psichologija

Vaikai įsimena ne tik tai, ką suaugusieji sako tiesiogiai jiems, bet ir daro išvadas iš tėvų elgesio visose situacijose. Kasdienės smulkmenos gali daryti įtaką vaiko savivertės, vertybių ir įpročių formavimuisi, rašo „HuffPost“, kurio žurnalistai pabendravo su psichologais ir vaikų raidos specialistais. Ekspertai pabrėžia, kad tėvams derėtų dėmesingiau vertinti savo pačių elgesį kasdienėse situacijose, ypač kai vaikas šalia.

„Viena draugė vadina mane mirties psichologe“, – tinklalaidėje „Pasikalbėkim“ prisipažįsta psichologė dr. Eglė Urbutienė. Pasirodo, šie žodžiai turi pagrindo, mat Eglės specializacija – onkopsichologija.

Pinigai mūsų visuomenėje retai būna tik neutrali atsiskaitymo priemonė. Tinklalaidėje „Pokalbiai apie pinigus“ apsilankęs gydytojas psichoterapeutas, neurologas bei medicinos mokslų daktaras Julius Neverauskas atvirai atskleidė, kad finansų tema psichoterapijoje ir kasdienybėje yra viena sunkiausių. Pasak eksperto, taip yra todėl, jog pinigai tampa galios, įtakos, vertės bei saugumo simboliu, tiesiogiai paliečiančiu bazinius žmogaus poreikius.

Gimdymo dulos Lietuvoje nėra tokia įprasta praktika kaip kai kuriose užsienio šalyse, tačiau jų pagalbą renkasi vis daugiau moterų. Akušerė Alina Liepinaitienė sako, kad dulos gimdyvėms suteikia emocinę ir praktinę paramą, padeda sumažinti baimę, o neretai palengvina ir medikų darbą. Apie tai naujienų portalui tv3.lt pasakojo akušerė, Lietuvos akušerių sąjungos viceprezidentė Alina Liepinaitienė.

Psichologams stebint prastėjančias vaikų emocinės sveikatos tendencijas ir fiksuojant augantį pagalbos ieškančiųjų skaičių, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atliktas tyrimas atskleidžia, kad šiais mokslo metais 301 šalies mokykla dirbo be psichologo teikiamų paslaugų.

Tai, kaip žmonės kalba, gali išduoti daug daugiau, nei daugelis mano. Ekspertai nurodo konkrečius išsireiškimus, iš kurių galima atpažinti žemesnio intelekto koeficiento (IQ) žmogų, rašo portalas „Ofeminin“. Pasak psichologijos profesorės Katherine Kinzler, mūsų kalba yra ne tik informacijos perdavimas, bet ir savo identiteto atskleidimas. Pasisakymo stilius gali padėti įvertinti pašnekovo mąstymo lygį. Leidinys įvardijo septynias frazes, kurias dažnai vartoja žemo IQ žmonės.

Ilgą laiką jaunimui buvo kartojama, kad dėl vienatvės jaudintis nereikia – esą viskas savaime susidėlios, santykiai atsiras, kai ateis tam laikas. Tačiau naujas didelės apimties tyrimas rodo, kad tai tiesa tik iki tam tikro momento. Vėliau vienišumas ima pamažu neigiamai veikti žmogaus savijautą – ir kai kuriems tai gali virsti pavojingu uždaru ratu, rašo vice.com. Lūžis įvyksta vos sulaukus pilnametystės Ciuricho universiteto mokslininkai, stebėję beveik 17,4 tūkst.

Ar sapnai apie neištikimybę reiškia, kad santykiai griūva? Kodėl sapnuojame artimųjų mirtį ar krentame iš aukščio? O ką apie mūsų vidinį pasaulį pasako sapnai apie kritimą iš didelio aukščio? Apie dažniausius ir daugiausiai emocijų keliančius sapnų scenarijus naujienų portalui tv3.lt komentuoja psichoterapeutė, psichoanalitikė Agnė Kirvaitienė.

Nesvarbu, ar su savo antrąja puse esate kartu du mėnesius, ar dvidešimt metų, svarbu žinoti ženklus, rodančius, kad esate sveikuose santykiuose. Nors kibirkšties palaikymas ir fizinis potraukis partneriui gali padėti šioje srityje, yra ir kitų svarbių aspektų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, pavyzdžiui, ribų gerbimas, pasimatymai, geranoriškumas vienas kitam ir atviri bei nuoširdūs pokalbiai.

