maisto bankas

 Penktadienį prasideda šimtmečiui skirta „Maisto banko“ akcija, vyksianti šimte Lietuvos miestų ir miestelių. „Šimtas miestų ir miestelių – simbolinis siekis, iškeltas pažymint šiemet minimą atkurtos Lietuvos šimto metų sukaktį. „Maisto banko“ akcijos savanoriai pasiruošę dirbti dar plačiau ir energingiau, kad gerumo vajus apimtų ir tas vietoves, kurios į labdaros rinkimą įtrauktos nebuvo“, – sako „Maisto banko“ vadovė Deimantė Žebrauskaitė.

Vos galą su galu suduriantys lietuviai sulaukė gerų žinių. Prekybininkai ar viešojo maitinimo įmonės nuo šiol labdarai galės atiduoti daugiau įvairių maisto produktų. Didėja ne tik racionas, bet ir pratęsiamas tam tikrų produktų vartojimo terminas. Tiesa, tai daroma ne vien dėl skurstančiųjų gerovės – lietuviai, kaip ir kiti europiečiai, vis dar išmeta kosminius kiekius maisto, tad ir Europos Komisija ragina produktus verčiau panaudoti geriems darbams.

Dvidešimt penktąjį kartą organizuotoje „Maisto banko“ akcijoje žmonės per kelias dienas paaukojo maisto nepasiturintiems už 460 tūkst. eurų. Anot organizaatorių, tai – didžiausia kada nors „Maisto banko“ akcijoje paaukoto maisto vertė. Rekordinis kiekis ir paaukotų maisto produktų, skaičiuojant vienetais – beveik 400 tūkstančių. Į „Maisto banko“ kvietimą padėti pamaititni nepasiturinčius atsiliepė virš 140 tūkst. šeimų, vidutiniškai paramai skyrusių 3,27 euro.

Už gyventojų paaukotas lėšas didžiausia labdaros ir paramos organizacija visoje šalyje didina savo veiklos apimtis ir geografiją. Be kitos, jau anksčiau už paramos lėšas įsigytos įrangos, „Maisto banką“ taip pat pasiekė trys nauji maisto transportavimui pritaikyti „Iveco“ krovininiai automobiliai su šaldymo įranga.

Sustabdytas „Maisto banko“ produktų tiekimas vienai labdaros organizacijai. Ši, savo valgykloje per dieną pamaitina apie 40 žmonių. Organizacijos atstovai mano, jog maisto produktų nebegauna, nes viešai prabilo, apie supelijusios duonos siuntą. „Maisto banko“ atstovai tokias kalbas neigia. Esą bendradarbiavimas nutrūko dėl visai kitų priežasčių. Klaipėdoje evangelikų liuteronų parapijos labdaros ir kultūros draugija „Sandora“ veikia nuo 1989 metų.

 „Maisto banko“ akcijos metu per pastarąsias dvi dienas parduotuvėse pirkėjai nepasiturintiems paaukojo maisto už 421 tūkst. eurų. Tai – didžiausia „Maisto banko“ akcijoje paaukoto maisto vertė, skelbiama pranešime. Organizatoriai sako, kad rekordinę aukštumą lėmė dalies dažniausiai aukojamų maisto produktų brangimas. Palyginti su ankstesniais metais, daugiau sumokėta už aukojamas kruopas, makaronus, miltus ar aliejų.

Rokiškyje bus teisiama buvusi socialinė darbuotoja, kuri kaltinama neišdalinusi „Maisto bankui“ skirtos labdaros ir padariusi organizacijai tūkstantinę žalą. Kaip trečiadienį pranešė prokuratūra, 47–erių metų D. K. pareikšti kaltinimai dėl turto iššvaistymo, piktnaudžiavimo bei dokumentų suklastojimo. Skaičiuojama, kad „Maisto bankui“ ji galėjo padaryti beveik 7,5 tūkst. eurų siekiančią žalą.

Dviejų vaikų mamą, vilnietę Valeriją Tiuriną, vyras paliko po to, kai sužinojo, kad jiems gimęs vaikas – autistas. Dabar ji priversta visiškai viena auginti du vaikus – 19-metę dukrą ir 10-metį sūnų autistą. Kankina finansinės bėdos Vietoje to, kad ji galėtų mėgautis motinyste ir visą dėmesį skirti savo vaikams, ji priversta bent kartą per metus kreiptis į „Maisto banką“ ir prašyti maisto davinio. Spalio 17-ąją Lietuvoje minima kovos su skurdu diena.

