psichologija

Laidotuvės – išskirtinis įvykis, nes gedulas gali pasireikšti pačiais įvairiausiais būdais. Laidotuvėse vyrauja liūdnos nuotaikos, bet emocijas žmonės reiškia skirtingai. Jei dar nepastebėjote, juokas gali būti viena iš nepageidaujamų, bet kartais pasitaikančių reakcijų į liūdesį iš laidotuvių svečių, rašoma mirror.co.uk. Keista, bet taip reaguojama visai ne retai – ceremonijos metu visai tikėtina tapti nevaldomo juoko priepuolio liudininkais.

Atliktas tyrimas atskleidė, kad po karantino kas trečias vaikas iki 14 metų turi rimtų psichologinių problemų. Tačiau specialistai sunerimę – psichologų, kurie padėtų vaikams, ypač rajonuose, trūksta kritiškai. Todėl jau siūlo apmokyti socialinius darbuotojus ir šeimos gydytojus. Savanoris Linas kalbasi su į „Vaikų liniją“ paskambinusiu vaiku.

Lietuvos gyventojų psichologinė būsena yra kaip niekad įtempta, todėl kiekvienam iš mūsų būtina suvokti savo vidinius išgyvenimus, ir iš anksto žinoti, kaip reaguoti į stresines situacijas. Specialistai perspėja, kad, susidūrus su emociniais išbandymais, delsti jokiu būdu negalima, o jeigu pajautėte bent vieną iš nerimą keliančių signalų, verta iškart kreiptis į šios srities žinovus. Kasdienį gyvenimo ritmą sujaukęs užklupusios infekcijos protrūkis daugeliui gyventojų tapo rimtu išbandymu.

Kasmet Lietuvoje diagnozuojama tūkstančiai naujų vėžio atvejų. Ši žinia daugeliui nuskamba tarsi nuosprendis ir žmogus pasineria į depresiją. O medikai sako, kad labai svarbu išsaugoti gerą emocinę ir psichinę savijautą, mat tai dažnai lemia ir geresnius gydymosi rezultatus. Deja, per pandemiją nebeliko įvairių užsiėmimų ir pacientų savijauta suprastėjo. Kieme prie Kauno klinikų garsiai kvatojasi būrys moterų, ir jos žiūri ne kokią komediją, bet dalyvauja juoko terapijos užsiėmimuose.

Naujame, didžiausiame kada nors atliktame tyrime apie narcisizmą, buvo nagrinėjamas padidėjęs jautrumas – tai bruožas, padedantis nustatyti, kiek žmonės yra narcisistai. Mokslininkai tai pat paaiškino, kad dabartinė karta neatrodo išskirtinai „bloga“. Jo atradimai rodo, kad, priešingai paplitusiam įsitikinimui, tūkstantmečio karta nėra jautresnė nei kūdikių bumo karta. Tiesą sakant, viskas yra atvirkščiai.

Žmonijos istorijoje yra vos keli tokie žiaurūs eksperimentai kaip „Pabaisų tyrimas“, kurio metu amerikiečių psichologai Wendellis Johnsonas, Mary Tudor ir jų komanda tyčia žemino grupę našlaičių, siekdami sukelti mikčiojimą. W. Johnsonas tikėjo, kad mikčiojimą galima išprovokuoti atkreipiant dėmesį į vaiko kalboje pasitaikančius užsikirtimus ir pasikartojimus.

Vien šiemet Austrijoje buvo nužudyta 14 moterų, o tai įžiebė masinius protestus ir aukščiausių politikų pasmerkimą. Ekspertai teigia, kad COVID-19 pandemija paskatino smurtą šeimoje, nes dauguma aukų yra įstrigusios namuose su savo smurtautojais. 35-erių moteris, dirbusi vienoje Vienos tabako parduotuvių, kovo mėnesį buvo apipilta benzinu ir padegta savo buvusio vaikino. Balandį, tokio paties amžiaus moteris buvo rasta nušauta savo namuose Austrijos sostinėje.

„Vyrų linija“ skambinančius klientus konsultuojanti šios iniciatyvos autorė, psichologė Dovilė Bubnienė sako, kad vyrams, kaip ir moterims, labiausiai rūpi tarpusavio santykių problemos, tik ne visuomet savo bėdas jie geba aiškiai įvardinti. Kartais norint prisikasti prie esmės, tenka nueiti ilgą kelią.

