pinigai

Prasidėjus priėmimui į aukštąsias mokyklas ir daliai jaunuolių ruošiantis naujam gyvenimo etapui – studijoms, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, ką svarbu žinoti tiems, kurie yra netekę tėvų ar įtėvių ir dėl to gauna našlaičio pensiją ir planuoja studijas derinti su privalomąja pradine karo tarnyba.

Laidoje „TV pagalba“ negalią turinti Dalia su vyru Mariumi (vardas pakeistas) pasakojo apie netikėtą sėkmės istoriją, kai vyro dovanotas loterijos bilietas tapo ir stebuklu, ir prakeiksmu vienu metu. Laimėjusi beveik 25 tūkst. eurų, pora patyrė šoką ir ėmė svarstyti, ką daryti su gyvenime dar neregėtais pinigais. Tačiau žinia iš savivaldybės netrukus viską apvertė aukštyn kojomis.

Ekspertai teigia, kad pensijų fondų pinigai stebuklo nesukūrė. Būstų pardavimas ir kainų augimas po truputį lėtėja. Kas laukia nekilnojamojo turto rinkos ir kaip nepakliūti sukčiams į rankas? Apie tai, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis ir „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Karen Dakin iš Safolko (Anglija) išgyveno akimirką, kurios nepamirš visą gyvenimą. Tiesioginės Nacionalinės loterijos transliacijos metu moteris išgirdo laimingus skaičius ir negalėjo patikėti savo ausimis – jie sutapo su jos turėtu bilietu, atnešusiu net milijono eurų sterlingų prizą. Tačiau net ir tapusi milijoniere Karen neketina keisti savo kasdienybės. Moteris nusprendė ir toliau dirbti mokyklos valgykloje virėja, nes šis darbas jai teikia didelį džiaugsmą.

Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigai kasmet plaukia vaikams, kurie šalyje net negyvena. Jiems kasmet atiduodama suma jau pasiekė 8 milijonus eurų. Kodėl susiklostė tokia situacija ir kaip apsaugoti mokesčių mokėtojų pinigus? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo narys Vytautas Sinica ir „Sodros“ Nepensinių išmokų skyriaus vedėjas Rimantas Mitkevičius.

Medijų rėmimo fondas pradės finansuoti naujos Visuomenės atsparumo programos projektus, skirtus stiprinti visuomenės atsparumą informacinėms grėsmėms ir skatinti kokybiškos informacijos nacionalinio saugumo klausimais sklaidą, penktadienį pranešė Kultūros ministerija. Kaip teigiama išplatintame pranešime, kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė įsakymu patvirtino naują Visuomenės atsparumo programą. Jai 2026 metais iš Krašto apsaugos ministerijos asignavimų numatyta skirti 555 tūkst. eurų.

Individualių namų gyventojai nuo liepos 1 dienos vėl galės pretenduoti į paramą keičiant senus ir neefektyvius šildymo katilus. Tam skirta dar 15 mln. eurų, penktadienį pranešė Energetikos ministerija. Anot ministerijos, numatoma, kad nuo spalio papildomai bus skirta dar 10 mln. eurų. „Siekiame, kad kuo daugiau gyventojų pasinaudotų teikiama parama ir taip sumažintų savo išlaidas šildymui.

Kauno rajone iš įmonės banko sąskaitos išvilioti 47 tūkst. eurų, penktadienį pranešė policija. Į Kauno apskrities pareigūnus nukentėjusios bendrovės atstovas kreipėsi ketvirtadienį. Pinigai išvilioti trečiadienį Jis teisėsaugą informavo, jog pinigai išvilioti trečiadienį įmonės buhalterei į elektroninį paštą gavus neva bendrovės direktoriaus nurodymą pervesti pinigines lėšas į užsienio įmonės sąskaitą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Vyriausybei nesutinkant darbdavių ir profsąjungų prašymu kitąmet kartu su minimalia mėnesio alga (MMA) pakelti ir neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), jų atstovai pareiškė, kad valdžia netesi politinių pažadų, todėl dialogo tikimasi iš naujos Vyriausybės. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Vidmanto Janulevičiaus teigimu, liūdina valdžios neištesėtas pažadas pritarti darbdavių ir profsąjungų susitarimui dėl MMA, todėl to tikimasi iš naujos Vyriausybės.

