-osios užpildytumas turėtų siekti apie 90 proc.?

I. Genytė-Pikčienė: Šių metų pradžioje situaciją energetikos rinkoje stipriai paveikė Ormūzo sąsiaurio blokada ir JAV bei Irano konfliktas. Dėl smarkiai išaugusių dujų ir kitų energijos išteklių kainų valstybės susidūrė su neapibrėžtumu, buvo svarstoma palaukti, kol konfliktas išsispręs, situacija stabilizuosis ir kainos sumažės. Tai turėjo įtakos sprendimams, kokiu mastu ir greičiu pildyti dujų saugyklas.

Prie vėlesnio atsargų pildymo prisidėjo ir šalta, ilgai užsitęsusi žiema Europoje. Šildymo sezonas buvo išskirtinai ilgas, todėl dujos buvo naudojamos net pavasario mėnesiais.

Dėl šių priežasčių dujų atsargų pildymas prasidėjo vėliau, o ankstesniais metais stebėto greičio ir masto šiemet pasiekti nepavyko. Dabar susiduriame su pažeidžiama situacija ir padidėjusia įtampa rinkoje, kuri nėra palanki dujų kainoms.

Kaip situacija Europoje gali paveikti Lietuvą?

Kokią įtaką ši situacija gali turėti Europai ir Lietuvai?

I. Genytė-Pikčienė: Lietuvai ši situacija didelio tiesioginio pavojaus nekelia. Turime suskystintų gamtinių dujų terminalą ir šildymui plačiai naudojame biokurą. Todėl mūsų energetikos sistema yra labiau diversifikuota ir mažiau pažeidžiama. Tuo metu Europa susiduria su didesne įtampa ir nerimauja dėl artėjančio šildymo sezono.

Kaip didinti biokuro pasiūlą?

Žygimantai, energetikos ministras Lukas Savickas minėjo priemones, skirtas didinti biokuro pasiūlą. Kokių sprendimų, jūsų manymu, valdžia turėtų imtis, atsižvelgdama į prognozes, kad artėjantis šildymo sezonas bus brangesnis?

Ž. Mauricas: Šį klausimą suskirstyčiau į dvi dalis. Pirmoji – biokuro pasiūlos trūkumas. Lietuvoje, augant atsinaujinančių išteklių ir biokuro naudojimui, pasiūla nespėja paskui paklausą. Anksčiau nemažai biokuro importuodavome iš Baltarusijos, tačiau nuo 2022 metų to nebedarome. Dabar didelę dalį importuojame iš Latvijos. Iš tolimesnių šalių biokurą vežti neapsimoka dėl didelių transportavimo kaštų, nes tai nėra didelės vertės produktas. Todėl susiduriame su fundamentaliu biokuro trūkumu. Šiemet planuojama į rinką pateikti daugiau biokuro, ypač iš valstybinių miškų. Šią iniciatyvą palaikau.

Antrasis iššūkis – didelė priklausomybė nuo trumpalaikių sandorių. Kai, kaip šių metų pradžioje, žiema būna itin šalta, išauga biokuro paklausa, atsiranda disbalansas tarp pasiūlos ir paklausos, todėl kyla kainos. Taigi turime dvi problemas: fundamentalią biokuro pasiūlos stoką ir didelį kainų svyravimą.

+4

Pirmąją problemą bandoma spręsti didinant valstybinių miškų pajėgumus tiekti biokurą. Antrajai spręsti keičiama sandorių struktūra – 65 proc. sudarys trumpalaikiai, o 35 proc. ilgalaikiai sandoriai. Tikimasi, kad tai padės išvengti didelių kainų šuolių žiemą. Vis dėlto daug kas priklausys nuo oro sąlygų.

Jeigu žiema bus šilta, dujų kainos gali pradėti mažėti jau žiemos viduryje arba vėliau. Tačiau šaltą žiemą galime susidurti su dideliais kainų šuoliais, nes didėja ir energijos išteklių kaina, ir jų suvartojimas. Dėl to bendra sąskaita gali reikšmingai išaugti.

