Banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė skaičiavimus, kaip šilumos kainą Lietuvoje veikia dujų ir biokuro brangimas.
Dujų atsargos – gerokai mažesnės
„Europos dujų kaina šiandien pakilo iki aukščiausio lygio nuo 2023 m. sausio. Tam didžiausią įtaką daro užsitęsęs konfliktas Irane ir santykinai žemas dujų saugyklų užpildymo lygis Europoje“, – nurodo A. Izgorodinas.
Kainai reikšminga ne tik tai, kiek dujų Europa gauna dabar, bet ir kiek jų yra sukaupusi artėjančiam šaltajam sezonui.
„Europos dujų saugyklos šiuo metu užpildytos vos 65 proc., kai tuo pačiu laikotarpiu 2023 ir 2024 m. šis rodiklis siekė 93 proc.“ – remdamasis „Gas Infrastructure Europe“ duomenimis, dėsto ekonomistas.
Mažesnės atsargos savaime nereiškia, kad Europai pritrūks dujų. Tačiau sutrikus jų tiekimui ji turėtų mažiau sukauptų atsargų. Tai rinkoje kelia nerimą, o kartu gali auginti ir dujų kainą.
A. Izgorodinas taip pat vertino TTF kainą, kuri parodo, kiek dujos kainuoja Europos didmeninėje rinkoje.
„Europietiškų dujų (TTF) kaina nuo metų pradžios išaugo net 154 proc., o per metus pakilo 125 proc. Mūsų skaičiavimai rodo, kad TTF kainai padidėjus 10 proc., šilumos kaina Lietuvoje gali išaugti apie 1,5 proc.“ – rašo jis.
Taigi, didelis dujų kainos šuolis nereiškia, kad tiek pat padidės ir šilumos kaina. Dujos yra tik viena galutinės jos kainos dalis.
Biokuro įtaka – dar didesnė
Tačiau vien dujų stebėti neužtenka. Šilumos kainai Lietuvoje svarbus ir biokuras.
„Nereikėtų pamiršti ir biokuro. Per metus jo kaina Lietuvoje padidėjo daugiau nei 50 proc. Mūsų vertinimu, biokuro kainai išaugus 10 proc., šilumos kaina gali padidėti apie 3,6 proc.“ – tikina ekonomistas.
Vadinasi, šilumos kaina į tokį patį biokuro pabrangimą reaguoja daugiau nei dvigubai stipriau negu į dujų pabrangimą. Ekonomisto skaičiavimai taip pat rodo, kad brangstant dujoms ar biokurui paprastai kyla ir šilumos kaina. Šis ryšys su biokuru yra šiek tiek stipresnis negu su dujomis.
Vis dėlto tai nereiškia, kad šildymas būtinai brangs. Kol kas tai tik įspėjimas, o ne galutinė prognozė.
„Jeigu dabartinės tendencijos išsilaikys, artėjantis šildymo sezonas Lietuvoje gali būti pastebimai brangesnis nei praėjęs“, – įspėja A. Izgorodinas.
Mažesnę sąskaitą lemia ir gyventojų indėlis
Centralizuotą šilumą sostinėje tiekiančios „Gijos“ atstovai pabrėžia, kad būstų savininkai patys gali prisidėti prie mažesnių šildymo sąskaitų ne tik taupant šilumos energiją, bet ir mažinant jos nuostolius.
„Didžiausią ilgalaikį efektą suteikia daugiabučio namo renovacija ar šilumos punkto modernizavimas, todėl gyventojams būtų pravartu dėl šio ilgalaikio sprendimo kreiptis į organizaciją, įgyvendinančią daugiabučių namų modernizavimo ir kiemų atnaujinimo projektus „Atnaujinkime miestą“ arba į savo namo administratorių. Vis dėlto dalį priemonių galima įgyvendinti ir individualiai“, – aiškina „Gijos“ specialistai.
Anot jų, prieš prasidedant šaltajam sezonui verta patikrinti langų ir laiptinių durų sandarumą ir, jei reikia, pakeisti langų sandarinimo juostas.
Taip pat svarbu neužstatyti radiatorių baldais, neuždengti jų užuolaidomis ir reguliariai nuvalyti dulkes, kad šiluma galėtų laisvai sklisti po patalpą.
Padidinti radiatoriaus šildymo efektyvumą gali padėti paprastas triukas – už prietaiso pritvirtinta šviesą atspindinti folija. Tokiu būdu dalis šilumos sugrįš atgal į patalpą. Skaičiuojama, kad šis sprendimas gali padėti sutaupyti iki 9 proc. šilumos energijos.
Kambarius rekomenduojama vėdinti trumpai ir intensyviai, visiškai atidarius langus, o ne laikyti juos pravirus ilgesnį laiką. Tokiu būdu į namus ne tik įleisite gryno oro, bet ir neišleisite sukauptos šilumos. JAV mokslininkų teigimu, dėl neefektyviai vėdinamų patalpų, šaltuoju metų laiku gali būti prarandama net apie 30 proc. šilumos.
