psichologija

Jeigu susitikinėjate su narcizu, arba, kaip įtariate, sociopatu, gali būti sunku suprasti, kas vyksta. Pavyzdžiui, jūs dažnai jaučiatės vieniši, tačiau nesuprantate, kodėl. Gali atrodyti, kad jūsų žodžiai nuolat supykdo jūsų partnerį, tačiau jūs negalite pasakyti, kas būtent jį suerzino. Ir tik tada kai pradedate garsiai apie tai kalbėti, jūs suprantate, kad jūsų antrosios pusės elgesys buvo netinkamas.

Kartais kasdienė rutina daug pasako apie jūsų asmenybę. Kalbant apie miegą, jūsų lovos įpročiai gali įgauti visiškai naują prasmę ir apie tai jūs niekada nesate net pagalvoję. Kovas yra nacionalinis lovos mėnuo ir ta proga JK svetainė Memory Foam Pillows atskleidė penkias populiariausias pagalvių išdėstymo lovoje schemas, o psichologas Lee Chambers detaliai apibūdino, ką kiekviena schema sako apie jūsų asmenybę.

Kognityvaus mąstymo testas yra laikomas trumpiausiu intelekto koeficiento (IQ) testu. Pasirodo, užtenka vos trijų klausimų, kad būtų galima atskirti Einšteinus nuo šio pasaulio homerių simpsonų. Tačiau atsakyti į klausimus geba retas. Testas, sukurtas psichologo Shane‘o Fredericko Prinstono universitete 2005 m., yra skirtas patikrinti, ar žmogus geba ignoruoti instinktyvius, iš karto į galvą šaunančius atsakymus ir pagalvoti lėčiau bei racionaliau.

Tarptautinės moters dienos proga „Eurovaistinė“ dalinasi prof. dr Eugenijaus Skerstono mintimis apie moteris. Devynių leidinių apie gyvensenos kultūrą autorius, Prancūzijos meno ir literatūros ordino riteris sako, kad požiūris į grožį laikui bėgant keičiasi. Estetikos ir meno žinovą kalbina minėto vaistinių tinklo komunikacijos vadovė Laura Bielskė, rašoma pranešime spaudai.

Dauguma psichologų pasidavė bandydami išaiškinti sapnų prasmes, tačiau vienas psichologas ir toliau bando juos suprasti. Psichologas Ianas Wallace‘as per savo 30 metų trunkančią karjerą išaiškino daugiau nei 150 000 sapnų prasmes. Jis padėjo surinkti devynių dažniausiai sapnuojamų dalykų sąrašą, šių sapnų prasmes ir ko reiktų imtis gyvenime. 9. Sapne radote nenaudojamą kambarį Ką tai reiškia? Namo kambariai paprastai simbolizuoja skirtingus jūsų asmenybės ypatybes.

Kur nors sutikęs Neringą Butkutę, nė nepagalvotum, kad ši jauna mergina visai neseniai kovojo su depresija ir vis dar bando susidraugauti su bipolinio sutrikimo diagnoze. Įvairios ją gyvenime užplūdusios problemos kankino ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai – mergina numetė daug svorio, ištisas paras negalėdavo užmigti, o jos kūną buvo nusėjusi pūslelinė.

Prievartą vaizduojantys kompiuteriniai žaidimai jau ne vieną dešimtmetį sulaukia daug neigiamo dėmesio. Kaip jie veikia vaikų psichiką? Ar egzistuoja ryšys tarp kompiuterinių žaidimų ir nusikalstamumo? Ilinojaus valstijos politikas norėtų kai kuriuos kompiuterinius žaidimus uždrausti, nes mano, kad jie yra tiesiogiai susiję su žiauriais nusikaltimais Čikagoje. Prievartą vaizduojantys kompiuteriniai žaidimai jau ne vieną dešimtmetį sulaukia daug neigiamo dėmesio.

Nuobodulys, nerimas, stresas – tokia viruso COVID-19 sukeltos pandemijos trijulė paveikė milijonus žmonių visame pasaulyje. Įvesti judėjimo ir socialinių kontaktų apribojimai neigiamai atsiliepė daugeliui, rašoma pranešime spaudai. „Naujoji realybė sukelia rimtų pasekmių ne tik valstybių ekonomikoms, bet ir žmonių sveikatai. Stresą patiria net ir tie, kurie patys šiuo klastingu virusu nesusirgo.

