nekilnojamas turtas

Maža mėnesio įmoka ar reklamose matomi 0 proc. palūkanų skamba viliojančiai. Tačiau vien iš šių skaičių dar neaišku, kiek paskola iš tikrųjų kainuos. Lietuvos banko (LB) Kredito ir draudimo paslaugų priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stalilionienė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“ paaiškino, kur ieškoti tikrosios paskolos kainos, kaip palyginti skirtingus pasiūlymus ir ką patikrinti prieš pasirašant sutartį. 0 proc.

Butų skiltyje rastas būstas gali būti parduodamas kaip namo dalis. Iš pirmo žvilgsnio skirtumas atrodo menkas. Tačiau ką tai reikštų, jei būstą norėtumėte pirkti su paskola? Vienas toks skelbimas įdėtas į butų skiltį. Jame siūlomas 41 kv. m būstas Vilniuje, Untulių gatvėje. Aprašyme patalpos ne kartą vadinamos butu, tačiau pardavėjas taip pat aiškiai nurodo, kad parduodama „namo dalis pagal notarinę naudojimosi tvarką“. Skelbiama kaina – 1 200 eurų už kvadratinį metrą.

Būsto kainos Lietuvoje kyla sparčiau nei gyventojų atlyginimai, o nekilnojamojo turto rinkoje vis aktyviau sukasi investuotojai. Ekonomistės perspėja, kad dėl tokios situacijos nuosavas būstas daliai gyventojų gali tapti vis sunkiau įperkamas. Ar verta skubėti pirkti būstą dabar, o gal geriau palaukti palankesnio meto? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo ekonomistės Indrė Genytė-Pikčienė ir Jonė Kalendienė.

Paveldėjus butą ar santaupų, atrodytų, rūpesčių dėl pinigų turėtų sumažėti. Tačiau daliai žmonių pirmiausia tenka ieškoti, iš ko sumokėti mokestį. Tam gali prireikti kelių tūkstančių eurų – dar prieš sutvarkant paveldėjimo dokumentus. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) skaičiavimu, už 100 tūkst. eurų vertės palikimą kai kuriems žmonėms reikėtų sumokėti 3 350 eurų mokesčio. Na, o kam teks susimokėti, pirmiausia priklauso nuo to, kas paliko turtą.

Nuo rugpjūčio pirmos dienos įsigalioja būsto paskolų pokyčiai – pirmąjį būstą perkantiems gyventojams pradinis įnašas mažinamas nuo 15 iki 10 proc. Nors tai gali palengvinti kelią į nuosavus namus, augančios būsto kainos ir galimas palūkanų didėjimas gali dar labiau apsunkinti gyventojų galimybes įsigyti nuosavą būstą. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo ekonomistės Indrė Genytė-Pikčienė ir Jonė Kalendienė.

Lietuvos nekilnojamojo turto rinkai išlaikant didelį aktyvumą, pirkėjų laukia nauji finansiniai iššūkiai ir griežtesnės žaidimo taisyklės. Besikeičiantys pradinio įnašo reikalavimai, naujos mokesčių bei turto vertinimo tvarkos ir nemažėjančios būsto kainos verčia gyventojus iš naujo skaičiuoti savo galimybes, todėl kyla esminis klausimas: kokiems pirkėjams nuosavo būsto įsigijimas šiemet atsieis brangiausiai, ir ar rinkos pokyčiai padės suvaldyti augančias kainas? Apie nekilnojamojo turto rinko...

Nuomojantis būstą gali atsirasti netikėta išlaida. Nekilnojamojo turto (NT) investuotojas pasakojo iš dalies nuomininkų prašantis kas mėnesį mokėti už galimybę deklaruoti gyvenamąją vietą. Per metus susidarytų iki 360 eurų. Todėl naujienų portalas tv3.lt aiškinosi, ar žmogui, turinčiam nuomos sutartį, už tai apskritai reikia mokėti.