Siekis įgauti savikontrolę gali būti tikras mūšis, kur pergalė priklauso nuo širdžiai būdingos nustelbiančios ir spontaniškos emocinės reakcijos, ir sąmoningo proto valios. Nors gyvenime yra svarbu subalansuoti mūsų mintis ir emocijas, kalbant apie jausmus, tai padaryti nėra taip paprasta, rašo psychologytoday.com.  Jungtinėse Amerikos Valstijose per televiziją transliuotame seriale „The Good Wife“ (liet.

Mokslų daktarė Jill P. Weber teigia, kad jeigu nuolat mintyse žaidžiate šachmatais, bandydami nuspėti įsivaizduojamus rezultatus pagal tai, kokį ėjimą atliksite jūs ar kiti, tai labai apsisunkinate gyvenimą.  Viską kontroliuoti norintis asmuo dažnai jaučia baimės ir perdėtos atsakomybės jausmą. Kartu tai sudėjus, toks žmogus gyvena bijodamas suklysti ir kaltina save dėl dalykų, už kuriuos jis nėra atsakingas, rašoma psychologytoday.com.

Vienas labiausiai visame pasaulyje paplitusių Covid-19 pandemijos padarinių yra miego sutrikimai. „Koronos nemiga“ yra naujas terminas, vartojamas su pandemija susijusioms miego problemoms apibūdinti. Ją patiria ne visi: kai kurie teigia, kad pripratę prie naujo gyvenimo būdo, kuriame nebeliko įprasto prieš-pandeminio streso, jie išsimiega geriau.

Kodėl tokie kūrybiniai darbai kaip paveikslai ar muzikos kūriniai mus sužavi? Ar tai sukelia susijaudinimas, kurį jaučiame matydami ką nors naujo, kažką kitokio, ką pastebėjo menininkas, bet mes ne? Kaip sakė Pablo Picasso: „Kiti matė tai, kas yra, ir paklausė, kodėl. Aš mačiau tai, kas galėtų būti, ir paklausiau, kodėl gi ne.“ Psichologai dažnai matuoja žmogaus kūrybingumą, naudodami įvairiakrypčio mąstymo užduotis.

Žmogaus asmenybė nėra pastovi, jos pokyčiams įtakos galimai turi žmogaus darbo patirtys. Apie tai „Psychology Today“ rašo mokslininkai Chia-huei Wu ir Lena Wang. Kokios darbo patirtys turi daugiausia įtakos asmenybės formavimuisi? Iki šiol atlikti tyrimai rodo, kad tinkama linkme charakteriui vystytis gali padėti dviejų tipų patirtys: tokios, kurios skatina labiau stengtis, ir sėkmė.

Psichologai prognozuoja, kad per pandemiją smarkiai pablogėjusi žmonių emocinė būklė tvarkytis pradės tik po metų. Esą žmonėms emocinės pagalbos poreikis, nuslūgus pandemijai tik didės – dėl karantino metu slopintų emocijų ir baimės grįžti į normalų gyvenimą lietuviai dar labiau ieškos specialistų pagalbos. O labiausiai nerimą specialistams kelia tai, kad 98 procentai besikreipiančių pas psichinės sveikatos specialistus – moterys.

Artimieji, kolegos ir pacientai atsisveikina su 36-erių Šiaulių respublikinės ligoninės medike, kurios savižudybė sudrebino Lietuvą. Gydytojos kolegos nepakluso ligoninės vadovybei ir prie įstaigos uždegė šimtus žvakių jos atminimui pagerbti, padėjo jos nuotrauką. Tam prieštaravusios vadovybės elgesį medikai vadina žemu ir liūdinančiu. Atvirai jie kalba ne tik apie medikės atminimą, bet ir apie psichologinį smurtą ligoninėje.

Žmonėms yra nuo 20 iki 40 metų, tačiau po daugiau nei metų pandemijos sąlygomis, jiems kyla keistas pojūtis, lyg būtų pasenę bent dešimt metų. Žmonės jaučiasi greitai pasenę – ir tai yra epidemijos šalutinis poveikis, pažymi ekspertai. Jauni žmonės jaučiasi labai greitai senstantys „Man 40 metų, tačiau pati jaučiuosi kokių 72 metų“, – „Le Figaro“ cituojama Camilla, paklausta apie savo amžių. Priežastis – pandemija, visoje šalyje taikoma komendanto valanda ir trys karantinai.

