nekilnojamas turtas

Būsto kainos Lietuvoje yra bene didžiausios Europoje, tačiau ir čia galima rasti labai pigių variantų. Yra butų ir namų, kuriuos galima įsigyti vos už kelis šimtus eurų. Naujienų portalas tv3.lt kviečia pasižvalgyti, kaip jie atrodo. Nuo 2010 m. iki 2024 m. būsto kainos Europos sąjungoje padidėjo 53 proc., skelbia „Eurostat“. Didžiausias augimas buvo užfiksuotas Vengrijoje, Estijoje ir Lietuvoje. Joje būsto kainos per daugiau nei dešimtmetį išaugo 179 procentais. Tačiau kainos nevienodos.

Dar prieš penkerius metus turint 100 eurų iš parduotuvės buvo galima išeiti gerokai su pilnesniu krepšiu. Šiandien už tą pačią sumą kai kurių kasdienių prekių galima nusipirkti kone perpus mažiau, pasikeitė ir tai, kiek galime įsipilti degalų ar leisti sau paslaugų. Vis dėlto vien kainų šuolis neatskleidžia viso vaizdo – per šį laiką gerokai augo ir gyventojų pajamos.

Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujama Vyriausybė per 2026–2028 m. sieks renovuoti virš 1,1 tūkst. daugiabučių namų, o šalies miškingumą iki 2028 m. padidinti beveik iki 35 proc. Pernai šis rodiklis siekė 33,91 proc. Tokie tikslai numatyti Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane. Už didžiąją dalį aplinkosaugos srityje numatytų priemonių bus atsakinga Aplinkos ministerija. Dar šiemet planuojama pakeisti Miškų įstatymą.

Lietuvoje pastaruosius kelis metus teisėsaugos institucijų pareigūnai fiksuoja atvejus, kai sukčiai taikosi ne tik į asmenų santaupas, bet ir į turimą nekilnojamąjį turtą. Nuo 2025 m. pradžios Lietuvoje pradėta 17 ikiteisminių tyrimų dėl apgaule įgyto labai didelės vertės svetimo turto (pagal Baudžiamojo kodekso 182 str. 3 d.), kai asmenys apgaule yra įtikinami parduoti savo turimą nekilnojamąjį turtą, o vėliau už šį turtą gautos lėšos iš asmenų yra išviliojamos.

Pirmąjį būstą įsigyti planuojantiems gyventojams atsiranda galimybė skolintis su mažesniu pradiniu įnašu. Nors 10 proc. pradinis įnašas daliai žmonių gali palengvinti kelią į nuosavą būstą, ekspertai primena, kad mažesnis įnašas reiškia didesnę paskolą ir kartu – didesnius finansinius įsipareigojimus. Apie finansines pasekmes būsimiems būsto savininkams naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos Pjūvis“ diskutavo finansų ekspertė Lina Banytė ir SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.

Visai neseniai skambėję pranešimai dėl virš Lietuvos užfiksuotų dronų gyventojams skaudžiai priminė realybę – kilus potencialiam pavojui, daugelis vis dar nežino, kur bėgti, o viešojoje erdvėje kilusi pasimetimo banga dėl užrakintų ar neparuoštų priedangų apnuogino sistemines spragas. Ekspertai primena, kad namų darbus būtina atlikti iš anksto.

Prabangaus būsto pirkimo pasaulyje plinta naujas terminas – „landmaxxing“ (žemės plotų didinimas). JAV turčiai sugalvojo, kaip gyventi ne tik prabangiai, bet ir be „pašalinių akių“ dėmesio. Daug itin turtingų asmenų išsiperka jau ne tik didžiulius žemės plotus, bet ir ištisus kvartalus ar rajonus. Lietuvoje mažai girdėtas terminas „looksmaxxing“ (liet. išvaizdos maksimizavimas) – interneto tendencija, skirta vyrams, siekiantiems maksimaliai patobulinti savo fizinę išvaizdą.