Nekilnojamojo turto (NT) bendrovė „Homa Group“ pradėjo kotedžų ir dvibučių namų kvartalo „Uoksai“ Vilniaus Visorių mikrorajone pirmojo etapo statybų darbus. Kaip penktadienį pranešė bendrovė, statybos pradėtos gavus joms leidimą. Pirmuoju etapu iki 2027 m. spalio D. Glemžaitės gatvėje planuojama pastatyti 59 kelių tipų kotedžus. Taip pat kitų metų antrą arba trečią ketvirtį bendrovė numato pradėti antro bei trečio kvartalo etapo statybas D. Glemžaitės, Skersinės ir L. Sutemos gatvėse.

Per devynis šių metų mėnesius Lietuvoje įregistruota 105,5 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) pirkimo-pardavimo sandorių – 8,1 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. Vien rugsėjį įregistruota 12,6 tūkst. NT sandorių – 15,1 proc. daugiau nei prieš metus (11 tūkst.) ir 3,7 proc. daugiau nei rugpjūtį (12,2 tūkst.), trečiadienį pranešė Registrų centras.

Aplinkos ministerijai svarstant griežtinti gyvenimo loftuose reguliavimą, viceministrė Asta Rokickienė gyventojus ramina ir teigia, jog šiuo metu numatomi pakeitimai nedarys jokios įtakos gyvenimui pastatuose, kurie yra negyvenamosios paskirties.  „Vyriausybės nutarimas išvis niekaip nedaro įtakos gyvenimo lofte ar gyvenimo sodo name, ar gyvenimo viešbutyje.

Pandemija, karas ir pabrangusios paskolos būsto kainų nenumušė. Tačiau ekonomistas Marius Dubnikovas įvardijo, kas artimiausiu metu rinką gali atvėsinti. Lietuvos banko (LB) duomenimis, 2026 metų pavasarį būsto kainos kilo 12–17 proc. metiniu tempu. Sandorių buvo 10–15 proc. daugiau nei įprastai, tačiau jų skaičius jau nebedidėjo. Būstas brango maždaug dvigubai sparčiau nei atlyginimai „į rankas“, kurie per metus padidėjo 8 proc.

Investavimas į nekilnojamąjį turtą ir nuosavo būsto paieškos – viena karščiausių temų Lietuvoje. Tačiau pokyčiai rinkoje ir reikalavimai NT vystytojams retai leidžia kainoms sustoti, o naujos finansinės palengvintos sąlygos pirkėjams atneša ne tik daugiau galimybių, bet ir naujų iššūkių.

Trečiąjį šių metų ketvirtį naujų butų pardavimai Vilniuje mažėjo, tačiau jų pasiūla išliko rekordiškai aukšta ir ketvirčio pabaigoje beveik siekė 5,4 tūkst., rodo nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „EIKA Development“ duomenys. Liepos-rugsėjo mėnesiais sostinėje parduota 1,2 tūkst. naujų butų – 4,7 proc. mažiau nei per antrąjį ketvirtį ir beveik 15 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai buvo parduota 1,4 tūkst. būstų.

Patrauklus NT pasiūlymas Ispanijoje ar Italijoje šiandien gali atrodyti kaip svajonės išsipildymas, tačiau neapgalvotas sprendimas gali tapti skaudžia finansine pamoka. Po atostogų sugrįžę lietuviai vis dažniau žvalgosi į mėlynesnę jūrą užsienyje, tačiau ekspertas įspėja – už saldžių brokerio kalbų dažnai slepiasi teisiniai spąstai, papildomi mokesčiai ir net rizika prarasti visus pinigus.

Būsto kainos Lietuvoje yra bene didžiausios Europoje, tačiau ir čia galima rasti labai pigių variantų. Yra butų ir namų, kuriuos galima įsigyti vos už kelis šimtus eurų. Naujienų portalas tv3.lt kviečia pasižvalgyti, kaip jie atrodo. Nuo 2010 m. iki 2024 m. būsto kainos Europos sąjungoje padidėjo 53 proc., skelbia „Eurostat“. Didžiausias augimas buvo užfiksuotas Vengrijoje, Estijoje ir Lietuvoje. Joje būsto kainos per daugiau nei dešimtmetį išaugo 179 procentais. Tačiau kainos nevienodos.

