mokesčiai

Praėjusią savaitę Vyriausybė jau galutinai nusprendė dėl mokesčių pakeitimų, kurie antradienį pateikti Seime. Tačiau jos registruoti įstatymų projektai sulaukia kritikos. Esą tokie sprendimai daugelį gyventojų paskatins lįsti į šešėlį, taip vengiant itin padidėsiančių mokesčių. Vienas iš siūlomų pokyčių – kad toks pats gyventojų pajamų mokestis (GPM) būtų taikomas visoms pajamų rūšims bendrai, t. y. tiek darbo ar individualios veiklos pajamoms, tiek iš turto nuomos ar pardavimo gautoms lėšoms.

Seimui antradienį nepradėjus svarstymų dėl Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo projekto, premjeras Gintautas Paluckas tai vadina nedideliu nesusipratimu ir sako, kad jis bus ištaisytas ketvirtadienį.  Jis neatmeta, kad įstatymo projektas bus šiek tiek pakoreguotas.

Seimui antradienį nesutikus pradėti svarstymų dėl pagrindinio Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo projekto, kuriuo būtų išplėsta mokesčio bazė, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad patobulintas variantas turėtų būti pateiktas ketvirtadienį.  „Pateikimo stadijoj nepraėjo, bet, matyt, bus ketvirtadienį patobulintas variantas.

Seimas po pateikimo pritarė daliai Vyriausybės mokesčių pertvarkos projektų, prieš tai grąžinęs tobulinti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio projektą. Skaičiuojama, jog, priėmus visus mokestinius siūlymus, į valstybės ir savivaldybių biudžetus kitąmet papildomai būtų surenkama 248,7 mln. eurų, o 2027 m. – 624,6 mln. eurų.  Dalis papildomų pajamų turėtų būti skirta krašto apsaugai finansuoti – gynybai kitąmet planuojama sukaupti papildomai 306 mln. eurų, 2027 m. – 523,6 mln. eurų.

Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti aštuonis mokesčių pakeitimų įstatymų projektus, tačiau be nekilnojamojo turto (NT) mokesčio.  Už 8 iš pateiktų 9 įstatymų pataisų svarstymą balsavo maždaug po 70 parlamentarų, jų neparėmė po 50.  Seimas nepriėmė svarstyti tik NT mokesčio įstatymo pataisų, kurios leistų savivaldybėms nustatyti mokesčio girndis bei konkrečius tarifus tarp 0,1 ir 1 proc.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime narys Tomas Tomilinas sako, kad vietoj Vyriausybės siūlomo visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio siūlys labiau apmokestinti azartinius lošimus.

Seimui antradienį imantis Vyriausybės mokesčių pertvarkos, o verslui raginant pokyčius atidėti ir skirti daugiau laiko diskusijoms, ministras pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad šiuo metu laikas atėjo pokalbius baigti ir imtis sprendimų priėmimo. „Kažkada tas diskusijas reikia baigti ir pereiti prie sprendimų priėmimo.

Valdančioji „Nemuno aušra“ siūlo didesnes nei 32,5 tūkst. eurų metines pajamas iš individualios veiklos apmokestinti progresiniu gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), sako partijos lyderis Remigijus Žemaitaitis. „Jeigu bus pritarta mūsų siūlymui, tai reiškia – 32,5 tūkst. eurų „pasideda į saugiklį“, mokamas mažesnis (GPM – BNS). Kas virš 32,5 tūkst. jau būtų mokamas progresinis“, – žurnalistams Seime antradienį sakė R. Žemaitaitis. Anot politiko, partija taip pat siūlys 15 proc.

Seime pradėjus svarstyti Vyriausybės mokesčių pertvarką ir opoziciniams „valstiečiams“ imus prašyti šiuos svarstymus nukelti iki kito posėdžio, Seimo pirmininkas, „demokratų“ vadovas Saulius Skvernelis paprašė pusvalandžiui atidėti dalies paketo įstatymų projektų svarstymą, kam parlamentas pritarė.

 Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad Vyriausybės inicijuojama kai kurių mokesčių pertvarka leis Lietuvai tinkamai reaguoti į gynybos ir socialinio saugumo iššūkius.    „Šalis susiduria su iššūkiais, iš kurių pagrindinis, žinoma, saugumo. Jis daugiaveidis – ne tik karinis saugumas, bet taip pat ir socialinis. Ir privalome į tuos iššūkius teisingai reaguoti“, – antradienį Seimui pristatydamas svarbiausių mokesčių pataisas teigė R. Šadžius.

Antradienį Seimas pradeda svarstyti Vyriausybės patvirtintus įstatymų projektus, kuriais didinami dabartiniai mokesčiai ir įvedami du nauji mokesčiai. Kaip jau skelbta, valdančioji koalicija planuoja labiau apmokestinti gyventojų nekilnojamąjį turtą, pajamas, karštą vandenį ir šildymą. Naują mokestį norima įvesti saldintiems gėrimams ir draudimo įmokoms. Be to, valdantieji siūlo dar padidinti pelno mokestį verslui.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako besitikintis, kad Seimas antradienį po pateikimo pritars Vyriausybės siūlomai mokesčių pertvarkai. Vėliau Seimo komitetuose projektai bus tobulinami, be kita ko, anot jo, atsižvelgiant ir į verslo nuogąstavimus.    „Šiandien tikiuosi, Seimas po pateikimo stadijos pritars ir tada prasidės tobulinimas, tvarkymas Seimo komitetuose pataisų ir pasiūlymų registravimas“, – žurnalistams antradienį Seime sakė S. Skvernelis.

Seimui antradienį pristatant mokesčių reformos planą, finansų ministras Rimantas Šadžius sako besitikintis, kad parlamentas „nepuls pritarinėti gausioms lengvatų iniciatyvoms“. „Tikiuosi, parlamentas, svarstydamas mūsų finansinę situacija, bus išmintingas ir nepuls pritarinėti gausioms lengvatų iniciatyvoms, kurioms šiandien, labai atsakingai galiu pareikšti, neturime finansinių galimybių“, – LRT radijui antradienį sakė ministras.

Finansų ministras Rimantas Šadžius antradienį Seimui planuoja teikti mokesčių pertvarkos paketą. Praėjusią savaitę siūlymus dėl mokesčių pakeitimų jau patvirtino Vyriausybė. Mokesčių pakete numatyta keisti gyventojų pajamų apmokestinimą, bendrai metinių pajamų sumai taikant progresinius tarifus intervale nuo 20 iki 32 proc.

Artėjant mokesčių reformos priėmimui, į dienos šviesą gali pradėti lįsti ir naujos mokesčių idėjos, kurios kristų kone ant kiekvieno piliečio pečių – cukraus ir automobilio mokestis. Apie mokesčių reformą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo narys Algirdas Butkevičius ir Seimo narys, konservatorius Mindaugas Lingė. Labai įdomus yra automobilių mokestis, ką paminėjo ir ponas Mindaugas.

Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos siūlymams keisti daugelį mokesčių įstatymų. Tačiau dalis specialistų žeria kritiką politikams, kad gyventojams pasakoma ne visa tiesa apie tai, kas, kiek turės susimokėti, o kas – ne. Premjeras, socialdemokratų lyderis sako, kad siūlomi didesni mokesčiai nedidins finansinės naštos pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, o surinkti daugiau lėšų į valstybės biudžetą reikia siekiant kokybiškesnių viešųjų paslaugų.

Vyriausybės pasiūlyti mokesčių pakeitimai sulaukė daug verslo organizacijų kritikos. Pasak jų atstovų, padidinus mokesčius, nukentės Lietuvos ekonomika, jos konkurencingumas. Pirmadienį verslo organizacijos Vilniuje surengė forumą „Apginkime ekonomiką“. Jo organizatoriai primena, kad 200 verslo asociacijų pakvietė politikus kalbėtis apie mokesčių reformą. Vis dėlto, į mokesčius mokančio verslo argumentus, kad skubotas ir neracionalus mokesčių didinimas stabdys ekonomiką, esą numota ranka.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius tikina esantis nusivylęs prezidento Gitano Nausėdos išreikštu palaikymu valdančiųjų inicijuojamai mokesčių pertvarkai. Anot LPK vadovo, verslo bendruomenė dar laukia didesnio prezidento įsitraukimo į diskusiją, o kraštutiniu atveju – ir veto, pasak jo, žalingiausią poveikį šalies ekonomikai turintiems siūlymams.

