nekilnojamas turtas

Lietuviai vis daugiau investuoja užsienyje, perka nekilnojamajį turtą, namus, vilas Ispanijoje, Graikijoje. O tokio nekilnojamojo turto vieneto kainos siekia šimtus tūkstančių eurų. Negana to, užsienyje plečiasi ir lietuvių pramonės įmonės – nuo kaimyninių šalių iki Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) – esą ten palankios mokestinės sąlygos ir didesnis pelningumas. Lietuvių turtas užsienyje jau viršijo užsieniečių investicijas Lietuvoje.

Prieš metus buvo teigiama, kad Lietuvoje būsto kainos nekils, tačiau dabar matyti, kad jos vis dar auga. Ar nekilnojamojo turto kainos ir toliau kils, ir ar toks kainų šuolis paskatins nuomos rinkos klestėjimą? Apie tai, kas laukia Lietuvos gyventojų, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir Seimo narė Gintarė Skaistė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Ar šiandien paprastam žmogui būstas Lietuvoje dar įperkamas, ar vis dėlto augančios kainos verčia ieškoti alternatyvų? Ką tai reiškia Lietuvos NT rinkai ir jos ateičiai? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis ir „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Būsto pasiūla Lietuvoje auga, kartu auga ir kainos – kas lemia šią kainų pasiutpolkę? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis ir „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. Būsto kainos Lietuvoje kyla – kodėl jos kyla? Kaip jūs galėtumėte paaiškinti žiūrovams? A. Avulis: Čia yra kelios tokios aplinkybės, kurios tiesiog stumia tas kainas į viršų. Pirmas dalykas – tai paklausa, ji didėja.

Pastaraisiais metais būsto kainų tema tapo itin aktuali tiek Lietuvos, tiek visos Europos gyventojams. Nuolat kintančios palūkanų normos, ekonominiai pokyčiai ir geopolitinė situacija daro tiesioginę įtaką būsto paklausai, pasiūlai ir galutinei kainai. Lietuvoje būsto kainos jau kurį laiką nuosekliai kyla, o statistika rodo, kad šalis patenka tarp sparčiausiai būsto kainų augimą patiriančių Europos Sąjungos valstybių.

Lietuviai šluoja prabangius būstus – butų, namų kainos viršija ir porą milijonų eurų. Būsto rinkoje dalyje miestų sandorių ir rezervacijų – dvigubai daugiau nei pernai. Kainų augimas įsibėgėja, dalis nekilnojamojo turto ekspertų prognozuoja, kad naujų butų kainos sostinėje gali pakilti ir 15 procentų. Netrūksta ženklų, kad būsto rinka gali ir perkaisti.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Sostinėje, prestižiniame Laurų kvartale pastatytas namas kainuoja 1,6 milijono eurų.

Nekilnojamojo turto verslininkas Tye Alroe mirė sportuodamas sporto salėje. Vyras buvo vos 39-erių metų amžiaus. Gedi šeima ir visa nekilnojamojo turto bendruomenė. Antradienį sporto salėje Gold Coast sportavęs vyras pasijuto blogai suklupo, o tada mirė. Nustatyta, jog vyras mirė patyręs širdies smūgį. Deja, tačiau medikai nespėjo atvykti ir suteikti pagalbos, o atvykus, atgaivinti nepavyko. Vyras mirė iš kart. Tye Alroe miręs paliko mažametę dukrą ir partnerę. Dailymail.co.

Pastaraisiais metais būsto kainų tema tapo itin aktuali tiek Lietuvos, tiek visos Europos gyventojams. Nuolat kintančios palūkanų normos, ekonominiai pokyčiai ir geopolitinė situacija daro tiesioginę įtaką būsto paklausai, pasiūlai ir galutinei kainai. Lietuvoje būsto kainos jau kurį laiką nuosekliai kyla, o statistika rodo, kad Lietuva patenka tarp sparčiausiai būsto kainų augimą patiriančių Europos Sąjungos (ES) valstybių.

