Ar vairuotojai gali tikėtis mažesnių kainų artimiausiu metu?
Lietuvoje degalų kainos auga bene sparčiausiai ES
2026 m. birželį degalų ir tepalų asmeniniam transportui kainos ES padidėjo 13,7 proc., palyginti su 2025 m. birželiu.
Tai įvyko po itin spartaus metinio augimo balandį (+20,8 proc.) ir gegužę (+20,7 proc.), lyginant su tais pačiais 2025 m. mėnesiais.
Visose ES valstybėse degalų ir tepalų kainos 2026 m. birželį buvo didesnės nei prieš metus, tačiau metinis kainų augimas buvo lėtesnis nei gegužę. Gegužės mėn. keturiose ES šalyse šios kategorijos metinė infliacija viršijo 30 proc.
„Eurostat“ duomenys rodo, kad 2026 m. birželį, palyginti su 2025 m. birželiu, didžiausias metinis degalų ir tepalų kainų augimas užfiksuotas Bulgarijoje (26,0 proc.), Lietuvoje (23,5 proc.), Rumunijoje (+23,1 proc.), Suomijoje (22,0 proc.) ir Liuksemburge (20,7 proc.).
Tuo metu mažiausias augimas registruotas Vengrijoje (2,3 proc.) ir Lenkijoje (5,8 proc.).
2026 m. birželį, palyginti su geguže, dyzelino kainos ES sumažėjo vidutiniškai 6,4 proc., o benzino – 4,2 proc.
Lietuvos pirmavimą lemia du pagrindiniai veiksniai
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas atkreipė dėmesį, kad metinius ir mėnesinius degalų kainų pokyčius lyginti sudėtinga, nes juos iškreipia skirtingos priemonės, kurių ES valstybės narės ėmėsi siekdamos suvaldyti energijos kainų krizę, kilusią dėl konflikto Irane ir Hormūzo sąsiaurio uždarymo.
Pasak ekonomisto, svarbios ne tik pačios priemonės, bet ir jų taikymo trukmė.
„Iš dalies į šį klausimą atsako ir pats „Eurostat“ pranešimas. Pavyzdžiui, Lenkijoje fiksuotas vienas mažiausių metinių degalų kainų augimų – 5,8 proc., palyginti su 2025 m. birželiu. Ši šalis yra žinoma dėl itin aktyvių fiskalinių priemonių, kuriomis siekiama sušvelninti energijos krizės poveikį, todėl ir šiuo atveju matome jų rezultatą.
Lietuvoje situacija kitokia. Vyriausybė buvo sumažinusi akcizą dyzelinui, tačiau ši lengvata buvo panaikinta nuo birželio 15 d. Antroje birželio pusėje akcizai grįžo į įprastą lygį, o tai prisidėjo prie spartesnio metinio degalų kainų augimo, nes dyzelino akcizas, palyginti su 2025 m., padidėjo 6,5 proc.“ – paaiškino A. Izgorodinas.
Anot pašnekovo, Lietuvoje spartesnį degalų kainų augimą lėmė du pagrindiniai veiksniai.
„Pirma, sumažinto dyzelino akcizo panaikinimas, ir antra, kitose ES valstybėse, pavyzdžiui, Lenkijoje, taikytos platesnės arba ilgiau galiojusios energijos kainų poveikį švelninančios priemonės. Dėl šių skirtumų tiesiogiai lyginti metinius degalų kainų pokyčius tarp ES valstybių yra sudėtinga“, – pridūrė specialistas.
Tuo metu Energetikos ministerijos atstovai komentavo, kad birželį baigė galioti dyzelino akcizo lengvata, todėl dyzelino kaina atitinkamai padidėjo.
„Vertinant „Eurostato“ paskelbtus duomenis taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad kainos lyginamos su 2025 m. birželiu.
