Beveik visi žmonės turi svajonių kelionių sąrašą, kuriame pasižymi visas vietas, į kurias kažkada norėtų nuvykti.
Galima nuspėti, kad neretai tokiame sąraše atsiduria brangios kelionės, kurioms reikia gana ilgai taupyti.
Pavyzdžiui, vienų žmonių svajonė yra pamatyti Šiaurės pašvaistę, kitų stebėti gamtą Galapaguose ar praleisti medaus mėnesį Maldyvuose.
Visgi daugelis net nesusimąsto, kiek tokios kelionės kainuoja iš tikrųjų.
Kur nukeliauti brangiausia?
Remiantis daugiau nei 100 tūkst. pasaulio kelionių draudimo pardavimų ataskaitomis, klientų apklausomis ir duomenimis iš „Google Flights“ bei „Kayak“ buvo sudarytas 15 brangiausių krypčių visame pasaulyje sąrašas.
Nenuostabu, kad sąrašo viršūnėje atsidūrė atokios ir izoliuotos vietos, nes jas sunkiau pasiekti, brangiau aprūpinti ir jos dažnai pritaikytos prabangos bei nuotykių ieškotojams.
Duomenys parodė, kad pačios brangiausios yra poliarinės ir ekspedicinės kelionės, po jų seka salų ir paplūdimių kryptys, o vėliau – safariai bei laukinės gamtos nuotykiai.
Brangiausios atostogų kryptys 2026 metais:
- Grenlandija;
- Didžiosios Britanijos Mergelių Salos;
- Prancūzijos Polinezija;
- Antarktida;
- Maldyvai;
- Šveicarija;
- Zimbabvė;
- Terkso ir Kaikoso Salos (Botsvana, Angilija, Sent Lusija, Namibija, Islandija);
- Norvegija;
- Zambija.
Remiantis duomenimis, vidutinė kelionės kaina per dieną Grenlandijoje siekia net 1 024 eurus žmogui, o automobilio nuoma – 96 eurus per dieną.
Nakvynė viešbutyje darbo dieną – net ne savaitgalį – atsieis apie 199 eurus, o vakarienė pigesniame restorane kainuoja 32 eurus.
Toliau seka Didžiosios Britanijos Mergelių Salos, kur nakvynės viešbutyje kaina darbo dieną siekia 995 eurus už naktį, o vidutinė kelionės kaina per dieną – 809 eurai.
Trečioje vietoje yra Prancūzijos Polinezija, kur kelionės kaina per dieną yra 670 eurų, o nakvynė viešbutyje darbo dieną – 1 210 eurų.
Pirmąjį penketuką užbaigia Antarktida, kur skrydžio kaina vidutiniškai siekia 1 162 eurus, o kelionės kaina per dieną – 1 322 eurai. Toliau seka Maldyvai, kur kelionės kaina per dieną yra 938 eurai, o nakvynės viešbutyje kaina darbo dieną – 1093 eurai.
Kiek kainuoja nuvykti iš Lietuvos?
Į kai kurias iš šių krypčių galima nukeliauti ir i Lietuvos.
Pavyzdžiui, „Travel planet“ keliautojams siūlo rinktis ekspedicinį kruizą po Grenlandiją iki Reikjaviko. 10 naktų kruizinė kelionės renkantis pigiausią dvivietę kajutę vienam asmeniui kainuoja 8 490 eurų.
Tuo metu renkantis geresnę, B kategorijos kajutę kelionės kaina asmeniui siekia 9 590 eurų, o pasirinkus A kategorijos kajutę – 12 990 eurų asmeniui.
Norintys dar daugiau prabangos gali rinktis „Premium“ klasės apartamentus už 14 990 eurų asmeniui arba šeimyninius apartamentus už 16 490 eurų asmeniui.
Tuo metu kelionių į Didžiąsias Britanijos Mergelių Salas, Terkso ir Kaikoso Salas bei Zambiją Lietuvos kelionių agentūros šiuo metu nesiūlo.
„Kelionių akademija“ siūlo kruizinę kelionę Prancūzijos Polinezijoje. 15 dienų kelionė su tarptautinių skrydžių bilietais kainuoja 5 580 eurų. Tiesa, į šią kainą nėra įskaičiuotos kai kurios nakvynės, jūrų uostų mokesčiai, leidimas keliauti į JAV (ESTA), pervežimai, pramogos ir pan.
8 dienoms į Norvegiją asmuo gali nuvykti už 2 019 eurų ir daugiau. Į šios kelionės kainą būtų įskaičiuoti skrydžiai, nakvynės, maitinimas, ekskursijos.
„Grūdos kelionės“ siūlo 16 dienų Ekspedicinį Antarktidos kruizą. Tokios kelionės kaina vienam asmeniui – 15 999 eurai.
Tuo metu kelionių į Maldyvus pasiūlymų iš Lietuvos galima rasti kur kas daugiau.
Pavyzdžiui, „Kelionių akademija“ 7 naktims nukeliauti į Maldyvus siūlo už 2,7–3,3 tūkst. eurų. Į tokios kelionės kainą įskaičiuotas apgyvendinimas, pusryčiai, pietūs, vakarienės ir skrydžiai.
