maisto bankas

Utenoje įvykusiose nacionalinėse „Maisto banko“ civilinės saugos ir pagalbos maistu pratybose organizacijos darbuotojai iš visos Lietuvos praktiškai išbandė, kaip ekstremaliosios situacijos metu per trumpą laiką pasirūpinti šimtais žmonių.

Utenoje antradienį vyks nacionalinės labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ ekstremalių situacijų pratybos. Jose dalyvaus organizacijos komanda iš 40 Lietuvos savivaldybių, o kartu su Utenos rajono savivaldybės institucijomis bus praktiškai išbandomas pasirengimas teikti pagalbą žmonėms netikėtų ekstremalių situacijų metu. „Visuomenė dažnai mano, kad ekstremali situacija būtinai susijusi su kariniais veiksmais. Tikrai ne.

Šylant orams, žmonės ėmėsi kuopti sandėlius ir dažnas suka galvą, kaip atsikratyti susikaupusiais stiklainiais. „Maisto bankas“ siūlo išeitį – nereikalingus puslitrinius dovanoti jiems. Mat čia pat, iš likusių vaisių ar daržovių „Maisto banko" savanoriai gamina ir ir į stiklainius konservuoja daržovienes, vaisių tyres, sriubas. Dažnam, stokojančiam maisto, tokie gaminiai primena naminį maistą, tad stiklainiai su gėrybėmis – išgaruoja kone akimirksniu. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Žemės ūkio ministerija žadant inicijuoti paskatas verslui, kad būtų mažinamas maisto švaistymas ir skatinamas jo perdavimas labdarai, „Maisto banko“ vadovas sako, jog geriausiai tam pasitarnautų įstatymų pakeitimai, kurie skatintų verslą dar tinkamą naudoti maistą atiduoti labdarai, o ne biokuro ar biokomposto gamybai. „Verslas visų pirma siekia parduoti maistą.

Tūkstančius iš antros pensijų pakopos atsiėmę lietuviai skuba pasimėgauti geresniu gyvenimu – „šluoja“ baldus, buitinę techniką, leidžia pinigus pramogoms ir kelionėms. Tačiau visiškai kitokia realybė atokiau nuo didmiesčių. Valstybinės duomenų agentūros paskelbti skurdo rodikliai atskleidžia, kad kaime skursta kas trečias gyventojas.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  69-erių Ona – biržietė.

Lietuvoje penktadienį prasidės 40-oji „Maisto banko“ akcija, kurios metu bus siekiama surinkti 350 tūkst. vienetų ilgo galiojimo maisto produktų. Anot organizatorių, tokio kiekio per pastaruosius penkerius metus surinkti nepavyko, todėl ši akcija tampa ne tik simboline, bet ir itin svarbia atsakant į augantį pagalbos poreikį. „Matome aiškią tendenciją – maisto poreikis Lietuvoje didėja, ypač regionuose ir kaimiškose vietovėse.

Artėjant šiandien vyksiančiam Maisto tarybos posėdžiui, kuriame bus diskutuojama apie maisto švaistymo problemą, labdaros ir pramos fondas „Maisto bankas“ atkreipia dėmesį į šios problemos mastą ir būtinybę imtis sisteminių sprendimų nacionaliniu lygiu. Plačiau – pranešime spaudai. Maisto švaistymo mastas vis dar milžiniškas Žemės ūkio ministerijos užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvoje per metus išmetama 393,8 tūkst.

Kovo 20 d. beveik 160 tūkst. nepasiturinčių asmenų sulauks piniginių pervedimų į jų pasirinkto prekybos tinklo socialines korteles. Už gautas lėšas jie patys galės įsigyti reikalingų maisto produktų ir kitų būtinojo vartojimo prekių pasirinktame prekybos tinkle. Pervedimai į socialines korteles – tai 2021–2027 m. Materialinio nepritekliaus mažinimo programos parama. Beveik 90 tūkst. sunkiau besiverčiančių asmenų per I ketvirtį papildomai atsiims maisto donacijas „Maisto banko“ atiduotuvėse.

