Atlyginimai ES valstybėse stipriai skiriasi, o dar didesni skirtumai matomi, kai minimalus užmokestis perskaičiuojamas pagal perkamąją galią.
Didelė infliacija labiausiai paveikia mažiausiai uždirbančius darbuotojus tose šalyse, kuriose atlyginimai peržiūrimi tik kartą per metus.
„Eurostat“ paskelbė 2026 m. antrojo pusmečio MMA duomenis. Jie rodo, kad nuo sausio iki liepos MMA padidino tik 7 valstybės.
Tuo metu infliacija euro zonoje per tą patį laikotarpį siekė 3,2 proc., todėl daugelyje šalių minimalią algą gaunančių gyventojų perkamoji galia sumažėjo.
Kuriose Europos šalyse minimalus atlyginimas yra didžiausias? Ir kaip šis reitingas pasikeičia, kai atlyginimai vertinami pagal perkamąją galią?
Lietuvoje MMA viena didžiausių ES?
Didžiausias „bruto“ minimalus mėnesinis atlyginimas Europoje 2026 m. liepą buvo Liuksemburge – 2 771 euras.
Be Liuksemburgo, dar 5 ES šalys moka didesnius nei 2 tūkst. eurų siekiančius minimalius atlyginimus. Pavyzdžiui, Airijoje minimali alga siekia 2 391 eurą, Vokietijoje ji siekia 2 343 eurus, o Nyderlanduose – 2 338 eurus per mėnesį.
Belgijoje MMA uždirbantys gyventojai kas mėnesį gauna 2 234 eurus prieš mokesčius.
Duomenys rodo, kad daugumos ES šalių minimali alga yra artimesnė 1 tūkst. nei 1,5 tūkst. eurų ribai.
Iš viso net 8 ES valstybių MMA nesiekia 1 000 eurų.
Mažiausia minimali alga tarp ES valstybių fiksuojama Bulgarijoje – 620 eurų. Ne tiek daug nuo jos atsilieka ir Latvije (780 eurų) bei Rumunija (825 eurai).
Tuo metu Lietuva šiame sąraše patenka į didžiausias minimalias algas fiksuojančių šalių dešimtuką.
Šiuo metu minimali alga Lietuvoje siekia 1 153 eurus prieš mokesčius.
Iš analizuotų valstybių tik septynios 2026 m. pirmąjį pusmetį padidino minimalią algą nacionaline valiuta.
Tai padarė Rumunija (6,8 proc.), Estija (6,8 proc.), Belgija (5,8 proc.), Graikija (4,5 proc.), Liuksemburgas (2,5 proc.), Prancūzija (2,4 proc.) ir Nyderlandai (1,9 proc.).
Visose kitose šalyse minimalūs atlyginimai nebuvo keičiami. Tai ypač paveikė valstybes, kuriose infliacija buvo didelė. „Eurostat“ skaičiuoja, kad euro zonoje infliacija nuo sausio iki liepos siekė 3,2 proc. Tuo metu Maltoje ji sudarė 8,2 proc., Kipre – 5,4 proc., o Nyderlanduose – 4,7 proc.
Pagal perkamąja galią atrodome kiek prasčiau
Minimalių atlyginimų reitingas, vertinant pagal perkamosios galios standartą (PPS), gerokai skiriasi nuo nominalių atlyginimų reitingo. Be to, skirtumai tarp šalių tampa gerokai mažesni.
PPS leidžia tiksliau palyginti realią gyventojų perkamąją galią, nes PPS parodo, kiek prekių ir paslaugų žmonės iš tiesų gali įsigyti kiekvienoje šalyje. Teoriškai vienas PPS visose valstybėse leidžia įsigyti tokį patį prekių ir paslaugų kiekį.
Pagal šį rodiklį minimalūs atlyginimai svyruoja nuo 935 PPS Estijoje iki 2 164 PPS Vokietijoje.
Po Vokietijos rikiuojasi Liuksemburgas (2 108 PPS), Nyderlandai (2 023 PPS), Belgija (1 922 PPS) ir Airija (1 756 PPS). Daugiau nei 1 500 PPS minimalų atlyginimą taip pat turi Prancūzija, Slovėnija, Ispanija ir Lenkija.
Tarp ES valstybių mažiausia MMA pagal perkamąją galią yra Estijoje – 935 PPS. Nedaug atsilieka Latvija, kur ji siekia 938 PPS. Mažiau nei 1 000 PPS sudaro ir minimalus atlyginimas Bulgarijoje.
Tuo metu pagal perkamąją galią Lietuva jau lieka už geriausius rezultatus fiksuojančių valstybių dešimtuko ribų (1393 PPS). Paprastai tariant, kai kuriose šalyse, nors minimali alga yra mažesnė nei Lietuvoje, už ją galima nusipirkti daugiau prekių ir paslaugų, todėl pagal perkamąją galią jos lenkia Lietuvą.
Palyginus nominalių atlyginimų ir PPS reitingus 27 šalyse, didžiausias šuolis fiksuojamas Rumunijoje. Rumunija pakilo iš 20-os į 12-ą vietą.
Tuo metu didžiausią nuosmukį patyrė Estija, kuri nukrito iš 16-os į 26-ą vietą.
