Leidinys „Welt am Sonntag“ iš anksto susipažino su šalies vidaus reikalų ministerijos šią savaitę pristatomais nusikalstamumo rodikliais. Ataskaitoje nurodoma, kad įtariamųjų įvykdžius nusikaltimą skaičius išaugo 7 proc. iki 2,25 mln. asmenų – apie 925 tūkst. iš jų neturėjo Vokietijos pilietybės (šis rodiklis išaugo 18 proc.), daugiau nei 400 tūkst. iš jų yra imigrantai (šis rodiklis išaugo 30 proc.).
Smurtiniai nusikaltimai pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius 15 metų – buvo iškelta apie 215 tūkst. bylų. Iš jų net 155 tūkst. yra pavojingi ar sunkūs sužalojimai. Išaugo ir apiplėšimų skaičius (iki 45 tūkst. atvejų, 17 proc.), ir užpuolimai naudojant peilį (iki 9 tūkst. atvejų, 10 proc.).
Nusikalstamumo augimo priežastys: migracija, infliacija ir atšaukti pandemijos ribojimai
Nusikaltimų skaičius Vokietijoje 2022 m. vėl išaugo 11,5 proc. po eilės metų kritimo ir pasiekė 5,63 mln. 2020-2021 m. nusikalstamumas mažėjo dar ir dėl šalies valdžios įvestų ribojimų, kuomet buvo uždaromos parduotuvės ar paslaugų teikimo vietos, žmonės mažiau buvo viešosiose vietose.
Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės vidaus reikalų ministras Herbertas Reulas mano, kad išaugusio smurto priežastis – pasikeitusios visuomenės nuotaikos: „Konfliktai dažniau sprendžiami kumščiais, o ne žodžiais“, – sakė H. Reulas laikraščiui „Welt am Sonntag“. Žemutinės Saksonijos vidaus reikalų ministrė Daniela Behrens kaip galimus paaiškinimus įvardija infliaciją, didesnį žmonių judėjimą po pandemijos ir migracijos suaktyvėjimą.