Dar prieš penkerius metus turint 100 eurų iš parduotuvės buvo galima išeiti gerokai su pilnesniu krepšiu. Šiandien už tą pačią sumą kai kurių kasdienių prekių galima nusipirkti kone perpus mažiau, pasikeitė ir tai, kiek galime įsipilti degalų ar leisti sau paslaugų. Vis dėlto vien kainų šuolis neatskleidžia viso vaizdo – per šį laiką gerokai augo ir gyventojų pajamos.

Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujama Vyriausybė per 2026–2028 m. sieks renovuoti virš 1,1 tūkst. daugiabučių namų, o šalies miškingumą iki 2028 m. padidinti beveik iki 35 proc. Pernai šis rodiklis siekė 33,91 proc. Tokie tikslai numatyti Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane. Už didžiąją dalį aplinkosaugos srityje numatytų priemonių bus atsakinga Aplinkos ministerija. Dar šiemet planuojama pakeisti Miškų įstatymą.

Lietuvoje pastaruosius kelis metus teisėsaugos institucijų pareigūnai fiksuoja atvejus, kai sukčiai taikosi ne tik į asmenų santaupas, bet ir į turimą nekilnojamąjį turtą. Nuo 2025 m. pradžios Lietuvoje pradėta 17 ikiteisminių tyrimų dėl apgaule įgyto labai didelės vertės svetimo turto (pagal Baudžiamojo kodekso 182 str. 3 d.), kai asmenys apgaule yra įtikinami parduoti savo turimą nekilnojamąjį turtą, o vėliau už šį turtą gautos lėšos iš asmenų yra išviliojamos.

Pirmąjį būstą įsigyti planuojantiems gyventojams atsiranda galimybė skolintis su mažesniu pradiniu įnašu. Nors 10 proc. pradinis įnašas daliai žmonių gali palengvinti kelią į nuosavą būstą, ekspertai primena, kad mažesnis įnašas reiškia didesnę paskolą ir kartu – didesnius finansinius įsipareigojimus. Apie finansines pasekmes būsimiems būsto savininkams naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos Pjūvis“ diskutavo finansų ekspertė Lina Banytė ir SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.

Visai neseniai skambėję pranešimai dėl virš Lietuvos užfiksuotų dronų gyventojams skaudžiai priminė realybę – kilus potencialiam pavojui, daugelis vis dar nežino, kur bėgti, o viešojoje erdvėje kilusi pasimetimo banga dėl užrakintų ar neparuoštų priedangų apnuogino sistemines spragas. Ekspertai primena, kad namų darbus būtina atlikti iš anksto.

Prabangaus būsto pirkimo pasaulyje plinta naujas terminas – „landmaxxing“ (žemės plotų didinimas). JAV turčiai sugalvojo, kaip gyventi ne tik prabangiai, bet ir be „pašalinių akių“ dėmesio. Daug itin turtingų asmenų išsiperka jau ne tik didžiulius žemės plotus, bet ir ištisus kvartalus ar rajonus. Lietuvoje mažai girdėtas terminas „looksmaxxing“ (liet. išvaizdos maksimizavimas) – interneto tendencija, skirta vyrams, siekiantiems maksimaliai patobulinti savo fizinę išvaizdą.

Nekaltai pasodinta tuja, be leidimo suręsta malkinė ar keliais centimetrais į kaimyno sklypą pasislinkusi tvora šiandien gali tapti brangia jūsų gyvenimo klaida. Kol daugelis gyventojų vis dar šventai tiki, kad savo kieme gali daryti bet ką, teisininkai įspėja – griežtėjančios taisyklės ir akylos kaimynų akys nelegalių statybų mėgėjams pranašauja tūkstantines baudas.

Rugpjūtį įsigalioję būsto paskolų pokyčiai atnešė naujų galimybių pirkėjams, tačiau kartu – ir papildomų rizikų. Ar mažesnis pradinis įnašas iš tiesų palengvins kelią į nuosavą būstą? Apie artėjančias naujoves naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo finansų ekspertė Lina Banytė ir SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas. Pradinis įnašas pirmam būstui sumažintas 5 proc. Dabar pradinio įnašo reikalavimas daliai būsto pirkėjų sumažintas 5 proc.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Hanner“ technikos direktorius Ramūnas Banys teisėsaugai pripažino davęs 2 tūkst. eurų kyšį tuometei Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos vadovei Nijolei Milkevičienei už statybų užbaigimo aktų patvirtinimą, skelbia „Verslo žinios“. Portalo duomenimis, kyšis buvo susijęs su „Hanner“ Vilniuje vystytų daugiabučių projektų statybų užbaigimu.

