maisto bankas

Vilniuje ketvirtadienį atidaroma pirmoji Lietuvoje maisto atiduotuvė. Anot „Maisto banko“, tai unikali vieta ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje – čia nepasiturintieji maistą galės pasirinkti patys ir atsiimti jį visiškai nemokamai.    Atiduotuvės asortimentą sudarys nuo išmetimo „Maisto banko“ savanorių išgelbėtas ir partnerių paaukotas maistas.

Nors valdžia piešia vis gražesnius ekonomikos scenarijus, daugelio tautiečių realybė gerokai niūresnė. Vos per metus prašančiųjų nemokamo maisto padaugėjo keliasdešimčia tūkstančių. Kas lemia, kad net dirbančios šeimos priverstos kreiptis pagalbos ir kodėl tokių atvejų daugėja, „Dienos komentare“ atsako „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius. Oficiali statistika skelbia, kad skurdas Lietuvoje mažėja.

Labdaros ir paramos fondas, kurio misija kovoti su maisto švaistymu ir maistu padėti jo stokojantiems, „Maisto bankas“ ketina atidaryti pirmąją parduotuvę, kurioje būtų galima pasiimti nemokamų davinių, sekmadienį pranešė LRT radijas. Kol kas tokia parama gyventojams dabar dalinami iš sandėlių.  Pasak „Maisto banko“ komunikacijos vadovės Miglės Petronytės, naujovė padėtų spręsti  maisto švaistymo problemą.

Tįsta eilės prie nemokamų maisto paketų. Vien Panevėžyje prašančiųjų paramos maistu skaičius šiemet palyginti su pernai išaugo kone dvigubai. Nemokamo maisto eilėje laukiantys žmonės atviri – viską „suvalgo“ padidėjusios elektros ir šildymo kainos. O maistui – tik tai, kas lieka sumokėjus visus mokesčius. Specialistai pastebi, kad paramos vis dažniau priverstos prašyti vaikus auginančios šeimos, kurios tiesiog nebeišgali pragyventi iš gaunamų pajamų.

Lietuvoje ketinama sekti kai kurių Europos Sąjungos (ES) šalių pavyzdžiu ir leisti prekiauti produktais, kurių galiojimo laikas jau pasibaigęs, bet jie dar nepraradę nei skonio, nei išvaizdos. Dabar tai daryti draudžiama, todėl esą daug maisto iššvaistoma.    Tačiau tokią idėją kritikuoja „Maisto bankas“, iš prekybininkų gaunantis  tokius produktus ir juos dalijantis nepasiturintiems žmonėms.

Savaitgalį vykusios pavasarinės „Maisto banko“ akcijos metu buvo surinkta maisto produktų už daugiau nei 384 tūkst. eurų. Kaip pirmadienį pranešė „Maisto bankas“, akcijoje dalyvavo 320 skirtingų nevyriausybinių organizacijų.

Penktadienį prasideda pavasarinė „Maisto banko“ akcija. Paremti maistu stokojančiuosius kviečiami 70 vietovių gyventojai, o suaukoti produktai bus išskirstyti 323 Lietuvoje veikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms, pranešė „Maisto bankas“. „Kovą sutikome visai nebeturėdami ilgo galiojimo maisto produktų atsargų, o prašančiųjų pagalbos skaičius, deja, auga kas mėnesį.

Kovo 17–18 d. vyks jau tradicinė labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ organizuojama akcija, skirta padėti sunkiau besiverčiantiems. Prie kilnaus tikslo prisidės ir visos Lietuvoje veikiančios „Lidl“ parduotuvės, kuriose prekybos tinklo klientai galės pasidalinti maistu su tais, kuriems jo reikia labiausiai. „Norėdami ištiesti pagalbos ranką tiems, kurie stokoja būtiniausių maisto produktų, jau ne vienus metus prisidedame prie „Maisto banko“ organizuojamos iniciatyvos.

Prekybos tinklas „Iki“ primena apie sausį pradėtą iniciatyvą – taromatuose pridavus tarą, gautą užstatą galima paaukoti trims organizacijoms: „Maisto bankui“, „Blue/Yellow“ arba Raudonąjam Kryžiui, rašoma pranešime spaudai. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad prekybos tinklas „Iki“ aktyviai prisideda prie pagalbos įvairiausioms organizacijoms, o aukojimo taromatuose iniciatyva – patrauklus būdas tai daryti paskatinti ir pirkėjus.

