Kalnai maisto kasmet lieka nesuvalgyti ir jei ne išmetami, tai atiduodami gyvuliams šerti, biodujoms gaminti ar tampa kompostu. Šis faktas regis nebešokiruoja – kelerius metus iš tribūnų Briuselyje paskelbtas „maisto švaistymo skandalas“ nebeatrodo vertas pirmųjų spaudos puslapių.
Žmonėms sunku suvokti drakoniškus maisto švaistymo mastus, teigia labdaros organizacijos „Maisto bankas“ vadovas Vaidotas Ilgius. Nors Europos Komisija skambina pavojaus varpą teigdama, kad per metus išmetamo maisto kiekis ES šalyse perkopė 100 milijonų tonų ribą, daugeliui sunku šį kiekį įsivaizduoti.
Jei sunku suprasti – trūksta paskatų ir veikti, konstatuoja „Maisto banko“ aktyvistai. Jiems netiesiogiai antrina ir Seimo dar pernai parengta ataskaita „Maisto atliekų tvarkymas ir prevencija Europos Sąjungoje“. Joje rašoma, kad pastangos mažinti maisto atliekų kiekius visoje Europoje tebėra fragmentiškos ir nekryptingos, o akcijas ir projektus dažniausiai inicijuoja tik nevyriausybinės organizacijos, trūksta valdžios institucijų įsitraukimo.
„Ne išimtis ir Lietuva“, teigia Europos Parlamento narys Antanas Guoga. „Maisto švaistymo problema yra per mažai suprantama, pažanga vyksta labai lėtai.“ Europos Komisijos skaičiavimais, jei nebus imtasi papildomų prevencinių veiksmų, bendras maisto atliekų kiekis iki 2020 m. išaugs iki 126 mln. tonų.
Įgyvendindami projektą „Stabdykime maisto švaistymą Lietuvoje“, socialinių organizacijų aktyvistai išsiaiškino keletą svarbiausių maisto praradimo priežasčių ir kviečia atsakingas institucijas jas šalinti.
„Pirmiausia turime pasidžiaugti pastarųjų metų pažanga“, pasakoja „Maisto banko“ paramos vadovė Kristina Tylaitė. „Savanoriškai išimti maisto prekes iš lentynų nelaukiant paskutinės jų galiojimo minutės ir atiduoti labdarai nusprendė ne tik penkerius metus socialiai jautrų požiūri į maistą demonstruojantis prekybos tinklas „Iki“. Besibaigiančio galiojimo ar dėl kosmetinių priežasčių prekybai netinkantį maistą labdarai tiekti pradėjo prekybos tinklai „Rimi“ ir „Maxima“, didžiausios didmeninės prekybos ir logistikos įmonės, stambūs maisto gamintojai“.
„Ypatingai šiemet visiems akis atvėrė Rusijos paskelbtas embargas“, sakė vienas iš kongreso iniciatorių Seimo narys Šarūnas Gustainis. Kone 7000 tonų morkų ir kopūstų liko neparduota, dalį jų pavyko išgelbėti ir perduoti labdarai. Laimei, Europos Sąjunga nemokamai daržoves „Maisto bankui“ atidavusiems ūkininkams pasiūlė kompensacijas.“
Tačiau daržovių ir vaisų perteklius susidaro kone kasmet. „Dėl sezoniškumo sunku didelius kiekius suvartoti labdaringam maitinimui, būtina organizuoti perdirbimą. Tam reikia lėšų“, teigia Seimo narys. Antraip kalnai daržo gėrybių pūdamos didins CO emisiją, bet ir mūsų ūkininkus stekens finansiniai nuostoliai. Praeityje taip yra buvę ne kartą – pvz., 2011 metais dėl ebolos viruso grėsmės buvo sunaikinta keli šimtai tonų agurkų ir patirta 5 mln. litų nuostolio“, sakė Seimo Ekonomikos komiteto narys.
„Tam, kad skirtingos žinybos susikalbėtų tarpusavyje ir būtų priimti būtini sprendimai, reikia sudaryti vyriausybinę darbo grupę“, tvirtina Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Nors ši Vyriausybė garsėja darbo grupių kūrimu, šįkart tikime, kad tai geriausias sprendimas. Tokį siūlymą girdime ir skirtingose ministerijose dirbančių specialistų“, sakė neseniai Seime dirbti pradėjusi parlamentarė.
Pusantro šimto Nacionalinio kovos su maisto švaistymu kongreso dalyvių tiki, kad jų balsas šįkart nueis į dangų. Visuomenininkų prašymas unisonu dera su Europos Parlamento raginimu „valstybes nares skubiai spręsti maisto švaistymo visoje tiekimo ir vartojimo grandinėje problemą - nustatyti būdus, kuriais būtų siekiama pagerinti maisto tiekimo grandinės veiksmingumą kiekviename sektoriuje“, primena europarlamentaras Antanas Guoga. „Lietuviai nuo seno mylėjo ir gerbė maistą, tad laikas grįžti prie pagarbos maistui ištakų“.
Socialinės organizacijos paskelbė kuriančios Nacionalinę kovos su maisto švaistymu koaliciją ir planuoja artimiausiu metu Vyriausybei pateikti pasiūlymus dėl teisinių ir administracinių priemonių. „Pirmieji rezultatai jau matyti“, - sako Vaidotas Ilgius“. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba leido labdarai dalinti duoną ir jos gaminius, kurių terminas „geriausias iki“ yra praėjęs. Maisto higienos normą atitinkamai pakeisti žada ir Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai. „Kilogramas po kilogramo, ir prarandamo maisto kiekiai tokiu būdu kasmet mažės“, įsitikinęs „Maisto banko“ vadovas.
Europos Komisija tikisi, kad valstybės narės maisto atliekų kiekį iki 2020 metų sumažins bent 30 proc.