 Didžiausiam šalyje labdaros ir paramos fondui „Maisto bankas“ stingant tinkamų sąlygų savo veiklai, startuoja socialinė akcija „Gera kaina – Geras darbas“. 10 savaičių gyventojai galės prisidėti prie finansiškai prie „Maisto banko“ rėmimo tiesiog kasdienių apsipirkimų metu. Parama bus skirta esminiams organizacijos poreikiams – automobiliams, šaldikliams, sandėlio įrangai ir priemonėms.

Prekybos tinklas „Iki“ paramos ir labdaros fondui „Maisto bankas“ per praėjusius metus iš viso perdavė per 3,7 tūkst. tonų maisto, kurio vertė siekė daugiau nei 10 mln. eurų. Šie maisto produktai išdalinti nepasiturintiems Lietuvos žmonėms.

Savaitgalį šalies parduotuvėse vykusioje „Maisto banko“ akcijoje pirkėjai pademonstravo naujas dosnumo aukštumas, teigia organizatoriai. Per dvi dienas žmonės „Maisto banko“ akcijos savanoriams perdavė 360 tūkst. vienetų įvairių ilgai negendančių maisto produktų. Pirminiais duomenimis, akcijos aruodą papildė maisto atsargos už 412 tūkst. eurų. „Palyginti su praėjusiu pavasariu, žmonių paaukoto maisto kiekis yra 18 proc. didesnis.

Prieš Velykas skurdžiausiai gyvenantiems lietuviams maisto bankas tiesia pagalbos ranką. Šalyje prasideda pavasarinė maisto banko akcija. Jos metu lietuviai kviečiami aukoti kruopas, aliejų, duoną ir kitus būtiniausius maisto produktus. Vilnietė Vanda į Maltiečių pagalbos tarnybą keliauja du kartus per savaitę. Čia ji nemokamai gauna besibaigiančio galiojimo maisto produktų: vaisių, daržovių bei duonos. Maisto produktai čia atkeliauja maisto banko dėka.

Skurstantys šalies gyventojai jau sulaukė pirmųjų šiemet maisto davinių: sriubos, pupelių, mėsos konservų, makaronų, grikių, avižų kruopų. Tokią pagalbą gaus beveik 150 tūkstančių žmonių. Tiesa, kai kas net ir dovanotomis gėrybėmis skundžiasi. Štai viena klaipėdietė penkis pakelius avižų košės tiesiog sumetė į šiukšlių dėžę. Žmonės labiau nori mažiau sveikų dalykų - cukraus, miltų ir aliejaus.

Praėjusį savaitgalį vykusios „Maisto banko“ akcijos metu paaukota maisto už 370 tūkst. eurų. Kaip pranešė „Maisto bankas“, tai rekordinė suma, viršijanti prieš dvejus metus pasiektą ankstesnį 357 tūkst. eurų rekordą. „Augantis nepakantumas skurdui ir nepritekliui tampa akivaizdus. Tai, kad XXI amžiuje Europos Sąjungos šalyje ties skurdo riba atsidūręs kas penktas – netoleruotina.

Lietuva jau yra tokia valstybė, kurioje maisto pakaktų visiems, jei jis būtų vienodai paskirstytas, sako pirmadienį minint Tarptautinės kovos su skurdu dieną labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ akciją atidariusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Priešvelykinėje „Maisto banko“ akcijoje, kuri, trukusi dvi dienas, baigėsi šeštadienį, šalies gyventojai nepasiturinčiųjų maitinimui suaukojo produktų už daugiau negu 300 tūkst. eurų ir tai lenkia iki šiol vykusių tokių pavasario akcijų rezultatus, sekmadienį pranešė Lietuvos radijas. „Maisto banko“ atstovas Vaidotas Ilgius pastebi, kad šioje akcijoje aukoti brangesni maisto produktai.

Degtinę 75-erių jonavietė gamino, spėjama, vietinei alkoholikų rinkai. Pareigūnai moters palėpėje rado ne tik  200 l degtinės, bet ir patį naminukės virimo aparatą, apie 1000 l raugo plastikinėse statinėse bei dar nemažai ir maisto produktų – maišus su cukrumi ir mielių, skirtų naminei degtinei gaminti. Pareigūnai iš nelegalios degtindarės konfiskavo pusšešto šimto kilogramų gero cukraus. Kaip ir visus kitus rastus įkalčius, jį reikėjo sunaikinti.