Nors valdžia grasina apmokestinti nekilnojamajį turtą, lietuviai graibsto paskolas ir puola pirkti naujus butus ir namus. Susivilioję sumažintoms Europos centrinio banko bazinėmis palūkanomis, lietuviai šiemet butų ir namų prisipirko tiek, kad pardavimų apimtys palyginus su pernai išaugo trečdaliu.

Šių metų balandį sostinėje buvo parduoti 365 nauji butai, 75 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, skelbia Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „EIKA Development“. Vis tik įmonės plėtros direktorius Tomas Žiaugra pastebi, kad, vertinant šiuos metus, balandį pardavimai buvo mažesni nei praėjusiais mėnesiais. „Balandis didelių pokyčių Vilniaus NT rinkoje neatnešė.

Susitaikę su karo baime lietuviai masiškai perka nekilnojamąjį turtą. Per pirmus du šių metų mėnesius sandorių skaičius išaugo net 40 procentų. Visgi sparčiai auga ir susidomėjimas būstais svetur. Tautiečiai šluoja butus šiltuose kraštuose, o daugiausiai Ispanijoje. Juos vilioja žemesnė kaina, geri orai, o kai kurie save ramina, kad karo atveju turėtų kur trauktis.  Sostinės Algirdo gatvėje esančiame projekte „Algirdo 3“ butų kainos muša rekordus.

Būsto kainoms pasiekus rekordines aukštumas, butas už kelis šimtus ar tūkstantį eurų gali atrodyti neįtikėtinai. Tačiau, pasirodo, Lietuvoje įmanoma įsigyti butą už tiek, kiek kainuoja geresnis telefonas ar naudotas automobilis. Tiesa, jeigu tik niekas nepasiūlo pirkti brangiau. Elektroninių varžytynių internetiniame puslapyje evarzytynes.lt galima rasti antstolių parduodamo, areštuoto nekilnojamojo turto (NT), kurio kainos prasideda nuo kelių šimtų eurų.

Pirmąjį metų ketvirtį sostinėje nekilnojamojo turto (NT) rinka demonstravo ryškų atsigavimą, skelbia „Darnu Group“. Bendrovė skaičiuoja, kad pirminėje rinkoje butų buvo parduota du kartus daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.  Kaip skelbiama pranešime, pirmąjį metų ketvirtį sostinėje parduoti 1547 butai. Ryškiausiai augo aukštos ir vidutinės klasės turto pardavimai.  Didžiausią dalį – 47,5 proc. pardavimų – 2025 pirmąjį ketvirtį sudarė vidutinės klasės butai. Tai – 8,5 proc.

Valdančiųjų ruošiamas naujasis nekilnojamojo turto (NT) mokestis gresia šimtams tūkstančių gyventojų ir ypač vidutiniokams, gyvenantiems didmiesčiuose. Tiesa, valdantieji žada, kad nuo mokesčio neišsisuks ir prabangaus turto savininkai – turės mokėti dar daugiau nei iki šiol. Prezidentas Gitanas Nausėda tokiam modeliui pritaria, tačiau kai kurie ekonomistai priekaištauja, kad mokestį įvedinėti prisidengiant gynyba nesąžininga, mat jis turėtų pasilikti savivaldybėse – gyventojų poreikiams.

Naujų mokesčių banga:  Finansų ministerija siūlo pelno mokesčio tarifą didinti nuo 16 proc. iki 18 proc., o lengvatinį – nuo 5 proc. iki 8 proc. Su naujais mokesčių pakeitimais, dar neaišku, kaip bus apmokestintas nekilnojamas turtas. Apie tai ir dar daugiau „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ diskutavo Seimo narės bei ekonomistė.

Jauniems italams vis dažniau migruojant į miestą, daugelis atokių Italijos vietų tampa apleistos, todėl per pastaruosius kelerius metus keli nedideli Italijos miesteliai pateko į laikraščių antraštes, nes juose namai buvo parduodami po 1 eurą. Vis dėlto, norintys įsigyti tokius namus, turės laikytis ir tam tikrų įsipareigojimų, kurių vertė gerokai didesnė už 1 eurą.

