Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė teigė, kad dalies politikų išsakomi teiginiai apie mokestinės tvarkos prasilenkia su tikrove.
Jei dabar politikai kalba, kad joks progresyvus gyventojų pajamų mokesčio tarifas nebus taikomas paveldėtam ir vėliau parduotam turtui, pasak D. Čibirienės, tiesa yra kitokia.
„Iš tikro bus, jei turto pardavimo pajamos nepatenka į tris išimtis (>10m; 2 metų registruota gyv. vieta; <2m. reg. gyv. vieta, bet pardavimo pajamos panaudotos kito nekilnojamojo turti (NT) pirkimui, kuriame registruota gyvenamoji vieta) .
Greta yra registruotas dar vienas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) projektas, kuris tą trečią išimtį, kai iš NT pardavimo pajamų perkamas kitas NT, kuriame registruota gyv. vieta, keičia, ir nustatys, kad lengvata bus taikoma tik tai pinigų sumai, kuri panaudota naujo NT pirkimui“, – paaiškino D. Čibirienė.
Asociacijos atstovė dar kartą gyventojams primena, kad žemės pardavimo atveju neapmokestinamos pajamos tada, jei turtas išlaikytas ne trumpiau kaip 10 metų.
Be to, jei paveldėjote paveikslus, kilimus ar kitą kilnojamąjį turtą, pardavimo metu būtų taikoma tik 2,5 tūkst. eurų lengvata.
„Pardavimo kainos ir paveldėjimo dokumentuose įrašyto turto vertės skirtumas yra apmokestinamas, iš kurio leista papildomai atimti 2,5 tūkst. eurų. O tas, kas apmokestinta, įtraukiama į bendrą pajamų krepšelį, kai skaičiuojamas progresinis GPM“, – paaiškino D. Čibirienė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad individualiai veiklai taikomi mokesčiai iš tiesų didėja, jei pajamos viršija 35 tūkst. eurų.
Būtent nuo šios mokestinės ribos visa suma įskaičiuojama į bendrą metinių pajamų krepšelį, taikant progresinį apmokestinimą (20 proc. ir 25 proc. dydžio tarifus).
Individualios veiklos (IDV) mokesčiai iš tiesų auga, kai pajamos viršija 35 000 eurų – nuo tos ribos visa suma įskaičiuojama į bendrą metinių pajamų krepšelį, taikant progresinį apmokestinimą (20 proc. ir 25 proc. tarifus).
D. Čibirienės teigimu, dabartiniai skaičiavimaik, kuriuos pateikė Finansų ministerijos atstovai, yra itin sudėtingi.
„Gyventojas negalės pasiskaičiuoti iš anksto, kiek jam reikės susimokėti mokesčių metų pabaigoje. Fin min nesugebėjo parengti skaičiuoklės, į kurią įvedus skirtingas pajamų rūšis, gyventojas gautų atsakymą, kaip keistųsi jo mokesčiai“, – teigė ji.
Siūlomi GPM, sveikatos draudimo, akcizų pakeitimai
Naujienų portalas tv3.lt jau anksčiau rašė, kad valdantieji siekia progresiniais tarifais apmokestinti visas gyventojų pajamas, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu jos gaunamos.
Atsižvelgiant į derinimo metu gautas pastabas, siūloma tam tikras pajamas – 10 metų išlaikytas akcijas, gyvybės draudimo ir pensijų kaupimo išmokas, ligos, motinystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas – kaip ir dividendus, ir toliau apmokestinti galiojančiu 15 proc. pajamų mokesčio tarifu.
Kartu siūloma visas gyventojų pajamas viršijančias 60 VDU apmokestinti 32 proc. tarifu (t. y. atsisakyta papildomo 36 proc. mokesčio tarifo aukščiausioms pajamoms, didesnėms nei 120 VDU) ir tokiu būdu išlaikyti prielaidas pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus.
