Svarbūs pokyčiai „Maximos“ pirkėjams: įprastose kasose neaptarnaus?

Gyventojai pastebėjo ir su naujienų portalu tv3.lt pasidalijo, kad vakarais, prekybos tinkle „Maxima“ dirba tik savitarnos kasos. Toks pokytis sukėlė klausimų, ar prekybos tinklas neketina palaipsniui atsisakyti įprastų kasų.

TAIP PAT SKAITYKITE:

„Maxima“ visam laikui užvers populiarią parduotuvę Vilniuje

Užtarnautos pensijos galite ir negauti: „Sodra“ paaiškino, kokiais atvejais jos neskiria ir nemoka

Šio banko klientams – skubus įspėjimas: sukluskite, nes sukčiai išvilios jūsų duomenis

Tačiau „Maxima“ tikina, kad tokių planų nėra. Prekybos tinklas paaiškino, kodėl buvo pakeistas kasų darbo organizavimas ir ką daryti pirkėjams, kurie dėl įvairių priežasčių nenori ar negali naudotis savitarna.

Sprendimą priėmė dėl mažesnių pirkėjų srautų

„Maximos“ ryšių su žiniasklaida vadovė Ernesta Vareikytė pasidalijo, kad nuo liepos 1 d. „Maximos“ parduotuvėse, kuriose veikia savitarnos kasos, buvo atnaujinta kasų darbo organizavimo tvarka.

„Pagal nustatytą tvarką įprastos kasos nuolat veikia nuo 10 iki 20 val., tačiau tai nereiškia, kad kitu metu pirkėjai negali būti aptarnaujami įprastoje kasoje.

Šiuo metu savitarnos kasos veikia apie 85 proc. „Maximos“ parduotuvių. Parduotuvėse, kuriose savitarnos kasų nėra, šis pokytis netaikomas, o kasų darbas organizuojamas įprasta tvarka“, – nurodė prekybos tinklo atstovė.

Pasak E. Vareikytės, toks sprendimas buvo priimtas organizuojant parduotuvių darbą pagal pirkėjų srautus.

„Didžiausi pirkėjų srautai fiksuojami dienos metu, o ankstyvą rytą ir vėlyvą vakarą jie yra mažesni. Be to, vis daugiau pirkėjų, nepriklausomai nuo paros laiko, renkasi atsiskaityti savitarnos kasose – šiemet jose atliekama 63 proc. visų apsipirkimų, kai praėjusiais metais ši dalis sudarė 58 proc.“ – aiškino pašnekovė.

Anot „Maximos“ atstovės, svarbu pabrėžti, kad kasose dirbantys darbuotojai parduotuvėse yra visą jų darbo laiką.

Paprastai tariant, jei iki 10 val. ryto ar po 20 val. susidaro didesni pirkėjų srautai, pirkėjai gali būti aptarnaujami įprastoje kasoje.

„Pirkėjai, kuriems dėl technologinių, fizinių ar kitų priežasčių sudėtinga naudotis savitarnos kasa arba kurie perka daugiau prekių, bet kuriuo metu gali paprašyti darbuotojo pagalbos atsiskaityti savitarnos kasoje arba būti aptarnauti įprastoje kasoje“, – paaiškino ji.

E. Vareikytė neslepia, prekybos tinklas dėl šių pokyčių sulaukė ir piktų klientų reakcijų, tačiau jos buvo pavienės.

„Sulaukėme pavienių pirkėjų reakcijų dėl šio pokyčio, tačiau su įprastų kasų darbo laiku susiję kreipimaisi sudaro mažiau nei 1 proc. visų pirkėjų kreipimųsi. Nepaisant to, ir toliau siekiame užtikrinti, kad kiekvienas pirkėjas galėtų pasirinkti jam patogiausią atsiskaitymo būdą bei prireikus sulauktų darbuotojų pagalbos.

Įprastos kasos išlieka svarbia mūsų parduotuvių veiklos dalimi, todėl planų pereiti prie modelio, kuriame pirkėjai būtų aptarnaujami tik savitarnos kasose, nėra. Nei šis darbo laiko organizavimo pokytis, nei savitarnos kasų plėtra darbo vietų skaičiui įtakos neturi“, – komentavo pašnekovė.

Savitarnos kasos dominuoja

Prekybos tinklo „Iki“ atstovė spaudai Gintarė Kitovė priminė, kad jie buvo pirmieji dar 2008 m. pradėję diegti savitarnos kasas.

„Dabar jau galima teigti, kad prekybos tinkle kas antra kasa yra savitarnos kasa ir jų kiekis auga su kiekvienu nauju parduotuvės atidarymu ar rekonstrukcija.

Svarbu suprasti, jog savitarnos kasos nėra nemokamas sprendimas – tai investicijos į didesnį patogumą, greitį ir efektyvumą. Šiuo metu investicijos į savitarnos kasas bei jų atnaujinimus siekia daugiau nei 15mln eurų“, – aiškino ji.

Pasak jos, galimybę apsipirkti savitarnos kasose įvertina ir pirkėjai. „Iki“ duomenys rodo, kad apie 60 proc. procentų apsipirkimų vyksta savitarnos kasose.

Tuo metu A. Bubnelis dalijosi, kad Lietuvoje, skirtingai nei dalyje kitų Europos šalių, savitarnos kasos jau yra tapusios visiškai įprasta kasdienybės dalimi.