Nuo sausio 3 d. prekybos tinklo „Iki“ taromatuose galima ne tik atgauti užstatą už grąžinamą tarą, bet ir paaukoti trims organizacijoms. Kelių mygtukų paspaudimu gyventojai gali paremti „Maisto banką“, „Blue/Yellow“ arba Raudonąjį Kryžių. Tokia galimybė jau veikia 124 prekybos tinklo „Iki“ parduotuvėse. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad „Iki“ nuolat įgyvendina įvairias iniciatyvas, kurios padeda mažinti skurdą ir socialinę atskirtį.

Į naujienų portalą JP kreipėsi pavežėju dirbantis Stasys (tikrasis vardas redakcijai žinomas), kuris iškėlė klausimą, ar normalu, kad nepasiturintys asmenys atsiimti maisto davinių iš „Maisto banko“ keliauja su taksi ar net prabangiais automobiliais. Vyras įsitikinęs, pusė maisto davinių gaunančių asmenų nė neturėtų jų gauti.  Pinigus galima išleisti sąmoningiau „Vien šiandien į Kranto g. 36, kur įsikūręs „Maisto bankas“, vežiau jau keturis asmenis, kad šie atsiimtų maisto davinius.

Lietuvoje sužibo dar viena Kalėdų eglutė, tiesa, ji neketina įsitraukti į jokius eglių grožio karus. „Maisto banko“ savanoriai Vilniaus Rotušės aikštėje įžiebė mažutę, vos 42-iejų centimetrų, eglutę iš stalo įrankių, kuri ragina žmones „mažinti“ ir Kalėdas – per šventes nešvaistyti maisto, neprisipirkti jo tiek, kad tektų išmesti. Tautiečiai per metus vis dar išmeta po 60 kilogramų maisto, o per šventes produktų atliekų padaugėja trečdaliu.

Šūkį „Lietuvoje gyventi gera“ gaubia negailestinga statistika. Siaučianti infliacija ir didėjančios kainos smarkiai „nuskausmina“ kas penktą ant skurdo ribos arba visiškame skurde atsidūrusį tautietį. Kas devintam Lietuvoje trūksta maisto – paramą maistu teikiančios organizacijos skaičiuoja sparčiai išaugusį pagalbos poreikį. „Dažnu atveju žmogaus portretas, kuriam reikalinga pagalba, nėra stereotipinis“, – naujienų portalui tv3.lt teigia „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Maisto kainoms augant it ant mielių norinčiųjų dalytis produktais su skurstančiais šiemet – mažiau. Tad kai kurie, pavyzdžiui, prie maldos namų esantys socialiniai centrai skundžiasi per „Maisto banko“ akcijas surinkę negendančių maisto produktų ar higienos priemonių perpus mažiau nei pernai. O ir paaukoti žmonės gali kur kas pigesnius produktus nei aukodavę ankstesniais metais. Tad apie kavą ar gardesnę arbatą skurstantieji, pavyzdžiui, senjorai, gali tik pasvajoti.

Per metus dešimt tūkstančių daugiau tautiečių, prašančių maisto. Tokią liūdną statistiką skelbia paramos organizacijos. Dėl išaugusių energijos kainų, pabrangusių maisto produktų, senjorai prašo į namus atnešti net duonos kepaliuką. Daugėja ir vaikų dienos centruose, kuriuose mažieji gali ir nemokamai pavalgyti, gauti šiltus, dar garuojančius pietus, ir užsiimti popamokine veikla, kuriai skirti lėšų vargstančios šeimos tiesiog neišgali.

Daugiau alkanų vaikų dienos centruose, išaugęs paramos duona ir maisto produktais poreikis – tai fiksuoja vargstantiems gelbstinčios nevyriausybinės organizacijos (NVO). Jos prognozuoja, kad artimiausiu metu dėl didėjančių maisto produktų ir energetikos kainų paramos prašytojų gretos dar plėsis. Pagrindinės paramą teikiančios Lietuvos organizacijos – „Caritas“, „Maltiečiai“, „Maisto bankas“ – teigia šiemet paramos Lietuvos gyventojams suteikę daugiau nei ankstesniais metais.