Lietuvoje vis dažniau kalbama apie vaikų savarankiškumą, tačiau kartu kyla ir daug klausimų – kur baigiasi sveikas ugdymas, o kur prasideda klaidos, kurios vaikui gali pakenkti. Tėvai neretai blaškosi tarp noro apsaugoti, kontroliuoti ir kartu kuo anksčiau išmokyti vaiką gyventi savarankiškai. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ kalbėjo psichologas Edvardas Šidlauskas.

Vienišiems didelio Švedijos vaistinių tinklo darbuotojams mokama 1000 kronų (apie 95 eurus), kad jie pasiimtų laisvo laiko ir parašytų draugui – sveiki atvykę į Švedijos „draugystės valandą“, rašoma „Fortune“. Vienatvė taip slegia daugybę darbuotojų, kad JAV sveikatos priežiūros specialistai ją paskelbė „epidemija“. Kitoje vandenyno pusėje, Europoje, darbuotojai grumiasi su ta pačia problema; būtent todėl vienas Švedijos darbdavys bandomąja tvarka dar pernai įvedė apmokamą „draugystės valandą“,...

Daugeliui pažįstama situacija – patiriant stresą, įtampą ar liūdesį, ranka tarsi pati tiesiasi prie maisto, nors fizinio alkio nejaučiame. Tai – emocinis valgymas, kuris, nors ir nėra savaime blogas ar pavojingas, ilgainiui gali tapti rimta problema. Kognityvinės ir elgesio psichoterapijos specialistė Ingrida Augutė sako, kad svarbu suprasti, kada emocinis valgymas tampa įpročiu ar signalu, jog verta ieškoti pagalbos.

Parduotuvėje pakanka vieno žvilgsnio į ryškų užrašą „akcija“, kad smegenys pradėtų veikti kitaip. Išsiskiria dopaminas, sutrinka gebėjimas racionaliai vertinti situaciją – o mūsų krepšelyje atsiduria dar viena „naudinga“ prekė, kurios galbūt nė neplanavome pirkti. Pasak psichologės, nuolaidų kultūra veikia ne tik piniginę, bet ir emocinę savijautą – ypač kai „akcijų medžioklė“ tampa kasdieniu refleksu ar net emociniu atsaku į stresą.

Priešingai nei teigia paplitę stereotipai apie vyriško organizmo tariamą stabilumą, moksliniai tyrimai ir klinikinė praktika rodo, kad vyrai taip pat patiria reikšmingus hormonų svyravimus. Nors ši būklė iš esmės skiriasi nuo moterų menstruacijų, jos poveikis vyro psichikai ir fizinei būklei gali būti ne mažiau juntamas, rašoma „Naša Niva“. Svarbu pabrėžti, kad klasikinės biologinės menstruacijos vyrams nevyksta, nes jie neturi tam reikalingų organų.

Priklausomybė paveikia ne tik priklausomą žmogų, bet ir tuos, kurie yra aplink. Gyvenime patirtos traumos ir sunkumai gali užprogramuoti žmogaus smegenyse „gelbėtojo“ vaidmenį, dėl kurio yra sunku palikti priklausomą asmenį, norisi jam padėti, nors tai labai sunku. Apie tai, ką patiria kopriklausomi žmonės ir kaip tokiuose santykiuose nustatyti ribas, laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo blaivios gyvensenos ir laisvės nuo priklausomybių mentorius Eugenijus Šnipas.

Senų laikraščių krūvos, įvairūs niekučiai ir kitos nereikalingos smulkmenėlės, kurias kažkodėl gaila išmesti – nereikalingų daiktų kaupimas namuose dažnai laikomas įprasta netvarka ar tinginyste. Tačiau psichologas Edvardas Šidlauskas pabrėžia: daiktų kaupimas gali būti rimtas psichikos sutrikimas, kurio esmė – ne patys daiktai, o žmogaus emocijų reguliavimas. Kai įprotis kaupti daiktus tampa liga Psichologijos srityje daiktų kaupimo sindromas (angl.