Seimas ketvirtadienį priėmė pataisas, leidžiančias nacionaliniam plėtros bankui ILTE pritraukti privataus kapitalo ir veikti per investavimo platformas, fondus bei mišrias priemones, taip didinant banko investicijas į svarbius ir didelius valstybės projektus. Seimas taip pat leido iš ILTE skolintis Seimo nariams, nors po svarstymo tam buvo nepritaręs.

Valstybės valdomos įmonės (VVĮ) 2025 metais uždirbo 439,8 mln. eurų bendro grynojo pelno – 18,8 proc. mažiau nei prieš metus, jos valstybei sumokėjo 230,9 mln. eurų dividendų, pelno įmokų bei kitų mokesčių – ši finansinė grąža iš esmės nekito nuo 2022 metų, ketvirtadienį skelbia Valdymo koordinavimo centras (VKC). VVĮ pernai į valstybės biudžetą sumokėtų dividendų ir pelno įmokų suma siekė 187,4 mln. eurų, netipinių mokesčių – 43,4 mln. eurų.

Savivaldybių valdomos įmonės (SVĮ) šiemet už praėjusius metus sumokėjo 12,8 mln. eurų dividendų ir pelno įmokų – 35,4 proc. mažiau nei pernai. Tuo metu įmonių grynasis pelnas pernai augo 66 proc. iki 114,1 mln.

Valdžios įstaigose algos toliau kyla, tačiau naujausia Valstybės kontrolės apžvalga rodo ir kitą medalio pusę – atotrūkiai tarp vadovų ir specialistų, didmiesčių bei regionų niekur nedingo. Kol Vilniaus ar Neringos savivaldybių administracijose vidutinis atlygis jau perkopė 3,5 tūkst. eurų, kai kuriuose rajonuose jis nesiekia nė 2 tūkst. eurų.

Vilniaus universiteto (VU) fondui esami rėmėjai skyrė 0,9 mln. eurų filantropinį įnašą, ketvirtadienį pranešė aukštoji mokykla. Anot jos, šias lėšas skyrė Dovilė ir Elijus Burgiai, Piskarskų šeima, Ina ir Darius Zubai bei Reda ir Alvydas Žaboliai. Dešimties metų sukaktį 2026 metais minintis filantropinis fondas siekia per šiuos metus iš Lietuvos švietimui ir mokslui neabejingų mecenatų surinkti 10 mln. eurų paramos. „VU fondas toliau auga.

Švenčionių rajone ir Vilniuje sukčiai iš žmonių išviliojo apie 39,5 tūkst. eurų, pranešė policija. Vilniaus apsekrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) duomenimis, trečiadienį gautas vyro (gim. 1958 m.) pranešimas, kad birželio 16-17 d. Vilniuje, jam būnant namuose, paskambino nepažįstami asmenys. Pastarieji, anot vyro, prisistatė policijos pareigūnais ir apgaule iš jo išviliojo 24,5 tūkst eurų bei banko mokėjimo kortelę.

SEB bankas atvėrė galimybę investuoti į tarptautinį privačios skolos fondą.  Kaip teigiama bankoe pranešime spaudai, SEB grupės įmonė „SEB Asset Management“, bendradarbiaudama su Danijos kredito valdymo bendrove „Capital Four“, įsteigė privačios skolos fondą, kuris teikia paskolas Šiaurės ir Vakarų Europos šalyse veikiančioms įmonėms.

Lietuviško kapitalo tarptautinė logistikos grupė „Girteka Group“ Norvegijoje ginčijasi su šios šalies mokesčių administratoriumi dėl maždaug 4,2 mln. eurų pretenzijos už penkerius metus galbūt neteisingai apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas.  Grupė mano turinti įrodymų, jog įmokos apskaičiuotos teisingai, todėl tikisi ginčą Norvegijos mokesčių skundų taryboje laimėti, rašoma  „Girteka Group“ 2025 metų ataskaitoje.

Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar leisti nacionaliniam plėtros bankui ILTE pritraukti privatų kapitalą ir veikti per investavimo platformas, fondus bei mišrias priemones taip didinant banko investicijas į svarbius ir didelius valstybės projektus. Lietuvos bankas prižiūrėtų ILTE veiklą, jam būtų taikomi kapitalo, likvidumo, vidaus kontrolės reikalavimai, bankas būtų licencijuojamas.

Žmonėms nuo šių metų leidus pasitraukti iš antros pakopos pensijų fondų ir daugiau nei 500 tūkst. jų jau atsiėmus dalį ar visas sukauptas lėšas, gyventojams grąžinta daugiau nei 3 mlrd. eurų suma sudaro 3 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP), sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas. „Gyventojams yra grąžinta beveik trys milijardai eurų – milžiniška suma. Ir labai gerai ją matyti kontekste, kas yra tie trys milijardai eurų.

Pasaulis turi pirmąjį trilijonierių – juo tapo Elonas Muskas. Pastarojo turtas išaugo kone per naktį, kai akcijų biržoje pradėtos pardavinėti jam priklausančios įmonės „SpaceX“ akcijos. Per pirmąsias tris valandas „SpaceX“ akcijos pabrango beveik 30 proc. Akcijų pardavimas įmonei uždirbo apie 65 mlrd. eurų. Daugiau apie tai sužinokite – TV3 Žiniose. Niujorke kyla miesto simbolis – krištolinis kamuolys.

Finansų įstaigos tam tikrais atvejais gali laikinai sustabdyti mokėjimus ar paprašyti papildomos informacijos apie atliekamas operacijas. Nors tokios priemonės skirtos kovai su sukčiavimu ir pinigų plovimu, klientams ne visuomet aišku, kodėl jų mokėjimai sulaukia papildomo dėmesio. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas Linas (vardas pakeistas, tikrieji duomenys redakcijai žinomi), kuris teigė nusivylęs finansų sektoriuje taikomomis papildomomis mokėjimų patikromis.

Daugiau nei penktadalis (22 proc.) Lietuvos gyventojų nuomojasi būstą, o beveik pusė jų už nuomą moka iki 300 eurų per mėnesį, rodo „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa. Remiantis apklausos duomenimis, už būsto nuomą per mėnesį iki 300 eurų moka 10 proc. visų apklaustųjų, iš kurių 6 proc. nurodė, kad nuomos kaina per pastaruosius metus nepasikeitė, o 4 proc. teigė, jog ji išaugo. Tuo metu 301–500 eurų per mėnesį būsto nuomai skiria 8 proc. gyventojų, iš kurių 5 proc.

Dzūkijos miškuose jau pasirodė kvapniosios voveraitės, arba dzūkiškai – lepeškos. Tiesa, grybai dar smulkūs. Grybautojai sako, kad reikia geros lietingos savaitės, jog lepeškas būtų galima rinkti krepšiais ir net pardavimui. Kartų džiugina ir uogos, prekybininkai atskleidė, kiek šiemet už jas teks mokėti. Daugiau apie tai sužinokite – TV3 žiniose. Grybautojų ir uogautojų akis bei gomurį džiugina ne tik grybai, bet ir pirmosios žemuogės.

Lietuva ir Kipras pasirašė dvišalį memorandumą dėl solidarumo mechanizmo įgyvendinimo į Lietuvą perkeliant 58 migrantus, o likusią įsipareigojimų dalį dengiant įnašu. Kaip penktadienį nurodė Migracijos departamentas, memorandumas tarp šios įstaigos bei Kipro Migracijos ir tarptautinės apsaugos ministerijos pasirašytas neformalaus Europos Sąjungos ministrų susitikimo metu.

Pažeidžiami gyventojai ir labai mažos įmonės galės gauti 8–20 tūkst. eurų kompensacijas elektromobiliams įsigyti iš Socialinio klimato fondo (SKF), penktadienį pranešė Susisiekimo ministerija.  „Pagaliau elektromobilius įsigyti galės ir regionų gyventojai, mažiausiai uždirbantys žmonės, socialiai pažeidžiamiausi gyventojai, daugiavaikės šeimos“, – pranešime teigė ministras Juras Taminskas.