Nekaltai pasodinta tuja, be leidimo suręsta malkinė ar keliais centimetrais į kaimyno sklypą pasislinkusi tvora šiandien gali tapti brangia jūsų gyvenimo klaida. Kol daugelis gyventojų vis dar šventai tiki, kad savo kieme gali daryti bet ką, teisininkai įspėja – griežtėjančios taisyklės ir akylos kaimynų akys nelegalių statybų mėgėjams pranašauja tūkstantines baudas.

Rugpjūtį įsigalioję būsto paskolų pokyčiai atnešė naujų galimybių pirkėjams, tačiau kartu – ir papildomų rizikų. Ar mažesnis pradinis įnašas iš tiesų palengvins kelią į nuosavą būstą? Apie artėjančias naujoves naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo finansų ekspertė Lina Banytė ir SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas. Pradinis įnašas pirmam būstui sumažintas 5 proc. Dabar pradinio įnašo reikalavimas daliai būsto pirkėjų sumažintas 5 proc.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Hanner“ technikos direktorius Ramūnas Banys teisėsaugai pripažino davęs 2 tūkst. eurų kyšį tuometei Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos vadovei Nijolei Milkevičienei už statybų užbaigimo aktų patvirtinimą, skelbia „Verslo žinios“. Portalo duomenimis, kyšis buvo susijęs su „Hanner“ Vilniuje vystytų daugiabučių projektų statybų užbaigimu.

Nuo rugpjūčio įsigaliojus atnaujintoms Atsakingojo skolinimo nuostatoms, daliai pirmąjį būstą perkančių gyventojų minimalus pradinis įnašas gali mažėti nuo 15 iki 10 proc. būsto vertės. Visgi tai nereiškia, kad mažesnis pradinis įnašas bus taikomas visais atvejais. Būsto kainos Lietuvoje ir toliau auga. Ekspertai pabrėžia, kad tam įtakos turi ne tik didelė paklausa.

Nuo šeštadienio pirmą būstą įsigyjantiems gyventojams minimalus pradinis įnašas mažinamas nuo 15 iki 10 proc. perkamo būsto vertės, įsigalioja griežtesni reikalavimai imantiems ne pirmą būsto paskolą ir keičiasi paskolos įmokos ir pajamų santykio vertinimas.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkoje – permainų metas. Vieni gyventojai būstui skiria atsiimtas II-osios pensijų pakopos lėšas, kiti laukia nuo rugpjūčio įsigaliojančių palankesnių pirmojo būsto finansavimo sąlygų. Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį, kad augančios būsto kainos ir prastėjantis įperkamumas gali tapti svarbiausiais veiksniais, lemiančiais rinkos kryptį artimiausiu metu.

Investavimas į nekilnojamąjį turtą – daugelio lietuvių kelias į finansinę laisvę. Tačiau ekspertai pastebi, kad pastaruoju metu NT rinka retai būna stabili, o nauji valdžios užmojai gali iš esmės pakeisti žaidimo taisykles ir priversti kapitalą bėgti svetur. Laidoje „Statybų gidas“ Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius pasidalijo įžvalgomis apie Lietuvos banko vadovo iškeltą idėją – įvesti momentinį investicinio sandorio mokestį (angl.

Pirmą metų pusmetį už valstybinės žemės pardavimą į valstybės ir savivaldybių biudžetus pervesta 48,4 mln. eurų – 21,4 mln. eurų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) duomenimis, per visus praėjusius metus už valstybinės žemės pardavimą gauta 53 mln. eurų, taigi vien per pirmąjį šių metų pusmetį jau gauta daugiau kaip 91 proc. visų praėjusių metų pajamų.

Svajonė apie nuosavą namą ir privatų žemės sklypą šalia sostinės dažnai atsitrenkia į realybę – naujos statybos būstų kainos jaunoms šeimoms yra sunkiai įkandamos. Dėl šios priežasties rinkoje populiarėja alternatyva, kurią nekilnojamojo turto ekspertai skambiai vadina „Frankenšteinais“ arba hibridiniais namais.