Nagų kramtymas, svarbių reikalų atidėliojimas, perfekcionizmas ar net artimų žmonių apleidimas dažnai laikomi blogais įpročiais ar silpnavališkumo ženklais. Tačiau, pasak vieno klinikinio psichologo, tai – ne charakterio trūkumai, o išlikimo mechanizmai. Mūsų smegenys sąmoningai renkasi mažesnę žalą tam, kad apsaugotų mus nuo didesnės, rašoma dailymail.co.uk.

Ar esate pagavę save kalbantis su savimi, kai esate vienas namuose? Galbūt garsiai dėliojate mintis prieš susitikimą ar sakote sau: „Nagi, susiimk“, prieš priimdami svarbų sprendimą? Psichologai patvirtina – toks elgesys visiškai normalus. Kalbėjimas su savimi gali padėti susikoncentruoti, nusiraminti, motyvuoti save ar net sumažinti vienatvės jausmą, rašoma aarp.org.

Atrodytų, kad švelnus prisilietimas – rankos spustelėjimas ar apkabinimas per pečius – yra meilės ir rūpesčio ženklas. Tačiau naujas Niujorko mokslininkų tyrimas atskleidžia, jog ne visada tai, kas atrodo švelnu, kyla iš gerų ketinimų. Kai kurie žmonės, turintys vadinamųjų „tamsiųjų asmenybės bruožų“, tokių kaip psichopatija ar narciziškumas, prisilietimą naudoja ne tam, kad parodytų meilę, o tam, kad valdytų savo partnerį, manipuliuotų ir labiau įsitvirtintų santykiuose.

Išmanieji telefonai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, tačiau jų naudojimas, ypač prieš miegą, daro reikšmingą poveikį psichikai ir emocinei sveikatai. Pasak psichologo Gedimino Navaičio, socialiniai tinklai ir nuolatinis ekranų tikrinimas ne tik trikdo miego kokybę, bet ir prisideda prie padidėjusio nerimo, vienišumo bei kitų rimtų, ilgalaikių problemų.

Rugsėjis daugeliui reiškia naują pradžią – mokyklas vėl užplūsta šurmulys, darbo projektai suaktyvėja, o kasdienybė vėl ima suktis greitesniu tempu. Šis metas neretai tampa ir laiku, kai žmonės ima jausti padidėjusį nuovargį, įtampą, o kartais – net ir perdegimą. Psichologai sako – perdegimas tyliai slenka į žmonių gyvenimą, o pirmuosius jo požymius dažnas palaiko paprasčiausiu nuovargiu.

Psichologė atskleidė ženklus, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį, jei įtariate, kad jums artimas žmogus turi polinkį jus kontroliuoti. Anot jos, per daug kontroliuojantį žmogų išduoda penki ženklai. Psichologė dr. Kirren Schnack savo „TikTok“ paskyroje pasidalino vaizdo įrašu, kuris žaibiškai išplito internete – jį peržiūrėjo milijonai žmonių.

Įsivaizduokite situaciją: jūs įžengiate į posėdžių kambarį, kuriame jau sėdi vienas žmogus. Aplinkui yra devynios laisvos kėdės. Klausimas paprastas – ant kurios kėdės atsisėstumėte? Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip atsitiktinis sprendimas, tačiau psichologai sako, kad jūsų pasirinkimas gali daug pasakyti apie jus – jūsų instinktus, socialinius įpročius, lyderystės polinkius bei pasitikėjimą savimi nepažįstamoje aplinkoje.

Saviugdos literatūra – viena populiariausių knygų kategorijų, kurią bent kartą yra atsivertęs beveik kiekvienas. Neretai šiuose kūriniuose žadamas raktas į laimę, sėkmę ir vidinę ramybę, tačiau psichologas Edvardas Šidlauskas įspėja, kad nors ši literatūra gali būti naudinga, ji taip pat kelia ir nemažai pavojų. Apie saviugdos knygų naudas bei žalas ir kaip skaityti, kad sau padėtume, tv3.lt portalo skaitytojams pasakoja E. Šidlauskas.