Įkaitu pasaulį paėmusi koronaviruso pandemija privertė didžiąją dalį visuomenės užverti ir užrakinti namų duris ilgiems mėnesiams. Dar pandemijos pradžioje namuose užsidarę lietuviai kalbėjo apie puikią galimybę perdėlioti savo prioritetus, apmąstyti įvairius sprendimus. Dabar tautiečiai kalba apie keblią psichinę sveikatą ir apsilankymus pas psichologus. Prie psichologų kabinetų durų – virtualios eilės.

Šiuolaikinėje skubančioje visuomenėje nuolat patiriamas aukštas streso lygis daug ką išveda iš pusiausvyros ir kenkia sveikatai, santykiams su aplinkiniais bei darbui. Negana to, gyvenimas, kupinas įvairiausių dirgiklių bei atsakomybės reikalaujančių užduočių, ilgainiui sukelia nuovargį.

Galbūt jau girdėjote trikdantį faktą, kad kai kurie žmonės neturi vidinio monologo (mintyse nekalba su savimi). Įtraukime į šį painų sąrašą dalykų, kuriuos daro kai kurių žmonių smegenys, būklę, vadinamą afantazija. Tai – nesugebėjimas mintyse vizualizuoti daiktų ar vaizdų. Pasirodo, tokius žmones yra sunkiau išgąsdinti baisiais pasakojimais.

Apie pandemijos sukeltą psichinės žmonių sveikatos pablogėjimą jau buvo nemažai kalbėta. Be abejonės, susirūpinimas dėl sveikatos, nerimas, baimė prarasti darbą, vienatvė ir sveikatos priežiūros įstaigų apkrova sukūrė idealią aplinką psichologinėms problemoms vystytis. Tiesa, taip jaučiasi nebūtinai visi žmonės.

Šiemet daugelis nustebo sužinoję, kad kai kurie žmonės neturi savo vidinio balso, o pastarieji – kad kiti jį turi. Kadangi galime būti tikri tik dėl to, kas vyksta mūsų pačių mintyse, yra keista sužinoti, kad kiti žmonės mąsto kitaip. Daugelis mano, kad visi turi vidinį balsą, ir kad visiems žmonėms jis „skamba“ vienodai. Taigi yra keista suprasti, kad beveik visi jį „girdi“ skirtingai, o dar kiti – iš vis jo neturi.

Jeigu susitikinėjate su narcizu, arba, kaip įtariate, sociopatu, gali būti sunku suprasti, kas vyksta. Pavyzdžiui, jūs dažnai jaučiatės vieniši, tačiau nesuprantate, kodėl. Gali atrodyti, kad jūsų žodžiai nuolat supykdo jūsų partnerį, tačiau jūs negalite pasakyti, kas būtent jį suerzino. Ir tik tada kai pradedate garsiai apie tai kalbėti, jūs suprantate, kad jūsų antrosios pusės elgesys buvo netinkamas.

Kartais kasdienė rutina daug pasako apie jūsų asmenybę. Kalbant apie miegą, jūsų lovos įpročiai gali įgauti visiškai naują prasmę ir apie tai jūs niekada nesate net pagalvoję. Kovas yra nacionalinis lovos mėnuo ir ta proga JK svetainė Memory Foam Pillows atskleidė penkias populiariausias pagalvių išdėstymo lovoje schemas, o psichologas Lee Chambers detaliai apibūdino, ką kiekviena schema sako apie jūsų asmenybę.

Kognityvaus mąstymo testas yra laikomas trumpiausiu intelekto koeficiento (IQ) testu. Pasirodo, užtenka vos trijų klausimų, kad būtų galima atskirti Einšteinus nuo šio pasaulio homerių simpsonų. Tačiau atsakyti į klausimus geba retas. Testas, sukurtas psichologo Shane‘o Fredericko Prinstono universitete 2005 m., yra skirtas patikrinti, ar žmogus geba ignoruoti instinktyvius, iš karto į galvą šaunančius atsakymus ir pagalvoti lėčiau bei racionaliau.

