Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Šį mėnesį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje jau siekia beveik 10 ct už kilovatvalandę (9,8 ct). Ji net 40 proc. didesnė už buvusią pernai rugsėjį 7 ct (6,9). Šilumininkai prognozuoja, kad dėl pabrangusio biokuro ir dujų, kylančių darbuotojų atlyginimų, ir visą sezoną šiluma vidutiniškai bus iki 30 proc. brangesnė negu prieš metus.
„Vienareikšmiškai kainos didės, biokuras pagrindinis kuras, net komunalinės atliekos pagal jį reguliuoja kainas, visuose miestuose brangimas bus, tik skirsis dinamika, kiek pabrangs“, – sakė Šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius.
Vyriausybė žiemą žada imtis priemonių stabdyti biokuro brangimą, padidinti jo pasiūlą, tad Energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas prognozuoja perpus mažesnį šilumos brangimą.
„Mūsų vertinimu, augimas turėtų būti ne 30 proc., mažesnis, aišku, viskas priklauso nuo prielaidų, kokios skaičiuojamos. Mes skaičiuojame, kad vidutiniškai esant biokuro kainai apie 33 € už megavatvalandę ir dujų kainai 70 eurų, vidutiniškai Lietuvoje šilumos kaina būtų apie 9 ct už kilovatvalandę, tai reiškia, apie 14 proc. augimas būtų“, – aiškino Energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius.
Ruginienės pozicija dėl PVM tarifo
Gyventojams jau plūstant į savivaldybes prašyti kompensacijų artėjančiam šildymo sezonui, ministrė žada, kad pinigų joms nepritrūks, tačiau 12 proc. sumažinti PVM iki buvusio pernai 9 proc. nesutinka.
„Nesvarstome, nes saugiklis įdėtas į įstatymą, jis pakankamai plačiai atveria duris pretenduoti į šildymo kompensaciją, matome, kad tai taikliau, paremiame ir suteikiame pagalbą būtent tiems žmonėms, kuriems iš tiesų yra sunku. Jei kalbėtume apie PVM mažinimą, į spektrą patektų ir visuomenės grupė, kuri gali susimokėti ir dabartinę šildymo kainą“, – kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.
Šiemet padidinę mokesčius centralizuotam šildymui, degalams, draudimui, pelnui, gyventojų pajamoms, įvedę cukraus mokestį, socialdemokratai skelbia, kad į valstybės biudžetą pirmąjį pusmetį surinko beveik 13 mlrd. eurų, ir tai yra 1 milijardu eurų daugiau nei prieš metus, tai yra beveik dešimtadaliu. Prezidentūroje su pora ministrų ir kitais pareigūnais susitikęs prezidentas tariasi, kaip surinkti dar daugiau mokesčių, tiesa, žada bent naujų neįvedinėti.
„Į progresyvumą orientuota mokesčių reforma jau atlikta prieš daugiau nei metus, didžiausios įplaukos bus gautos kitais metais, į gynybos fondą apie 0,5 mlrd. eurų, tad šiandien mokesčių klausimas yra uždarytas“, – tikino Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.
Tiesa, finansų ministras negali pažadėti, kad nuo sausio dar labiau nepakels degalų mokesčių, nors ir žada sušvelninti dar konservatorių patvirtintą mokesčių kėlimo planą.
„Mes buvome priėmę tuos sprendimus, tai kainavo neproporcingai brangiai, ir kai mūsų kaimyninė Lenkija priėmė dar brangesnius sprendimus, mes turėjome jau gerus pavyzdžius, jog tai gali neproporcingai daug kainuoti biudžetui, mes nesant kritinei situacijai sprendimų nesame aktyvavę, mūsų tikslas skatinti ne mokestines priemones“, – pasakojo finansų ministras Taurimas Valys.
Šalies vadovas ragina vyriausybę aktyviau kovoti su šešėliu ir spausti nuo mokesčių išsisukinėjančius verslininkus ir asmenis.
„Kasmet šalies biudžetas dėl nesurenkamo PVM nesurenka daugiau negu 1 mlrd. eurų. Prezidento nuomone tarp sąžiningo verslo ir šešėlinės ekonomikos neturi būti pilkos zonos. Arba veikia skaidriai, o valstybė privalo padėti sparčiau augti, arba verslas veikia slapstydamasis ir dėl to turi patirti papildomų sankcijų“, – sakė V. Augustinavičius.
Naujasis Mokesčių inspekcijos vadovas žada vykdyti prezidento pavedimą traukti ši šešėlio milijardą eurų ir tam dar aktyviau pasitelkti dirbtinį intelektą.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