Darbdavio mokamų savanoriško sveikatos draudimo įmokų atžvilgiu numatyta susiaurinti lengvatos apimtį ir tik 350 eurų per metus viršijančią darbuotojo naudą laikyti apmokestinamo darbo užmokesčio dalimi. Šią naudą laikant darbo užmokesčio dalimi, darbdavys toliau galės visa tokių sąnaudų dalimi mažinti apmokestinamąjį pelną.
Atsižvelgiant į visuomenės sveikatos politikos tikslus, siūloma apmokestinti akcizais saldintus gėrimus, turinčius tik pridėtinių cukrų, kurių kiekis 100 ml gėrimo viršija 2,5 gr. arba turinčius saldiklių, nustatant akcizų tarifus pagal cukrų kiekį juose, neišskiriant atskirų gėrimų kategorijų. Tokiu būdu gėrimai, kuriuose yra natūralių cukrų, pvz., iš vaisių ar pieno, nebūtų priskirti prie akcizų objekto.
Pritarta nekilnojamojo turto mokesčio siūlymams
„Daugiausiai diskusijų ir siūlymų viešojoje erdvėje sulaukė nekilnojamojo turto mokesčio klausimas. Buvo ne vienas siūlymas, tačiau po diskusijų dabar turime variantą, kuris yra kompromisinis ir priimtinas daugumai visuomenės grupių“, – pabrėžė finansų ministras Rimantas Šadžius.
Po aptarimo siūloma gyventojo nekomercinį nekilnojamąjį turtą apmokestinti skirtingai – išskiriant pagrindinį gyvenamąjį būstą ir likusį asmens nekomercinį NT.
Dėl pagrindinio gyvenamojo būsto, savivaldai suteikta teisė pačiai nustatyti NT mokesčiu neapmokestinamą dydį. Taip pat savivaldai suteikta teisė pačiai nustatyti NT mokesčio tarifą nuo 0,1 iki 1 proc.
Pasak R. Šadžiaus, diskusijų metu su savivaldybių vadovais pasiektas visoms pusėms priimtinas kompromisas, kad savivalda, geriausiai pažinodama savo gyventojus ir atsižvelgdama į du svarbiausius kriterijus, – savininko ekonominę bei socialinę padėtį ir būsto mokestinę vertę – nustatys efektyvius ir tinkamiausius NT mokesčio dydžius pagrindiniam gyvenamajam būstui.
Nuspręsta išlaikyti 50 proc. (ir 75 proc. daugiavaikėms ar neįgalų vaiką auginančioms šeimoms) mokesčio kreditą 450 000 eurų dydžio neviršijančiai pagrindinio būsto vertės daliai.
Siūloma likusio asmens nekomercinio NT vertę iki 2030 m. apmokestinti tokia tvarka:
- 0 proc. tarifas taikomas NT vertei, neviršijančiai 20 tūkst. eurų;
- 0,1 proc. tarifas taikomas NT vertei viršijančiai 20 tūkst. eurų, bet ne didesnei nei 200 tūkst. eurų;
- 0,2 proc. tarifas taikomas NT vertei viršijančiai 200 tūkst. eurų, bet ne didesnei nei 400 tūkst. eurų;
- 0,5 proc. tarifas taikomas NT vertei viršijančiai 400 tūkst. eurų, bet ne didesnei nei 600 tūkst. eurų;
- 1 proc. tarifas taikomas NT vertei, viršijančiai 600 tūkst. eurų.
NT mokestį, sumokamą už pagrindinį gyvenamąjį būstą siūloma įskaityti į savivaldybės biudžetą, o už kitą NT – į Gynybos fondą.
Svarbu pažymėti, kad buvo atsižvelgta į pateiktus argumentus dėl žemės ūkio veikloje naudoto nekilnojamojo turto likvidumo, todėl mokestinių pasiūlymų paketas papildytas siūlymu 5 metus nuo žemės ūkio veiklos nutraukimo neapmokestinti juridinių asmenų ir gyventojų NT, kuris iki žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos buvo naudotas pajamoms iš žemės ūkio veiklos uždirbti.
Seimui priėmus atitinkamus mokestinių pasiūlymų įstatymus, jie įsigaliotų 2026 m. sausio 1 d.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!