nusikalstamumas

Trečiadienį buvo apklausti liudytojai jau du metus įstrigusioje Kamuolinių kriminalinio susivienijimo byloje. Apklausti liudytojai buvo susiję su 2019 m. policijos pradėtu ikiteisminiu tyrimu – jie įsigijo ir pardavė automobilius, kurie galėjo būti panaudoti narkotikų gabenimui, o vienas iš liudytojų netgi pažinojo įtakingus „kamuolinių“ gaujos narius – vieną iš gaujos vadeivų Tomą Gaidanką, bei jo parankinį Arminą Zujų.

Neraminanti tendencija – vaikų nusikalstamumas praėjusiais metais nors ir ne ženkliai, tačiau padidėjo. 2023 metais įtariamų padarius nusikalstamą veiką nepilnamečių buvo 677, kai 2022-siais šis skaičius tesiekė 631. Dažniausios nepilnamečių daromos nusikalstamos veikos – vagystės, fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas, neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turto sunaikinimas ar sugadinimas, nesunkus sveikatos sutrikdymas, viešosios tvarkos p...

Kauno mafijos autoritetu tituluojamas Henrikas Daktaras sutiko atskleisti itin retai matomą savo gyvenimo pusę. Jis pasidalijo asmeniniais prisiminimais apie vaikystę, tėvą, kuris, anot jo, niekada nepriklausė nusikalstamam pasauliui ir tragiškai žuvusį jaunėlį brolį. Henytė pasakoja, kad vaikystė prabėgo sename Kauno Vilijampolės mikrorajone, kuriame gyveno praktiškai visa giminė: „Gyventi visiems greta buvo ir linksma, ir baugu. Vykdavo baliai, visi gerdavo, nuolat kildavo muštynės.

Vilniuje 1990-siais šalia „Vilniaus brigados“ keletą metų veikė dar žiauresnė nusikaltėlių grupuotė, kuri vien sostinėje ir apylinkėse nužudė mažiausiai 13 žmonių. Bent tiek buvo įrodyta teisme. Banditams vadovavo ir gaują įkūrė Valerijus Januškevičius, kuris liūdnai „išgarsėjo“ už pinigus žudydamas žmones. Dėl savo nusikaltimų iki gyvos galvos bausmės sulaukęs vyras šiandien veržiasi į laisvę.

Kaune pirmadienio pavakarę savo bute buvo rastas su Kamuolinių organizuotu nusikalstamu susivienijimu sieto Genadijaus Ževžikovo kūnas. Naujienų portalo tv3.lt duomenimis, vasario 5-ąją, 1973 m. gimusio G. Ževžikovo kūnas rastas viename V. Krėvės prospekte esančio daugiabučio bute. Kūnas aptiktas 17.45 val. Pareigūnai, pirminiais duomenimis, ant vyro kūno išorinių smurto požymių nepastebėjo. Šiuo metu pagal standartinę procedūrą yra pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

2001-ųjų lapkričio 24-ąją nužudžius Lietuvos bokso federacijos (LBF) vadovą ir Daškinių lyderį 33 metų Remigijų Daškevičių, Lietuvoje kilo dar nebūtas rezonansas – tikriausiai tokio nebuvo nė po vieno iš daugelio nepriklausomoje Lietuvoje įvykdytų nužudymų. Yra duomenų, kad paskutinę savo gyvenimo dieną, maždaug vidurdienį, R. Daškevičius nuvyko su keliais bičiuliais ir merginomis į netoliese Grigiškių, Stirniuose, esantį prašmatnų viešbutį su pirtimi.

Visa Lietuva žino apie garsiausius šalies nusikaltėlius bei kruvinus darbus, kurie daugumą jų pasmerkė arba mirčiai, arba ilgiems įkalinimo metams. Vis dėlto, apie mafijos vyrų moteris žinoma ne tiek ir daug.

Šokiruojantis, bauginantis ir grėsmingas tarptautinių cigarečių kontrabandininkų Meka tapęs Kaliningradas XX a. paskutinio dešimtmečio pabaigoje veržliems kauniečiams atrodė įkvepiantis – nebent jie ne laiku būtų pasipainioję kulkos kelyje. 1998–2000 metais Remigijus Daškevičius, pravarde Daškė ir jo dešiniąja ranka laikytas Rolandas Dromantas-Ilgas sėkmingai įsitvirtino šiame Rusijos mieste, kur verslas ir mafija glaudžiai tarpusavyje persipinę.

Praėjusio šimtmečio pabaigoje vienu įtakingiausių Šiaurės Lietuvoje buvo laikomas šešėlinio pasaulio atstovas Vladas Baranauskas (pravarde – Baranis). Nors daug šio asmens biografijos kriminalinių įrašų jau seniai praeityje, bet net ir sulaukęs solidaus amžiaus Šiaulių „princas“ iki šiol mindžioja teismo slenkstį. Paskutinį kartą bausmės jis sulaukė 2017-siais už cigarečių kontrabandą ir bandymą papirkti pareigūnus.