Viena vilnietė dalijasi, kad bandymai išspręsti šią problemą jau pusantrų metų stringa biurokratijos labirintuose.
Tuo metu savivaldybė ir namo administratorius ieško kaltų ir atsakomybės neprisiima.
Butas beveik Vilniaus centre, bet su lauko tualetu
Su naujienų portalo tv3.lt redakcija susisiekė Danguolė (tikras vardas redakcijai žinomas), kuri pasakojo, kaip keli kilometrai nuo Vilniaus centro žmonės žmonės vis dar gyvena be kanalizacijos ir vandentiekio.
„Naujininkai šiandien pristatomi kaip vienas sparčiausiai besikeičiančių Vilniaus rajonų. Čia kyla nauji daugiabučiai, statomi gyvenamieji kvartalai, investuojama į infrastruktūrą. Tačiau vos kilometras nuo Vilniaus senamiesčio vis dar yra namų, kuriuose žmonės gyvena be vandentiekio, kanalizacijos, tualeto ir vonios.
Tai nėra istorija iš atokaus Lietuvos kaimo. Tai – Vilnius. Su šia problema susidūriau ir pati. Prieš pusantrų metų įsigijau senos statybos butą Naujininkuose. Atrodė, kad vandens įvedimas turėtų būti formalumas, tačiau vietoje to teko pereiti tikrą biurokratinį karo lauką“, – dalijosi moteris.
Danguolė pasakojo, kad kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, „Vilniaus vandenis“, seniūniją ir namą administruojančią įmonę „Naujininkų ūkis“. Tačiau iš visų institucijų sulaukė tik pažadų, pokalbių ir įvairių paaiškinimų, tačiau realių sprendimų iki šiol nėra.
„Prieš kelerius metus už Europos Sąjungos lėšas į mūsų kiemą buvo atvestas vandentiekis. Tačiau dabar gyventojams aiškinama, kad prie jo prisijungti negalima, nes tai esą laistymui skirtas vanduo. Motyvuojama tuo, kad buvo paklotas mažesnio diametro vamzdis.
Paradoksalu tai, kad šiame kieme nėra nei sodų, nei daržų, kuriuos reikėtų laistyti. Vamzdis jau šešerius metus tiesiog guli kieme, tačiau gyventojai juo naudotis negali. Kitaip tariant, infrastruktūra yra, tačiau ji praktiškai neveikia žmonių poreikiams“, – aiškino ji.
Pasak skaitytojos, skaudžiausia tai, kad gyventojams siūlomas tik vienas problemos sprendimo būdas – už savo lėšas sumokėti dešimtis tūkstančių eurų siekiančias prisijungimo išlaidas.
„Ne kiekviena šeima gali sau tai leisti. O negalėdami sumokėti žmonės ir toliau lieka gyventi be elementarių higienos sąlygų. Šiandien mūsų namo vandens kolonėlė yra kitoje gatvės pusėje. Lauko tualetai – dar sovietinių laikų mediniai statiniai. Praėjusią žiemą, kai spaudė beveik 28 laipsnių šaltis, kolonėlė užšalo. Du mėnesius žmonės neturėjo jokio vandens – nei namuose, nei lauke.
Ar tikrai taip turi gyventi žmonės Europos Sąjungos sostinėje?“ – piktinosi vilnietė.
Darbus stabdo namą administruojanti įmonė?
„Vilniaus vandenų“ Išorinės komunikacijos partneris Tadas Vasiliauskas pažymėjo, kad ši situacija bendrovei žinoma.
„Situacija šiame šiame name mums žinoma ir su namo administratoriumi nuolat bendraujame dėl kuo greitesnio jos sprendimo. Šio namo administratorius kol kas neįvykdė savo įsipareigojimų pastatyti ir perduoti infrastruktūrą.
Kalbant apie dabartines galimybes prisijungti prie centralizuotų tinklų – visos sąlygos iš „Vilniaus vandenų“ pusės yra sudarytos, greta namo yra įrengti centralizuoti vamzdynai, kurie yra pajėgūs aprūpinti namo gyventojus“, – įvardijo „Vilniaus vandenų“ atstovas.