Klimato kontroliuoti negalime, o tiksliai prognozuoti, kokia bus žiema po dviejų ar trijų mėnesių, niekas negali. Todėl turime pasiruošti įvairiems scenarijams. Valstybė bando subalansuoti sistemą, o gyventojai taip pat turėtų atsidėti rezervą tam atvejui, jei žiema būtų šalta.

Jeigu žiema būtų šalta, ar, jūsų manymu, 65 proc. trumpalaikių ir 35 proc. ilgalaikių sutarčių santykis būtų pakankamas?

Ž. Mauricas: Situacija šiek tiek pasikeis, tačiau didelę dalį vis tiek sudarys trumpalaikiai sandoriai. Lietuvai teks konkuruoti su kaimyninėmis šalimis, kuriose biokuro paklausa taip pat smarkiai išauga.

Biokuro atsargos nėra didelės, o jo kaupimas ir saugojimas yra sudėtingas, todėl priklausomybė nuo rinkos išlieka nemaža. Vis dėlto biokuras yra pigesnė alternatyva gamtinėms dujoms, ypač atsižvelgiant į išaugusias dujų kainas. Dujos naudojamos tuomet, kai trūksta biokuro arba oro temperatūra yra itin žema. Todėl šį šildymo sezoną, ypač šaltos žiemos atveju, tikėtini reikšmingi kainų šuoliai.

Daugiau padaryti šiuo metu sudėtinga, teks skirti daugiau lėšų artėjančiam šildymo sezonui ir tikėtis, kad kitą sezoną stabilizuosis gamtinių dujų kainos Europoje bei biokuro kainos Baltijos regione.

Ar sprendimai nebus priimti per vėlai?

Indre, ar tokio ilgalaikių ir trumpalaikių sandorių santykio pakanka? Ar nebus per vėlu, jei sprendimai įsigalios tik gruodžio 1-ąją, nors šildymo sezonas prasideda jau spalį?

I. Genytė-Pikčienė: Nėra vieno aiškaus atsakymo, koks turėtų būti ilgalaikių ir trumpalaikių sandorių balansas. Rinka nuolat keičiasi, o kainos priklauso ir nuo klimatinių aplinkybių. Prognozuoti, kokia bus žiema ir kokius sandorius geriausia sudaryti, nėra lengva.

Šis šildymo sezonas yra netipinis, nes jį lemia ne tik ekonominiai, bet ir kiti veiksniai. Tikėtina, kad jam pasiruošti iš anksto nebuvo daug galimybių. Vis dėlto Lietuva jau yra susidūrusi su energetinėmis krizėmis, kurios parodė, kaip svarbu prisitaikyti ir keisti savo požiūrį į energijos vartojimą.

Vienas svarbiausių ilgalaikių principų turėtų būti energetinis taupumas. Lietuvoje šioje srityje dar nepadaryta pakankamai. Didelė dalis būsto fondo nėra tinkamai renovuota, todėl brangi šiluma per šildymo sezoną prarandama per pastatų sienas. Didesnės apimties renovacija padėtų tiek valstybei, tiek namų ūkiams tapti atsparesniems energetinėms krizėms.

Kiekvienas netipinis ir brangus šildymo sezonas primena, kad ruoštis reikia ne krizės metu, o nuolat, mažinant energijos vartojimo intensyvumą. Renovacija leistų namų ūkiams sutaupyti, o valstybei sumažinti poreikį ieškoti skubių antiinfliacinių priemonių.

+20

Per trumpą laiką reikšmingų pokyčių pasiekti nepavyks, tačiau ši situacija turėtų paskatinti ruoštis ateities krizėms. Šiuo metu turime tiesioginių išmokų priemones, kurios buvo taikomos 2022 metais ir nuo to laiko patobulintos bei išplėstos. Tikimasi, kad jos taip pat padės gyventojams.

Vis dėlto kiekvienas turėtų ruoštis iš anksto ir atsidėti lėšų šaltajam sezonui, nes neapibrėžtumas išlieka didelis, o kainų svyravimai gali būti reikšmingi. Kita vertus, jei žiema bus šiltesnė, didelių kainų šuolių gali ir nebūti.