Lietuvoje siūlant sekti kai kurių Europos Sąjungos (ES) šalių pavyzdžiu ir sumažinti išmetamo pasibaigusio galiojimo maisto apimtis, leidžiant prekybininkams jį parduoti, didžiausia labdaros organizacija „Maisto bankas“ abejoja, ar tai padės iš esmės išspręsti problemą.

Už šnipinėjimą nubausto Algirdo Paleckio bendražygė, Kremliaus režimo propagandą skleidžianti „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ pirmininkė Erika Švenčionienė penktadienį bandė savanoriauti „Maisto banko“ akcijoje parduotuvėje Kaune, tačiau ilgai netrukus privalėjo palikti patalpas.

Daugėjant asmenų, kurie stokoja maisto, „Maisto bankas“ prašo ūkininkų pagalbos daržovėmis, trečiadienį pranešė organizacija.  „Mes remiame daugybę organizacijų, kurios nepasiturintiems dalina jau pagamintą šiltą maistą. Būtent joms aukojame daugiausiai išgelbėtų daržovių ir vaisių. Įprastai didžiausioms maitinančioms organizacijoms paaukodavome toną maisto per dieną, o aną savaitę buvo dienų, kai joms galėdavome skirti vos 80 kilogramų.

„Maisto bankas“ skelbia per dvi dienas trukusią akciją surinkęs per 290 tūkst. maisto produktų, kuriuos per penktadienį ir šeštadienį nepasiturintiems žmonėms aukojo Lietuvos gyventojai. „Džiaugiamės „Maisto banko“ akcijos rezultatais, jie nėra rekordiniai, bet jie parodo, kokie dosnūs vis dėlto yra Lietuvos žmonės. Per šią rudeninę akciją surinkome šiek tiek mažiau nei 290 tūkst.

Šalyje skursta kas penktas lietuvis, o pilnavertiško maisto negauna kas 9. Pagelbėti tiems, kuriems reikia labiausiai, lietuvius kviečia „Maisto bankas“. Organizacijos savanoriai su vežimėliais jau laukia lietuvių šimtuose parduotuvių ir kviečia dalintis ilgo galiojimo produktais – kruopomis, konservais, miltais, aliejumi. 23-ejų Miroslavas „Maisto banke“ savanoriauja 8 metus. Kadaise jis pats su šeima „Maisto banke“ gaudavo būtiniausių produktų.

Spalio 14–15 dienomis visoje Lietuvoje vyks tradicinė rudeninė „Maisto banko“ paramos akcija, skirta padėti sunkiau besiverčiantiems šalies gyventojams. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad „Iki“ jau daugiau nei dešimtmetį prisideda prie socialinės atskirties bei skurdo mažinimo ir yra „Maisto banko“ partneris bei didžiausias rėmėjas maistu. „Nuolat ieškome būdų, kaip galėtume padėti sudėtingoje padėtyje atsidūrusiems žmonėms.

Penktadienį ir šeštadienį didžiuosiuose prekybos tinkluose „Maisto banko“ savanoriai rinks produktus nepasiturintiesiems. „Pastebime, kad dažnai aukoja jaunos šeimos, tėvai pasakoja, jog puikiai atsimena, kaip patys akcijoje dalyvaudavo dar būdami vaikais, todėl gebėjimą pasidalinti bei padėti nori įskiepyti ir savo atžaloms“, – „Maisto banko“ pranešime cituojamas direktorius Simonas Gurevičius.

Rekordiškai pakilusios energetikos, maisto ir būtinų prekių kainos į skurdo spąstus įstumia vis daugiau žmonių. Apie 200 skurstančių lietuvių jau rikiuojasi eilėse gauti maisto prekių krepšelius su konservais, kruopomis, kitais lėtai gendančiais produktais. Pasak nepasiturinčiuosius gelbstinčių organizacijų, neišgalinčių nusipirkti net būtiniausio maisto ir susimokėti už brangstančius energetinius išteklius, ateina vis daugiau. O ties absoliutaus skurdo riba gyvena beveik 4 procentai lietuvių.

Artėjantis ruduo kelia nerimą visiems. Kaip ant mielių augančios elektros kainos ir dar didėsiančios ir taip didelės šildymo kainos ar dviženklė infliacija žada taupų rudenį ir žiemą. Ekspertai įspėja, kad jau laikas atsisakyti nebūtinų pirkinių, buto remontų ar paskolų. Taupyti, matyt, teks ne tik pinigus, bet ir elektrą, šildymą.