Vyriausybės siūlomi mokesčių pakeitimai sulaukia daug kritikos iš įvairių verslo organizacijų. Jų atstovai įspėja, kad, pakėlus mokesčius Lietuvoje, dalis verslų ir jų savininkų ją iškeis į kitas šalis – persikels ten, kur mokesčiai mažesni. Praėjusią savaitę ministras pirmininkas Gintautas Paluckas skeptiškai vertino tokius verslininkų grasinimus.

Valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) suvažiavime partijos narys, ilgametis Lietuvos kulkinio šaudymo treneris Rimas Stankevičius ragino atidėti sprendimus dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio.  „Nekilnojamo turto mokestis, koks dabar yra planuojamas įvesti, jis turi būt atidėtas, negalima jo įvesti“, – šeštadienį Vilniuje sakė R. Stankevičius. R. Stankevičiaus teigimu, siūlomas mokestis priešina visuomenę. „Yra didžiulis visuomenės susipriešinimas.

Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos siūlymams keisti daugelį mokesčių įstatymų. Tačiau dalis specialistų žeria kritiką politikams, kad gyventojams pasakoma ne visa tiesa apie tai, kas, kiek turės susimokėti, o kas – ne. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė teigė, kad dalies politikų išsakomi teiginiai apie mokestinės tvarkos prasilenkia su tikrove.

Šią savaitę Vyriausybė patvirtino planuojamų mokesčių pakeitimų įstatymų projektus. Tarp jų – ir Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisas. Kaip žinoma, valdantieji siekia progresiniais tarifais apmokestinti visas gyventojų pajamas, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu jos gaunamos. Pensijos ir kitos išmokos taip pat yra gyventojų pajamos.

Vilniaus merui Valdui Benkunskui žadant siekti, kad dauguma sostinės gyventojų pirmas būstas nebūtų apmokestinamas, finansų ministras Rimantas Šadžius abejoja, ar Vilnius pasirinks tokį kraštutinį variantą – neapmokestinti pirmo būsto. „Tikrai nemanau, kad Vilniaus miesto taryba, kuri priima šiuos sprendimus, kuri nustato atitinkamus tarifus, pasirinks tokį kraštutinį variantą“, – trečiadienį LRT laidoje „Dienos tema“ teigė R. Šadžius.

Kilus didžiuliam nepasitenkinimui dėl gresiančio nekilnojamojo turto mokesčio, Vyriausybė atsisako neapmokestinamojo būsto dydžio ribų ir leis pačioms savivaldybėms spręsti, kokį  mokestį gyventojai mokės už būstą, kuriame yra registravę gyvenamąją vietą. Tačiau už visą kitą nekilnojamąjį turtą, jei jo vertė viršys 20 tūkst. eurų, jau teks mokėti. Nuo mokesčio būsite atleisti tik tuo atveju, jei jis bus mažesnis nei 5 eurai.

Prezidentui Gitanui Nausėdai antradienį paskatinus Vyriausybę įsipareigoti verslo atstovams nebekeisti mokesčių, premjeras Gintautas Paluckas sako, jog šioje Seimo kadencijoje naujos korekcijos neplanuojamos.  „Šį susitarimą kol kas žodinį mes esame jau pasiekę praėjusią savaitę vykusiame koalicinės tarybos pasitarime. Yra siūlymas jį įteisinti, (…) tą įsipareigojimą įtvirtinti raštu, tai tokios galimybės aš taip pat neatmetu“, – trečiadienį žurnalistams sakė premjeras.