Per dvi dienas trukusią „Maisto banko“ akciją šalies prekybos centruose surinkta maisto nepasiturintiems už beveik 330 tūkst. eurų, sako organizatoriai. „Rezultatai išties yra džiuginantis – tai yra antras pagal dydį kada nors buvęs akcijos istorijoje rezultatas. Preliminariais duomenimis, maisto paaukota už 329 tūkst. eurų.

Artimiausias dvi dienas daugelyje parduotuvių galėsime nupirkti maisto skurstančioms šeimoms. Maisto banko vykdoma akcija iš dosnių žmonių tikisi surinkti bet du šimtus tonų produktų, ir šiemet prašo ne tik makaronų ar kruopų, bet ir ko nors skaniau: vaisių konservų, riešutų, saldėsių. Savanoriai prie parduotuvių įėjimo dalina lapelius, kuriuose parašyta, ką būtų galima nupirkti ir paaukoti skurstantiems. Dosnių žmonių visoje Lietuvoje suskaičiuojama arti pusantro šimto tūkstančių.

Varguoliai, atėję atsiimti maisto davinių, vėl rado makaronus, miltus, kruopas. Nors vasara jau baigiasi, vaisių ir daržovių – nė kvapo. Nemokamai dalijamų maisto produktų žmonės neatsisako, tačiau norėtų geresnių ir sveikesnių. Labdaros organizacija „Maisto bankas“ pripažįsta, kad produktų sąrašą reikia tobulinti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tvirtina, kad visiems įtikti neįmanoma – esą vieni nori daržovių, o kiti – kondensuoto pieno.

 Europos Parlamentui (EP) priėmus rezoliuciją, numatančią, kad prekybos centrai būtų įpareigoti neparduotus produktus skirti labdarai, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas „Žinių radijui“ penktadienį sakė, kad toks privalomumas gali duoti atvirkštinį rezultatą. „Maisto banko" vadovas Vaidotas Ilgius nurodė, kad toks EP sprendimas nebūtinai palengvins skurstančiųjų dalią.

 Neretai sklandanti nuomonė, jog vieni prekybos tinklai yra vieni didžiausių dar tinkamo vartoti maisto švaistytojų – mitas. Prekybos tinklai yra didžiausi paramos maistu „Maisto bankui“ tiekėjai, o kasmet lentynose liekančio nenupirkto maisto kiekiai dėl nuolat efektyvinamų prekybos valdymo procesų – mažėja. Racionaliau maistą perka ir patys pirkėjai, šviežio maisto prekes pirkdami dažniau, bet po mažiau.

Šiandien „Maisto bankas“ Seime sušaukė Nacionalinį kovos su maisto švaistymu kongresą. Pagrindinė jo dalyvių visuomenei siunčiama žinia – delsti nebegalima, metas visuotinei kovai su maisto švaistymu. Visuomenininkai kreipiasi į Vyriausybę prašydami suburti specialistų grupę ir imtis kompleksinių priemonių stabdyti maisto švaistymą. Kalnai maisto kasmet lieka nesuvalgyti ir jei ne išmetami, tai atiduodami gyvuliams šerti, biodujoms gaminti ar tampa kompostu.

 Šiandien Lietuvoje prasideda priešvelykinė „Maisto banko“ akcija. Jos pradžią paskelbė naujai išrinktas Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. Nacionalinės akcijos iniciatoriai, jos partneriai ir savanoriai aukoti maisto produktų skurstantiems kviečia jau aštuonioliktąjį kartą.

 Vienus rinkimus keičia kiti – „Maisto banko“ akcijoje penktadienį ir šeštadienį 73 miestuose bus renkamas maistas skurstantiems. Tradiciškai skurdžiai gyvenantiems žmonėms bus prašoma aukoti kruopų, makaronų, aliejaus, miltų, konservų ar kitų ilgai negendančių maisto produktų. Statistikos departamento duomenimis, žemiau skurdo ribos Lietuvoje gyvena 610 tūkstančių žmonių. „Spinter“ apklausų duomenimis, pastaraisiais metais maisto paaukoja kas trečias lietuvis.

Socialiai atsakinga veikla – daugelio Lietuvos įmonių kasdienės veiklos dalis. Pastarosios galimybę veikti visuomenės labui vertina kompleksiškai ir tiki – socialinė atsakomybė gimsta iš įmonės vertybių, paliečia visus jos darbuotojus, identifikuoja bendruomenėje vyraujančias problemas ir pasitekusi savo pajėgumus jas sprendžia. Bendrovė „Palink“, valdanti daugiausia parduotuvių turintį prekybos tinklą „IKI“, pernai paramai skyrė apie 1,7 mln. EUR (5,7 mln.