„Maisto bankas“ kviečia gyventojus neišmesti 0,46–0,58 litro talpos tuščių stiklainių – jie gali tapti realia pagalba laukiantiems maisto. Labdaros organizacijos atstovai socialiniuose tinkluose džiaugiasi gyventojų aktyvumu dalinantis nebereikalingais stiklainiais – jie, tinkamai paruošti, pasiekė žmones jau pilni. Ragina neišmesti tuščių stiklainių Kažkam nebereikalingi, likę tik išmetimui stiklainiai „Maisto bankui“ yra didelė pagalba.

Nepagražinta realybė Lietuvoje – karštas sriubos dubenėlis kai kam yra vienintelis visos dienos maistas. „Maisto banko“ duomenimis, ilgėja sąrašas ir prašančiųjų paramos maistu, o vien per metus tokių asmenų padaugėjo ketvirtadaliu. O šiltos sriubos ar maisto davinio ateina tikrai ne vien ilgalaikiai bedarbiai ar pašalpų gavėjai. Brangstant maistui, šildymui, elektrai, iš gaunamų pensijų ar išmokų nebeišsiverčia ir senjorai, neįgalieji ar vieniši tėvai.

Per šventes ne vieno namuose padaugėjo panaudotų stiklainių – raginama jų neišmesti ir atnešti į punktus įvairiuose miestuose. Toks mažas gestas – didelė pagalba laukiantiems pagalbos maistu. Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė „Maisto bankas“, reikalingi 0,5 litro stiklainiai. Ragina neišmesti stiklainių Prašymu pasidalinti tuščiais nereikalingais nurodytos talpos stiklainiais pasidaliję atstovai nurodė, kur juos galima pristatyti.

Lietuvoje skurdo lygis išlieka vienas aukščiausių Europos Sąjungoje – daugiau nei 21 proc. gyventojų susiduria su finansiniais sunkumais, o net 167 tūkst. žmonių gyvena žemiau absoliutaus skurdo ribos. Nors šalies ekonomika auga, „Maisto banko“ atiduotuvėse kasdien pagalbos prašo šimtai senjorų, vienišų tėvų ir šeimų su neįgaliais artimaisiais.

Dėl prasto derliaus – nerimas vargstančiuosius maitinančioms organizacijoms. Trūksta bene visų būtiniausių daržovių, mat ūkininkai ir pavieniai žmonės tiesiog neturi, kuo dalintis. Vargstančiųjų maitintojai atviri – būna dienų, kai net sriubai virti bulvių tiesiog nėra. O valgytojų gretos toli gražu neretėja. Nemokamų pietų prašo ne tik iš kuklių pensijų besiverčiantys senjorai, bedarbiai, bet ir studentai. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Du vyrai jau neša karštutėlę sriubą laukiantiesiems.

Kalvarijos gyventojus nudžiugino nelaukta „Maisto banko“ labdara. Nepasiturintiems žmonėms organizacija pranešė, kad šiandien duos maisto paketus, o jų jie nesitikėjo, nes dar ne laikas gauti. Tad Kalvarijoje įvyko neregėto masto pratybos: kaip kuo greičiau ir daugiau išdalinti maisto, prasidėjus ekstremaliai situacijai. O per pratybas supakuoti produktai atiteko skurdžiausiai gyvenantiems.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

„Maisto bankas“ antradienį Kalvarijoje rengia ekstremalių situacijų pratybas. Pasak nevyriausybininkų, tai bus didžiausios iki šiol jų organizuotos pratybos – į Kalvarijos gimnazijoje vyksiantį renginį susirinks daugiau nei pusė tūkstančio dalyvių.

Praėjusiais metais pagal savanorių skaičių aktyviausia organizacija pripažinta Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija. Registrų centro duomenimis, joje praėjusiais metais savanoriavo daugiau nei 16 tūkst. žmonių. „Remiantis Registrų centro atvertais duomenimis, pagal ataskaitose nurodytą savanorių skaičių 2024 metais į pirmą vietą išsiveržė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija (16,3 tūkst.), aplenkusi iki tol dvejus metus iš eilės pirmavusį „Maisto banką“ – nurodo centras.

Per savaitgalį Lietuvoje vykusią „Maisto banko“ akciją šalies gyventojai paaukojo daugiau nei 272 tūkst. maisto produktų už 403 tūkst. eurų. Anot organizacijos, prie šio rezultato ženkliai prisidėjo šalies mokyklos ir darželiai. Juose surinktas maistas prie bendro rezultato pridėjo dar 52 tūkst. vienetų. Iš viso šių metų pavasarį stokojantiems paaukota daugiau nei 324 tūkst. vienetų maisto produktų.