Trečiadienį ministrų kabinetas galutinai apsisprendė, kaip ir kokius mokesčius didins. Premjeras Gintautas Paluckas tikina, kad mokesčiai didės tik didesnes pajamas uždirbantiems gyventojams. O verslai esą dėl to niekur neišsikels, nes jiems tokių mažų mokesčių, kaip Lietuvoje ar kitose Baltijos šalyse, nėra. Vis dėlto tūkstančiams gyventojų aktualios gyventojų pajamų, nekilnojamojo turto, pridėtinės vertės mokesčių įstatymų pataisos.

Trečiadienį Vyriausybė galutinai apsisprendė, kokius mokesčius kiek didins. Atitinkamus įstatymų pakeitimus dabar svarstys Seimas. Tūkstančiams žmonių aktualios gyventojų pajamų (GPM), nekilnojamojo turto (NT), pridėtinės vertės (PVM) mokesčių pataisos. Be to, pakeitus akcizus atsiras cukraus mokestis, įvedamas ir draudimo sutarčių mokestis, vadinamas solidarumo įnašu. Verslui planuojama dar padidinti pelno mokestį.

Vyriausybė trečiadienį svarstys Finansų ministerijos dar balandžio viduryje parengtą ir vėliau koreguotą kai kurių mokesčių pakeitimų paketą. Jai pritarus įstatymų pataisos bus teikiamos Seimui.  Paketas pakoreguotas ministerijai pastaruoju metu išnagrinėjus daugiau nei 200 asociacijų, asmenų, lobistų ir institucijų pateiktų siūlymų.

Prezidentūroje užvirė karštos diskusijos dėl mokesčių reformos. Gitanas Nausėda pareiškė, kad yra nusivylęs, mat valdantieji nekilnojamojo turto mokestį įvedinėja chaotiškai, o tai kelia įtampą, gąsdina gyventojus. O ypač senjorus, kurie dar šiandien ryte susitiko su Prezidentu ir primygtinai paprašė neapmokestinti pirmojo būsto, o verslas Nausėdą paragino mokesčių reformą išvis atidėti.

Verslui nerimaujant dėl Vyriausybės siūlomų mokesčių pakeitimų, prezidentas Gitanas Nausėda ragina valdančiuosius įsipareigoti po šių pakeitimų kadencijai stabdyti bet kokias mokesčių korekcijas.  „Šiuos numatytus mokestinius pakeitimus įgyvendinus reikėtų labai aiškiai pasiųsti verslo visuomenei, o ir visai šaliai signalą, kad iki pačios kadencijos pabaigos daugiau jokių pakeitimų ir taisymų nebebus“, – po susitikimo su verslo atstovais antradienį žurnalistams sakė G. Nausėda.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako matantis trintį tarp koalicijos partnerių, bet tiki, kad rasti bendrą sutarimą dėl mokesčių pakeitimų įmanoma. „Yra tam tikros trinties, galbūt asmenybinės, galbūt ideologinės ar dar kitokios, ji pasireiškia per pažymas, per apsišaudymus visokiausius, bet mokesčių klausimais iš tikrųjų tą bendrą vardiklį surasti būtų galima“, – antradienį žurnalistams Prezidentūroje sakė šalies vadovas.

Tam tikros iniciatyvos dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio buvo pateiktos nesuderintos, neiškomunikuotos ir taip sukėlė tam tikrą paniką visuomenėje, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovas pripažino esantis nusivylęs, jo teigimu, „proceso chaotiškumu“. „Esu nusivylęs proceso chaotiškumu, tenka tą konstatuoti.

Kasdien vis artėjant naujiesiems mokesčių paketams, su tikslu sustiprinti valstybės gynybą, ekspertai žiūri į juos skeptiškai – nemano, kad pakėlus mokesčius surenkama suma padidės. Apie tai, ar pavyks valdžiai surinkti pusę milijardo, padidinus mokesčius „Žinių radijas“ laidoje diskutuoja Dainius Dundulis, prekybos tinklo „Norfa“ vadovas. Šią savaitę turėtų Seime judesio daugiau būti dėl mokesčių reformos.