2026 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvos kredito unijų sektorius uždirbo 3,7 mln. eurų pelno – 900 tūkst. eurų daugiau, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu (2,8 mln. eurų), skelbia Lietuvos bankas (LB). Skaičiuojama, kad 51 kredito unija kartu uždirbo 3,9 mln. eurų pelną, o 7 kredito unijos bendrai patyrė 0,2 mln. eurų nuostolį.  Pasak LB, kredito unijų pirmojo šių metų ketvirčio palūkanų pajamos, palyginti su pernai atitinkamu laikotarpiu, sumažėjo 1,2 mln. eurų (4,9 proc.

Europos Centrinis Bankas (ECB), kaip ir buvo tikėtasi, ketvirtadienį pirmą kartą nuo 2023 metų padidino bazines palūkanų normas, karui Artimuosiuose Rytuose stumiant infliaciją į viršų. Tris pagrindines palūkanų normas ECB nusprendė padidinti 25 baziniais punktais. „Valdančioji taryba yra įsipareigojusi formuoti pinigų politiką taip, kad infliacija vidutinės trukmės laikotarpiu stabilizuotųsi ties 2 proc. tikslu.

Lietuvoje nuo 2020 metų veikęs vienas didžiausių mokesčių mokėtojų – didelis kriptovaliutų rinkos žaidėjas, pasaulinės kriptovaliutų biržos „Binance“ padalinys „Bifinity“ traukiasi iš šalies – jame liko tik vienas darbuotojas – įmonės uždarymui paskirtas vadovauti jos valdybos narys Lietuvos pilietis Elčinas Mamedovas.   E. Mamedovas motyvuodamas įgaliojimų trūkumu BNS nekomentavo „Binance“ pasitraukimo iš Lietuvos priežasčių, tačiau sakė paskirtas jos veiklos uždarymui.

Nuo liepos mėnesio keisis nedarbo išmokų tvarka. Jos labiau priklausys nuo anksčiau gauto atlyginimo. Mažiausios išmokos padidės daugiau nei šimtu eurų, o didžiausios – apie 160 eurų. Vis dėlto dėl Seimo nustatytų lubų didžiausia išmoka negalės viršyti 1620 eurų, nesvarbu, kokio dydžio atlyginimą darbuotojas gaudavo anksčiau. „Sodra“ viliasi, kad naujoji tvarka skatins bedarbius aktyviau ieškoti darbo, tačiau darbdaviai pokyčius vadina kosmetiniais. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Europos Komisija (EK) dar kartą atkreipė dėmesį į Lietuvos mokesčių sistemą – anot jos, šalis surenka gerokai mažiau mokesčių nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. Ypač išskiriami nekilnojamojo turto ir aplinkosaugos mokesčiai, kurių pajamos Lietuvoje išlieka vienos mažiausių. EK pataria šiuos mokesčius padidinti.

Susisiekimo viceministrės Dovilės Sujetaitės teigimu, kitąmet veikti pradėsiančia elektroninės kelių rinkliavos sistema tikimasi per metus surinkti ne mažiau kaip 110 mln. eurų.  „Pirmaisiais metais tikslas yra surinkti virš 100 mln. eurų – nuo 110 mln. eurų ir daugiau, netgi padvigubinti tai, kas yra surenkama dabar. Iš vinječių šiuo metu yra surenkama 70 mln. eurų per metus“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje sakė ji.

Europos Komisija (EK) valstybėms narėms pristatė oficialų pranešimą dėl Europos įperkamo būsto plano. Jame pripažįstama, kad būsto prieinamumas tapo visos Europos problema, darančia poveikį ekonomikai, socialinei sanglaudai ir regionų plėtrai. Tačiau ekspertai perspėja, kad siekis įgyvendinti naujus reikalavimus gali reikšti ir papildomas išlaidas būsto pirkėjams bei statytojams.

Ne visi loterijų laimėjimai Lietuvoje yra apmokestinami, tačiau kai kuriais atvejais laimėtojams tenka ne tik deklaruoti gautas pajamas, bet ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Ekspertai paaiškino, nuo ko priklauso prievolės mokesčiai administratoriui ir kada laimėjimas lieka visiškai neapmokestintas.