Vilniaus naujų būstų rinkoje stebimas atsigavimas, o kartu ryškėja ir naujos nekilnojamojo turto (NT) plėtros kryptys. Bendrovės „EIKA Development“ duomenimis, šiemet intensyviausia naujų butų pasiūla koncentruojasi Pašilaičiuose, tačiau prognozuojama, kad 2028 metais aktyvi plėtra gali būti stebima ir Viršuliškėse bei Žirmūnuose.

Nekilnojamojo turto (NT) kainoms Lietuvoje išliekant aukštoms, vis dažniau diskutuojama, kokios priemonės galėtų pagerinti būsto prieinamumą ir pristabdyti kainų augimą. Vienas iš siūlymų – papildomai apmokestinti investicinį būstą, tačiau dėl tokios iniciatyvos naudos ekspertų nuomonės išsiskiria. Lietuvos bankas (LB) siūlo svarstyti didesnį investicinio būsto apmokestinimą, argumentuodamas, kad tai galėtų prisidėti prie tvaresnės būsto rinkos ir mažesnių kainų svyravimų.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) Lietuvai siūlo peržiūrėti mokesčių sistemą – plėsti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio bazę, mažinti kai kurias lengvatas ir didinti gyventojų pajamų mokesčio progresyvumą. Tačiau ekonomistai pabrėžia, kad svarbiausia ne didesni mokesčiai, o kad pati ekonomika augtų sparčiau. Taip pat jie atkreipia dėmesį, kad būtent NT mokestis Lietuvoje iki šiol išlieka viena jautriausių ir sunkiausiai iškomunikuojamų temų.

Svajonė apie nuosavą namą lietuviams tampa vis sunkiau pasiekiama prabanga. Namų statytojams griežtinami reikalavimai verčia griebtis už galvų – augantys biurokratiniai barjerai, nauji ekologiniai bei techniniai standartai statybų kainas pučia į neregėtas aukštumas.

Sukčių schemos tampa vis įtikinamesnės. Ekspertai ir žiniasklaida įspėja, kad gyventojams dabar kaip niekad svarbu saugoti savo pinigus ir atsargiai vertinti didelius finansinius sprendimus, nuolat tikrinti informaciją, sekti žiniasklaidą, oficialius šaltinius, o ne ieškoti informacijos socialiniuose tinkluose. Apie tai, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis ir „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Registrų centrui paskelbus, kokie duomenys galėjo būti nutekinti, o kokie liko neatskleisti, gyventojams kyla klausimas, kiek pavojinga yra tokia informacija. Tarp galimai nutekėjusių duomenų minimi vardai, pavardės, asmens kodai, gimimo datos ir nekilnojamojo turto (NT) duomenys. Ekspertai pabrėžia, kad vien asmens kodas dar nesuteikia galimybės atlikti visų veiksmų kito žmogaus vardu, tačiau nepaneigia, kad tai yra vienas svarbiausių aspektų, galintis gerokai palengvinti sukčių veiklą.

Augantis geopolitinis neapibrėžtumas ir euro zonoje įsibėgėjanti infliacija didina finansų rinkų nuogąstavimus dėl Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politikos griežtinimo. Pasak bendrovės nekilnojamojo turto (NT) projektų valdymo įmonės „EIKA Development“ plėtros direktoriaus Tomo Žiaugros, prognozuojamas palūkanų normų didinimas paveiks būsto rinką, o labiausiai paveiks ekonominės klasės pirkėjus.

Praėjusią savaitę gyventojai galėjo teikti paramos paraiškas pirmajam būstui įsigyti. Per pirmas 10 minučių buvo išgraibstyta daugiau nei 5 mln. eur., o gyventojai skundėsi stringančia sistema. Kokių sunkumų kyla mėginant įsigyti būstą Lietuvoje ir ką reikėtų daryti? Apie tai, kaip lietuviams įsigyti būstą, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su paramos būstui grupės vadovu Daniel Ilkevič ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadove Aiste Adomavičiene.