Tarptautinės moters dienos proga „Eurovaistinė“ dalinasi prof. dr Eugenijaus Skerstono mintimis apie moteris. Devynių leidinių apie gyvensenos kultūrą autorius, Prancūzijos meno ir literatūros ordino riteris sako, kad požiūris į grožį laikui bėgant keičiasi. Estetikos ir meno žinovą kalbina minėto vaistinių tinklo komunikacijos vadovė Laura Bielskė, rašoma pranešime spaudai.

Dauguma psichologų pasidavė bandydami išaiškinti sapnų prasmes, tačiau vienas psichologas ir toliau bando juos suprasti. Psichologas Ianas Wallace‘as per savo 30 metų trunkančią karjerą išaiškino daugiau nei 150 000 sapnų prasmes. Jis padėjo surinkti devynių dažniausiai sapnuojamų dalykų sąrašą, šių sapnų prasmes ir ko reiktų imtis gyvenime. 9. Sapne radote nenaudojamą kambarį Ką tai reiškia? Namo kambariai paprastai simbolizuoja skirtingus jūsų asmenybės ypatybes.

Kur nors sutikęs Neringą Butkutę, nė nepagalvotum, kad ši jauna mergina visai neseniai kovojo su depresija ir vis dar bando susidraugauti su bipolinio sutrikimo diagnoze. Įvairios ją gyvenime užplūdusios problemos kankino ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai – mergina numetė daug svorio, ištisas paras negalėdavo užmigti, o jos kūną buvo nusėjusi pūslelinė.

Prievartą vaizduojantys kompiuteriniai žaidimai jau ne vieną dešimtmetį sulaukia daug neigiamo dėmesio. Kaip jie veikia vaikų psichiką? Ar egzistuoja ryšys tarp kompiuterinių žaidimų ir nusikalstamumo? Ilinojaus valstijos politikas norėtų kai kuriuos kompiuterinius žaidimus uždrausti, nes mano, kad jie yra tiesiogiai susiję su žiauriais nusikaltimais Čikagoje. Prievartą vaizduojantys kompiuteriniai žaidimai jau ne vieną dešimtmetį sulaukia daug neigiamo dėmesio.

Nuobodulys, nerimas, stresas – tokia viruso COVID-19 sukeltos pandemijos trijulė paveikė milijonus žmonių visame pasaulyje. Įvesti judėjimo ir socialinių kontaktų apribojimai neigiamai atsiliepė daugeliui, rašoma pranešime spaudai. „Naujoji realybė sukelia rimtų pasekmių ne tik valstybių ekonomikoms, bet ir žmonių sveikatai. Stresą patiria net ir tie, kurie patys šiuo klastingu virusu nesusirgo.

Pasaulį užklupusi pandeminė situacija gyventojus privertė pasilikti namuose dėl savo ir kitų saugumo. Visgi gydytojai pastebi, kad dabartiniu metu ypač būtina pasirūpinti savo vidine sveikata, todėl vardija svarbiausius veiksnius, kurie gali padėti pagerinti emocinę būseną kiekvienam iš mūsų.

Nuotolinis ugdymas kenkia vaikų sveikatai, tokią išvadą daro Vilniaus universiteto mokslininkai ir medikai. Vaikai per ilgai vargina akis prie kompiuterių, išmaniųjų telefonų ekranų, per mažai juda. Dėl to didėja antsvoris, pilnėja nutukusių vaikų gretos. Kenčia ir mokinių psichika – mokantis iš namų patiriama ir daugiau streso bei nerimo. Šiaulių „Sandoros“ progimnazijos Fizinio ugdymo mokytojas Artūras Navickas kasdien sveikinasi su klase.

Tiek reklamose, tiek darbo vietose dažnai daroma prielaida, kad vyrai ir moterys iš esmės skiriasi, yra net ir posakis, kad vieni atkeliavę iš Marso, kiti – iš Veneros. Žinoma, visi pažįstame žmonių, kurie stereotipiškai laikomi vyriškais ir moteriškais, derinį. Žinoma, kad tokį derinį turintys žmonės yra vienijami tokių bruožų kaip geresnis kognityvinis lankstumas (protinis sugebėjimas pereiti nuo skirtingų užduočių ar minčių), socialinė kompetencija ir psichinė sveikata.