Pasaulį užklupusi pandeminė situacija gyventojus privertė pasilikti namuose dėl savo ir kitų saugumo. Visgi gydytojai pastebi, kad dabartiniu metu ypač būtina pasirūpinti savo vidine sveikata, todėl vardija svarbiausius veiksnius, kurie gali padėti pagerinti emocinę būseną kiekvienam iš mūsų.

Nuotolinis ugdymas kenkia vaikų sveikatai, tokią išvadą daro Vilniaus universiteto mokslininkai ir medikai. Vaikai per ilgai vargina akis prie kompiuterių, išmaniųjų telefonų ekranų, per mažai juda. Dėl to didėja antsvoris, pilnėja nutukusių vaikų gretos. Kenčia ir mokinių psichika – mokantis iš namų patiriama ir daugiau streso bei nerimo. Šiaulių „Sandoros“ progimnazijos Fizinio ugdymo mokytojas Artūras Navickas kasdien sveikinasi su klase.

Tiek reklamose, tiek darbo vietose dažnai daroma prielaida, kad vyrai ir moterys iš esmės skiriasi, yra net ir posakis, kad vieni atkeliavę iš Marso, kiti – iš Veneros. Žinoma, visi pažįstame žmonių, kurie stereotipiškai laikomi vyriškais ir moteriškais, derinį. Žinoma, kad tokį derinį turintys žmonės yra vienijami tokių bruožų kaip geresnis kognityvinis lankstumas (protinis sugebėjimas pereiti nuo skirtingų užduočių ar minčių), socialinė kompetencija ir psichinė sveikata.

Baimė, kad miršti, gali išprotėti arba netekti sąmonės – tokius jausmus gali išgyventi panikos ataką patiriantis žmogus. Psichologų teigimu, svarbu žinoti, kaip atpažinti panikos ataką, nes neretai šią būseną galima supainioti ir su tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, infarktu, kurio simptomai itin panašūs. Tiek panikos ataką, tiek infarktą patiriantis žmogus gali jausti tokius simptomus kaip krūtinės skausmas, dusulys, smarkus širdies plakimas, galvos svaigimas.

Bent vienas iš 20 žmonių patyrė haliucinacijas per savo gyvenimą, kurios nebuvo susijusios su narkotinėmis medžiagomis, alkoholiu ar sapnais, tikina Australijos mokslininkai. Ekspertai perspėjo, kad besikartojantys epizodai turėtų paskubinti kreiptis į medikus. Mokslininkai ištyrė daugiau nei 31 tūkst. žmonių iš 18 valstybių psichinės sveikatos apklausas, kurias atliko Pasaulio Sveikatos Organizacija.

Jei lietuviai anksčiau į psichologą ar psichiatrą kreipdavosi rečiau ir nedrąsiai, šį rudenį poliklinikų psichikos sveikatos specialistų duris varsto dvigubai daugiau žmonių nei pernai. Privačiai dirbantys psichologai sako, kad jų užimtumas dabar yra toks didelis, kad nebegali priimti visų norinčių. Dėl ko nerimauja tautiečiai? Ir ar nepritrūks jiems galinčių padėti medikų? Vilnietė Aistė jau trejus metus lankosi pas psichologą.

Dėl pandemijos moterys nukentėjo labiau nei vyrai. „Sodra" nustatė, kad būtent moterys šiemet dažniau už vyrus prarado darbus.  Be to, vyriausybė keičia paramą nuo pandemijos nukentėjusiam smulkiam ir vidutiniam verslui. Subsidijos bus mokamos visoms bent 30 proc. apyvartos netekusioms įmonėms, nesvarbu, iš kokio sektoriaus. O subsidijų dydis priklausys nuo pernai sumokėto gyventojų pajamų mokesčio.

Psichologė, saviugdos mokyklos „Laimingas gyvenimas“ įkūrėja, populiarių knygų autorė Ramunė Murauskienė visiškai tikra: „Laimė ištinka žmones ir po vieną“. Štai, kodėl skyrybos, ji teigia, nėra pasaulio pabaiga. Ir vis dėlto santykiuose yra daugybė dalykų, kuriuos galima nuveikti vietoj skyrybų. Apie tai psichologė pasakoja savo naujoje knygoje „Ilgai ir laimingai.

