O maistui – tik tai, kas lieka sumokėjus visus mokesčius. Specialistai pastebi, kad paramos vis dažniau priverstos prašyti vaikus auginančios šeimos, kurios tiesiog nebeišgali pragyventi iš gaunamų pajamų. Panevėžietis Arvydas namo neš daugiau nei 6 kilogramus sveriantį maisto produktų krepšį. Vyras bedarbis, tad suktis priverstas iš bedarbio išmokos.
„190 gauni, tai kas čia, už butą reikia mokėti, butas su patogumais. Neįmanoma pragyventi“, – sako Arvydas.
Į eilę prie maisto davinio stoja ir daugybę metų fermose pradirbęs pensininkas Valdemaras.
„Maistui nebelieka, mokesčiai, mokesčiai, visur reikia mokėt. Elektra brangi, dujos brangios. Ir skaudu, ir pikta, bet ką padarysi“, – sako Valdemaras.
Mažas pajamas gaunantys asmenys šįkart gauna 10 produktų davinį. Jame miltai, makaronai ir kiti gyventojų laukiami ilgai negendantys produktai. Toks paketas iš 10 produktų skiriamas kiekvienam mažas pajamas gaunančios šeimos nariui.
Nemokamų maisto produktų eilėje laukianti Vida atvirauja – maistą neš sunkiai iš pensijos besiverčiančiai garbingo amžiaus sesei.
„Kad nereikėtų vaistų, tai dar būtų nieko, bet, kai vaistus reikia pirkti, labai prastai“, – kalba Vida.
Pagalba maistu džiaugiasi ir mažamečių vaikų mama iš Ukrainos.
„Du vaikai maži. Čia mažoji, dar yra vyresnis sūnus 9 metų. Dirbam po truputį. Pagalba, aišku, gera“, – tvirtina Panevėžyje gyvenanti ukrainietė Olha.
Vien Panevėžyje paramos maistu prašo virš 6 tūkst. žmonių. O paramos gavėjų skaičius išaugo beveik dvigubai, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
„Kainos tai pasakiškos dabar, turiu dvi dukras, kurios pagelbsti“, – sako panevėžietė Virginija.
Tai jau antroji parama maisto produktais šiemet.
„Pirmomis dienomis daugiausia sulaukiame žmonių eilėje dėl to, kad tikrai yra reikalinga parama, skuba žmonės atsiimti, kad greičiau galėtų pasirūpinti šeima“, – teigia „Maisto banko“ Panevėžio padalinio vadovė Justina Tubienė.
Paramos gavėjų skaičiaus šuoliui, anot Panevėžio socialinių paslaugų centro vadovės, įtakos turėjo ne tik dėl karo gimtinėje Lietuvoje prisiglaudę ukrainiečiai, bet ir iš gaunamų pajamų nebeišgyvenančios šeimos, ypač auginančios vaikus.
„Ir pastebim, kad net apie 5 procentus besikreipiančiųjų yra pirmakarčiai. Jeigu iki šiol dar bandė kažkaip iš savo gaunamų pajamų verstis, suktis, tai kylančios kainos tiesiog nepalieka šeimoms kitos alternatyvos kaip, kad kreiptis į mus dėl paramos maistu“, – tvirtina Panevėžio socialinių paslaugų centro direktorė Lina Kazokienė.
Šį dalijimą visoje Lietuvoje tokius maisto paketus gaus daugiau nei 200 tūkstančių žmonių. Tai maždaug 30 tūkstančių daugiau nei pernai tokiu pat metu.
Liūdną statistiką patvirtina ir Danguolė iš Biržų rajono.
„Manau, kad daugiau. Aš kalbu apie savo kaimą, mes esam Biržų rajono Smilgių kaimo žmonės. Tai taip, daug nedirbančių žmonių. Kaime pas mus tai daugiausia senyvo amžiaus, pensininkai, neįgalūs, daugiavaikės, vienišos mamos“, – kalba bendruomenės pirmininkė Danguolė.
Maisto produktus gali gauti gyventojai, kurių vidutinės pajamos vienam šeimos nariui neviršija 235 eurų per mėnesį.