Baimė, kad miršti, gali išprotėti arba netekti sąmonės – tokius jausmus gali išgyventi panikos ataką patiriantis žmogus. Psichologų teigimu, svarbu žinoti, kaip atpažinti panikos ataką, nes neretai šią būseną galima supainioti ir su tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, infarktu, kurio simptomai itin panašūs. Tiek panikos ataką, tiek infarktą patiriantis žmogus gali jausti tokius simptomus kaip krūtinės skausmas, dusulys, smarkus širdies plakimas, galvos svaigimas.

Bent vienas iš 20 žmonių patyrė haliucinacijas per savo gyvenimą, kurios nebuvo susijusios su narkotinėmis medžiagomis, alkoholiu ar sapnais, tikina Australijos mokslininkai. Ekspertai perspėjo, kad besikartojantys epizodai turėtų paskubinti kreiptis į medikus. Mokslininkai ištyrė daugiau nei 31 tūkst. žmonių iš 18 valstybių psichinės sveikatos apklausas, kurias atliko Pasaulio Sveikatos Organizacija.

Jei lietuviai anksčiau į psichologą ar psichiatrą kreipdavosi rečiau ir nedrąsiai, šį rudenį poliklinikų psichikos sveikatos specialistų duris varsto dvigubai daugiau žmonių nei pernai. Privačiai dirbantys psichologai sako, kad jų užimtumas dabar yra toks didelis, kad nebegali priimti visų norinčių. Dėl ko nerimauja tautiečiai? Ir ar nepritrūks jiems galinčių padėti medikų? Vilnietė Aistė jau trejus metus lankosi pas psichologą.

Dėl pandemijos moterys nukentėjo labiau nei vyrai. „Sodra" nustatė, kad būtent moterys šiemet dažniau už vyrus prarado darbus.  Be to, vyriausybė keičia paramą nuo pandemijos nukentėjusiam smulkiam ir vidutiniam verslui. Subsidijos bus mokamos visoms bent 30 proc. apyvartos netekusioms įmonėms, nesvarbu, iš kokio sektoriaus. O subsidijų dydis priklausys nuo pernai sumokėto gyventojų pajamų mokesčio.

Psichologė, saviugdos mokyklos „Laimingas gyvenimas“ įkūrėja, populiarių knygų autorė Ramunė Murauskienė visiškai tikra: „Laimė ištinka žmones ir po vieną“. Štai, kodėl skyrybos, ji teigia, nėra pasaulio pabaiga. Ir vis dėlto santykiuose yra daugybė dalykų, kuriuos galima nuveikti vietoj skyrybų. Apie tai psichologė pasakoja savo naujoje knygoje „Ilgai ir laimingai.

Juokas juokais, bet „vidurio amžiaus krizė“, kurią daug kas vis dar laiko pramanu, yra reali, įsitikinę mokslininkai. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad gyvenimo laimės kreivė yra U formos.

Psichologai, dvasininkai ir medikai įspėja – viešojoje erdvėje pasirodė skelbimų, kuriuose save liaudies medicinos žinovais vadinantys žmonės skelbiasi užkalbantys nuo koronaviruso. Specialistai ragina neapsigauti – toks užkalbėjimas gali baigtis tuščia pinigine ir net pašlijusia dvasine sveikata, o ir namo tikrai galime parsinešti pavojingąją infekciją. Šalia Ukmergės esančios Šventupės seniūnaitis Vytautas nustemba, kad čia gyvena užkalbėtoja nuo pavojingojo koronaviruso.

Psichikos sveikatos specialistai pastebėjo  – šiemet yra kaip niekada daug žmonių, bėgančių nuo streso, ir bent kelias paras norinčių praleisti visiškoje tyloje. Tad vadinamosios Tylos stovyklos – sausakimšos. Ir jaunimas, ir vyresni, deda į šalį mobiliuosius įrenginius ir laiką leidžia toli nuo civilizacijos, nepratardami vienas kitam nė žodžio.