Visi nori gyventi gerai. Turtingai, be rūpesčių, nebijodami rytojaus. Deja, ne visiems tai pavyksta. Kur kas dažniau kasdienis tikslas yra išgyventi, sumokėti sąskaitas už šildymą. Vilniaus gatvėse sutinku ir tų, kuriems sąskaitos nerūpi. Tik ne todėl, kad turėtų daug pinigų, – jie tiesiog neturi namų, už kuriuos tas sąskaitas mokėtų. Dėl tokios situacijos lengviausia ką nors kaltinti. Vieni kaltina tuos pačius nelaimingus žmones, kiti – valdžią.

„Maisto banko“ vadovas Vaidotas Ilgius ėmėsi eksperimento - kaip išgyventi už 5 litus per dieną. Siekdamas įtraukti kuo daugiau skirtingų visuomenės sluoksnių atstovų, V.Ilgius socialiniame tinkle „Facebook” metė iššūkį ir žinomiems žmonėms. Kiekvieną savaitę vis daugiau jų prisideda prie akcijos ir savo paskyrose dalijasi receptais, įžvalgomis ir įspūdžiais, kaip sekasi maitintis, dienai skiriant vos 5 litus.

Lapkričio 28 dieną LNK televizija ir „Maisto bankas“ kvies žmones pasidalinti gerumu su skurstančiomis šeimomis, kurių Lietuvoje – kas penkta. Prie iniciatyvos prisijungusi populiari dainininkė ir „Lietuvos balso“ mokytoja Katažina Zvonkuvienė pabandė savo kailiu patirti vienos tokių šeimų kasdienybę. Atlikėja neslepia: ją ištiko šokas, kai reikėjo šeimai nupirkti maisto savaitei už 60 litų. Jonavoje gyvenančios 26-erių Viktorijos Pavinkšnytės likimas neglostė.

Penktadienį ir šeštadienį šalyje vykusios „Maisto banko“ akcijos metu sulaukta naujų dosnumo rekordų. Preliminariais duomenimis, parduotuvių lankytojai visoje Lietuvoje paaukojo maisto už daugiau nei 1 mln. 230 tūkst. litų (beveik 357 tūkst. eurų). Tai - kone penktadaliu didesnė suma už pavasarį vykusios „Maisto banko“ akcijos rezultatus. „Maisto banko“ akcijos organizatoriai džiaugiasi ir dėkoja geradariams, kurie taip nuoširdžiai atsiliepė į rudeninį jų kvietimą.

Šiandien, Tarptautinę kovos su skurdu dieną, šalyje prasidėjo tradicinė rudens „Maisto banko" akcija, kurios metu virš 7000 savanorių prekybos centruose kvies aukoti maisto nepasiturintiems. Vilniuje, šalia prekybos centro „IKI Mindaugas“, šios akcijos pradžia buvo pažymėta triukšmingai: vyko „Maisto banko“ ir jo partnerių socialinių ir ne pelno siekiančių organizacijų bendras mitingas, skatinantis kovoti su nepritekliumi, labiau pasirūpinti nepasiturinčiais, pamaitinti alkanuosius.

Šį savaitgalį šalyje vykusios pavasarinės „Maisto banko“ akcijos metu parduotuvių lankytojai paaukoto maisto už daugiau nei 1 milijoną litų. Ši suma dešimtadaliu didesnė už pernai balandžio mėnesį pasiektą geriausią rezultatą. „Maisto banko“ akcijos organizatorių vertinimu, aukštus rezultatus įtakojo kelios priežastys. „Viena vertus, akcija apėmė daugiau miestų ir parduotuvių, maistą rinkti padėjo didesnis savanorių būrys.

Kol vieni marinasi badu ar jaučia geriamojo vandens stygių, kiti maistą išmeta. Kasmet pasaulyje išmetama trečdalis pagaminto maisto, o tam maisto derliui užauginti išeikvojamo vandens kiekio pakaktų visų šalių vartotojų poreikiams patenkinti. Meta dešimtimis kilogramų Kaip praneša Žemės ūkio ministerija, šie susirūpinimą keliantys faktai išaiškėjo praėjusią savaitę Bukarešte, Rumunijoje, kur vyko kasmetė Jungtinių Tautų (JT) Maisto ir žemės ūkio organizacijos Europos regiono konferencija.