T. Vasiliauskas pabrėžė, kad dar 2021 metų lapkritį administratoriui „Naujininkų ūkis“ pateikė prisijungimo prie centralizuotų tinklų sąlygas.
Jis pridūrė, kad praėjus pusmečiui, buvo pasirašyta trišalė sutartis, pagal kurią administratorius įsipareigojo savo lėšomis suprojektuoti ir įrengti vandentiekio bei nuotekų tinklus, o vėliau juos neatlygintinai perduoti savivaldybės nuosavybėn.
„Dar 2025 metų gegužės mėnesį administratoriui „Naujininkų ūkis“ buvo išsiųstas priminimas dėl dar neįvykdytos sutarties, fizinė infrastruktūra vis dar nėra įrengta ir nėra perduota naudojimui.
Kad minėtas namas būtų prijungtas prie centralizuotų tinklų, „Naujininkų ūkis“ privalo baigti statybos darbus – suprojektuoti ir įrengti bendro naudojimo vandentiekio įvadą bei nuotekų išvadą. Atlikus šiuos darbus ir gavus patvirtinančius dokumentus, namo administratorius ir gyventojai galės jungtis ir naudotis centralizuotu vandentiekio ir nuotekų tinklu. Tuomet bus galima pasirašyti tiesiogines paslaugų teikimo sutartis su namo gyventojais“, – paaiškino pašnekovas.
Problemos kyla tik vienam žmogui?
Tuo metu „Naujininkų ūkis“ direktorius Sigitas Čirba pabrėžė, kad įvardyta problema yra kilusi tik vieno buto savininkei. Visg problemos S. Čirba neneigia, tačiau pastebi, kad jos sprendimui nepakanka lėšų.
„Tai vieno buto savininkės keliama problema. Taip, lauko tualetai ir vandens kolonėlės yra sena atgyvena. Savivaldybė teikia paramą vandentiekio tinklo ir kanalizacijos įvedimui į daugiabučius namus pagal prioritetų zonas, nes poreikis didelis, darbai brangūs, o biudžete lėšų nepakanka“, – aiškino jis.
Pasak jo, pagal nustatytą tvarką, pirmiausia namo administratorius gavęs buto savininko prašymą dėl vandentiekio ir kanalizacijos įrengimo visam namui, „Vilniaus vandenims“ pateikia paraišką techninės sąlygoms gauti.
„Namo administratorius gavęs technines sąlygas konkurso tvarka atrenka techninio projekto projektuotojus. Jie pasiūlo projekto padarymo kainą.
Tada namo administratorius šaukia butų savininkų susirinkimą ir buto savininkai priima sprendimą ar bus rengiamas techninis prokektas ar ne.
Gavęs butų savininkų daugumos pritarimą administratorius sudaro sutartį su projektuotojais. Gavęs projektą administratorius skelbia darbų atlikimo konkursą. Laimi įmonė pateikusi mažiausią darbų kainą.
Administratorius šaukia buto savininkų susirinkimą, kur sprendžiama ar pritarti darbų kainai ir ar vykdyti darbus už pasiūlytą kainą. Jei dauguma pritaria pasirašoma sutartis su darbų rangovu“, – aiškino pašnekovas.
Jis pridūrė, kad paraleliai projektas derinamas su savivaldyba ir pasirašoma sutartis dėl paramos skyrimo. Parama gali siekti apie 20 proc. nuo visų darbų kainos.
Visgi jis pabrėžė, kad visai kitoks procesas vyksta, kai tik vienas iš buto savininkų nori į savo butą išsivesti vandentienkį ir kanalizaciją
„Tada reikia gauti salygas, padaryti projektą, gauti butų savininkų daugumos priparimą, suderinti projektą su namo admnistratoriumi ir už savo lėšas atlikti darbus“, – nurodė S. Čirba.
Pasak jo, atliekami darbai gali išsitesni nuo 1–1,5 metų.