Metinį savižudybių skaičių per beveik ketverius metus siekiama sumažinti ketvirtadaliu, rašoma Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos patvirtintame Nacionaliniame savižudybių prevencijos 2020–2024 metams veiksmų plane. Jame numatoma, kad iki 2024-ųjų pabaigos metinis savižudybių skaičius turėtų sumažėti iki 18 atvejų 100 tūkst. gyventojų. 2019 metais šis rodiklis, anot ministerijos, siekė 23,5 ir buvo didžiausias Europos Sąjungoje.

Nuo 2013-ųjų stebima savižudybių mažėjimo kreivė Lietuvoje nepakito ir per koronaviruso pandemijos taikytus karantino suvaržymus, tačiau psichologai įspėja, kad situacija dar gali keistis.

Lietuvoje ir pasaulyje sparčiai daugėjant autizmu sergančių vaikų Klaipėdoje tokiems mažiesiems siūloma neįprasta mūsų šalyje terapija – juokas, jūros purslai bei banglentės. Specialistai aiškina, jog taip vaikai visiškai atsipalaiduoja, bet tuo pačiu išmoksta sukoncentruoti dėmesį į vieną dalyką. O to šiems mažyliams tą išmokti ypač svarbu. Juokas, džiaugsmingi šūkavimai, jūra, smėlis ir banglentės. Klaipėdos paplūdimyje vyksta bangų terapijos užsiėmimai vaikams autistams. „Tikrai bijojome.

Vis daugiau ir daugiau jaunų žmonių išgyvena tą gyvenimo dalį, kurios metu jaučia nerimą ir ieško prasmės, tvirtina ekspertai. Ir koronaviruso pandemija gali tik sustiprinti šiuos pojūčius. Šiuo atveju mes kalbame ne apie komplusyvų raudono automobilio pirkimą ar skyrybas tam, kad būtų galima susieti ateitį su dvigubai jaunesniu partneriu ar partnere.

Pasibaigus karantinui, medikus užplūdo nerimo ar depresijos simptomus jaučiantys žmonės. Specialistai aiškina, kad tokių pacientų jau po karantino padaugėjo net 3-4 kartus. Vizito laukiančiųjų virtualios eilės tįsta poliklinikose, psichikos centruose, apie tai vis garsiau kalba ir pacientus vienijančių organizacijų atstovai. Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių bendrijos nariai prieš kamerą mielai užtraukia vieną kitą dainą.

Beveik pusė Lietuvos gyventojų bankų apklausose aiškina, kad per karantiną patyrė finansinių sunkumų. Negana to, lėtai atsigauna ir žmonių psichologinė sveikata. Anot psichologų, visuomenėje vis dar jaučiamos neigiamos emocijos: liūdesys, nerimas, pyktis ir stresas. Čekoniškių verbų ir buities seklyčios vadovei Janinai Norkūnienei ir jos amatininkėmis šie metai vieni nesėkmingiausių.

Lesbiečių, gėjų, biseksualų, translyčių ir interseksualų (LGBTI) emocinė ir psichologinė būklė Lietuvoje yra prasčiausia Europoje, rodo šią savaitę paskelbtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros tyrimas. 14 procentų apklaustųjų Lietuvoje teigė, kad per pastarąsias dvi savaites nuolatos jautė depresyvią nuotaiką ar buvo prislėgti, penktadalis nurodė, jog taip jautėsi beveik visada.

Karantino metu patiriama izoliacija, fizinis atstumas ir apribotos bendravimo galimybės gali daryti neigiamą įtaką psichinei savijautai, teigia Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Psichologai Lietuvoje pastebi išaugusį konsultacijų poreikį, o draudikai tvirtina, kad vis daugiau gyventojų nuotolinėms psichologų konsultacijoms naudoja savo darbuotojo sveikatos draudimo krepšelį.

Pasaulyje tvyrant įtampai dėl viruso pandemijos sukeltų padarinių, pastebimas ir žmonių psichologinės būsenos pablogėjimas. Psichoterapeutė Daiva Žukauskienė įvardijo, kada gali pasireikšti pirmieji požymiai, rodantys emocinės būklės suprastėjimą, taip pat paaiškino, kokių emocinės savikontrolės būdų vertėtų imtis, jeigu yra jaučiamas nerimas. Psichoteraupeutė D. Žukauskienė pasakoja, kad veiksnių, galinčių lemti mūsų emocinės savijautos pablogėjimą, yra įvairių.