Tradicinė „Maisto banko“ akcija jau prasidėjo šalies mokyklose ir darželiuose. Ir mažieji, ir vyresni su malonumu dalijosi su skurstančiais ne tik ilgesnio galiojimo produktais, bet ir savo pamėgtais skanėstais. Dažnas mokinys nė neslepia produktus pirkęs ir iš tėvų duotų pinigų, ir net pakratęs savo asmeninę taupyklę. Norą dalyvauti „Maisto banko“ akcijoje pareiškė kone pustrečio šimto mokyklų ir darželių.

Tradicinę „Maisto banko“ akciją pirmadienį pirmą kartą pradeda Lietuvos mokyklos, kuriose dvi dienas bus renkami ilgo galiojimo maisto produktai. „Kreipdamiesi į Lietuvos mokyklas norime pasiūlyti daugiau nei dar vieną akciją – siūlome galimybę padovanoti vaikams tikrą, gyvenimišką pilietiškumo pamoką. Skurdas – tai ne statistika, tai konkretūs žmonės, kurie gyvena visai šalia, kartais net mūsų klasėje ar gretimame name“, – teigia „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Apimti šventinės nuotaikos, dauguma dairosi, kokį gerą darbą galima nuveikti. Tad TV3 žinios pateikia kelis gerų darbų pasiūlymus, kurie ne tik padės aplinkiniams, o ir pačiam geradariui neištuštins piniginės. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. „Maisto banko“ sandėlyje uostamiestyje būrys savanorių rūšiuoja maistą, skirtą blogiau gyvenantiems žmonėms. Šios organizacijos Klaipėdos padalinio vadovė sako, kad tiek savanorių susirenka tik gruodį, kai visi sumano daryti gerus darbus.

Kalėdos – daugeliui suvokiama kaip šeimos, gėrio ir šilumos šventė, kai visi brangūs žmonės kartu puošia eglę, keičiasi dovanomis ir susibūrę prie vaišėmis nukrauto stalo linksmai šnekučiuojasi. Deja, ne visiems ši šventė tokia jauki ir linksma – daugelis šeimų, gyvenančių nepritekliuje, pasirenka ištisomis dienomis nevalgyti nieko, kad susimokėtų mokesčius, o apie gausų vaišių stalą ir eglutės puošimą net nesvajoja.

Gruodžio 6-7 dienomis visose šalies „Lidl“ parduotuvėse įvyko išskirtinė kalėdinė prekybos tinklo organizuota „Maisto banko“ akcija. Jos metu pirkėjai buvo kviečiami aukoti ilgo galiojimo maisto produktų, taip sukuriant šiltesnes ir džiugesnes šventes stokojantiems. Iniciatyvos metu „Lidl“ parduotuvėse buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų, o prekybos tinklas skyrė lėšų „Maisto banko“ autobusiukui, kuris padės užtikrinti, kad visi produktai gyventojus pasiektų dar iki švenčių.

Gruodžio 6-7 dienomis visose „Lidl“ parduotuvėse vyks išskirtinė labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ akcija, kuri kvies pirkėjus maisto produktais palengvinti sunkiau besiverčiančių žmonių pasiruošimą Kalėdoms.

Garsus stand up komedijos meistras Viktoras Balykov ir jo bičiulis, neseniai komedijos klubą „K2” atidaręs komikas Antanas Sadauskas randa laiko ne tik humorui. Išgirdę apie šaltuoju metų sezonu apsunkusią nevyriausybinių organizacijų veiklą, žinomi vyrai įsiliejo į „Maisto banko“ savanorių gretas.

Viena Lazdijų rajone esanti kaimo bendruomenė įsisteigė vietinį maisto banką. Vos tik išgirdę apie tokią naujovę žmonės neša įvairias žiemai darytas gėrybes, kavą, medų. Idėjos autorė, vietos bendruomenės narė, sako pati nesitikėjusi, kad žmonės taip nori dalintis.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Į Lazdijų rajono Stebulių kaimo bendruomenės namus vietos gyventoja Elena ateina ne tuščiomis. Rankose – pintinė, kurioje gėrybės, paruoštos žiemai.