Į Šveicariją „Kelionių akademija“ 4 dienoms siūlo nuvykti už 816 eurų. Į šią kainą įeina skrydžiai, maitinimas ir apgyvendinimas.
Tuo metu „Guliverio kelionės“ siūlo kelionę į Šveicariją autobusu. Pasirinkus tokį keliavimo būdą už 7 d. kelionę vienam asmeniui tektų mokėti 765 eurus.
Tuo metu į Zimbabvę „Kelionių akademija“ siūlo nuvykti už 4 400 eurų asmeniui. Į šią kainą įskaičiuoti skrydžiai, apgyvendinimas ir maitinimas.
Kiek atostogoms planuoja išleisti lietuviai?
Bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, didžioji dauguma – 61 proc. – gyventojų vasaros atostogoms šiemet planuoja išleisti iki 1 tūkst. eurų asmeniui, o daugiau nei 1 tūkst. eurų biudžetą numato mažiau nei penktadalis – 18 proc. apklaustųjų.
Pasak „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktoriaus Juliaus Ivaškos, tokie gyventojų planai dera su įprasta finansų planavimo praktika – atostogoms dažniausiai rekomenduojama skirti apie 5–10 proc. metinių pajamų.
„Jeigu žmogus uždirba šių metų vidutinį atlyginimą – apie 1,4 tūkst. eurų į rankas – jo metinės pajamos siekia maždaug 17,2 tūkst. eurų. Tokiu atveju 5–10 proc. ir siektų maždaug 860–1,7 tūkst. eurų.
Tad apklausoje matoma 1 tūkst. eurų suma daugeliui gyventojų atrodo gana racionali – ji leidžia planuoti kokybišką poilsį, bet neapsunkina kasdienio biudžeto“, – skaičiuoja J. Ivaška.
Tyrimas atskleidė, kad daugiausia – 27 proc. – gyventojų vasaros atostogas planuoja „sutalpinti“ į 500–1 tūkst. eurų biudžetą. Dar beveik ketvirtadalis (23 proc.) respondentų nurodė atostogoms skirsiantys 200–500 eurų.
Poilsiui išleisti didesnę sumą ketina kur kas mažiau apklaustųjų: 1–2 tūkst. eurų atostogoms numato 14 proc. gyventojų, daugiau kaip 2 tūkst. eurų – 4 proc. Maždaug kas aštuntas respondentas dar nėra suplanavęs vasaros poilsio biudžeto, o kas dešimtas karštuoju metu sezonu visai neplanuoja atostogauti.
Kokybiškos atostogos – nebūtinai brangios
Mažiausias pajamas – iki 500 eurų per mėnesį – gaunančiųjų grupėje atostogauti neplanuoja beveik penktadalis, o daugiau nei pusė vasaros poilsiui ketina skirti ne daugiau kaip 500 eurų.
Vis dėlto duomenys rodo, kad mažesnės pajamos nebūtinai reiškia visišką poilsio atsisakymą. Pavyzdžiui, tarp bedarbių neatostogauti planuoja 14 proc., o didžiausia jų dalis – 35 proc. – atostogoms taip pat numato skirti 200–500 eurų biudžetą.
„Atostogos ne visada reiškia brangią kelionę. Tai gali būti trumpesnis poilsis Lietuvoje, kelios dienos pas artimuosius ar atokvėpis nuo rutinos gamtos prieglobstyje. Svarbiausia, kad žmogus pagal savo galimybes rastų būdą pailsėti ir tai darytų nepakenkdamas savo finansinei situacijai“, – sako „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius.
Didžiausių pajamų grupėje situacija – visai kitokia. Čia daugiau nei 1 tūkst. eurų atostogoms planuoja skirti 40 proc. gyventojų. Dar ryškiau išsiskiria vadovai: 42 proc. jų ketina išleisti daugiau nei 1 tūkst. eurų, o dažniausiai minima suma šioje grupėje siekia 1–2 tūkst. eurų.
Vidutines pajamas gaunančių grupėse dažniausiai planuojamas kuklesnis biudžetas – smulkūs verslininkai, specialistai ir tarnautojai paprastai renkasi 500–1 tūkst. eurų kainuosiančias atostogas.
Tarp pensininkų išsiskiria kita tendencija – maždaug kas penktas jų šiemet visai neplanuoja atostogauti. Be to, vyresni nei 56 metų gyventojai dažniau nei kitos amžiaus grupės teigia dar nežinantys, kiek galėtų skirti poilsiui.
„Šie skirtumai rodo, kad atostogos gyventojams nėra vien poilsio klausimas – tai ir finansinių galimybių atspindys. Akivaizdu, kad didesnės pajamos suteikia daugiau pasirinkimo: galima rinktis tolimesnę kelionę, ilgesnį poilsį ar patogesnes sąlygas.
Mažesnes pajamas gaunantys žmonės dažniau ieško būdų tilpti į mažesnį biudžetą arba poilsio planus apskritai atideda“, – pastebi J. Ivaška.