Nekilnojamojo turto (NT) Jungtinės Karalystės sostinėje vidutinė kaina paskutinį praėjusių metų mėnesį, palyginti su užpernai gruodžiu, nepakito, skelbia nacionalinė statistikos tarnyba ONS. Tuo tarpu realiai – tai yra, įvertinus infliaciją – NT Londone per metus atpigo vidutiniškai 2,7 procento. Visoje JK vidutinė NT kaina per praėjusius metus pakilo 4,6 proc. – labiausiai nuo 2023-iųjų pradžios. ONS taip pat skelbia, kad būsto nuomos Londone praėjusį mėnesį buvo tik vidutiniškai 0,3 proc.

Parduodamas garsaus buvusio Lietuvos krepšininko, „7bet-Lietkabelio“ direktoriaus Jono Mačiulio namas Kauno rajone. Pasižvalgykite, kaip atrodo 1 495 000 eurų vertės parduodamas nekilnojamas turtas (NT). Skelbimas apie Karmėlavoje II parduodamą 651 kv.

Vyriausybė siūlo gyventojams suteikti galimybę refinansuoti valstybės iš dalies remiamas būsto paskolas. Tokiu atveju valstybės subsidijos grąžinti nereikėtų. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtai išvadai Seimui, kuria palaikomos tai numatančias Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pataisos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jaunoms šeimoms, norinčioms pasinaudoti galimybe gauti finansinę paskatą pirmojo būsto įsigijimui, primena apie subsidijų suteikimo tvarką, įsigaliojusią nuo šių metų pradžios. Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pakeitimai buvo priimti praėjusių metų birželio mėn. Pakeitimai susiję su subsidijos dydžiais ir jų skirstymo tvarka.

Dėl Ispanijoje įvestų naujų griežtų nekilnojamo turto nuomos taisyklių, nuo balandžio 3 d. namų savininkams bus taikomi nauji apribojimai, rašoma „GB News“. Nekilnojamojo turto savininkai, norintys nuomoti būstą gyvenamosiose vietovėse, nuo šiol turės gauti vietos gyventojų pritarimą, už kurį turi balsuoti ne mažiau kaip 60 proc. gyventojų.

Kauniečiai priešinasi verslininkų užmojams Ąžuolyno pašonėje statyti viešbutį, sveikatingumo centrą, įrengti požeminę aikštelę bei sunaikinti istorinius lauko teniso kortus. Dėl tokių statybų esą nukentės ir unikalus miško parkas. Projekto vystytojai stebisi, kad žmonės sujudo tik dabar, nors projektas rengiamas kelis metus, o gyventojai atkerta, kad visai neseniai sužinojo, jog ten bus dar ir daugiabutis.

Išankstiniai kompanijos „Citus“ analitikų surinkti duomenys rodo, kad Vilniaus pirminėje rinkoje per visus 2024 m. sudaryti 3 688, Kaune – 789, o Klaipėdoje – 271 sandoris dėl naujų būstų įsigijimo. Lyginant su 2023 m., sostinėje sudaryta 37 proc. daugiau sandorių. Pasak analitikų, Vilniaus būsto rinkoje kainos per metus augo 5,21 proc., o rinkoje esančių būstų pasiūla pakilo beveik 24 proc. Kaune būstų pardavimai, lyginant su 2023 m., augo 8 proc.

Europos Centrinio Banko pradėti bazinių palūkanų karpymai į rinką įnešė optimizmo – gyventojai pradėjo aktyviau ieškoti būsto. Ir toliau numatant palūkanų mažinimą, ekspertai prognozuoja, kada galima tikėtis ryškesnio rinkos atsigavimo, ir kokių NT objektų pasiūla sparčiai mažėja.

Visos pajamos iš nekilnojamojo turto (NT) mokesčio turėtų atitekti savivaldybėms, sako paskirtasis finansų ministras Rimantas Šadžius. Jis pasisako už tai, kad ne tik komercinio turto, bet ir bangaus gyventojų būsto mokestis atitektų savivaldai.    „Mano asmenine nuomone, nekilnojamojo turto, kuris konkrečiai stovi konkrečioje savivaldybėje, mokestis yra sui generis savivaldybės mokestis.