Juokas juokais, bet „vidurio amžiaus krizė“, kurią daug kas vis dar laiko pramanu, yra reali, įsitikinę mokslininkai. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad gyvenimo laimės kreivė yra U formos.

Psichologai, dvasininkai ir medikai įspėja – viešojoje erdvėje pasirodė skelbimų, kuriuose save liaudies medicinos žinovais vadinantys žmonės skelbiasi užkalbantys nuo koronaviruso. Specialistai ragina neapsigauti – toks užkalbėjimas gali baigtis tuščia pinigine ir net pašlijusia dvasine sveikata, o ir namo tikrai galime parsinešti pavojingąją infekciją. Šalia Ukmergės esančios Šventupės seniūnaitis Vytautas nustemba, kad čia gyvena užkalbėtoja nuo pavojingojo koronaviruso.

Psichikos sveikatos specialistai pastebėjo  – šiemet yra kaip niekada daug žmonių, bėgančių nuo streso, ir bent kelias paras norinčių praleisti visiškoje tyloje. Tad vadinamosios Tylos stovyklos – sausakimšos. Ir jaunimas, ir vyresni, deda į šalį mobiliuosius įrenginius ir laiką leidžia toli nuo civilizacijos, nepratardami vienas kitam nė žodžio.

Metinį savižudybių skaičių per beveik ketverius metus siekiama sumažinti ketvirtadaliu, rašoma Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos patvirtintame Nacionaliniame savižudybių prevencijos 2020–2024 metams veiksmų plane. Jame numatoma, kad iki 2024-ųjų pabaigos metinis savižudybių skaičius turėtų sumažėti iki 18 atvejų 100 tūkst. gyventojų. 2019 metais šis rodiklis, anot ministerijos, siekė 23,5 ir buvo didžiausias Europos Sąjungoje.

Nuo 2013-ųjų stebima savižudybių mažėjimo kreivė Lietuvoje nepakito ir per koronaviruso pandemijos taikytus karantino suvaržymus, tačiau psichologai įspėja, kad situacija dar gali keistis.

Lietuvoje ir pasaulyje sparčiai daugėjant autizmu sergančių vaikų Klaipėdoje tokiems mažiesiems siūloma neįprasta mūsų šalyje terapija – juokas, jūros purslai bei banglentės. Specialistai aiškina, jog taip vaikai visiškai atsipalaiduoja, bet tuo pačiu išmoksta sukoncentruoti dėmesį į vieną dalyką. O to šiems mažyliams tą išmokti ypač svarbu. Juokas, džiaugsmingi šūkavimai, jūra, smėlis ir banglentės. Klaipėdos paplūdimyje vyksta bangų terapijos užsiėmimai vaikams autistams. „Tikrai bijojome.

Vis daugiau ir daugiau jaunų žmonių išgyvena tą gyvenimo dalį, kurios metu jaučia nerimą ir ieško prasmės, tvirtina ekspertai. Ir koronaviruso pandemija gali tik sustiprinti šiuos pojūčius. Šiuo atveju mes kalbame ne apie komplusyvų raudono automobilio pirkimą ar skyrybas tam, kad būtų galima susieti ateitį su dvigubai jaunesniu partneriu ar partnere.

Pasibaigus karantinui, medikus užplūdo nerimo ar depresijos simptomus jaučiantys žmonės. Specialistai aiškina, kad tokių pacientų jau po karantino padaugėjo net 3-4 kartus. Vizito laukiančiųjų virtualios eilės tįsta poliklinikose, psichikos centruose, apie tai vis garsiau kalba ir pacientus vienijančių organizacijų atstovai. Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių bendrijos nariai prieš kamerą mielai užtraukia vieną kitą dainą.

Beveik pusė Lietuvos gyventojų bankų apklausose aiškina, kad per karantiną patyrė finansinių sunkumų. Negana to, lėtai atsigauna ir žmonių psichologinė sveikata. Anot psichologų, visuomenėje vis dar jaučiamos neigiamos emocijos: liūdesys, nerimas, pyktis ir stresas. Čekoniškių verbų ir buities seklyčios vadovei Janinai Norkūnienei ir jos amatininkėmis šie metai vieni nesėkmingiausių.