„Savitarnos kasos ypač populiarios tarp pirkėjų, kurie perka nedaug prekių ir nori atsiskaityti kuo operatyviau. Būtent dėl šio greičio ir patogumo savitarnos zonos taip stipriai išpopuliarėjo – šiuo metu jas apsipirkimui renkasi jau kas antras mūsų klientas“, – komentavo pašnekovas.

„Maximos“ ryšių su žiniasklaida vadovė Ernesta Vareikytė nurodė, kad savitarnos kasos veikia apie 85 proc. „Maximos“ parduotuvių.

„Šiandien tinkle iš viso yra 1 622 savitarnos kasos, iš kurių 867 – naujos kartos. Jose įrengti didesni ekranai, patobulintas prekių nuskaitymo ir atsiskaitymo procesas, todėl pirkėjams lengviau rasti norimas prekes ir dar greičiau atsiskaityti. Naujosios savitarnos kasos taip pat yra erdvesnės, todėl jomis patogiau naudotis įsigyjant didesnį kiekį prekių“, – aiškino ji.

Anot pašnekovės, savitarnos kasų populiarumas nuosekliai auga – šiemet apsipirkimai savitarnos kasose sudaro 63 proc. visų apsipirkimų, t. y. 5 procentiniais punktais daugiau nei praėjusiais metais, kai jie sudarė 58 proc.

Tuo metu „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis nurodė, kad savitarnos kasos prekybos tinkle pradėjo veikti dar 2017 metais, o šiandien jos jau dominuoja beveik visose naujai atidaromose tinklo parduotuvėse.

„Šiuo metu „Norfose“ iš viso veikia apie 1000 savitarnos kasų, o tai sudaro daugiau nei du trečdalius visų tinkle esančių kasų. Kadangi dauguma pirkėjų natūraliai renkasi savitarną, atsiskaitymų dalis šiose kasose yra dominuojanti“, – pridūrė jis.

+3

Automatizavimas sukuria abipusę naudą

Prekybos tinklo „Iki“ atstovė paaiškino, kad savitarnos kasos kuria abipusę naudą.

„Užtikrina gerą apsipirkimo patirtį klientams, kuriems naudotis tokiomis kasomis yra paprasta, saugu ir greita, o verslui padeda valdyti parduotuvės lankytojų srautus, nes vienu metu apsipirkti gali daugiau pirkėjų, nei galėtų reguliariose kasose.

Tokias kasas paprastai renkasi pirkėjai su mažesniais prekių krepšeliais. Taip atlaisvinamos įprastos kasos didesniems apsipirkimams. <...> Technologiniai sprendimai padeda prekybininkams išlaikyti pusiausvyrą tarp gero klientų aptarnavimo, darbuotojų atlygio augimo ir prieinamų kainų pirkėjams“, – aiškino pašnekovė.

Tuo metu D. Ryliškis patvirtino, kad savitarnos kasos leidžia iš esmės efektyviau organizuoti darbą ir optimizuoti personalo sąnaudas.

 „Finansinę šio efektyvumo išraišką geriausiai iliustruoja žmogiškieji ištekliai: savitarnos technologijos mūsų tinkle atstoja maždaug 1000 etatų.

Kasininko darbas yra sunkus, rinkoje jaučiamas šių darbuotojų trūkumas, vis mažiau žmonių sutinka dirbti tokį darbą. Technologijų plėtra leidžia išvengti didelių papildomų sąnaudų naujų darbuotojų paieškai, samdai bei algoms, kurios gula ant verslo pečių“, – aiškino „Norfos“ atstovas.

Jis pridūrė, kad savitarnos kasos ne tik leidžia efektyviau organizuoti darbą, bet ir padeda suvaldyti pirkėjų srautus.

„Savitarnos kasos idealiai „sugeria“ pirkėjų pikus per pietų pertraukas ar prieš didžiąsias metų šventes. Tai leidžia išvengti personalo stygiaus krizės įprastose kasose“, – aiškino pašnekovas.

Tuo metu pirkėjams, anot D. Ryliškio, savitarnos kasos leidžia sutaupyti laiko ir pinigų.

„Tinkamai parinktas savitarnos kasų skaičius garantuoja, kad parduotuvėje niekada nesusidarys didesnės eilės. Kartu tai palengvina pirkėjų kasdienybę – savitarna jau tapo kasdieniu įpročiu, o technologijos ateityje taps dar pažangesnės ir visiškai automatizuotos“, – nurodė pašnekovas.

Tam, kad ateityje savitarnos kasos bus dar pažangesnės, paantrino ir A. Bubnelis.

Anot jo, technologijos parduotuvėse, įskaitant ir savitarnos kasas, nuolat tobulėja, jas pildo ir dirbtinio intelekto galimybės.

„Puikiai suprantame, kad kliento patirties kelionėje parduotuvėje pats atsiskaitymo procesas yra itin reikšminga dalis, todėl ateityje šis žingsnis tikrai dar labiau trumpės. Neabejoju, kad prekių skenavimo dalis ateityje taps minimali arba jos visai neliks, o pats apsipirkimo užbaigimas bus dar sklandesnis ir intuityvesnis“, – pasakojo prekybos tinklo „Lidl“ atstovas.