Nauji tyrimai rodo, kad vidutinė naujai išnuomoto nekilnojamojo turto nuomos kaina Jungtinėje Karalystėje nuo „Covid-19“ pandemijos pabaigos išaugo 3240 svarų sterlingų (4123 dolerių) per metus. Būsto paieškos portalo „Zoopla“ duomenimis, dabar nuomininkai vidutiniškai per metus patiria 15 240 svarų sterlingų išlaidų, t. y. maždaug 270 svarų sterlingų per mėnesį daugiau nei pandemijos pabaigoje.

Vilniuje šių metų lapkritį pirkėjai įsigijo 351 naujos statybos butą, kurių bendra vertė siekė 57,1 mln. eurų, o vidutinė parduoto buto 1 kv. metro kaina siekė 3423 eurus, rodo „Hanner“ analitikų duomenys. 2024 m. lapkritį pirkėjai įsigijo 12,5 proc. mažiau butų nei spalį, kuomet gyventojai įsigijo 401 butą, tačiau 86 proc. daugiau nei pernai lapkritį, kuomet įsigyti buvo 189 butai. Praėjusį mėnesį rinkoje taip pat užfiksuota 10 preliminarių sutarties nutraukimų.

Turto banko elektroniniuose aukcionuose per vieną dieną buvo parduoti 5 objektai, kurių bendra vertė siekia 2,7 mln. eurų. Kaip praneša įmonė, už didžiausią sumą buvo įsigytos Buivydiškių valgyklos patalpos. Jos pirkėjui atsiėjo 925 tūkst. eurų. „Per vieną dieną aukcionuose pardavėme net 5 objektus, kurių kiekvieno pradinė kaina siekė 300 tūkst. eurų ir daugiau.

Lietuvoje per devynis mėnesius iš viso įregistruota 81,9 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) sandorių – 3,5 proc. mažiau nei pernai metų sausio–rugsėjo mėnesiais, kai buvo įregistruota 84,9 tūkst.

Kauno būsto rinka atsigauna – trečiąjį metų ketvirtį fiksuoti augantys pardavimai, o rugsėjį parduota dvigubai daugiau būstų nei prieš metus. Tokias tendencijas fiksuoja SBA grupės nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „SBA Urban“. „Pastaruoju metu stebime itin suaktyvėjusią paklausą pirminėje Kauno būsto rinkoje. Tai lemia tiek augantis gyventojų skaičius, tiek ir jau trečią kartą šiais metais mažinamos bazinės palūkanų normos“, – sako „SBA Urban“ vadovas Andrius Mikalauskas.

Pastaruosius trejus metus prestižinės klasės būstų kaina Vilniuje augo beveik dukart, tačiau pirkėjų tai negąsdina – trečiąjį šių metų ketvirtį sostinėje parduoti 78 prestižiniais klasifikuojami būstai. Kaip skelbiama pranešime žiniasklaidai, būstų kaina Vilniuje per pastaruosius trejus metus kilo visose klasėse. Šiuo metu vidutinė kaina ekonominėje klasėje siekia apie 2760 eur už kv. m., vidutinės klasės būstai svyruoja plačiame intervale tarp 3180 ir 4240 eur už kv.

Pora, įsigijusi negyvenamą salą Suomijoje, dabar gyvena tikrą svajonių gyvenimą. Sprendimą nusipirkti negyvenamą salą jie priėmė, nes salos kaina buvo kur kas mažesnė nei būsto pirkimui reikalingas pradinis įnašas, skelbia portalas „Lad Bible“. Oliveris Russellas pardavinėjamą salą aptiko atsitiktinai, besižvalgydamas nekilnojamojo turto svetainėje, o pamatęs privačios salos kainą – nė nesudvejojo.

Europos Sąjungos būsto kainų indeksas antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, pakilo 1,9 proc., o palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu – 2,9 proc., ketvirtadienį skelbia Eurostatas. Iš valstybių narių, iš kurių ES statistikos agentūrą pasiekė tokie duomenys, kainų kritimas per metus užfiksuotas šešiose, o augimas – dvidešimtyje. Labiausiai būstas per metus atpigo Liuksemburge (8,3 proc.), Suomijoje (4,8 proc.), Prancūzijoje (4,6 proc.