Miego trūkumas – įprasta realybė daugeliui lietuvių: tyrimų duomenimis, mes naktimis miegame per trumpai. Specialistai įspėja, jog trumpas poilsis ne tik slopina žvalumą ir produktyvumą, bet ir kenkia mūsų psichologinei bei fizinei sveikatai. Apie tai, kodėl miegas yra gyvybiškai svarbus ir kokias pasekmes gali sukelti jo stoka, naujienų portalui tv3.lt papasakojo neuromokslininkė dr. Laura Bojarskaitė.

Sprendimas palikti naujagimį gyvybės lange niekada nebūna paprastas – pasak psichologų ir specialistų, jį lemia sudėtingos vidinės krizės, socialinės aplinkybės bei visuomenės spaudimas. Svarbu pabrėžti, kad pagalbos prašymas tokiose ir kitose situacijose turėtų būti suvokiamas kaip brandumo, o ne silpnumo ženklas.

Po šiurpaus įvykio Vilniuje, kai buvo sulaikytas penkiolikmetis, įtariamas tokio paties amžiaus vaikino negailestingu nužudymu, kyla klausimas – kas skatina jaunus žmones imtis tokio kraštutinio žiaurumo? Kaip anksčiau rašė naujienų portalas tv3.lt, savaitgalį Vilniuje įvykdytas kraupus nusikaltimas: dingęs paauglys rastas negyvas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas neseniai vėl pasirodė su atviru ir audringu pareiškimu, šį kartą bandydamas tarpininkauti tarp Irano ir Izraelio dėl taikos susitarimo. „Aš nesu patenkintas Izraeliu. Iš esmės turime dvi šalis, kurios kovoja taip ilgai ir taip nuožmiai, kad jau nebežino, ką, po velnių, daro“, – birželio 24 d. pareiškė jis žurnalistams. Tokia prezidento retorika pakurstė diskusijas apie jo komunikacijos stilių bei psichologinį modelį.

Jau per pirmąją Donaldo Trumpo kadenciją jo kognityvinės ir psichologinės savybės sulaukė daug dėmesio. JAV prezidento aplinka pastebėjo, kad jam sunku ilgai koncentruotis į vieną dalyką, o jo vieši pasisakymai ir elgesys psichiatrams sukėlė tokį susirūpinimą, kad 2017 m. 27 psichikos sveikatos specialistai kartu išleido knygą „Pavojingas Donaldo Trumpo atvejis“, kurioje įspėjo, kad jo psichinė būklė kelia grėsmę pasaulio saugumui, rašoma „The Insider“. D. Trumpui iki kadencijos pabaigos sukaks...

Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje nuosekliai augo psichikos ir elgesio sutrikimus patiriančių gyventojų skaičius – su tokiais sveikatos sunkumais nuo 2014 iki 2023 metų susidūrė 1,3 karto daugiau asmenų, praneša Higienos institutas. Pasak jo, atlikta analizė rodo, kad dažniausiai su psichinėmis ligomis minėtu laikotarpiu susidūrė vyresnio amžiaus žmonės.

Artimojo netektis – viena sunkiausių žmogaus gyvenimo patirčių. Tačiau suprasti sielvarto procesą ir leisti sau išgyventi emocijas gali padėti lengviau priimti šį sunkų gyvenimo etapą. Sielvartas – skausmingas procesas, kurį kiekvienas išgyvename savaip. Nomedos Sabeckienės, patyrusios asmenines netektis ir atradusios veiksmingus būdus, kaip palengvinti šias emocijas, istorija ir patarimai gali tapti svarbiais žmonėms, susiduriantiems su tokiais gyvenimo etapais.

Naujausi Vilniaus universiteto atlikti tyrimai atskleidžia, kad daugiau nei trečdalis dirbančiųjų Lietuvoje rizikuoja perdegti. Anot mokslininkų, didžiausią riziką pervargti ir perdegti darbe patiria nekvalifikuoti darbuotojai. Taip pat ir tie specialistai, kurie dirba sunkiomis sąlygomis, pamainomis, patiria didelę įtampą – mokytojai, medikai, ugniagesiai, policininkai. Psichologai aiškina, kad perdegimo metu žmogus jaučia fizinį, emocinį nuovargį, dažnai klysta, atsiriboja nuo kolegų.