Duomenys neapsindi kur kas prastesnės tikrovės
Pasak „Artea“ banko vyriausios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės, svarbu paminėti, kad Lietuvoje „bruto“ atlyginimo skaičiavimo metodika skiriasi nuo kitų ES šalių, dėl to minimalaus atlyginimų dydžio „ant popieriaus“ su kitų šalių rodikliais negalima lyginti.
„2019 m. Lietuvoje buvo atlikta reforma, tuomet buvo apjungti darbdavio ir darbuotojo Sodros mokesčiai, tad atlyginimo ant popieriaus dydis labai išsipūtė ir Lietuvos pozicijos ES rikiuotėje dėl to atrodo stipriai geresnės nei yra iš tikro, jei matuotume dydį „į rankas“, – aiškino ekonomistė.
Ji pridūrė, kad pagal perkamąją galią MMA žemesnė labai nežymiai.
Tačiau, anot jos, tikėtina, kad MMA ateityje kils sparčiau už vidutinio prekių ir paslaugų krepšelio kainų augimą, todėl perkamoji galia stiprės.
„Vis dėlto, tikėtina, kad to nepakaks pakeisti pozicijų rikiuotėje, ji priklausys ir nuo to, kaip keisis MMA ir infliacijos lenktynių rezultatas kitose šalyse“, – komentavo I. Genytė-Pikčienė.
Ar dėl MMA augimo reikėtų džiaugtis, ar nerimauti?
Ekonomistė pabrėžia, kad viena vertus, sparčiai didinama MMA mažina pajamų nelygybę ir stiprina vartojimą, bei vartotojų perkamąją galią.
Visgi kartu spartus MMA augimas tampa viena iš kertinių priežasčių, dėl ko ir toliau bus fiksuojama gerokai aukštesnė paslaugų infliaciją.
„Dėl MMA augimo kyla darbo kaštai smulkiam ir vidutiniam verslui, tai jautru ypač regionuose. Be to eksportuojantiems žemos pridėtinės vertės darbui imliems verslams dėl tokio nuolatinio darbo kaštų augimo auga gaminių savikaina ir tampa vis sunkiau ir sunkiau konkuruoti eksporto rinkose“, – aiškino specialistė.
Ji pridūrė, kad MMA paprastai mokamas už nekvalifikuotą darbą, todėl jo kilstelėjimas sukelia spaudimą ir paveikia ir aukštesnius – nuo šio dydžio atsispiriama ir peržiūrint atlyginimus, kurie mokami ir už kvalifikuotą darbą.
„Kylantys atlyginimai – ne tik postūmis perkamajai galiai ir darbo užmokesčio konvergencijai su Išsivysčiusiomis valstybėmis, bet ir iššūkis Lietuvos konkurencingumui.
Aukštais atlyginimais pasižymintys didieji miestai, ypač Vilnius, gerokai timpteli bendrą šalies vidurkį ir, atitinkamai, pagal tai nustatomas kitų metų MMA dydis, kuris galimai neatitinka atokesnių savivaldybių smulkesnių vietos įmonių galimybių. Ten rinkos seklios, augimo potencialas gerokai kuklesnis ir smulkiam bei vidutiniam verslui prisitaikyti prie tokių šuolių tikrai nelengva“, – komentavo I. Genytė-Pikčienė.
Ekonomistė pridėjo, kad nuo to kenčia darbui imlios vietos rinkoje veikiančios įmonės, kurios neretai negali pasigirti patraukliomis pelno maržomis.
Kitąmet – 8 proc. MMA didėjimas
Nuo 2026 m. pradžios MMA „ant popieriaus“ yra 1153 eurai ir sudaro 45,3 proc. vidutinio bruto atlyginimo (atskaičius mokesčius ji siekia 846 eurus ir sudaro apie 54,5 proc. vidutinio neto atlyginimo), tačiau nuo kitų metų šis MMA ir vėl didės.
Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pasiūlytam kompromisiniam sprendimui nuo 2027 m. MMA dydį padidinti iki 1 245 eurų prieš mokesčius. T. y. 893 eurais į rankas.
Šiuo atveju, MMA didės 92 eurais arba 8 proc., tuo metu minimalus valandinis atlygis – atitinkamai 8 proc. ir sieks 7,61 euro, kai šiuo metu nustatyta 7,05 euro.
SADM nurodo, kad MMA didinimas palies apie 140 tūkst. darbuotojų, dirbančių visą ir ne visą darbo laiką.
Preliminariais ministerijos skaičiavimais, nustačius 1 245 eurų MMA ir taikant tą patį neapmokestinamąjį pajamų dydį, kuris taikomas ir šiais metais, MMA uždirbančiųjų pajamos, atskaičiavus mokesčius, kitąmet paaugtų 56 eurais ir siektų mažiausiai 902 eurus, o tai yra daugiau nei preliminariai prognozuojama 2027 metų skurdo rizikos riba, kuri gali siekti mažiausiai apie 868 eurus vienam žmogui.
„Moksliniai tyrimai rodo, kad MMA didinimas prisideda prie nedarbo mažėjimo, nes didesnis atlygis skatina į darbo rinką sugrįžti ilgalaikius bedarbius. Didesnė MMA taip pat didina darbuotojų perkamąją galią, tai ypač aktualu regionams, kur uždirbančių MMA yra daugiau“, – komentuoja SADM.