Valstybei skirto įregistruoto nekilnojamojo turto (NT) vertė per metus išaugo 8 proc. iki 202 mlrd. eurų, skelbia pagrindinius nacionalinius duomenis tvarkantis Registrų centras. „Palyginti su praėjusiais metais, viso šalies NT vertė ūgtelėjo 8 procentais. Iš 202 mlrd. eurų 158 mlrd. eurų sudaro statinių vertė, likusius 44 mlrd. eurų – žemės sklypų vertė“, – pranešė Registrų centras. Anot pranešimo, per metus gyvenamųjų statinių vidutinė rinkos vertė padidėjo 5-8 proc.

Rugpjūčio mėnesį buvo fiksuotas visų Nekilnojamojo turto (NT) kategorijų objektų pardavimų augimas. Registrų centro duomenimis, šiais metais pagal NT objektų pardavimų skaičių geresnis mėnuo buvo tik gegužė. „Rugpjūtis buvo antras mėnuo iš eilės ir trečiasis šiais metais, kai NT rinka peržengė simbolinę 10 tūkst. įregistruotų NT sandorių ribą. Paskutinysis vasaros mėnuo kartu sumažino ir atsilikimą nuo bendro praėjusių metų rezultato.

Premjerės kėdę besimatuojanti europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė turi sukaupusi didelės vertės nekilnojamąjį turtą, kuris politikės turto deklaracijoje įvertintas tris ar net keturis kartus mažesnėmis vertėmis nei kainuotų rinkoje. Turtas gali būti vertas daugiau nei 1,5 mln. eurų.

„Mano BŪSTO“ klientai pirmieji Lietuvoje jau gali išbandyti naujovę – laiptinių siurbliavimą. Atlikus pirmuosius bandymus paaiškėjo, kad toks valymo būdas yra 4 kartus efektyvesnis už įprastą patalpų šlavimą sausuoju būdu. Šiuo metu daugiabučių laiptinės Lietuvoje paprastai valomos keliais būdais: sausuoju, šlapiuoju arba derinant šiuos abu būdus tarpusavyje.

2019 m. pietų Italijos Sambuca di Sicilia kaimelis knibždėjo tarsi širšių lizdas dėl to, kad jame namai buvo išparduodami vos už 1 eurą. Tokios schemos tapo populiarus būdas mažėjančio gyventojų skaičiaus kaimo miesteliams padidinti gyventojų skaičių ir užkirsti kelią nenaudojamiems namams sunykti, skelbia portalas „Euronews“. Tačiau nors kai kur šios iniciatyvos žlugo, Sambuca di Sicilia pardavėjai sulaukė daugybės prašymų. Pirkėjai atvyko iš tokių tolimų šalių kaip JAV ir Artimieji Rytai.

Airijoje gyvenantis jaunuolis Connoras augdamas stebėjo, kaip vienas po kito jo vyresnieji broliai ir seserys, sulaukę 20-ies, išsikraustė iš šeimos namų. Tačiau, kai jis sulaukė tokio amžiaus, situacija iš esmės pasikeitė.

Lietuvos nekilnojamojo turto rinka bando atsispirti nuo dugno. Registrų centras skaičiuoja, kad gegužė pirmasis mėnuo, kai butų, namų ir kitų objektų sandorių skaičius pastebimai padidėjo. Tiesa, rinkos ekspertai priduria, kad daryti išvadas dar anksti, esą šiais metais dar gali išsipildyti abu scenraijai: ir rinkos atsigavimo, kas reikštų ženklesnį butų, namų kainų augimą, ir tolimesnio sąstingio.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Vis daugiau lietuvių gali sau leisti įsigyti nekilnojamojo turto ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Ekspertai tikina, kad manymas, jog būstai užsienio kurortose yra neįperkami – neteisingas. Pasak jų, nekilnojamąjį turtą įsigyti Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Ispanijoje ar Sakartvele gali ne tik didžiausias pajamas uždirbantys verslininkai, o ir vidutines pajamas gaunantis lietuvis.