Dėl paramos būstui įsigyti tvarkos kilus gyventojų nepasitenkinimui, svarstoma peržiūrėti tiek paraiškų teikimo mechanizmą, tiek kriterijus, pagal kuriuos skiriama valstybės pagalba. Pripažįstama, kad principas „kas pirmesnis, tas gudresnis“ ne visada užtikrina teisingą paramos paskirstymą, todėl ateityje didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas tam, ar pagalba pasiekia tuos, kuriems jos labiausiai reikia.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Gintarė Skaistė siūlo sukurti naują valstybės paramos mechanizmą pirmąjį būstą įsigyjantiems jauniems asmenims ir jaunoms šeimoms. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pataisas įregistravusi parlamentarė siūlo numatyti dvi tarpusavyje susijusias priemones: valstybės garantiją trūkstamai pradinio įnašo daliai bei valstybės paramos atidėtą grąžinimą asmenims iki 36 metų.

Nors nekilnojamojo turto (NT) vystytojai mažesnius būstus dažnai pristato kaip pasikeitusio gyvenimo būdo rezultatą, ekspertai pripažįsta – realioje situacijoje dalį pasirinkimų vis dažniau diktuoja pinigai. Gyventojai po pandemijos buvo pradėję ieškoti erdvesnių namų, tačiau sparčiai augusios kainos šiuos planus greitai pakoregavo. Šiandien rinkoje ryškėja kita tendencija – mažesni būstai tampa ne tiek pasirinkimu, kiek kompromisu tarp norų ir galimybių.

Per artimiausius dvejus metus būstą įsigyti svarsto arba planuoja 28 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa.  Apklausos duomenimis, 15 proc. lietuvių svarsto galimybę įsigyti būstą, tačiau galutinio sprendimo dar nėra priėmę, dar 7 proc. respondentų nurodė ketinantys įsigyti pirmąjį būstą, o 6 proc.

Šiemet Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) organizuotuose valstybinės žemės pardavimo aukcionuose parduota daugiau kaip 64 hektarai valstybinės žemės, o bendra pasiūlyta suma viršijo 4 mln. eurų. Tarnybos duomenimis, šiais metais jau įvyko 140 valstybinės žemės pardavimo aukcionų. Didžiausia sklypo pardavimo kaina užfiksuota Šiauliuose, kur 3,96 ha sklypas parduotas už 515,7 tūkst. eurų, nors pradinė jo kaina siekė 25,8 tūkst. eurų.

Lietuvoje nuosavas būstas ilgą laiką buvo ne tik finansinis tikslas, bet ir savotiškas saugumo simbolis – daugelis augo su mintimi, kad mokėti už savo butą yra normaliau nei visą gyvenimą nuomotis. Tačiau augančios būsto kainos po truputį keičia šią logiką. Ekspertai sako, kad daliai jaunų žmonių nuosavas būstas tampa vis sunkiau pasiekiamas, todėl ateityje Lietuva gali po truputį artėti prie vakarietiško modelio, kur nuoma tampa ne laikinu etapu, o ilgalaikiu pasirinkimu.

Daugelyje Europos Sąjungos (ES) valstybių minimalus atlyginimas kasmet didėja, tačiau tai nereiškia, kad gyventojams tampa lengviau pragyventi. Sparčiai augančios būsto kainos ir nuomos išlaidos, ypač didžiuosiuose miestuose, „suvalgo“ vis didesnę dalį žmonių pajamų. Naujausi duomenys rodo, kad kai kuriose ES sostinėse minimalioji mėnesinė alga nepadengia net nuomos išlaidų.

Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai sako, kad vis daugiau žmonių tiesiog nebesugeba sukaupti pradinio įnašo, o dalis jaunų pirkėjų be šeimos pagalbos apie nuosavą būstą apskritai negalėtų galvoti. Tuo metu rinkoje ryškėja ir kita tendencija – sostinėje sparčiai mažėja būsto pasiūla centrinėse miesto dalyse, todėl pirkėjų galimybės rinktis tampa vis siauresnės.