Nuo rugpjūčio įsigaliojus atnaujintoms Atsakingojo skolinimo nuostatoms, daliai pirmąjį būstą perkančių gyventojų minimalus pradinis įnašas gali mažėti nuo 15 iki 10 proc. būsto vertės. Visgi tai nereiškia, kad mažesnis pradinis įnašas bus taikomas visais atvejais. Būsto kainos Lietuvoje ir toliau auga. Ekspertai pabrėžia, kad tam įtakos turi ne tik didelė paklausa.

Nuo šeštadienio pirmą būstą įsigyjantiems gyventojams minimalus pradinis įnašas mažinamas nuo 15 iki 10 proc. perkamo būsto vertės, įsigalioja griežtesni reikalavimai imantiems ne pirmą būsto paskolą ir keičiasi paskolos įmokos ir pajamų santykio vertinimas.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkoje – permainų metas. Vieni gyventojai būstui skiria atsiimtas II-osios pensijų pakopos lėšas, kiti laukia nuo rugpjūčio įsigaliojančių palankesnių pirmojo būsto finansavimo sąlygų. Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį, kad augančios būsto kainos ir prastėjantis įperkamumas gali tapti svarbiausiais veiksniais, lemiančiais rinkos kryptį artimiausiu metu.

Investavimas į nekilnojamąjį turtą – daugelio lietuvių kelias į finansinę laisvę. Tačiau ekspertai pastebi, kad pastaruoju metu NT rinka retai būna stabili, o nauji valdžios užmojai gali iš esmės pakeisti žaidimo taisykles ir priversti kapitalą bėgti svetur. Laidoje „Statybų gidas“ Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius pasidalijo įžvalgomis apie Lietuvos banko vadovo iškeltą idėją – įvesti momentinį investicinio sandorio mokestį (angl.

Pirmą metų pusmetį už valstybinės žemės pardavimą į valstybės ir savivaldybių biudžetus pervesta 48,4 mln. eurų – 21,4 mln. eurų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) duomenimis, per visus praėjusius metus už valstybinės žemės pardavimą gauta 53 mln. eurų, taigi vien per pirmąjį šių metų pusmetį jau gauta daugiau kaip 91 proc. visų praėjusių metų pajamų.

Svajonė apie nuosavą namą ir privatų žemės sklypą šalia sostinės dažnai atsitrenkia į realybę – naujos statybos būstų kainos jaunoms šeimoms yra sunkiai įkandamos. Dėl šios priežasties rinkoje populiarėja alternatyva, kurią nekilnojamojo turto ekspertai skambiai vadina „Frankenšteinais“ arba hibridiniais namais.

Vilniaus naujų būstų rinkoje stebimas atsigavimas, o kartu ryškėja ir naujos nekilnojamojo turto (NT) plėtros kryptys. Bendrovės „EIKA Development“ duomenimis, šiemet intensyviausia naujų butų pasiūla koncentruojasi Pašilaičiuose, tačiau prognozuojama, kad 2028 metais aktyvi plėtra gali būti stebima ir Viršuliškėse bei Žirmūnuose.

Nekilnojamojo turto (NT) kainoms Lietuvoje išliekant aukštoms, vis dažniau diskutuojama, kokios priemonės galėtų pagerinti būsto prieinamumą ir pristabdyti kainų augimą. Vienas iš siūlymų – papildomai apmokestinti investicinį būstą, tačiau dėl tokios iniciatyvos naudos ekspertų nuomonės išsiskiria. Lietuvos bankas (LB) siūlo svarstyti didesnį investicinio būsto apmokestinimą, argumentuodamas, kad tai galėtų prisidėti prie tvaresnės būsto rinkos ir mažesnių kainų svyravimų.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) Lietuvai siūlo peržiūrėti mokesčių sistemą – plėsti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio bazę, mažinti kai kurias lengvatas ir didinti gyventojų pajamų mokesčio progresyvumą. Tačiau ekonomistai pabrėžia, kad svarbiausia ne didesni mokesčiai, o kad pati ekonomika augtų sparčiau. Taip pat jie atkreipia dėmesį, kad būtent NT mokestis Lietuvoje iki šiol išlieka viena jautriausių ir sunkiausiai iškomunikuojamų temų.