Per tradicinę „Maisto banko“ akciją savaitgalį paaukota daugiau kaip 274 tūkst. ilgo galiojimo maisto produktų. Anot akcijos organizatorių, aukota daugiau nei pavasarį ar praėjusių metų rudenį, tačiau baiminamasi, kad maisto produktai bus išdalinti labai greitai. „Maisto banko“ vadovo Simono Gurevičiaus teigimu, maisto produktų surinkta beveik tiek, kiek šiuo metu remiama žmonių.

Penktadienio popietę visoje Lietuvoje prasideda tradicinė rudeninė „Maisto banko“ paramos akcija, skirta padėti sunkiau besiverčiantiems šalies gyventojams. Didžiausias fondo rėmėjas maistu – prekybos tinklas „Iki“ – kviečia savo pirkėjus nelikti abejingiems ir padėti ištiesti pagalbos ranką stokojantiems maisto. Akcija vyks dvi dienas, penktadienį ir šeštadienį, 119 minėto prekybos tinklo parduotuvių visoje šalyje. Akcijos metu prašoma paaukoti ilgiau negendančių maisto produktų.

Lietuvoje penktadienį prasideda tradicinė „Maisto banko“ akcija, kurios metu daugelyje šalies parduotuvių budės savanoriai, kviesiantys stokojantiems paaukoti ilgiau negendančių maisto produktų. Kaip skelbia organizacija, dvi dienas truksianti akcija „Maisto banko“ akcija vyks 70 Lietuvos miestų ir miestelių, 405 parduotuvėse, akcijoje dalyvaus 244 skirtingos nevyriausybinės organizacijos. Planuojama, kad prie ilgametės iniciatyvos prisidės daugiau nei 7 tūkst. savanorių.

Spalio 11-12 dienomis visose „Lidl“ parduotuvėse vyks tradicija tapusi rudeninė labdaros ir paramos fondo „Maisto banko“ akcija, kuri kvies padėti sunkiau besiverčiantiems žmonėms ir paremti juos maisto produktais. Siekiant sudaryti pilnaverčius maisto krepšelius, prašoma aukoti baltymais turtingo maisto – žuvies bei mėsos konservų. „Maisto produktų aukojimas – vienas paprasčiausių, tačiau kartu ir efektyviausių būdų padėti sunkiau besiverčiantiems žmonėms.

Skurdžiausiai gyvenantys Lietuvos žmonės sunkiai įperka maistą už dabartines kainas. „Maisto bankas“ skelbia, kad gyventojai vis dažniau prašo nemokamo maisto. Mat šalyje produktų kainos toliau laikosi aukštame lygyje, pavyzdžiui, vidutinis pigiausių maisto prekių krepšelis per mėnesį pabrango 2 eurais. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Į „Maisto banko“ atiduotuvę atėjusi vilnietė Judita pasakoja, kad čia produktų ateina pasiimti kartą per tris mėnesius.

Vasarį Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo užsakymu atlikta apklausa parodė, kad Lietuvoje maisto stokoja kas septintas žmogus (praėjusiais metais buvo kas devintas). Su problemomis apsirūpinant ar aprūpinant šeimą maistu susiduria kas trečias asmuo, kurio pajamos siekia iki 500 Eur. „Maisto banko“ komunikacijos vadovė Miglė Petronytė teigia, kad dėl šios priežasties suskubta atidaryti maisto atiduotuves 40-yje Lietuvos miestų.

Visai neseniai „Maisto bankas” vykdė maisto rinkimo akciją, kurios metu buvo renkami ilgiau galiojantys maisto produktai nepasiturintiems žmonėms. Tačiau viena moteris, atėjusi pasiimti paskirto maisto, liko priblokšta – ji gavo ne tik sugedusį maistą, bet ir liko įžeista. Moteris pasidalijo apsilankymo istorija.

Lietuvoje vis didėjant maistu sau apsirūpinti neišgalinčių žmonių skaičiui, „Maisto bankas“ padėti kiekvienam iš jų nebepajėgia. Lyginant su pernai metais, maistą neišgalinčių nusipirkti žmonių, kurių pajamos yra mažesnės nei 500 eurų, padaugėjo 7 procentais.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Į „Maisto banko“ atiduotuvę atėjęs 30-metis Edgaras jau susirinko maisto produktų krepšelį sau ir savo šeimai – žmonai ir keturiems vaikams.