Jau nuo lapkričio 1-osios yra dingusi psichologė Lina Velykytė. Apie tai socialiniuose tinkuose pranešė jos artimieji. Kol kas įvykio aplinkybės nėra aiškios, tačiau gali kilti įvairiausių spekuliacijų. Gediminas Navaitis, kuris daugelį metų taip pat pradirbo psichologu paaiškino, kodėl žmonės apskritai stoja į psichologiją ir ar tai yra kažkiek susiję su siekimu išspręsti savo asmenines problemas.

Pirmadienio rytą Vilniaus centre, Neries upėje, buvo rastas ir ištrauktas jaunuolio kūnas, kuris, kaip įtariama, gali būti prieš dvi savaites dingusio 15-mečio Mato Kalinausko. Šiuo metu palaikai perduoti tolesniems tyrimams teismo medicinos ekspertizės skyriui. Psichologas ir Vilniaus universiteto Suicidologijos tyrimų centro vadovas prof. Paulius Skruibis teigia, kad tokios netikėtos netektys dažnai būna sunkiau išgyvenamos.

Paauglystės laikotarpis bet kuriam jaunuoliui yra sudėtingesnis gyvenimo tarpsnis: pirmieji kartai, o ypatingai pirmosios meilės – neatsiejama viso to dalis. Tam, kad pavyktų aiškiau suprasti, kas vyksta jaunuolių galvose, kai meilėje nesiseka, kaip jie tai pergyvena ir kokių drastiškų veiksmų kartais imasi, papasakojo Vilniaus universiteto psichologijos instituto profesorius, psichologas Paulius Skruibis.

Ketvirtadienį visuomenę sudrebino žinia apie Vilniaus centre, netoli Lukiškių aikštės įvykusias šaudynes. Jų metu žuvo 69-erių advokatas Leonid Pčelincev, sužeisti du policijos pareigūnai. Įtariamasis sulaikytas, visuomenei grėsmės nėra, tačiau šis incidentas pasėjo didžiulę baimę – pranešama, kad vyras advokatą nušovė nelegaliu ginklu.

Visai neseniai Vilniuje, Kūdrų parke, rastas 17-mečio vaikino kūnas. Yra įtariama, kad nepilnametis galėjo nusižudyti. Tuo pat metu vis dar ieškomas buvo ir kitas paauglys.

Ilgą laiką Lietuvoje buvo stebima savižudybių skaičiaus mažėjimo tendencija. Beveik per dešimtmetį mirčių nuo savižudybių skaičius sumažėjo kone 40 procentų: 2015 m. dėl šios priežasties netekome 896, o pernai  – 562 žmonių. Tačiau šiais skaičiais vis dar gerokai lenkiame Europos šalių vidurkį.

Nors hipnozė jau seniai laikoma efektyviu gydymo metodu ir plačiai naudojama psichoterapijoje, ji vis dar apipinta įvairiais mitais ir klaidingais įsitikinimais. Nepaisant to, ši technika sulaukia vis didėjančio dėmesio. Hipnoterapijos metodą išbandė ir „TV Pagalbos“ gelbėtoja Gerda Žemaitė. Žinoma moteris atskleidė, kad iki šiol apie hipnoterapiją buvo tik girdėjusi, bet niekada nesigilino į šią temą.

Provizorius ir bendravimo praktikas Aurimas Vietrinas Žinių radijo laidoje „Sveikatos laikas“ atskleidė, kodėl žmonės taip pasikeičia per pilnatį. Taip pat jis pasakojo, kaip žmogų veikia likimas ir kaip žmonės gali valdyti savo mintis bei emocijas, kad pagerintų savo gyvenimo kokybę. A. Vietrino teigimu, mėnulis turi traukos dėsnį ir potvyniai bei atoslūgiai vyksta mėnulio dėka.

Pernai gegužę pradėtas socialinio recepto projektas, skirtas vienišų, psichikos sutrikimų turinčių senjorų psichologinei sveikatai stiprinti, šįmet vyks dar 13 Lietuvos savivaldybių. Kauno, Šiaulių ir Vilniaus miestų bei Klaipėdos rajono savivaldybėse prasidėjusi iniciatyva yra skirta lengvus nerimo ar depresijos simptomus jaučiantiems, vienatvę išgyvenantiems pensinio amžiaus žmonėms, siekiant stiprinti jų psichologinę gerovę ir psichikos sveikatą.