Tuo pačiu reikėtų pažymėti, kad vertinant mėnesinius pokyčius, situacija buvo priešinga – birželį, palyginti su geguže, degalų kainos Lietuvoje mažėjo. Benzino vidutinė mėnesio kaina sumažėjo 4 proc., o dyzelino – 7,6 proc.
Per birželio mėnesį (birželio 29 d. palyginti su gegužės 25 d.) vidutinės mažmeninės benzino kainos sumažėjo 0,160 Eur/l, dyzelino kainos sumažėjo 0,187 Eur/l“, – įvardijo jie.
Pasak ministerijos specialistų pagrindinis metinio kainų augimo veiksnys Lietuvoje buvo nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalioję didesni akcizai benzinui, dyzelinui ir kitoms degalų rūšims.
Kokios priemonės situaciją pagerintų?
Ekonomistas paaiškino, kad teoriškai greičiausią poveikį galutinei degalų kainai vartotojams Lietuvoje turėtų laikinas akcizų dyzelinui ir benzinui sumažinimas.
Visgi ekonomistas šiuo metu tokios priemonės nerekomenduoja.
„Pasaulinės naftos kainos išlieka itin nepastovios, tačiau šiuo metu jos yra gerokai mažesnės nei prieš savaitę. Jei „Brent“ naftos kaina ilgesnį laiką stabilizuotųsi ties maždaug 100 JAV dolerių už barelį riba, tuomet būtų galima svarstyti apie akcizų mažinimą.
Kol kas racionaliausia stebėti naftos kainų dinamiką ir ateities sandorių (angl. forward) kreivę, siekiant įvertinti tikėtiną „Brent“ naftos kainos kryptį. Šiuo metu nėra pagrindo skubėti taikyti papildomų mokestinių lengvatų degalams“, – pastebėjo jis.
A. Izgorodinas priminė, kad infliacija į energijos kainų pokyčius reaguoja su tam tikru vėlavimu. Lietuvoje didesnės energijos kainos bendrą infliaciją paprastai padidina maždaug po keturių mėnesių.
„Dėl šio uždelsto poveikio naftos kainų šuoliai kol kas daro palyginti nedidelę įtaką bendrajai infliacijai euro zonoje ir kitose ES valstybėse. Be to, silpnas Europos ekonomikos ciklas verčia įmones atsargiau vertinti kainodarą, todėl jos nėra linkusios iš karto perkelti išaugusių sąnaudų vartotojams“, – paaiškino pašnekovas.
Pasak jo, konfliktas Irane šiuo metu yra perėjęs į periodiškos eskalacijos ir deeskalacijos fazę. Todėl tikėtina, kad „Brent“ naftos kaina artimiausiu metu svyruos maždaug 70–100 JAV dolerių už barelį intervale, o kartu svyruos ir degalų kainos.
„JAV prezidento rinkimai, vyksiantys lapkričio viduryje, gali paskatinti JAV administraciją siekti galutinio susitarimo su Iranu dar iki rinkimų. Tačiau artimiausiu laikotarpiu tikėtinas nelengvas kelias iki galimo taikos susitarimo, todėl naftos rinkose ir toliau gali išlikti padidėjęs nepastovumas“, – pridūrė ekonomistas.
Kiek Lietuvoje kainuoja degalai?
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) dalijasi, kad Lietuvoje antradienio rytą, palyginti su pirmadieniu, vidutinės dyzelino, benzino ir SND kainos padidėjo atitinkamai 4,39 proc., 4,74 proc. ir 0,79 proc. po kelias dienas trukusio naftos kainos šuolio dėl suintensyvėjusių karo veiksmų Artimuosiuose Rytuose.
Informaciją apie degalų kainas LEA liepos 28 d. pateikė 69 degalais prekiaujančios įmonės, valdančios 712 degalinių.
Lietuvoje degalus parduodančios įmonės kiekvieną darbo dieną pateikia LEA informaciją apie savo degalinėse parduodamų degalų kainas iki 10 valandos. Pateiktos kainos paskelbiamos interneto svetainėje ena.lt. Degalinėse kainos per dieną keičiamos ne vieną kartą.