Svajonė apie nuosavą namą lietuviams tampa vis sunkiau pasiekiama prabanga. Namų statytojams griežtinami reikalavimai verčia griebtis už galvų – augantys biurokratiniai barjerai, nauji ekologiniai bei techniniai standartai statybų kainas pučia į neregėtas aukštumas.

Sukčių schemos tampa vis įtikinamesnės. Ekspertai ir žiniasklaida įspėja, kad gyventojams dabar kaip niekad svarbu saugoti savo pinigus ir atsargiai vertinti didelius finansinius sprendimus, nuolat tikrinti informaciją, sekti žiniasklaidą, oficialius šaltinius, o ne ieškoti informacijos socialiniuose tinkluose. Apie tai, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis ir „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Registrų centrui paskelbus, kokie duomenys galėjo būti nutekinti, o kokie liko neatskleisti, gyventojams kyla klausimas, kiek pavojinga yra tokia informacija. Tarp galimai nutekėjusių duomenų minimi vardai, pavardės, asmens kodai, gimimo datos ir nekilnojamojo turto (NT) duomenys. Ekspertai pabrėžia, kad vien asmens kodas dar nesuteikia galimybės atlikti visų veiksmų kito žmogaus vardu, tačiau nepaneigia, kad tai yra vienas svarbiausių aspektų, galintis gerokai palengvinti sukčių veiklą.

Augantis geopolitinis neapibrėžtumas ir euro zonoje įsibėgėjanti infliacija didina finansų rinkų nuogąstavimus dėl Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politikos griežtinimo. Pasak bendrovės nekilnojamojo turto (NT) projektų valdymo įmonės „EIKA Development“ plėtros direktoriaus Tomo Žiaugros, prognozuojamas palūkanų normų didinimas paveiks būsto rinką, o labiausiai paveiks ekonominės klasės pirkėjus.

Praėjusią savaitę gyventojai galėjo teikti paramos paraiškas pirmajam būstui įsigyti. Per pirmas 10 minučių buvo išgraibstyta daugiau nei 5 mln. eur., o gyventojai skundėsi stringančia sistema. Kokių sunkumų kyla mėginant įsigyti būstą Lietuvoje ir ką reikėtų daryti? Apie tai, kaip lietuviams įsigyti būstą, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su paramos būstui grupės vadovu Daniel Ilkevič ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadove Aiste Adomavičiene.

Dėl paramos būstui įsigyti tvarkos kilus gyventojų nepasitenkinimui, svarstoma peržiūrėti tiek paraiškų teikimo mechanizmą, tiek kriterijus, pagal kuriuos skiriama valstybės pagalba. Pripažįstama, kad principas „kas pirmesnis, tas gudresnis“ ne visada užtikrina teisingą paramos paskirstymą, todėl ateityje didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas tam, ar pagalba pasiekia tuos, kuriems jos labiausiai reikia.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Gintarė Skaistė siūlo sukurti naują valstybės paramos mechanizmą pirmąjį būstą įsigyjantiems jauniems asmenims ir jaunoms šeimoms. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pataisas įregistravusi parlamentarė siūlo numatyti dvi tarpusavyje susijusias priemones: valstybės garantiją trūkstamai pradinio įnašo daliai bei valstybės paramos atidėtą grąžinimą asmenims iki 36 metų.

Nors nekilnojamojo turto (NT) vystytojai mažesnius būstus dažnai pristato kaip pasikeitusio gyvenimo būdo rezultatą, ekspertai pripažįsta – realioje situacijoje dalį pasirinkimų vis dažniau diktuoja pinigai. Gyventojai po pandemijos buvo pradėję ieškoti erdvesnių namų, tačiau sparčiai augusios kainos šiuos planus greitai pakoregavo. Šiandien rinkoje ryškėja kita tendencija – mažesni būstai tampa ne tiek pasirinkimu, kiek kompromisu tarp norų ir galimybių.