Lietuvoje penktadienį ir šeštadienį vyks tradicinė „Maisto banko“ akcija, kurios metu daugelyje šalies parduotuvių budės savanoriai, kviesiantys stokojantiems paaukoti ilgiau negendančių maisto produktų. Kaip skelbia organizacija, šiais metais „Maisto banko“ akcija vyks 74 Lietuvos miestuose ir miesteliuose, 379 parduotuvėse, akcijoje dalyvaus 256 skirtingos nevyriausybinės organizacijos. Prie „Maisto banko“ akcijos šį pavasarį jungiasi rekordinis daugiau nei 7400 savanorių būrys.

Kovo 15–16 dienomis visoje Lietuvoje vyks tradicinė pavasarinė „Maisto banko“ paramos akcija, skirta padėti sunkiau besiverčiantiems šalies gyventojams. Iki Velykų likus tik kiek daugiau nei porai savaičių, vienas didžiausių fondo rėmėjų maistu – prekybos tinklas „Iki“ – kviečia savo pirkėjus nelikti abejingiems ir prisidėti prie to, kad vargingiau gyvenantiems kasdiena ir šventės būtų kuo džiugesnės. „Bendradarbiaujame su „Maisto banku“ dar nuo 2009 metų.

Šiais metais įsigaliojo nauja paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarka – vietoje anksčiau dalintų ilgo galiojimo maisto produktų ir higienos prekių paketų, gavę socialines korteles, žmonės patys spręs kokius produktus bei prekes įsigyti pasirinktoje parduotuvėje ar prekybos tinkle.

Skurstantiesiems padedančiam „Maisto bankui“ kai kurios parduotuvės perpus, o kitos net iki 80 procentų sumažino aukojamo maisto. Į „Maisto banko“ atiduotuves užsukę sunkiai besiverčiantys žmonės dabar ypač pasigenda pieno ir mėsos. Produktų sumažėjo, kai dalis prekybos tinklų pradėjo pardavinėti paskutinę dieną galiojantį maistą, kurį anksčiau atiduodavo labdarai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija apsisprendė – vietoj „Maisto banko“ dalintų ilgai galiojančio maisto paketų žmonėms duos po 25 eurus. Šie pinigai bus pervesti į specialias socialines korteles, kurias pradės dalinti vasarį. Po 25 eurus žmonės gaus kas ketvirtį, tad per metus susidarys šimtas eurų. Žmonės lieja apmaudą ir tvirtina, kad ši suma yra juokingai maža. Bet pripažįsta – bus geriau, kai patys galės pasirinkti, kokį maistą nusipirkti.

Dyzelinas Lietuvos degalinėse jau tapo brangesnis ir už 98-os rūšies benziną. Prie to prisidėjo ir nuo sausio didėjęs akcizas dyzelinui. O tarptautinėje arenoje nerimą kelia kariniai veiksmai Raudonojoje jūroje. Jei padėtis dar blogėtų, nafta, taigi, ir degalai, vėl brangtų. Maža to, tai veikiausiai atidėtų ir Europos Centrinio Banko planus mažinti palūkanas. Tiesa, ekonomistai ramina, kad kol kas naftos kaina stabili. O Klaipėdos teismas atvertė itin žiauriu nužudymu įtariamo vyro bylą.

„Maisto bankas“ iš prekybininkų nebegauna užtektinai pieno ir mėsos produktų – gavę teisę pardavinėti maistą iki paskutinės galiojimo dienos, jie produktų nebeatiduoda labdarai. Kokios to pasekmės ir ar užteko labdaros produktų per šventes, klausiame „Maisto banko“ direktoriaus Simono Gurevičiaus.

Jau nuo Naujųjų metų prekybininkai galės pardavinėti pasibaigusio galiojimo maistą, pavyzdžiui, žuvies, mėsos konservus, kiaušinius, padažus, aliejų. Tiesa, maisto kokybės specialistai perspėja tokį maistą pirkti atsargiai ir grasina pardavimo terminą pratęsti ne daugiau kaip 45 dienoms. Maisto banko darbuotojai jau nerimauja, kad leidus prekiauti pasibaigusio galiojimo maistu jo pritrūks nepasiturintieji, dabar jį gaunantys iš labdaros.