„Sodra“ kasmet perskaičiuoja gyventojų pensijas ir dalį kitų išmokų. Perskaičiavimo metu yra įvertinamas dirbančiųjų skaičius, jų gaunamos pajamos bei sumokėtos socialinio draudimo įmokos. Paprastai tariant, kiekvienais metais „Sodra“ atsižvelgia į ankstesnių bei prognozuojamų metų darbo užmokesčio fondo augimą ir pagal tai atitinkamai padidina pensijas bei išmokas.

Valstybės institucijos darbuotojams ir reprezentacinėms reikmėms reguliariai perka įvairią atributiką – nuo rašiklių iki drabužių. Šį kartą Vyriausybės kanceliarija nusprendė įsigyti naujus džemperius, kuriems numatyta skirti beveik 13 tūkst. eurų. Pirkinio vertė paskatino pažvelgti, kiek panašūs gaminiai kainuoja rinkoje. Paaiškėjo, kad kainų skirtumai gali būti gana ryškūs.

Šiais laikais išvilioti duomenis ar pinigus bandantiems sukčiams nėra nieko švento – dabar apgavikai, apsimesdami klebonu Andriumi Dobrovolsku, siunčia žinutes parapijiečiams. Bendruomenė įspėjo gyventojus pasisaugoti ir nepasitikėti melagingomis siunčiamomis žinutėmis iš neva klebono. Įspėja dėl apgaulingų sukčių žinučių Socialiniame tinkle „Facebook“ puslapyje „Vilniaus Bernardinai“ buvo dalijamasi žinia apie netikras žinutes neva nuo klebono A. Dobrovolsko.

Populiarėjant skaitmeniniams atsiskaitymams, Europos Komisija siūlo sukurti Europos Centrinio Banko (ECB) pinigais paremtą skaitmeninę valiutos versiją. Ekspertų teigimu, skaitmeninis euras atitiktų dabartinį visuomenės skaitmenizacijos lygį ir leistų gyventojams patogiai ir saugiai atsiskaityti už pirkinius ar paslaugas bet kurioje euro zonos vietoje. Europoje apmokėjimai už prekes ar paslaugas vis dažniau vyksta kortelėmis ar telefonais, o šie mokėjimai priklauso nuo komercinių bankų sistemų.

Europos Komisija (EK) patvirtino Lietuvos Socialinio klimato fondo (SKF) planą – 2026–2032 metais jam įgyvendinti numatyta 884 mln. eurų paramos, pirmadienį pranešė Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) ir EK atstovybė Lietuvoje. 663 mln. eurų plano lėšų bus skirta iš ES Socialinio klimato fondo, o 221 mln. eurų padengs Lietuva. Prašyti pirmo mokėjimo Vyriausybė  galės pradėjusi įgyvendinti planą. 440 mln. eurų bus skirta visuomeninio ir kito transporto sektoriui, 422 mln.

Praėjusi savaitė politikų Živilės ir Jono Pinskų namuose buvo nerami – viena po kitos visuomenę pasiekė skandalingos žinios apie jų šeimos pinigus. Viena iš žinių buvo susijusi su Ž. Pinskuvienės mama Marija Gudoniene, įsigijusia butą Palangoje vos už 84 tūkst. eurų. Po šios paaiškėjusios informacijos Širvintų rajono merė vaizdo įrašu pranešė apie įsilaužimą į jos mamos namus.

Šiemet vasaros atostogoms dauguma lietuvių (68 proc.) planuoja išleisti iki 1 tūkst. eurų asmeniui, o daugiau nei 1 tūkst. eurų biudžetą yra nusimatę mažiau nei penktadalis (18 proc.) gyventojų, rodo „Urbo“ banko užsakymu atlikta apklausa. Apklausos duomenimis, 27 proc. lietuvių vasaros atostogoms planuoja skirti nuo 500 eurų iki 1 tūkst. eurų, dar beveik ketvirtadalis (23 proc.) apklaustųjų nurodė skirsiantys 200–500 eurų biudžetą.