Per artimiausius dvejus metus būstą įsigyti svarsto arba planuoja 28 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa.  Apklausos duomenimis, 15 proc. lietuvių svarsto galimybę įsigyti būstą, tačiau galutinio sprendimo dar nėra priėmę, dar 7 proc. respondentų nurodė ketinantys įsigyti pirmąjį būstą, o 6 proc.

Šiemet Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) organizuotuose valstybinės žemės pardavimo aukcionuose parduota daugiau kaip 64 hektarai valstybinės žemės, o bendra pasiūlyta suma viršijo 4 mln. eurų. Tarnybos duomenimis, šiais metais jau įvyko 140 valstybinės žemės pardavimo aukcionų. Didžiausia sklypo pardavimo kaina užfiksuota Šiauliuose, kur 3,96 ha sklypas parduotas už 515,7 tūkst. eurų, nors pradinė jo kaina siekė 25,8 tūkst. eurų.

Lietuvoje nuosavas būstas ilgą laiką buvo ne tik finansinis tikslas, bet ir savotiškas saugumo simbolis – daugelis augo su mintimi, kad mokėti už savo butą yra normaliau nei visą gyvenimą nuomotis. Tačiau augančios būsto kainos po truputį keičia šią logiką. Ekspertai sako, kad daliai jaunų žmonių nuosavas būstas tampa vis sunkiau pasiekiamas, todėl ateityje Lietuva gali po truputį artėti prie vakarietiško modelio, kur nuoma tampa ne laikinu etapu, o ilgalaikiu pasirinkimu.

Daugelyje Europos Sąjungos (ES) valstybių minimalus atlyginimas kasmet didėja, tačiau tai nereiškia, kad gyventojams tampa lengviau pragyventi. Sparčiai augančios būsto kainos ir nuomos išlaidos, ypač didžiuosiuose miestuose, „suvalgo“ vis didesnę dalį žmonių pajamų. Naujausi duomenys rodo, kad kai kuriose ES sostinėse minimalioji mėnesinė alga nepadengia net nuomos išlaidų.

Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai sako, kad vis daugiau žmonių tiesiog nebesugeba sukaupti pradinio įnašo, o dalis jaunų pirkėjų be šeimos pagalbos apie nuosavą būstą apskritai negalėtų galvoti. Tuo metu rinkoje ryškėja ir kita tendencija – sostinėje sparčiai mažėja būsto pasiūla centrinėse miesto dalyse, todėl pirkėjų galimybės rinktis tampa vis siauresnės.

Vokietijos brigados perkėlimas į Lietuvą jau kurį laiką kelia klausimų nekilnojamojo turto (NT) rinkoje – ar tūkstančių karių atvykimas nesukels naujo nuomos kainų šuolio ir ar lietuviams netaps dar sunkiau rasti būstą? Nors dalis gyventojų baiminasi pasikartojančio 2022-ųjų scenarijaus, kai būstų pasiūla buvo smarkiai sumažėjusi, ekspertai sako, kad dabartinė situacija rinkoje kol kas yra gerokai stabilesnė.

Brangstančios statybinės medžiagos, augančios energetikos kainos ir neramumai Artimuosiuose Rytuose vis garsiau kelia klausimą – ar Lietuvoje būstas dar gali atpigti? Nors dalis gyventojų tikisi, kad neapibrėžtumas pristabdys rinką, ekonomistai piešia visai kitokį scenarijų. Anot jų, geopolitinė įtampa jau pradeda veikti statybų sektorių, o artimiausiais mėnesiais tai gali persikelti ir į naujų būstų kainas.

Kalbos apie galimą ekonominį sunkmetį ir nerami geopolitinė situacija pasaulyje kelia klausimų ir nekilnojamojo turto rinkoje. Vis garsiau užsimenama apie brangstančias statybines medžiagas. Tačiau NT vystytojai sako, kad bent jau kol kas pirkėjų aktyvumas nemažėja. Anot jų, paklausa išlieka didelė, o kai kuriuos gyventojus į rinką pastūmėjo net ir iš antrosios pensijų pakopos atgauti pinigai.