Specialistai paaiškino, kaip saugiai pasiruošti šildymo sezonui, kada elektrinis generatorius iš tiesų gali padėti ir kokios taupymo klaidos galiausiai kainuoja dar brangiau.
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto (AIF) Pastatų energetikos katedros docentas Juozas Bielskus ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Aurelija Maslauskienė.
Kalbant apie elektros generatorius, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pateikė rekomendacijas, kokių dalykų geriau nedaryti, kad būtų užtikrintas saugumas. Galbūt galėtumėte dar kartą pabrėžti, ką reikėtų žinoti gyventojams, kurie įsigijo elektros generatorių?
A. Maslauskienė. Įsigijus elektros generatorių, kaip ir bet kurį kitą elektros prietaisą ar įrenginį, rekomenduojame pirmiausia atidžiai susipažinti su gamintojo pateikta instrukcija ir informacija. Be to, instrukciją reikėtų išsaugoti viso eksploatavimo metu, nes jos gali prireikti.
Taip pat reikėtų pasidaryti šiokius tokius namų darbus – generatorių siūlytume išbandyti ne tada, kai dingsta elektra, o iš anksto.
Paskelbus rekomendacijas, dalis gyventojų tarsi numojo ranka ir sakė, kad rekomendacijos yra rekomendacijos, o mes laikysimės savo įsitikinimų ir mąstymo. Kokios pagrindinės rizikos egzistuoja?
A. Maslauskienė. Turbūt didžiausia grėsmė kyla tuomet, kai netinkamai parenkama generatoriaus pastatymo ar įrengimo vieta. Norėtume akcentuoti, kad generatoriai turi būti statomi tik lauke, nes naudojant juos uždarose patalpose kyla grėsmė apsinuodyti. Generatorius išskiria bekvapes ir bespalves smalkes, todėl gyventojai gali net neįtarti, kad jiems kyla pavojus.
Klaida generatorių statyti garaže, ūkiniame pastate, sandėliuke, rūsyje ar net balkone. Kita, turbūt dažniausiai pasitaikanti, klaida – kai patys gyventojai generatoriumi bando užmaitinti viso namo elektros instaliaciją.
Pabrėžkime, kad tai turėtų daryti tik profesionalai, o gyventojams siūlytume generatorių prijungti tik prie pavienių elektros prietaisų, kurių apkrova dera su generatoriaus galia.
Dalis ekspertų ir specialistų atkreipia dėmesį, kad žmonės galbūt aklai perka generatorius ir neįvertina, ar jų galios gali užtekti tam, kad galėtų veikti ir namuose įrengtas šilumos siurblys. Ką gyventojams reikėtų įsidėmėti?
J. Bielskus. Pirmiausia, šilumos siurblys apskritai yra toks savotiškas įrenginys, kurio elektrinė galia keičiasi keičiantis lauko oro temperatūrai. Žemėja temperatūra – jo elektrinė galia didėja. Jeigu parenkant generatorių į tai nebus atsižvelgta, jo galios automatiškai nepakaks.
Vėl kyla klausimas, ar generatorių tikslinga rinktis dėl šilumos siurblio. Kodėl? Reikia nepamiršti, kad šilumos siurblys yra ne vien kompresorius – yra ir kitų elementų. Pavyzdžiui, žiemą, kai lauke minus 20 laipsnių, jeigu galios nepakanka, gali veikti ir kompresorius, ir kaitinimo elementas. Čia priklauso nuo valdymo logikos. Tai ar verta pirkti 10–15 kilovatų galios generatorių? Čia jau ekonominis klausimas.
Todėl šiuo atveju, jeigu planuojate generatorių jungti prie pastato elektros sistemos – tai, kaip minėjau, turėtų daryti specialistai. Ir, jei norėsite, kad veiktų ir šilumos siurblys, rekomenduoju sąžiningai pasitarti su šilumos siurblių serviso atstovais, pardavėjais ir būtinai perskaityti generatoriaus instrukciją.
Kodėl? Senesni siurbliai kartais reikalaudavo gerokai didesnės startinės srovės – gal du ar tris kartus didesnės negu įprasta veikimo srovė. Į tai neatsižvelgus, gali kilti ir kitų problemų. Šiuo atveju serviso atstovai turi patikrinti, ar šilumos siurblys pasileidžia lengvai, po truputį.
Antras niuansas, kai kurių generatorių gamintojai rekomenduoja generatorių išjungti kas 4–6 valandas ir leisti jam truputį atvėsti. O šilumos siurblys veikia ištisai.
Jis gali veikti dieną, naktį, visą parą ar savaitę. Ar žmogus pasiruošęs kiekvieną kartą bėgti prie generatoriaus, jį išjungti ir leisti pailsėti, kaip dažniausiai rekomenduojama? Čia jau patiems žmonėms spręsti.
Techniškai tai įmanoma, bet reikia labai tinkamai suskaičiuoti, kiek elektros vartosite. Pavyzdžiui, kai generatorius įjungtas, tikriausiai jau nejunkite indaplovės, arbatinuko, kaitlentės ar orkaitės. Jeigu taip planingai viską sudėliosite, galbūt viskas bus gerai, bet bus brangu.
Generatoriumi pagaminta elektra šiai dienai, priklausomai nuo kuro kainos, kainuoja apie 60–70 centų už kilovatvalandę. Šiluma, pagaminta šilumos siurbliu, kainuos apie 30 centų už kilovatvalandę. Tai yra labai brangu. Jeigu žmogus pasiryžęs generatorių naudoti vieną ar dvi valandas, galbūt viskas gerai, bet savaitę ar mėnesį – jau kyla klausimų. Tikriausiai geriau ieškoti alternatyvų.
Visą laidos įrašą galite pamatyti šio straipsnio viršuje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