Lesbiečių, gėjų, biseksualų, translyčių ir interseksualų (LGBTI) emocinė ir psichologinė būklė Lietuvoje yra prasčiausia Europoje, rodo šią savaitę paskelbtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros tyrimas. 14 procentų apklaustųjų Lietuvoje teigė, kad per pastarąsias dvi savaites nuolatos jautė depresyvią nuotaiką ar buvo prislėgti, penktadalis nurodė, jog taip jautėsi beveik visada.

Karantino metu patiriama izoliacija, fizinis atstumas ir apribotos bendravimo galimybės gali daryti neigiamą įtaką psichinei savijautai, teigia Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Psichologai Lietuvoje pastebi išaugusį konsultacijų poreikį, o draudikai tvirtina, kad vis daugiau gyventojų nuotolinėms psichologų konsultacijoms naudoja savo darbuotojo sveikatos draudimo krepšelį.

Pasaulyje tvyrant įtampai dėl viruso pandemijos sukeltų padarinių, pastebimas ir žmonių psichologinės būsenos pablogėjimas. Psichoterapeutė Daiva Žukauskienė įvardijo, kada gali pasireikšti pirmieji požymiai, rodantys emocinės būklės suprastėjimą, taip pat paaiškino, kokių emocinės savikontrolės būdų vertėtų imtis, jeigu yra jaučiamas nerimas. Psichoteraupeutė D. Žukauskienė pasakoja, kad veiksnių, galinčių lemti mūsų emocinės savijautos pablogėjimą, yra įvairių.

„Vaikų linija“ didina emocinės paramos internetu prieinamumą vaikams ir paaugliams – su „Vaikų linijos“ savanoriais konsultantais pokalbiais internetu („chatu“) nuo šiol bus galima bendrauti ilgiau: nuo pirmadienio iki penktadienio 18-23 val.

Psichologija gali daug pasakyti apie mūsų sugebėjimus, talentus ir charakterį pagal tai, kaip žmogus erdvėje išdėlioja objektus. Yra net atskira tuo užsiimanti sritis – psichogeometrija. „Bright Side“ paruošė testą, kuris padės atskleisti jūsų stipriąją pusę. Reikės tik minutėlės prisiminti savo kasdienius įpročius. Įsivaizduokite, kad turite dėžutę su keturiais kiaušiniais. Kaip juos išdėliosite? A variantas Jūsų stiprybė yra jūsų kūrybingumas.

Iš pradžių mes suskubome pirkti maistą, vėliau – ieškoti apsauginių kaukių ir būdų pergrupuoti savo kasdienę veiklą. Įvykdžius pirmuosius rekomenduojamus nurodymus, kiekvienas po truputį ėmė ieškoti ir vidinės ramybės. Jei karantinas bus pratęstas dar ilgiau, arba jo pasekmės bus jaučiamos dar bent kelis mėnesius, dalis žmonių turbūt ieškos ir psichologo pagalbos. Vidinės būsenos svarbą turbūt geriau, nei bet koks kitas žmogus, dabar supranta tarp keturių sienų įspraustas sportininkas.

Tėvystė – džiugių akimirkų, neišdildomų įspūdžių metas. Tiesa, be džiugesio galime atrasti ir tam tikrų išbandymų visumą. Bene svarbiausias dalykas auginant savo atžalas yra jų auklėjimas. Būtent pravėrus tėvystės duris, daugelis tėvų svarsto, kaip tinkamai suformuoti psichologinio ir emocinio raštingumo pagrindus savo atžaloms.

Ištisas dienas būti namuose dėl koronaviruso pandemijos priversti žmonės vien tik dėl to patiria papildomo streso, konstatuoja Berlyno laisvojo biopsichologijos universiteto profesorius Peteris Walschburgeris. „Visa visuomenė per šią pandemija patiria psichologinį spaudimą, o šeiminiuose santykiuose esantieji – stiprų stresą.

Lietuviai, vos prabilus apie koronaviruso grėsmę, puolė į isterinę būseną, iššlavė parduotuvių lentynas, prisipirko kruopų ir kaukių, o socialinė erdvė prisipildė sąmokslo teorijomis. Tai, pasak specialistų, rodo žmonių nesaugumą ir tai, kad tą pačią informaciją skirtingi žmonės priima skirtingai. Paniką kelią ir noras daryti taip, kaip visi, sekti bandą. O sąmokslo teorijomis tiki tik tie, kuri turi daug laisvo laiko ir tam tikrą polinkį.