LRT.lt Šalyje prasideda tradicinė „Maisto banko“ akcija, kurios metu labdaros organizacijų savanoriai kvies parduotuvių lankytojus paaukoti maisto nepasiturintiems. Pranešime spaudai rašoma, kad labdaros akcija nepasiturintiems maitinti šiemet apima 70 Lietuvos miestų.„Maisto banko“ akcijoje pirmąsyk dalyvaus Zarasų, Šeduvos ir Ventos gyventojai. Akcijoje talkinti užsiregistravo 7,5 tūkst. savanorių, jie skurstantiems nupirkti maisto prašys 385 „Maxima“, „Iki“, „Rimi“ parduotuvėse.

Prekybos tinklo „Iki“ duomenimis, pernai bendrovės parama įvairiems labdaros ir paramos projektams siekė beveik 10 mln. Lt. Didžiąją paramos dalį bendrovė skyrė ilgamečiam partneriui, labdaros ir paramos fondui „Maisto bankas“. Jam per 2013 m. paaukota maisto už daugiau kaip 9,4 mln. litų. „Būdama atsakinga bendrovė, prieš penkerius metus savęs paklausėme, kodėl gi paskutinę dieną galiojančių maisto produktų nepaaukojus jo stokojantiems.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studentų organizuojamas tarptautinis verslo konkursas „Creative Shock‘13“ jau trečius metus skelbia socialinio verslo idėją ir kasmet sulaukia vis didesnio užsienio šalių jaunimo susidomėjimo. Šių metų konkurse dalyvauja daugiau kaip 300 studentų iš 42-jų pasaulio universitetų.

Šiųmetinė labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ akcija pranoko lūkesčius: maždaug 123 tūkstančiai Lietuvos gyventojų nepasiturintiesiems paaukojo maisto už daugiau kaip milijoną litų. 68 miestuose surinkta 318 tūkst. vienetų ilgai negendančių maisto produktų. Šie produktai, žinoma, padės daugeliui žmonių. Tačiau jei kasdien nešvaistytume maisto, juo būtų galima aprūpinti nepalyginamai daugiau žmonių. Jungtinių Tautų duomenimis 2011 m. pasaulyje buvo iššvaistyta maždaug 1,3 mlrd.

 Savaitgalį per „Maisto banko“ surengtą labdaros akciją parduotuvėse apsilankę šalies gyventojai nepasiturintiems paaukojo maisto už 1 mln. litų. Tai didžiausias kada nors „Maisto banko“ akcijoje surinktas produktų kiekis, pranešė organizatoriai. Pirminiais duomenimis, labdaros akcija vyko 68 miestuose, per ją surinkta kone 318 tūkst. vienetų ilgai negendančių maisto produktų. Organizatorių duomenimis, joje dalyvavo 123 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Jorė Janavičiūtė, LRT televizija, LRT.lt Prasidėjo jubiliejinė, dešimtoji, „Maisto banko“ akcija. Aukoti nepasiturintiems galima penktadienį ir šeštadienį. „Maisto banko“ savanoriai produktų lauks didžiuosiuose prekybos centruose beveik 70-yje Lietuvos miestų. „Aukoti yra svarbu dėl to, kad kas penkta Lietuvos šeima sunkiai suduria galą su galu, nepaisant to, kad, atrodo, ekonomika atsigauna.

Lietuvos gyventojai kviečiami paaukoti maisto nepasiturintiems žmonėms. „Maisto banko“ savanoriai penktadienį ir šeštadienį maisto produktų lauks didžiuosiuose prekybos centruose. Jau dešimtmetį vykstančios „Maisto banko“ akcijos rengėjai sako, kad nepaisant ekonomikos atsigavimo, dalis Lietuvos žmonių gyvena skurdžiai. Statistikos departamento duomenimis, šalyje skurdo riziką patiria kas penktas žmogus. Lietuvos gyventojai maistui išleidžia beveik trečdalį savo pajamų.