Vokietijos brigados perkėlimas į Lietuvą jau kurį laiką kelia klausimų nekilnojamojo turto (NT) rinkoje – ar tūkstančių karių atvykimas nesukels naujo nuomos kainų šuolio ir ar lietuviams netaps dar sunkiau rasti būstą? Nors dalis gyventojų baiminasi pasikartojančio 2022-ųjų scenarijaus, kai būstų pasiūla buvo smarkiai sumažėjusi, ekspertai sako, kad dabartinė situacija rinkoje kol kas yra gerokai stabilesnė.

Brangstančios statybinės medžiagos, augančios energetikos kainos ir neramumai Artimuosiuose Rytuose vis garsiau kelia klausimą – ar Lietuvoje būstas dar gali atpigti? Nors dalis gyventojų tikisi, kad neapibrėžtumas pristabdys rinką, ekonomistai piešia visai kitokį scenarijų. Anot jų, geopolitinė įtampa jau pradeda veikti statybų sektorių, o artimiausiais mėnesiais tai gali persikelti ir į naujų būstų kainas.

Kalbos apie galimą ekonominį sunkmetį ir nerami geopolitinė situacija pasaulyje kelia klausimų ir nekilnojamojo turto rinkoje. Vis garsiau užsimenama apie brangstančias statybines medžiagas. Tačiau NT vystytojai sako, kad bent jau kol kas pirkėjų aktyvumas nemažėja. Anot jų, paklausa išlieka didelė, o kai kuriuos gyventojus į rinką pastūmėjo net ir iš antrosios pensijų pakopos atgauti pinigai.

NT ekspertai apie regionų plėtrą: proveržis įmanomas tik su viena sąlyga

Brangstančios statybinės medžiagos ir kalbos apie galinčius strigti renovacijos projektus kelia nerimą rinkoje. Vis dėlto ekspertai sako, kad bent jau kol kas situacijos dramatizuoti nereikėtų – didžiausias iššūkis šiandien yra ne bankrotų banga, o tai, kaip įmonėms pavyks prisitaikyti prie laikinai išaugusių kaštų ir neapibrėžtumo rinkoje.

Būsto kainoms toliau augant, vis dažniau keliami klausimai, ar rinka artėja prie ribos, kai būstas daliai gyventojų taps tiesiog nebeįperkamas. Vis dėlto nekilnojamo turto (NT) rinkos dalyviai sako, kad kol atlyginimai auga, nedarbo lygis išlieka mažas, o gyventojai vis dar gali gauti finansavimą, paklausa rinkoje nemažės. Anot jų, paradoksalu, tačiau būtent kylant kainoms žmonės dažniausiai ir skuba pirkti būstą.

Brangstant putplasčiui ir kitoms statybinėms medžiagoms, rinkoje vis dažniau keliami klausimai, ar dalis tiekėjų sąmoningai neriboja produkcijos ir taip dar labiau nekelia kainų. Vis dėlto nekilnojamo turto (NT) vystytojai sako, kad dabartinė situacija daug sudėtingesnė nei paprastas noras daugiau uždirbti.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovei „Hanner“ žadant iki 2028-ųjų pradžios pastatyti daugiau nei 150 mln. eurų vertės nacionalinio stadiono kompleksą Vilniuje, premjerė tikisi, kad projektas bus įgyvendintas laiku. „Tai buvo pažadas, kad kitais metais (2027 metais – BNS) bus pirmos rungtynės, tai tikrai džiaugsiuosi, jeigu tai įvyks, mielai dalyvausiu ir žiūrėsiu rungtynes“, – žurnalistams pirmadienį sakė Inga Ruginienė.

Teismas laikinai sustabdė devynių buvusių ar esamų nekilnojamojo turto (NT) agentūrų vadovų – draudžiamo susitarimo dalyvių – ginčą su Konkurencijos taryba dėl draudimo užimti vadovaujamas pareigas bei jiems skirtų baudų.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) gegužės 6 dieną nutarė palaukti sprendimo kitame jo nagrinėjamame ginče, kur sprendžiamas klausimas, ar taryba teisėtai pripažino įmones dalyvavus karteliniame susitarime.