Kardelių jūra ir pasipuošusiais vaikais prasidėjo naujieji mokslo metai. Tėvai gali atsikvėpti ir savo mažuosius bei jų rūpesčius patikėti mokytojams, o dalis vaikų neslepia liūdesio, nes vėl teks lankyti pamokas. Šie mokslo metai ypatingi: Lietuvoje mokyklas lankys apie 10 000 ukrainiečių. Dalis jų mokysis kartu su lietuviais, kiti dienas leis specialiose ukrainiečių mokyklose.

Augančios kainos smaugia vis daugiau tautiečių ir toliau didina skurdą. Pabrangus praktiškai viskam, žmonės skaičiuoja, ką gali nusipirkti ar už ką gali susimokėti, o už ką jau nebe. Paramos organizacijos pastebi, kad tenka padėti vis didesniam žmonių ratui. Tačiau didžiausias nerimas dėl ateities: karui Ukrainoje nesibaigiant, kainos dar šoks į viršų. Šilumos ir elektros tiekėjai spėja, kad per kelis mėnesius skolininkų dar padaugės.

Lietuvos miestuose pradėta dalinta antroji šiais metais europinė maisto parama nepasiturintiems gyventojams. Tokios maisto dalijamo akcijos atskleidžia liūdnią realybę. Per porą mėnesių nepasiturinčių žmonių, užpildžiusių prašymus gauti paramą maistu padaugėjo 13 tūkstančių. O kai kurie jų, kad gautų maisto produktų krepšelį, iki dalijimo vietos keliauja ir keletą valandų.

Kitą savaitgalį Lietuvoje Maisto bankas organizuos maisto rinkimo akciją, kurios metu prašoma aukoti ilgo galiojimo maisto produktų.  Maisto banko vadovas Simonas Gurevičius sako, kad produktai bus skirti tiek nuo karo kenčiantiems ukrainiečiams, tiek nepasiturintiems Lietuvos gyventojams. „Mes koordinuotai organizuosime milžinišką maisto banko akciją.

Lietuvos gyventojai nebepakelia išaugusių šildymo, paslaugų kainų ir pagalbos prašo maisto produktais, labdara. Skurstantys rikiuojasi eilėse prie seniūnijose dalijamų maisto paketų, į kuriuos įeina ekologiškos kruopos, mėsos konservai, miltai ir cukrus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vien per vasarį pasiruošusi 160 tūkstančių nepasiturinčių asmenų išdalyti tokius maisto paketus.

Kasmet yra iššvaistomos tonos vartoti tinkamo maisto, kurio vertė siekia milijonus eurų. Kovojant su šia problema yra siūloma maisto produktų neišmesti, o atiduoti tiems, kuriems reikia pagalbos. Ekspertai teigia, kad pirmiausia reikia užsiimti žmonių švietimu, skatinti nepirkti per daug maisto produktų, o jų nesuvartojus atiduoti kitiems. Išmetami geros kokybės produktai Grupės „Maisto atiduotuvė“ įkūrėja Justė Janovičiūtė teigė, kad švaistymo problema yra milžiniška ir su tuo reikia kovoti.

Rugpjūčio mėnesį nepasiturinčius šalies gyventojus pasieks šiais metais ketvirtoji pagalba maisto produktais, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Sunkiau besiverčiantiems gyventojams bus dalinamas devynių maisto produktų krepšelis, kurį sudarys grikių kruopos, greito paruošimo avižų košė su džiovintomis uogomis, kiaulienos ir vištienos konservai, konservuota raugintų agurkų sriuba, saldintas sutirštintas pienas, keptos pupelės pomidorų padaže, rapsų aliejus ir avižiniai sau...

Nors kasmet Lietuvoje tendencingai kyla minimalus atlyginimui, tačiau nepasiturinčiųjų gretos nemažėja. Karantino metu į savivaldybes ir socialines organizacijas kreipiasi ir tie, kuriems anksčiau žemiau skurdo ribos neteko atsidurti. Skaičiuojama, kad per pastaruosius metus paramos maistu gavėjų skaičius išaugo daugiau nei 10 tūkstančių.