Liepos 28 d. iki 10 val. iš degalinių gauti degalų kainų duomenys rodo, kad mažiausia dyzelino kaina buvo Raimondo Balsio individualios įmonės valdomoje degalinėje Kelmės r. savivaldybėje (Ramučių k.) – 1,820 Eur/l.
Didžiausia dyzelino kaina buvo UAB „Žibalas“ valdomoje degalinėje – 2,17 Eur/l.
Dyzelino kainos degalinėse antradienio rytą svyravo nuo 1,820 Eur/l iki 2,170 Eur/l, o vidutinė dyzelino kaina siekė 2,069 Eur/l, arba 4,39 proc. daugiau nei pirmadienį (liepos 27 d.), kai buvo 1,982 Eur/l.
Mažiausia benzino kaina antradienio rytą buvo „Emsi“ tinklo degalinėje Lazdijų r. savivaldybėje (Janaslavo k.) – 1,659 Eur/l.
Didžiausia benzino kaina buvo „Žibalas“ degalinėje Jonavoje – 1,950 Eur/l.
Benzino kainos antradienio rytą degalinėse svyravo nuo 1,659 Eur/l iki 1,950 Eur/l, o vidutinė benzino kaina sudarė 1,857 Eur/l, arba 4,74 proc. daugiau nei pirmadienį (liepos 27 d.), kai buvo 1,773 Eur/l.
Mažiausia SND kaina antradienio rytą buvo „Bonsa“ degalinėje Tauragės r. savivaldybėje (Taurai) – 0,660 Eur/l.
Didžiausia SND kaina buvo “Circle K“ tinklo dviejose degalinėse (Raseinių r. sav. ir Šilalės r. sav.) – 0,929 Eur/l.
SND kainos degalinėse antradienio rytą svyravo nuo 0,660 Eur/l iki 0,929 Eur/l, o vidutinė SND kaina siekė 0,768 Eur/l, arba 0,79 proc. daugiau nei pirmadienį (liepos 27 d.), kai buvo 0,762 Eur/l.
Didmeninė benzino kaina liepos 27 d. Lietuvoje buvo 1,65 Eur/l, dyzelino didmeninė kaina – 1,91 Eur/l (liepos 24 d. didmeninė benzino kaina buvo 1,67 Eur/l, dyzelino didmeninė kaina – 1,95 Eur/l).
Brent naftos kaina rinkoje liepos 28 d. buvo 84,18 USD/bbl (liepos 27 d. – 88,36 USD/bbl).
Sukūrė kainų žemėlapį
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) sukūrė naują skaitmeninį informacinį degalų kainų žemėlapį – jame pateikiamos kiekvienos darbo dienos rytą atnaujinamos degalų kainos visose Lietuvoje veikiančiose degalinėse, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Degalų kainų žemėlapis pritaikytas naudoti tiek kompiuteryje, tiek ir mobiliajame telefone. Čia vartotojai gali rasti mažiausias ir didžiausias degalų kainas bei jas siūlančias degalines pagal jų vietą konkrečioje savivaldybėje ir gyvenvietėje. Siekiama, kad aktuali informacija būtų viešai prieinama degalų vartotojams ir sprendimų priėmėjams.
„Energetikos ministerijos vienas iš prioritetų yra užtikrinti konkurenciją energijos rinkose. Dėl geopolitinių neramumų kylančios degalų kainos daro didelę įtaką visai mūsų šalies ekonomikai, o verslui ir gyventojams svarbu gauti patikimą informaciją apie aktualias degalų kainas.
Degalų rinkos skaidrumas ir viešai prieinama informacija apie kainas degalinėse padės gyventojams ir verslui priimti sprendimus, kur palankiausia piltis degalus, o taip pat didins konkurenciją tarp skirtingų degalinių“, – sako Energetikos ministras Lukas Savickas.