Mokesčių reformą ruošianti Vyriausybė svarsto siūlyti nekilnojamojo turto (NT) mokesčiu apmokestinti turtą nuo 20 tūkstančių eurų, o minimalus mokestis būtų 5 eurai. Tokius dydžius siūlo socialdemokratai, tačiau Sauliaus Skvernelio vadovaujami demokratai tam nepritaria ir pirmam būstui grindis siūlo penkis kartus aukštesnes – 100 tūkstančių eurų.

Mokesčių reformą ruošianti Vyriausybė svarsto siūlyti nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinti turtą nuo 20 tūkstančių eurų, o minimalus mokestis būtų 5 eurai. Tokius dydžius siūlo socialdemokratai, tačiau Sauliaus Skvernelio vadovaujami demokratai tam nepritaria ir pirmam būstui grindis siūlo penkis kartus aukštesnes – 100 tūkstančių eurų.  Jau šią savaitę Vyriausybė ruošiasi mokesčių reformos projektą patvirtinti ir pateikti Seimui.

Atnaujintus mokesčių pertvarkos projektus pirmadienį registravusi Finansų ministerija nekeičia ankstesnių siūlymų dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų mažinimo ar naikinimo.  Kaip ir anksčiau, siūloma nuo 9 proc. iki 12 proc. didinti PVM tarifą, taikomą apgyvendinimui, keleivių vežimui, meno ir kultūros renginiams, o šildymui ir malkoms lengvatą visai naikinti.

Iki šiol nėra galutinai aišku, kokį nekilnojamojo turto (NT) mokestį gyventojams teks mokėti jau nuo kitų metų. Tačiau kai kurie baiminasi, kad po mokestinių pakeitimų teks kur kas daugiau sumokėti NT pardavus. Finansų ministerija pripažįsta, kad gyventojų pajamų mokestis už turto pardavimą gali išaugti. Tačiau ramina, kad bent jau šiuo metu nėra iki galo apsispręsta, kokio dydžio mokestis tai bus.

Sauliaus Skvernelio vadovaujami demokratai „Vardan Lietuvos” turi vis daugiau priekaištų koalicijos partneriams. Artėjant svarbiems balsavimams Seime dėl mokesčių pertvarkos atrodo, kad nesutarimai gali virsti visišku skilimu. Tačiau ekonomikos ir inovacijų ministras, demokratų „Vardan Lietuvos” pirmininko pavaduotojas Lukas Savickas teigia, kad pirmadienį vykusiame koalicinės tarybos susitikime pateikti siūlymai lyg ir buvo išgirsti.

Pakėlus Pridėtinės vertės mokestį (PVM), pinigus gynybai būtų galima surinkti daug greičiau, sako Vilniaus universiteto docentas Algirdas Bartkus. Tačiau, jo teigimu, iššūkiai kyla dėl per lėtos įstatymų bazės ir kairiųjų politikų baimių papiktinti didžiausią elektorato dalį – pensininkus. „PVM turi tokį pliusą, kad pinigai greitai pakliūva į kasą, jie yra čia ir dabar. Jie momentaliai atsiranda kasoje, tu gali juos automatiškai išleisti.

Valdantiesiems svarstant nekilnojamojo turto (NT), pelno, pajamų ir kitų mokesčių pokyčius prezidentas Gitanas Nausėda žada išklausyti tiek verslo, tiek pagyvenusių žmonių organizacijų nuomonės.  „Labai tikiuosi geranoriško pokalbio. Kitą savaitę susitinku tiek su mūsų senjorų organizacijų atstovais, tiek su verslo lyderiais.

Nauji nekilnojamojo turto (NT) mokesčio dydžiai kelia naujas aistras. Gintautui Paluckui su Remigijumi Žemaitaičiu sutarus dėl 50 tūkstančių eurų neapmokestinamo dydžio, Saulius Skvernelis reikalauja dvigubai didesnio, nors prezidentui tokie dydžiai tinka. Premjeras ramina, esą nesvarbu, kokį mokestį benustatys Seimas, savivaldybės jį galės pakeisti ar net panaikinti.