„Renault“ nuo balandžio 19 d. „Maisto bankui” skiria 3 hibridinius automobilius. Organizacijos savanoriams trijų savaičių laikotarpiui skiriami spalio mėnesį Lietuvoje pristatyti naujieji „Renault Clio E-Tech“, „Renault Captur E-Tech Plug-In“ ir „Renault Megane E-Tech Plug-In“ hibridiniai automobiliai. Automobiliais bus išvežiojama ir išdalinta parama labiausiai pažeidžiamoms socialinėms grupėms. Anot „Maisto banko“, lengvieji automobiliai yra didelė pagalba organizacijai.

Į „TV Pagalbą“ kreipėsi ponia Irena, kurios kaimynas Petras jau kurį laiką badauja. Kas privedė vyrą prie tokio skurdaus gyvenimo ir kaip galima jam padėti, aiškinosi gelbėtojas Žilvinas Žitkus. Apie badaujantį kaimyną Irena sužinojo eilinį kartą nešdama maisto likučius paukščiams. Tai pastebėjusi jos kaimynė ėmė ją drausminti, sakydama, kad ši geriau maitintų ne varnas, o skurstantį Petrą.

Dėl koronaviruso pandemijos įvesti karantino apribojimai paskatino smurtą ir konfliktus šeimose, o ypač sunki dalia teko vargingai gyvenantiems vaikams, kurių tėvai piktnaudžiauja alkoholiu, teigia nevyriausybinės organizacijos. Ekspertai sako, kad atstatyti suprastėjusią žmonių emocinę savijautą prireiks daug laiko, o valdžia turėtų daugiau dėmesio skirti edukacijai, kaip tvarkytis su įtampa, pavyzdžiui, mokomiesiems filmukams per televiziją.

Karantinas Lietuvoje – metas, kuomet įvairioms organizacijoms ir socialinėms grupėms kaip niekada reikalinga pagalba. Priekinėse linijose su koronavirusu kovojantiems medikams šalyje į pagalbą stojo savanoriai. Labdaros organizacijoms, kurios rūpinasi pažeidžiamiausiomis visuomenės grupėmis, savanorių poreikis taip pat išaugo. Dalis Lietuvos universitetų labdara užsiimančioms organizacijoms pasiūlė pagalbą.

Kreivos karantino grimasos. Skurstančių eilės prie labdaros valgyklų išaugo bent kelis kartais. Karšto maisto laukia šimtai ką tik darbo netekusių tautiečių ir net Lietuvoje per pandemiją užstrigę užsieniečiai. Tuo metu profesinės sąjungos pastebi ir dar vieną liūdinančią karantino tendenciją. Rinkdamiesi, ką atleisti, darbdaviai dažniausiai atsisuka į vyresnio amžiaus darbuotojus. Vidurdienį prie labdaros valgyklos sostinėje zuja savanoriai.

Per karantiną karštligiškai šluotos kruopos ar makaronai, kaip rodo tyrimai, taip ir liko nepaliesti kone pas pusę gyventojų. Maisto bankas ragina kaip tik dabar šiomis atsargomis pasidalinti su skurstančiaisiais. Mat per pastaruosius mėnesius prašančių paramos maistu padaugėjo maždaug tris – keturis kartus.

Pilnos spintelės neišnaudotų maisto produktų – šiandienos lietuvių kasdienybė: pusė respondentų karantino laikotarpiu kaupė maisto atsargas, rodo „Malsenos“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Pusė iš jų – sukauptų atsargų taip ir neišnaudojo. Tuo metu „Maisto banko“ remiamos organizacijos prašo vis daugiau maisto, paramos gavėjų sąrašai ilgėja – skurstančiųjų kiekis auga, o maisto atsargų socialiai remtiniems – katastrofiškai trūksta.

Savivaldybių paramos skyriai sako, kad karantino metu padaugėjo prašančiųjų padėti. Vieni prašo anksčiau nei įprasta išmokėti pašalpas, antri skambina ir ieško bet kokios pagalbos. Tiesa, specialistai pasakoja, kad yra ir tokių, kurie labdaros prašo ne iš sunkaus gyvenimo, o tikintis tiesiog išpešti naudos. Davinį kas savaitę mama parneša 2 iš savo 9-ių vaikų, besimokantiems vienoje Šiaulių mokykloje.