„Maisto bankas“ – tai labdaros ir paramos fondas, renkantis paramą maistu ir dalinantis ją nepasiturinčiais žmonėmis besirūpinančioms organizacijoms. Nemažai socialiai remtinų šeimų šis fondas teikia didžiulę pagalbą. Tačiau kartais parama atkeliauja ir su nepageidautinais priedais. Balsas.lt redakcija gavo laišką nuo vilnietės Julios, kuri pasipiktinusi “Maisto banko” dalinamų produktų kokybe – gautose kruopose knibžda kirmėlės.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vargstančius klaipėdiečius nemokamai maitinti siūlosi „Maisto bankas“. Taip savivaldybė sutaupytų pinigų, tikimasi, kad pavalgyti galėtų daugiau sunkiai besiverčiančių žmonių. Tačiau nemokamo maitinimo paslaugai pirkti pagal įstatymus reikia skelbti viešą konkursą. Šiuo metu nemokamą maitinimą uostamiesčio vargšams, neturintiems galimybių karšto maisto pasigaminti namuose, organizuoja Klaipėdos socialinės paramos centras.

Panevėžio varguoliams net prieš šventes nebereikalingas nemokamas cukrus, aliejus, miltai, makaronai ir kruopos. Maisto paketus iš Europos Sąjungos intervencinių atsargų dalijančio „Maisto banko“ sandėlyje – tūkstančiai pakelių panevėžiečių neatsiimtų produktų ir vos vienas kitas davinio atėjęs skurstantysis.

Daugiau nei pusšimtis panevėžiečių nešini šaukštais ir tuščiais plastmasiniais indeliais kiekvienos darbo dienos popietę susirenka prie sukrypusio medinio namelio praeivių retai lankomoje Katedros aikštės dalyje. Nemokamos sriubos valgytojai pietų niekada nevėluoja. Dažnam jų du samčiai karšto viralo – vienintelis maistas per visą dieną. Drąsiausieji urzgiančius pilvus dar nuramina užkandžiais, aptiktais šiukšlių konteineriuose.

Prie jau veikiančių labdaros organizacijų prisijungus naujoms, ir šios remtinųjų nepristinga. Panevėžio Liepų alėjos, Marijonų ir kitų gatvių gyventojai jau puikiai žino apie jų rajone įsikūrusį Pagalbos centrą. Bėdai prispaudus, žiūrėk, ir suka jo link. „Didesnių problemų gal ir neišspręsime, bet kai kuriais atvejais žmonėms padėti tikrai galime“, – sako šio centro įkūrėja ir vadovė Valė Polchovienė. Vienas svarbiausių centro veiklos prioritetų – parama vaikams, jų užimtumas.

Brangstant maistui auga skurstančiųjų skaičius. Lietuvoje penktadalis žmonių gyvena žemiau skurdo ribos. Visavertė mityba, „Maisto banko“ žiniomis, yra sunkiai pasiekiama prabanga daugiau nei pusei milijono mūsų šalies piliečių. Todėl maisto švaistymas pastaruoju metu ypač bado akis, praneša LTV naujienų tarnyba.„Kasmet 27 Europos Sąjungos šalyse narėse išmetama maisto už 89 mln. litų,vienam europiečiui tenka 179 kg tinkamo vartoti išmesto maisto.

Sostinės Žirmūnų mikrorajone įsikūrusi pirmoji Lietuvoje socialinė parduotuvė „Sočiai“ jau per pirmąsias darbo savaites sulaukė daugybės lankytojų. Nors iš pirmo žvilgsnio ši parduotuvė visai neprimena prašmatnaus prekybos centro, praėjusių metų lapkričio 25 dieną duris atvėrusi įstaiga kasdien sulaukia apie 30-40 lankytojų. Čia apsilankyti galima kartą per savaitę ir už keturių litų mokestį įsigyti 3-4 kilogramų maisto paketą. Naujienų portalas „Balsas.

Europarlamentarų skatinimas mažiau švaistyti maisto produktus aktualus ir lietuviams. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, raginančią imtis skubių priemonių maisto švaistymui sumažinti. Kaip „Panevėžio balsas“ jau rašė, viena tokių siūlomų priemonių – dvigubas maisto produktų galiojimo termino žymėjimas: iki kada produktas gali būti parduodamas ir iki kada – vartojamas. Dalį maisto produktų, dar ir pasibaigus nurodytam realizavimo laikui, vis dar galima kurį laiką valgyti.

Šiaulių valstybinės kolegijos studentei Dovilei Anusaitei Šiaulių ROTARY klubas įteikė vardinę stipendiją. Jaunų ir gabių žmonių skatinimas atitinka ROTARY klubo principus: padėti artimam, skatinti iniciatyvas, padrąsinti ir nukreipti jaunų žmonių potencialą tinkama linkme bei raginti juos siekti užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo.Dovilė Anusaitė – Sveikatos priežiūros fakulteto Socialinio darbo studijų programos (nuolatinė studijų forma) 2 kurso studentė.