Trečiadienį Vilniaus rotušėje bus surengtos Pagarbos mokesčių mokėtojams dienos iškilmės. Jų metu bus apdovanoti labiausiai prie šalies biudžeto prisidėję mokesčių mokėtojai.  „Esame viena tų retų valstybių, kurioje Pagarbos mokesčių mokėtojams diena yra įstatymu įtraukta į atmintinų dienų sąrašą. Tai išskirtinis pagarbos ir padėkos mokesčių mokėtojams – visiems mums, sunešantiems valstybės biudžetą – simbolis.

Keliaudami galite net nesusimąstyti, kad atsiskaitymas bankine kortele užsienio valstybėje gali gerokai pabrangti. Tad bankų atstovai primena, kokios klaidos nedaryti, jei norite sutaupyti. Kiekvienas bankas šiuo metu taiko skirtingą mokestį už atsiskaitymus bankine kortele ne vietine valiuta.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Vyriausybė parlamentui nebeteiks dabar registruoto 36 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo didžiausioms pajamoms. „Iš Vyriausybės išeis 32 proc. tarifas, galiojantis, nes koalicinėje taryboje apsitarta, jog 36 proc. tarifo koalicija nėra pasiruošusi palaikyti“, – žurnalistams po koalicinės tarybos sakė G. Paluckas. „Jeigu tokių siūlymų bus Seime, komitete, Seimo nariai turi teisę juos registruoti“, – tikino politikas.

Mokesčių reforma siutina jau ir ūkininkus. Išgirdę, kad ir jiems gresia didesni gyventojų pajamų mokesčiai, žemdirbiai jau grasina pakartoti traktorių žygį į Vilnių ir trukdyti eismą keliuose. Žemės ūkio ministras dar mėgina aistras malšinti ir prašo pamėginti susitarti gražiuoju. Tačiau premjeras tvirtina, kad gaunantys pajamas, viršijančias vidutinę algą, turi ir mokesčių susimokėti daugiau, o surinktus pinigus žada skirti ne tik gynybai, bet ir padalinti pašalpų ir pensijų gavėjams.

Penktadienis yra paskutinė diena, kai gyventojai turi pateikti savo metines pajamų deklaracijas ir sumokėti jiems priskaičiuotus mokesčius. Vis tik mokėtinos sumos, išvystos ekrane, gali gerokai išgąsdinti. Taip nutiko vilnietei Izabelei (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi), dirbančiai pagal individualios veiklos pažymą. Ji pasiskaičiavo, kad mokesčiai už 2024 metus turėtų siekti apie 2 tūkst. eurų. Vis tik pateikusi deklaraciją ji pamatė gerokai didesnę sumą – beveik 4 tūkst. eurų.

Buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas nuo penktadienio pradeda vadovauti užsienio investuotojus vienijančiai asociacijai „Investors‘ Forum“.  Asociacijos vykdomojo direktoriaus pareigas V. Šilinskas perima iš Rūtos Skyrienės, kuri vadovavo nuo 2003 metų.

Nuo ketvirtadienio pagrindinių Vilniaus paplūdimių prieigose pradedama rinkti sezoninė vietinė rinkliava už automobilių parkavimą gatvėje. Kaip pranešė savivaldybės įmonė „Judu“, pasistačius automobilį šalia Žaliųjų ežerų, Valakampių I ir II, Tapelių bei Balžio ežerų, už valandą vilniečiams reikės susimokėti 0,60 euro. Šalia šių telkinių esančios stovėjimo aikštelės patenka į geltonąją rinkliavos zoną, kurioje automobilio stovėjimas mokamas visomis savaitės dienomis nuo 8 iki 20 val.

Verslas vis garsiau reikalauja Vyriausybės mažinti degalų mokesčius, kad už juos mokėtų panašiai kaip lenkai. Tačiau premjeras atkerta, kad jam svarbiau mažinti taršą, tad bent jau šiemet mokesčių mažinti nesiruošia. O štai dėl kitais metais suplanuoto tolimesnio mokesčių didinimo premjeras jau kalba kitaip. Jis net žada derėtis su kaimyninių šalių vyriausybių vadovais ir Europos Komisija, kaip stabdyti taršos mokesčių augimą ir kad degalų kainos dar labiau nešautų į viršų.