Iš antrosios pensijų pakopos pasitraukus šimtams tūkstančių gyventojų, „Sodros“ rezervą papildė daugiau kaip milijardas eurų. Tačiau nors pinigų sistemoje sparčiai daugėja, dabartiniai pensininkai didesnių išmokų dėl to nesulauks. Kiekvienas pensijų kaupimo dalyvis kas mėnesį 3 proc. savo pajamų skiria taupymui senatvei. Tuo metu iš valstybės biudžeto (t.y. iš visų gyventojų sumokėtų mokesčių) prie šios sumos pridedama papildoma įmoka, kuri sudaro 1,5 proc.

Seimas pradėjo svarstyti naują tvarką, pagal kurią įmokas „Sodrai“ mokėtų dirbantieji pas du ar daugiau darbdavių. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo, kad tokios įmokos būtų skaičiuojamos nuo minimalios algos (MMA). Tai numatančios Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisos Seimui pristatytos šią savaitę. Toliau pakeitimai bus svarstomi birželio 16-ąją, kai juos aptars Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

Iš trijų moterų sukčiai apgaulės būdu išviliojo 80 tūkst. eurų, šeštadienį pranešė policija. Pareigūnai penktadienį gavo 1947 metais gimusios moters pranešimą, kad jai paskambino nepažįstami asmenys, kurie, kalbėję lietuviškai su rusišku akcentu ir prisistatę banko darbuotojais, apgaulės būdu išviliojo 17,5 tūkst. eurų. Nukentėjusioji nurodė, kad sukčiai jai skambino ketvirtadienį, apie 11 valandą. Į policiją taip pat kreipėsi 1948 metais gimusi moteris.

Birželio ir liepos mėnesiais Jungtinės Amerikos Valstijose (JAV), Meksikoje ir Kanadoje vyks Pasaulio futbolo čempionatas. Apsilankyti Pasaulio futbolo čempionate – kiekvieno futbolo aistruolio svajonė.

Širvintų rajono merės Živilės Pinskuvienės ir buvusio Regionų partijos lyderio Jono Pinskaus kortų namelis griūva. Paskutinėmis dienomis sutuoktiniams atsikvėpti neleidžia viena po kitos pasirodančios žinios apie jų šeimos finansus – merės mamos bene pusvelčiui įsigytą būstą Palangoje bei 400 tūkst. eurų grynųjų sutuoktinių namuose. Šiuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo tikslinti informaciją apie Ž. Pinskuvienės mamos už 84 tūkst.

Pastaruoju laiku Širvintų rajono merės Živilės Pinskuvienės ir jos vyro, buvusio Regionų partijos pirmininko Jono Pinskaus namų neapleidžia skandalai. Birželio 4 dieną paaiškėjo, kad sutuoktiniai savo namuose laiko 400 tūkst. eurų grynaisiais, o tai užminė mįslę apie tai, iš kur pora gali turėti tokias sumas grynųjų.

Policininkais apsimetę telefoniniai sukčiai iš dviejų garbaus amžiaus moterų Vilniuje išviliojo per 41 tūkst. eurų. Ketvirtadienį į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi moteris (gim. 1938 m. Ji pareiškė, kad trečiadienį apie 16 val. Vilniuje, būnant namuose, jai paskambino nepažįstami asmenys, jie bendravo rusų kalba. Prisistatę poliklinikos darbuotojais ir policijos pareigūnais, apgaulės būdu išviliojo 12 tūkst. eurų, pranešė Policijos departamentas.

80,5 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir beveik 42 tūkst. žmonių su negalia Lietuvoje ir toliau dirba. Dirbdami jie moka socialinio draudimo įmokas, o jų įgytas stažas ir pensijų apskaitos vienetų skaičius didėja. Dėl to „Sodra“ kasmet atnaujina dirbančių pensijų gavėjų pensijas, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šiemet pensijų atnaujinimo procesas prasidėjo gegužę.

Gyventojai, kurie nori pasitraukti iš II pensijų kaupimo pakopos, tačiau dar neužpildė prašymo, turėtų suskubti. Norintys pensijų pinigų sulaukti liepą, prašymus turi pateikti iki birželio 30 dienos, kitaip pinigų teks laukti ilgiau. Per pirmąjį 2026 m. ketvirtį dalis lietuvių pasinaudojo pensijų reformos suteikta galimybe atsiimti sukauptas lėšas. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) skaičiavimu, lėšas atsiėmė apie 500 tūkst. gyventojų.