Brangstančios statybinės medžiagos kelia vis daugiau klausimų nekilnojamojo turto rinkoje. Nors gyventojai dažniausiai girdi apie augančias putplasčio kainas, NT vystytojai sako, kad didžiausia problema šiandien yra visai kita – kai kurių medžiagų rinkoje tiesiog nebeužtenka. Anot jų, daliai projektų didžiausiu galvos skausmu tampa ne kainos, o realus medžiagų prieinamumas.

Lietuviai kas mėnesį nuperka šimtus būstų šiltuosiuose kraštuose – daugiau nei šimtą vien Ispanijoje, taip pat perka Italijoje ir Graikijoje. Dažniausiai tautiečiai įsigyja atostogų būstus: atvyksta pailsėti, o kitu metu juos nuomoja. Brokeriai pastebi, kad lietuviai turi labai aiškius reikalavimus ir lūkesčius – nori būstų prie jūros, bent trijų kambarių.

Nemaža dalis Lietuvos gyventojų turi nekilnojamojo turto (NT), o ypač – žemės sklypų, kurie neretai būna paveldėti ar įsigyti anksčiau, bet šiuo metu nėra aktyviai naudojami. Vis dėlto daugelis tiksliai nežino, kiek toks turtas šiandien galėtų būti vertas – NT kainos nuolat kinta, todėl nuspręsti, kada parduoti, o kada dar palaukti, nėra paprasta.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovei „SBA Urban“ vadovą Mantą Kuncaitį šiose pareigose keičia įmonės valdybos pirmininkas Lionginas Šepetys. Bendrovės teigimu, toks sprendimas buvo priimtas abipusiu šalių sutarimu po to, kai buvo atnaujintos bendrovės plėtros kryptys ir artimiausių metų investiciniai prioritetai.  „Atnaujinti plėtros prioritetai nulėmė pokyčius vadovavimo struktūroje. Norėdami susifokusuoti į atnaujintas plėtros kryptis, pereiname prie labiau išgryninto valdymo modelio.

Lietuvoje šiemet iš viso įregistruota 42,8 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų nekilojamojo turto (NT) objektų. Pasak Registrų centro, tai 6,1 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Centro duomenimis, Vien tik per balandį registruota 12,3 tūkst. NT sandorių, arba 11,6 proc. daugiau nei praėjusių metų balandį (11 tūkst.) ir 18,9 proc. daugiau nei šių metų kovą (10,4 tūkst.

Sostinėje daugėja gyventojų, investuojančių į gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą (NT), rodo bendrovės „Darnu Group“ inicijuota apklausa. Apklausos duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių būstą įsigijo arba per artimiausius 3 metus planuoja įsigyti 44 proc. sostinės gyventojų. Iš jų kas penktas (20 proc.) nurodė tai darantis ar ketinantis daryti investiciniais tikslais – 4 proc.

Šių metų balandžio mėnesį Vilniuje buvo parduota 512 butų – 40 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai pardavimai siekė 367 butus, skelbia nekilnojamojo turto (NT) projektų valdymo bendrovė „EIKA Development“. Bendrovės duomenimis, šį balandį išaugo vidutinės klasės butų populiarumas – jų buvo parduota 281, kai praėjusį mėnesį – 243. Taip pat šios klasės butų pardavimai balandžio mėnesį, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo parduoti 174 butai, padidėjo daugiau nei 61 ...

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Darnu Group“ valdoma statybos bendrovė „Mitnija“ keičia pavadinimą į „DG Statybų grupė“.  Apie tai bendrovė pranešė Registrų centrui.  BNS rašė, kad Dariaus Mockaus kontroliuojamas koncernas „MG grupė“ 2021 metais paskelbė pertvarkanti statybos verslo valdymą ir „Mitnijos“ kontrolę iš bendrovės „MG investment“ perleidžianti kitai grupės įmonei „Darnu Group“.  Kiek įmonė prieš du metus pasipelnė? Įmonė 2024-aisiais gavo 77,3 tūkst.