Vargstantys prieš Kalėdas sulaukė sotesnių maisto paketų. Krepšelį sudaro ne tik miltų mišinys pyragui išsikepti, vištienos ir paruoštos sriubos konservai, aliejaus ar sutirštinto pieno, kaimo žmonės sulaukė  ir razinų, ir riešutų mišinio. Be to, šalia maisto produktų gruodį dalinami ir higienos reikmenys. Tiesa, jie kai kuriems vargstantiems nepasirodė jau labai ir reikalingi. Prie sandėlio už seniūnijos pastato Krekenavoje rikiuojasi vargstančiųjų eilutė.

Maisto švaistymas – tai skaudžiai pulsuojanti viso pasaulio opa. Skaičiuojama, jog per metus išmetama net penktadalis Europos Sąjungoje pagaminamo maisto, o vienam gyventojui tenka daugiau nei 170 kg maisto atliekų. Kol vienus ši statistika šiurpina, kiti stoja į kovą su problema. Pasak šios srities flagmanu tituluojamo labdaros ir paramos fondo „Maisto banko“, kasdienėje buityje turėtume labiau atsižvelgti į savo įpročius ir į maisto švaistymo problemą žiūrėti atsakingiau.

Su maisto švaistymo problema kovojantis paramos ir labdaros fondas „Maisto bankas“ kasdienėje veikloje susiduria su daugybe iššūkių. Vertindamas išdalinamo maisto kiekius ir paramos mastą, „Maisto banko“ plėtros vadovas Vaidotas Ilgius prisipažįsta, jog be geradarių ši veikla būtų praktiškai neįmanoma ir džiaugiasi, kad šiemet sukanka jau 10 metų nuo bendradarbiavimo pradžios su didžiausiu fondo rėmėju maistu – prekybos tinklu IKI.

Skurstant kas penktam šalies žmogui, „Maisto bankas“ kviečia vienytis ir palengvinti vargstančių senelių, vaikų, nepasiturinčių šeimų kasdienybę – parūpinant jiems maisto. Visą savaitgalį didžiuosiuose šalies prekybos centruose tautiečiai vėl galės paaukoti svarbiausių maisto produktų tokių kaip kruopos, ar aliejus. Akcijos savanoriai atskleidžia, kokių kuklių norų šįsyk akcijos metu turi skurstantys šalies senukai ar vaikai. Cukrus, grikiai.

Mažas pajamas gaunančius šalies gyventojus pagaliau pasiekė rekordinis maisto paketų davinys. Šį kartą kiekvienas sunkiai besiverčiantis tautietis gaus net 10 skirtingų produktų ir dar po 4 papildomus kaip kompensacija už negautus metų pradžioje. Maisto dalytojai pastebi, kad prašančiųjų paramos maistu šalyje daugėja. Avižinių sausainių pakelis, grikiai 0,5 kg, vištienos indelis 400 g, sriubytė pusės litro.

 Teismas paskelbė verdiktą – maisto tiekėjo „Pontem“ vištienos konservai nėra tinkami tiekti skurstantiems. Taip atmestas ir verslininkų skundas dėl maisto ir veterinarijos tarnybos tyrimo, kad produktas neatitinka reikalavimų. Iš viso tokių konservų iš bendrovės buvo ruošiamasi pirkti per milijoną, visgi dabar daugiau nei pusė skardinių renka voratinklius sandėliuose. Vietoj vištienos gabaliukų – masė, labiau primenanti košę.

Kaune įsikūrusioje gausių šeimų asociacijoje „Vaivorykštės taku“ besiburiančios daugiavaikės mamos sako negalinčios tylėti apie plika akimi nesunkiai pastebimą neteisybę. Labiausiai esą stebina tai, jog už maistą ir kitokio pobūdžio labdarą joms tenka susimokėti nustatytą fiksuoto dydžio mokestį.

Maisto paketus šimtams tūkstančių lietuvių dalijantis „Maisto bankas“ sugalvojo, kaip varguolius paskatinti iš naujo atrasti kasdienes kruopas. Tad surengė šeimininkavimo mokymus, o be praktinių gaminimo kursų, skaito paskaitas dar ir apie taupymą. Tačiau, rodos, net ir čia taupyti mokantys nustemba, kad švaistyti ir jie linkę rūkalams ar kavai iš aparatų. Ant viryklės puode jau kunkuliuoja kruopos, o šalia virėjos morkas aliejuje čirškina dvi maisto paketų gavėjos.