Socialiniuose tinkluose išplito nuotraukos, kuriose matomos didelės eilės prie Vilniuje, Vytenio g. 54 esančio padalinio. „Maisto banko“ atstovai paaiškino, jog sekmadienį maistas dalinamas buvo priešpaskutinį kartą. Paskutinį kartą tokia akcija bus vykdoma gruodžio mėnesį, tuo tarpu kitais metais numatomi pokyčiai. Pasak paramos koordinatorės Linos Šatienės, tokios eilės nėra įprastas reiškinys.

Nepasiturintiems šalies gyventojams šį mėnesį vėl dalijami maisto paketai. Dar vieną kartą parama bus dalijama gruodžio mėnesį ir tai bus paskutinis kartas, kai „Maisto bankas“ vykdys tokią akciją, nes baigėsi europiniai pinigai. O prašančiųjų maisto – gerokai daugiau nei praėjusiais metais – net 60 tūkstančių. Marijampolietė Ženia sako jau laukusi žinios, kada bus dalijami maisto paketai. Senjorė nuogąstauja, kad pensija nedidelė, tad nemokami maisto produktai labai praverčia.

Penktadienį prasideda rudeninė „Maisto banko“ akcija, per kurią produktai nepasiturintiesiems bus renkami 71 Lietuvos mieste ir miestelyje. „Remiamų žmonių skaičius, palyginti su praėjusiais metais, išaugo beveik 60 tūkst., o prieš prasidedant šildymo sezonui jaučiame stiprų prašančiųjų pagalbos maistu suaktyvėjimą“, – teigė „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Spalio 13–14 dienomis visose „Lidl“ parduotuvėse vyks tradicinė rudeninė labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ akcija, kviečianti maisto produktais palengvinti sunkiau besiverčiančių žmonių gyvenimą. Vis labiau vėstant orams akcijos organizatoriai pataria nepamiršti tarp aukojamų produktų įtraukti ir sotaus, kaloringesnio maisto.

Vyriausybė dar nepristatė kitų metų valstybės ir „Sodros“ biudžetų, kuriuose numatomos lėšos pensijoms ir kitoms išmokoms. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau paskelbė, kiek pinigų nuo 2024 m. pradžios pridės pensininkams ir kitų išmokų gavėjams.  Apie tai, kiek kitais metais augs pensijos, kokios išmokos didės, atsako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Per aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje nuo iššvaistymo pavyko išsaugoti 4,79 tūkst. tonų maisto, penktadienį pranešė labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“.  Pasak jo, lyginant su ankstesniais metais, tai yra rekordinis per tokį laikotarpį fiksuotas  organizacijos išsaugoto maisto kiekis. „Didžiausią įtaką išaugusiam išgelbėto maisto kiekiui daro ypač sustiprėjusi „Maisto banko“ partnerystė su Lietuvos ūkininkais,“ – pranešime sakė „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Stipri partnerystė gali pakeisti tūkstančių žmonių kasdienybę. Prekybos tinklo „Iki“ pernai suteikta parama maistu sudarė net apie 40 proc. viso „Maisto banko“ išgelbėto maisto, rodo paramos ir labdaros fondo ataskaita. „Iki“, didžiausio ir vieno seniausių organizacijos partnerių, pagalba padėjo pamaitinti gausybę mažas pajamas gaunančių žmonių, taip pat spręsti opią maisto švaistymo problemą. „Tokia statistika rodo, kad nėra nereikšmingų žingsnių, kad ir kokie maži jie tądien gali pasirodyti.

Sostinėje „Maisto bankas“ atidarė pirmąją Lietuvoje, o gal net visoje Europoje, maisto atiduotuvę. Joje vargingai besiverčiantys Vilniaus ir Vilniaus rajono gyventojai maisto produktų gali gauti nemokamai. Tiesa, bet kas iš gatvės ten nepateks – maistas dalijamas tik nepasiturintiems. „Maisto banko“ parduotuvė atrodytų įprastai – yra lentynos, prekės, darbuotojai, tačiau yra vienintelis skirtumas – nėra kasos aparatų. Tai pirmoji šalyje maisto atiduotuvė.