Nepaisant to, ši išmoka priklauso ne visiems – ją gali gauti tik tam tikrus įstatyme numatytus reikalavimus atitinkantys žmonės.
Taigi, kam priklauso beveik 500 eurų išmoka?
Saugo gyventojų jau įgytas teises
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nurodė, kad pagal anksčiau galiojusius teisės aktus tam tikrų profesijų atstovai galėjo pasinaudoti senatvės pensijos amžiaus lengvata ir senatvės pensiją gauti 10 arba 5 metais anksčiau.
„Pažymėtina, kad ir tuomet nebuvo galimybės gauti dviejų senatvės pensijų – paskirtos lengvatinėmis sąlygomis senatvės pensijos ir senatvės pensijos“, – pabrėžė SADM.
Visgi nuo 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojus Pensijų įstatymui ir perėjus prie valstybiniu socialiniu draudimu grindžiamos pensijų sistemos buvo atsisakyta visų lengvatų ir išskirtinių pensijų skyrimo sąlygų.
Tai reiškia, kad kai kurie žmonės buvo išdirbę ypatingomis sąlygomis nustatytą metų skaičių ir įgiję teisę išeiti į pensiją 5–10 metų anksčiau nustatyto amžiaus (priklausomai nuo pramonės šakos, darbo pobūdžio), bet, pasikeitus įstatymui, buvo per jauni ir nespėjo šia galimybe pasinaudoti.
Todėl jiems buvo nustatyta kompensacinė išmoka.
„Siekiant išsaugoti jau įgytas teises tų asmenų, kurie iki 1995 metų pagal tuometinius teisės aktus įvykdė sąlygas lengvatinėms pensijoms gauti, bet dėl teisės aktų pasikeitimo nespėjo šiomis lengvatomis pasinaudoti.
Pensijų įstatyme šiems asmenims buvo nustatyta kompensacinė išmoka – kompensacija už ypatingas darbo sąlygas“, – nurodė ministerija.
Kas gali gauti 447 eurus?
„Sodros“ Patarėja komunikacijai Malgožata Kozič paaiškino, kad kompensacija už ypatingas darbo sąlygas skiriama žmonėms, kurie iki 1995 m. sausio 1 d. dirbo teisės aktuose nustatytus darbus ypatingomis darbo sąlygomis ir atitinka įstatyme numatytus darbo trukmės reikalavimus.
Ji pridėjo, kad reikalinga darbo trukmė priklauso nuo konkrečios profesijos ar darbų kategorijos – vienais atvejais nustatyta minimali trukmė visai kompensacijai gauti, kitais – kompensacijos daliai, proporcingai dirbtam laikui.
„Pavyzdžiui, teisę į išmoką turi žmonės, kurie bent 15 metų dirbo buvusios TSRS Tolimosios Šiaurės regionuose, arba 20 metų vietovėse, prilygintose šiems regionams.
Kompensaciją taip pat gali gauti moterys, bent 15 metų dirbusios traktorininkėmis mašinistėmis. Visą darbų ir profesijų sąrašą su kompensacijai gauti reikalingais stažais galima rasti „Sodros“ svetainėje“, – įvardijo „Sodros“ atstovė.
Tiesa, moterims visais atvejais reikia mažesnio darbo stažo, nei vyrams.
Pavyzdžiui, kompensacija gali būti skiriama vyrams, dirbusiems bent 10 metų požeminiuose darbuose ar karštuose cechuose, ir moterims, turinčioms ne mažiau kaip 7,5 metų tokio darbo stažą. Taip pat – vyrams, dirbusiems 12,5 metų, ir moterims – 10 metų sunkiuose darbuose pagal specialų sąrašą.
Moterims kompensacija taip pat skiriama, jei jos 20 metų dirbo tekstilės pramonėje.
Be to, kompensaciją gali gauti ir skrydžių specialistai: vyrai, 25 metus dirbę skraidymo darbus, bei moterys – 20 metų. Civilinės aviacijos dispečeriai (vyrai – nuo 15 metų, moterys – nuo 10 metų stažo) ir technikai (vyrai – 20 metų, moterys – 15 metų) taip pat įtraukti į gavėjų sąrašą.
Galiausiai, šią teisę turi ir scenos menininkai, turintys 20 metų ar ilgesnį kūrybinio darbo scenoje stažą.
Tuo metu žmonėms, dirbusiems ypatingomis darbo sąlygomis ne Lietuvoje, kompensacijos skiriamos ir mokamos, jei ypatingomis sąlygomis šie asmenys dirbo valstybėse, su kuriomis Lietuva yra pasirašiusi tarptautines sutartis dėl socialinės apsaugos ir (ar) pensijų mokėjimo.