Kasdieniai gyvenimiški išbandymai gali sukelti nemenkų iššūkių – tiek fizine, tiek psichologine prasme. Visgi, atrasti harmoniją net ir po itin sudėtingų momentų yra įmanoma, tereikia atkreipti dėmesį į keletą svarbių principų. Psichologas Simonas Berenis sako, kad greitas gyvenimo tempas sukuria nemenkas užduotis mūsų psichologinei būsenai, o viena dažniausiai pasikartojančių priežasčių, kuri priverčia mus jaustis blogai, yra pervargimas.

Manoma, kad dešinės rankos mažylis pirštas gali atskleisti mūsų asmenybės paslaptis. Mažasis rankos pirštas yra susijęs su mūsų asmeniniu gebėjimu komunikuoti, kelionėmis ir finansais. Įdėmiai pažvelkite į pagrindinį paveikslėlį ir pasirinkti savo rankos atitikmenį. 1.Jūsų mažylis yra mažesnis už jūsų bevardžio piršto pirmąją dalį. Tai atskleidžia, kad esate labai emocingas žmogus ir pasikliaujate savo vidine nuojauta.

Laidoje „Namas“ ir vėl netrūko dramų. Visos „Namo“ dalyvės jau buvo pasikalbėjusios su psichologu Andriumi Kaluginu – išskyrus Justiną. Todėl šįkart ji apsilankė laikiname psichologo kabinete ir nuoširdžiai pasikalbėjo apie jos gyvenimą. Justina tikino, kad ji jaučiasi laiminga ir jos gyvenime viskas yra gerai. Tačiau kalbėdamasis su Justina A. Kaluginas pastebėjo ir pasakė tai, ko Justina tikrai išgirsti nesitikėjo.

Ar kažkada teko susapnuoti netinkamą sapną ir galvojote, ką pasąmonė nori jums pasakyti? Naujausių tyrimų duomenimis pusė žmonių yra turėję sapnų apie seksą, o net vienas iš septynių yra sapnavęs apie intymius santykius su kolegomis, rašoma dailystar.co.uk. Pasak „Bed SOS“, vienas iš dvidešimt penkių vyrų yra sapnavę, kad laukiasi, vienas iš penkių sapnuose išdavinėjo savo antrąją pusę.

Apie vieną žymiausių piktadarių komiksų ir kino istorijoje pasakojantis „Džokeris“ sukėlė milžinišką susidomėjimo bangą. Kol vieni liaupsina filmą už tikrovišką siužetą ir meistrišką vaidybą, dalis visuomenės reiškia pasipiktinimą. Netrūksta vertinimų, kad filmas romantizuoja žmogžudį ir gali paskatinti psichinių sutrikimų turinčius žmones imtis smurto.

Suvokiame tai ar ne – mūsų pasąmonė užfiksuoja mūsų esybės esmę – jos apgauti ar pakeisti neįmanoma. Akys mato bendrą vaizdą, tačiau protas pirmenybę teikia tam, kas atitinka mūsų jausmus ir tam, kas šiuo metu labiausiai neramina. 1. Panteros Jei pirma pastebėjote panteras, daugiausiai streso jums kelia asmeniniai santykiai. Jaučiate, kad slopsta ryšys su jūsų mylimu žmogumi ir kartais net nežinote, kur link veda jūsų santykiai.

Vos prieš savaitę pasirodžiusi programėlė „HumansApp“, skatinanti keistis žiniomis ir bendrauti, jau sulaukė ne vieno prieštaringo vertinimo. Po padidinamuoju stiklu pirmiausia atsidūrė parlamentarai Arvydas Anušauskas ir Aušra Maldeikienė, už pinigus siūlantys pokalbį ar šuns pavedžiojimą, o vėliau imta kalbėti apie abejotiną duomenų rinkimą ir tai, kad pamažu tampame visuomene, kurioje užmegzti pokalbį galima tik už pinigus.

Nors naujausias mokinių gyvensenos tyrimas rodo, kad Lietuvoje mažėja nelaimingų vaikų, kiti duomenys rodo prastą situaciją. Mūsų vaikų fizinis aktyvumas, mitybos įpročiai, alkoholio vartojimo statistika – vieni prasčiausių Europos Sąjungoje. Vis dažniau paaugliai prabyla ir apie psichologines problemas, mokslų sukeliamą stresą.