Kalbant apie kompensacijas, ar verta svarstyti PVM lengvatą šildymui, ar geriau rinktis alternatyvias priemones?

I. Genytė-Pikčienė: Visos paramos priemonės yra susijusios su biudžeto fiskaline drausme. Šiuo metu biudžeto deficitas jau yra arti fiskalinės drausmės taisyklių ribų, todėl Lietuva turi nedaug galimybių taikyti plačias, visiems gyventojams skirtas priemones.

Pridėtinės vertės mokesčio lengvata šildymui, kaip 2022 metais taikytas nulinis PVM tarifas, būtų brangi biudžetui ir ne visai tikslinga. Tokia parama būtų skiriama ne tik nepasiturinčioms šeimoms, bet ir visiems ekonomikos dalyviams. Nors tai būtų naudinga namų ūkiams, valstybei tokia priemonė kainuotų labai daug. Todėl abejoju, ar bus ryžtasi rinktis šį kelią.

PVM lengvata ar tikslinės kompensacijos?

Žygimantai, ar geriau rinktis PVM lengvatą šildymui, ar kitas kompensacijas? Prognozuojama, kad joms prireiks 80 mln. eurų. Ar to pakaks?

Ž. Mauricas: PVM lengvata šildymui nėra pati taikliausia priemonė, nes ja pasinaudotų ir didesnes pajamas gaunantys gyventojai, kurie gali susimokėti už šildymą. Todėl geriau taikyti tikslines kompensacijas, skirtas mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms. Lietuvoje tokia sistema jau veikia ir yra gana paprasta  dėl kompensacijos pakanka kreiptis kartą per metus, o vėliau procesas vyksta automatiškai. Manau, kad šiuo metu to pakanka.

Nors šildymo kainos gali reikšmingai išaugti, šiandien mūsų situacija geresnė nei 2012 metais, kai šildymui daugiausia naudojome importuojamas gamtines dujas. Dabar didžiąją dalį biokuro gauname iš vietinės rinkos, o importuojama dalis iš Latvijos, Estijos ir Lenkijos nėra didelė.

Vadinasi, kad didelė dalis pinigų lieka Lietuvos ekonomikoje. Todėl kompensacijos turėtų būti pirmiausia skirtos pažeidžiamiausiems ir mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams.

Ar verta grįžti prie gamtinių dujų?

Ką manote apie siūlymą atsisakyti biokuro ir grįžti prie šildymo gamtinėmis dujomis?

Ž. Mauricas: Net ir tuo atveju, jei gamtinių dujų kainos būtų žemos, grįžti prie jų šildymo sistemoje nebūtų tikslinga. Biokuras daugiausia yra vietinis, o gamtines dujas importuojame. Grįžimas prie dujų pablogintų užsienio prekybos balansą, nes pinigai iškeliautų iš Lietuvos, užuot likę šalies ekonomikoje.

Be to, biokuro sektorius sukuria nemažai darbo vietų, nuo kuro išgavimo ir transportavimo iki darbuotojų katilinėse. Manau, kad perėjimas nuo gamtinių dujų prie biokuro yra viena iš Lietuvos sėkmės istorijų, todėl grįžti atgal nevertėtų.

Taip pat egzistuoja ir kitų alternatyvų: geoterminis šildymas, oras–oras, oras–vanduo bei kitos sistemos. Jas galima pritaikyti dar projektuojant ir statant namus. Svarbus ir pastatų energetinis efektyvumas – kuo būstas efektyvesnis, tuo mažesni šildymo kaštai.

Indre, kokia jūsų pozicija dėl biokuro ir gamtinių dujų? Ar verta ieškoti kitų alternatyvų, atsižvelgiant į ribotus biokuro išteklius?