M. Kozič nurodo, kad antrąjį šių metų ketvirtį kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas gavo 2 044 žmonės. Palyginti, 2020 metais buvo 3 964 kompensacijos gavėjai, 2016 metais – 4 885 gavėjai, 2012 metais – 6 951 gavėjas.
Anot pašnekovės, mėnesio kompensacijos dydis – 136,4 proc. socialinio draudimo bazinės pensijos. Nuo 2026 m. sausio 1 d. kompensacijos dydis siekia 447,27 euro.
Beje, kompensacija mokama tik Lietuvoje gyvenantiems asmenims. Tuo atveju, kai žmogus sulaukia senatvės pensijos amžiaus, kompensacijos mokėjimas yra nutraukiamas.
Kompensacijos mokėjimas taip pat gali būti nutrauktas, jei žmogus nedeklaruoja savo gyvenamosios vietos Lietuvoje, išvyksta gyventi į užsienio valstybę ar įgyja teisę gauti nuolatinę kompensacinę išmoką už ypatingas darbo sąlygas Lietuvoje ar kitoje valstybėje.
Kodėl nebemokama sulaukus pensinio amžiaus?
SADM pažymi, kad šios kompensacijos yra anksčiau egzistavusių lengvatinių senatvės pensijų pakaitalas.
„Pagal anksčiau galiojusius teisės aktus tam tikrų profesijų atstovai tiesiog galėjo pasinaudoti senatvės pensijos amžiaus lengvata ir senatvės pensiją gauti anksčiau.
Šiuo metu taip pat atitinkamų profesijų atstovai gali pradėti gauti kompensacinę išmoką anksčiau, nei sukanka senatvės pensijos amžių, jei iki 1995 metų dėl dirbto darbo pobūdžio jie buvo įgiję teisę gauti senatvės pensiją anksčiau, bet šia lengvata pasinaudoti nespėjo. Nepaisant to, sukakus senatvės pensijos amžių, šios išmokos mokėjimas nutraukiamas ir asmeniui skiriama senatvės pensija“, – paaiškino ministerijos atstovai.
Pasak jų, priešingu atveju, pati kompensacija už ypatingas darbo sąlygas netektų savo prasmės: ši išmoka pakeičia anksčiau buvusias lengvatines pensijas, kuomet dėl darbo kenksmingomis sąlygomis, asmenys galėjo senatvės pensiją gauti anksčiau.
Ministerija pridėjo, kad neplanuoja pakeitimų, susijusių su sovietmečiu buvusių garantijų išplėtimu.
„Minėtos kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas mokamos ne iš valstybės biudžeto, o iš „Sodros“ biudžeto lėšų. „Atviros Sodros“ duomenimis priskaičiuota šių išmokų metinė suma 2024 m. sudarė 11,45 mln., 2025 m. – 11,24 mln.“, – pridūrė ministerijos atstovai.
SADM pažymi, kad jokios papildomos priemokos prie senatvės pensijų dėl ligų ar kitų aplinkybių nėra mokamos, nes socialinio draudimo pensijų dydžiai priklauso tik nuo įgyto stažo trukmės ir sumokėtų pensijų draudimo įmokų dydžio.
Visgi ministerija primena, kad ir sukakusiems senatvės pensijos amžių asmenims gali būti nustatomas dalyvumo lygis ir jei jis yra 30 proc. ar mažesnis, tai senatvės pensija dėl sunkesnės negalios bus didesnė.
Reikia pateikti įrodančius dokumentus
Pasak M. Kozič, kreipiantis dėl kompensacijos, reikia pateikti prašymą skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas.
„Prie prašymo reikia pridėti dokumentus, įrodančius asmens darbo ypatingomis sąlygomis trukmę, pavyzdžiui, darbo knygelės, kolūkiečių darbo knygelės, darbo stažo pažymėjimus, valstybės archyvų sistemos įstaigų pažymėjimus arba šiose įstaigose saugomų dokumentų nuorašus.
Taip pat reikia pateikti dokumentus, įrodančius asmens darbo ypatingomis sąlygomis pobūdį – darbą ypatingomis sąlygomis patikslinančią pažymą, darbdavio išduotą remiantis turimais dokumentais“, – aiškino pašnekovė.
„Sodros“ atstovė aiškina, kad jei žmogus atvyko gyventi iš kitos valstybės ir joje negavo tokio pobūdžio pensijos ar išmokos, reikia taip pat pridėti tai patvirtinančią pažymą.