Mėgstate save išbandyti įvairiuose psichologiniuose testuose? Tuomet pažvelkite į šį paveikslėlį, kuris galbūt atskleis kai ką naujo ir apie jus. Pažvelkite į pagrindinį paveikslėlį ir atsakykite, ką pirmiausia jame pastebite, rašo themindsjournal.com ATSAKYMAI Lapai. Jeigu pirmiausia jūsų dėmesį patraukė būtent lapai, vadinasi, esate žmogus, kuris vadovaujasi savo ambicijomis ir nuolatos laikosi griežtos savo nuomonės.

Dažnai sakoma, kad rankos, pirštų ilgis ir net forma atspindi esmines žmogaus charakterio savybes. Pažvelkite į savo pirštus, įvertinkite jų ilgis bei proporcijas. Mažojo pirštelio ilgis ir propircingumas šalia esančiam bevardžiui pirštui parodo ir žmogaus savybes.  Pirmasis tipas: Esate organizuotas asmuo. Iš prigimties esate linkęs į tvarką. Vengiate chaoso. Iš proto jus gali išvesti netikrumas. Jūsų visi sprendimai yra gerai apgalvoti. Jūs niekur neskubate.

 Psichologiniai testai dažnai patraukia akį dėl tikslumo ir dėl to, kad žmogus gali apie save sužinoti tai, ko iki šiol nežinojo arba pažinti dar nematytas savo vidines puses.  Šį kartą jums tereikės išsirinkti vieną sapnų gaudyklę ir sužinokite, koks žmogus esate.  1. Jūs esate konservatyvus, atsakingas ir patikimas asmuo. Nesate linkęs pasitikėti kitais, tačiau dėl savo draugų ir šeimos padarysite viską. Rimtai vertinate savo pareigas, esate ramus žmogus.

Dažnai įvairūs paveikslėliai bei psichologiniai testai apie asmenybę atskleidžia itin daug pikantiškų detalių. Ne išimtis ir šis paveikslėlis – įsižiūrėkite į jį ir ilgai nedvejoję pasakykite, ką matote pirmiausia. Vis tik yra dalykų, kuriuos kiekvienas iš mūsų bando nuslėpti ir neparodyti aplinkiniams. Šis testas yra būtent toks: apie slapčiausias jūsų sielos kerteles.  Žvakidė: jūs sugebate įgyvendinti ambicingiausius gyvenimo planus.

Visuomenėje neretai išgirsite kalbas, kad tėvai nežino, kaip tinkamai bendrauti su savo paaugliu vaiku. Dažnai tėvai, norėdami įtikti savo atžaloms ir neprarasti ryšio su jais, per daug spaudžia savo vaikus ir tuomet jie užsisklendžia savyje. Ką vertėtų žinoti apie paauglystę ir kaip tinkamai bendrauti su savo vaiku šiuo laikotarpiu, atsako psichologė Šarūnė Vienė.  Psichologė Šarūnė Vienė pataria tėvams, kurie turi paauglius vaikus ir trokšta išlaikyti artimą ryšį su jais.

Ieškote antros pusės, tačiau bijote likti įskaudinta? Įdėkite vyro nuotrauką į socialinius tinklus ir paklauskite moterų, ar jos pažįsta jūsų simpatiją. Taip elgiasi dažna Lietuvos moteris, ieškodama papildomos informacijos apie būsimą simpatiją. Psichologė Eglė Šekštelienė sako, kad taip moterys elgesi vien dėl to, kad neturi pakankamai drąsos. Socialiniuose tinkluose - pagalbos šauksmai „Labą vakarą, anonimiškai noriu, kad įdėtumėte šį vyrą.

„Kaune, K. Genio gatvėje esančiuose namuose, kovo 4-ąją pagimdyto kūdikio be gyvybės ženklų istorija įgauna nužudymo detalių. Įtarimai dėl bejėgiškos būklės mažamečio nužudymo vakar buvo pareikšti 1986 metais gimusiai kūdikio motinai.“ – tokia skaudi žinia jau antra šiais metais Lietuvoje. „Jaunai kėdainiškei sausio pabaigoje pareiškti įtarimai dėl naujagimio nužudymo.Tik gimusi mergaitė šeštadienio naktį rasta prie motinos namų esančiame lauko tualete.