I. Genytė-Pikčienė: Europa jau kurį laiką stengiasi sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, gamtinės dujos taip pat yra jo dalis. Matome, kad tai vis dar pakankamai sunkiai prognozuojama ir geopolitiškai nenuspėjama rinka, potencialiai galinti sukelti ekonominį šoką. Kuo mažiau šalys, ypač mūsų regionas, bus priklausomi nuo šios rinkos, tuo stabiliau galėsime patys prognozuoti savo raidą ir planuoti ateitį. Todėl natūralu, kad perėjimas prie atsinaujinančių energetikos išteklių yra teisingas kelias. Jį labai paspartino 2022 metų Rusijos invazija į Ukrainą ir Rusijos Europai paskelbtas energetikos karas.

Lietuva labai stipriai pažengė atsinaujinančių elektros išteklių generacijos srityje. Būtent pigi elektra yra ta ateities technologija, kuri turėtų būti pagrindas mūsų šaliai. Turėtume tapti iš grynosios importuotojos eksportuotoja. Šildymo sistemos, kaip minėjo Žygimantas, drąsiai gali remtis būtent pigia elektra.

Oras–oras ir oras–vanduo yra elektra varomi sprendimai. Jeigu Lietuva sugebės ne tik generuoti pigią elektrą, bet ir apsirūpinti pakankamais kaupikliais, kurie padėtų subalansuoti atsinaujinančių energetikos išteklių generacijos svyravimus, tai būtų labai dėkinga situacija.

Tada būtume gerokai labiau diversifikuoti ir turėtume pigų, švarų, žalią ir gerokai lengviau prognozuojamą sprendimą mūsų ekonomikai, namų ūkiams ir verslui. Todėl tikrai nereikėtų nukrypti nuo šios krypties, kurią pasirinkome, o ją kuo greičiau įgyvendinti.

Ko galime pasimokyti iš ankstesnių krizių?

Ko turėtume pasimokyti iš 2022 metų krizės ir į ką svarbiausia atsižvelgti, jei šis šildymo sezonas bus šaltas?

I. Genytė-Pikčienė: Turime patys ruoštis šaltajam sezonui, o kiekvienas namų ūkis turėtų tam pasiruošti. Svarbu, kad veiktų tiesioginių išmokų sistema, padedanti pažeidžiamiausiems gyventojams įveikti sudėtingą šildymo sezoną.

Ši situacija taip pat turėtų paskatinti spartinti renovaciją, kad būstai būtų energetiškai efektyvesni, o brangi šiluma nebūtų prarandama per langus ir sienas. Tai pagrindinės trumpalaikės ir ilgalaikės kryptys, į kurias turėtume orientuotis.

Ką turėtų daryti gyventojai?

Žygimantai, kaip turėtume pasiruošti šaltai žiemai ir į ką svarbiausia atsižvelgti?

Ž. Mauricas: Pastaraisiais metais šildymo sezonas buvo tarsi pasitraukęs iš mūsų dėmesio, todėl dalis gyventojų šia tema nebesidomėjo. Svarbu, kad žmonės vėl pradėtų domėtis šildymo kaštais ir ieškotų alternatyvų. Tikėtina, kad po kelerių metų būsime geriau pasiruošę. Lietuvoje pokyčiai dažnai vyksta lėtai, kol neįvyksta krizė ar didesnis sukrėtimas, tačiau tokios situacijos gali paspartinti svarbius procesus.

Pavyzdžiui, perėjimą nuo gamtinių dujų prie biokuro paskatino didelis Rusijos spaudimas. Jei ne tai, galbūt iki šiol būtume priklausomi nuo gamtinių dujų. 2022 metų energetikos kainų šuolis taip pat paskatino investicijas į naująją energetiką. Tikėtina, kad šis sukrėtimas ateityje duos teigiamų rezultatų.

Gyventojai turėtų suprasti, kad gyvename sistemoje, kurioje didelio stabilumo tikėtis sunku, nes pati energetikos rinka yra nestabili. Galiausiai, gera žinia ta, kad po brangaus šildymo sezono galime pagrįstai tikėtis, jog kitas sezonas bus pigesnis nei 2026 metais.

LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.