Paauglystė yra vienas sudėtingesnių gyvenimo etapų tiek patiems jaunuoliams, tiek tėvams, todėl nestebina, kad kartais susiduriama ir su itin sunkiais atvejais. Pasiekiama riba, kai pradeda atrodyti, kad padėti vaikui – nebeįmanoma. Mokyklos mėnesiais nelankantys arba ten nueinantys ir problemas keliantys paaugliai, iš namų sprunkantys, narkotikus vartojantys vaikai – tokie atvejai patenka į „sunkaus jaunuolio“ apibrėžimo rėmus.

Melas yra menas, o atpažinti melagius tampa dar įdomiau, kai įsitraukiame į psichologinį detektyvų žaidimą. Kaip verbalinė ir neverbalinė kalba gali tapti raktiniu požiūriu bandant atpažinti apgaulę bei gilinantis į melagių rezgamas pinkles? Psichologo Joe Navarro pastebėjimai ir kitų ekspertų patarimai atskleidžia, kaip smulkmenos (nuo veido išraiškų iki gestų) gali išduoti daugiau, nei galėtumėte manyti.

Naujųjų metų pradžią Lietuvos gyventojai pasitiko su kalnu pažadų. Žmonės plūsta į sporto klubus, sveikatingumo centrus, pamokas, bando lavinti įvairiausius įgūdžius, laikytis dietų, atsisakyti žalingų įpročių. Tiesa, psichologai pataria prieš pasižadant realiai įvertinti savo galimybes, mat didelę dalį ambicingų tikslų tautiečiai po mėnesio tiesiog pamiršta. Naujųjų metų naktį netrūko ne tik alkoholio, fejerverkų, linksmybių, geros nuotaikos, bet ir naujametinių pažadų.

Mokslininkai teigia, kad jei niekada nekomentuojate ar nespaudžiante „patinka“ po įrašais socialinėje žiniasklaidoje, jus kamuoja nerimo sutrikimas. Naujas tyrimas atskleidė, kad naršymas socialiniuose tinkluose nepaliekant „patiktukų“ ar komentarų gali būti tam tikros psichikos sveikatos būklės požymis.

Ši optinė iliuzija gali papasakoti apie jus tai, ko patys nė nežinote. Tai, ką pirmiausia pamatote paveikslėlyje, gali atskleisti – mėgstate laisvę ir spontaniškumą ar prioritetas jums yra punktualumas. Ši keista optinė iliuzija gali padėti nustatyti, ar mėgstate gyvenime turėti aiškią rutiną, ar visada turėti laisvę. Internautai negali patikėti, kaip tiksliai tai, ką pirmiausia pamato paveikslėlyje, atskleidžia faktus apie jų asmenybę.

Pogimdyvinė depresija – vis garsiau ir dažniau aptariama tema po to, kai Lietuvą sukrėtė siaubinga istorija. Praėjusių metų rugsėjį jauna 27-erių kaunietė išėjo iš namų ir ant rankų išsinešė tik į pledą suvyniotą savo 5 dienų pirmagimę. Kaunietės kūną ir mergytę vėliau ugniagesiai aptiko upėje.

Visuomenėje vis dažniau prabylant apie tai, kad jaunimas tampa net tik fiziškai, bet ir psichologiškai silpnesnis, specialistais ir įvairiomis specialiomis psichologinėmis programomis apsiginkluoja ir kariuomenė. Ypač po to, kai pastaraisiais metais viena po kitos joje pasipylė savižudybės. Per dvejus metus, veikiausiai dėl asmeninių priežasčių, nusižudė trys kariai, dar dėl vieno mirties aplinkybių vyksta tyrimas.

Jei jums yra šiek tiek daugiau nei 30 metų, greičiausiai jūsų aplinkoje jau yra pakankamai iširusių santuokų, kurių priežastis buvo sutuoktinio išdavystė ar tiesiog jo išėjimas. Dažna situacija? Pabandykime suprasti, kodėl vyrai praranda susidomėjimą savo žmonomis. Mūsų kultūroje įprasta, kad svarbiausias socialinis moters vaidmuo yra motinystė, paprasčiausiai tariant, vaikas yra pirmoje vietoje.