Lietuvoje yra apie 12 tūkst. butų, priklausančių savivaldybėms. Šie būstai nėra priskiriami socialinių būstų kategorijai, tačiau ilgą laiką gyventojai juos nuomojosi už gana nedidelę kainą. Nors būstų gyventojams buvo žadama, kad jie butus galės išsipirkti, to jie negali padaryti iki šios dienos. Maža to, nuomos kainos šiuose butuose jau neretai viršija ir rinkos kainas. Kauno ir Vilniaus miesto savivaldybių atstovai aiškina, jog šių būstų nuomos kainos ir neprivalo būti mažesnės, nei rinkos.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete – siūlymai didinti paramą būsto nuomai, mat nors šiuo metu būsto paramos sistema egzistuoja, įstatymas surėdytas taip, kad parama negali pasinaudoti skurdžiausi visuomenės sluoksniai. Valdantieji tam nepritaria – Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus sako, jog šis pakeitimas didintų būsto kainas, skatintų žmones netaupyti būstui.

Vis daugiau lietuvių perka būstus Ispanijoje. Kaip teigia nekilnojamojo turto specialistai, butų, vilų ir namų šioje šalyje paklausa padidėjo prasidėjus karui Ukrainoje. Tautiečiai tokiam pirkiniui negaili ir poros šimtų tūkstančių, o būstą renkasi prestižiniuose rajonuose, arčiau jūros. Tiesa, pasak ekonomistų, nors neretai tautiečius pritraukia mažesnės būstų kainos užsienyje negu Lietuvoje, svarbu prisiminti, kad kartu su būstu gresia ir nemaži mokesčiai.

Būsto paskolų palūkanos – aukštumose, tačiau prabangių namų, būtų pardavimai nestovi vietoje, šiemet fiksuotas sandoris, kurio vertė siekia pusketvirto milijono eurų. Pasak rinkos ekspertų, turtingi Lietuviai ne pirmo savo būsto ieško ir Lietuvoje, ir užsienyje, pavyzdžiui, Ispanijoje. Prestižiniame sostinės Laurų kvartale Registrų centras užfiksavo brangiausią būsto sandorį šiais metais. Čia gyvenamasis namas su žemės sklypu ir kitais pastatais šiemet buvo parduotas už 3,5 mln. eurų.

Tarp parduodamų namų skelbimų galima rasti istorinį perlą – vieną seniausių vilų Kačerginėje, vienos iš kurorto įkūrėjų, Teklės Dambravičienės vasarnamį. Vila ne pigiausia, už ją prašoma 575 000 Eur.

Lenkai šiais metais trigubai dažniau perkasi būstą Ispanijoje negu ankstesniais metais, tikina „Wyborcza“ kalbinti nekilnojamo turto brokeriai. Pagrindinės priežastys – baimė, kad karo veiksmai persikels į Lenkiją ir didelės nekilnojamo turto kainos šalyje. Vienos iš nekilnojamo turto agentūrų atstovas „Wyborcza“ pasakojo, kad daugiausiai nekilnojamu turtu užsienyje domisi santaupų turintys pensininkai, tačiau šiais metais į juos kreipiasi ir vis daugiau jaunimo.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai siūlo griežtinti paramos dalybas jaunų šeimų pirmajam būstui: jaunoms šeimoms suteikiama kompensacija, įsigyjant pirmą būstą sumažėtų daugiau nei perpus – jeigu šiuo metu vidutinė subsidijos suma siekia apie 15 tūkst. eurų, tai po pokyčių, bus kompensuojama tik iki 6,5 tūkst. eurų. Seime nuomonės dėl šio pasiūlyto sprendimo išsiskiria.

Nors žmones smaugia išaugusios būsto paskolų palūkanos, butų pirkimas smarkiai sumažėjo, būsto kainos pernai Lietuvoje vistiek pasiekė rekordiškai aukštą lygį. Brangiausias namas Vilniuje buvo parduotas už beveik 5 milijonus eurų. Nekilnojamojo turto kainos didėja, nors sandorių skaičius yra žemiausias per penkerius metus. Panoraminis Vilniaus miesto vaizdas, nuosava garinė pirtis, drabužinė, trys vonios kambariai – toks 191 kv.