REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nors kasmet Lietuvoje tendencingai kyla minimalus atlyginimui, tačiau nepasiturinčiųjų gretos nemažėja. Karantino metu į savivaldybes ir socialines organizacijas kreipiasi ir tie, kuriems anksčiau žemiau skurdo ribos neteko atsidurti. Skaičiuojama, kad per pastaruosius metus paramos maistu gavėjų skaičius išaugo daugiau nei 10 tūkstančių.

Nors kasmet Lietuvoje tendencingai kyla minimalus atlyginimui, tačiau nepasiturinčiųjų gretos nemažėja. Karantino metu į savivaldybes ir socialines organizacijas kreipiasi ir tie, kuriems anksčiau žemiau skurdo ribos neteko atsidurti. Skaičiuojama, kad per pastaruosius metus paramos maistu gavėjų skaičius išaugo daugiau nei 10 tūkstančių.

REKLAMA

Nuo 2014 metų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) Lietuvoje fiksavo gan spartų nepasiturinčių asmenų, kuriems skiriama būtiniausių maisto ir higienos prekių parama, skaičiaus mažėjimą. Tačiau pandemijos metu šie rodikliai vėl pradėjo kilti.

„2014 m. šis skaičius sudarė apie 250 tūkst. žmonių ir kiekvienas metais jis mažėjo. Aišku, tai nėra labai džiuginanti tendencija, bet prieš pirmąjį karantiną šis žmonių skaičius beveik šimtu tūkstančių buvo mažesnis ir paramą maistu, ir higienos prekėmis gavo apie 160-170 tūkst. asmenų.

REKLAMA
REKLAMA

Antrojo karantino metu šis skaičius padidėjo iki 180 tūkst. ir jis išlieka stabilus“, – naujienų portalui tv3.lt pasakoja SADM struktūrinės paramos valdymo skyriaus vedėjas Artūras Bytautas.

REKLAMA

Didmiesčiuose paramos gavėjų padaugėjo dukart

Ministerijos nustatyta tvarka paramą iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (EPLSAF) gali gauti tie asmenys, kurių gaunamų pajamų dydis neviršija 192 eur. vienam namų ūkio nariui.

Nustatytą tvarką kiekviena savivaldybė gali koreguoti ir pagal papildomus kriterijus, kuriuos nustato pačios, leisti gauti paramą ir tiems, kurių pajamų dydis viršija nustatytą.

„EPLSAF Lietuvoje kiekvienais metais išleidžia 12 mln. eur. maisto produktų įsigijimui bei padengti partnerių – savivaldybių administracijų ir nevyriausybinių organizacijų, kurios dalina maisto produktus – logistines, organizacines išlaidas“, – sako A. Bytautas.

REKLAMA
REKLAMA

Daugiausia paramos gavėjų yra labiausiai nuo ekonominių šalies centrų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos – nutolusios savivaldybėse.

Tačiau fiksuojama, kad ir didmiesčiuose besikreipiančiųjų skaičiai pandemijos metus išaugo perpus. 

Vilniuje paramos iš EPLSAF gavėjų praėjusių metų kovo 1 d. duomenimis buvo 5202. Po metų šis skaičius išaugo beveik trimis tūkstančiais ir siekė 8034 asmenis.

Labiausiai nerimą kelia tai, kad per pastaruosius du mėnesius – kovą-gegužę – EPLSAF paramos gavėjų skaičius išaugo iki 10 tūkst. 

„Pastebime, kad Vilniaus miesto savivaldybėje 2021 m. didėja ir besikreipiančių dėl socialinės pašalpos asmenų skaičius. Per šių metų keturis mėnesius gavėjų skaičius išaugo 2,3 karto (nuo 4226 asmenų sausio mėnesį iki 9644 asmenų balandį)“, – komentuoja Vilniaus savivaldybės atstovai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Panaši situacija ir Klaipėdoje.

„Žmonių, kurie gauna paramą maisto produktais, šių metų birželio mėnesio sąrašuose gali būti apie 3,5 tūkst. asmenų. Ir lyginant praeitų metų teikimus gegužės mėnesį, šiemet yra apie 700 asmenų daugiau. Bet nesvarbu, ar pandemija, ar ne, tas skaičius yra priaugantis“, – pasakoja Klaipėdos miesto savivaldybės socialinio išmokų poskyrio vedėja Gina Vilimaitienė.

Kokia to priežastis – savivaldybių atstovai tiksliai negali išskirti.

„Ar čia pandemijos įtaka tam augimui, ar čia išaugusi bedarbystė – sunku pasakyti“, – toliau pasakoja G. Vilimaitienė.

Vienam namų ūkio namų ūkio nariui paramos maistu ir higieninėmis prekėmis vertė svyruoja kaskart, bet dažniausiai ji sudaro 5-6 eur., už kuriuos kiekvieną kartą yra išdalinami 5-7 maisto produktai.

REKLAMA

Besikreipiančių į „Maisto banką“ – triskart daugiau

Viena iš nevyriausybinių organizacijų – labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ karantino metu su partneriais fiksavo net tris kartus išaugusį paramos maistu poreikį, kurį organizacijos direktorius Simonas Gurevičius sieja su pandemijos metu užsidariusiais verslais.

„Kartu su mumis bendradarbiaujančios 550 organizacijų į mėnesį padeda 143 tūkst. žmonėms. Bet mes įtariame, kad yra nemažai žmonių, kurie nedrįsta kreiptis nei į socialines organizacijas, nei į socialinius darbuotojus. Ir tai nėra tos tipinės už skurdo ribos esančios šeimos. Yra šeimos, kuriose yra du vaikai, abu tėvai, bet būdami prastovose gali būti, kad šiuo metu susiduria su sunkumais“, – pasakoja jis

REKLAMA

Per pirmąjį karantiną iš „Maisto banko" gretų pasitraukė beveik pusė kartu dirbusių organizacijų. Tai sukėlė rimtų problemų užtikrinant paramos gavimą ir jos dalinimą skurstantiems.

„Mes turėjome suburti ženkliai daugiau savanorių, kad pasiektume jau nebe vieną organizaciją, kuri rūpinasi trisdešimčia vaikų ar senolių, bet jau pačius žmones jų namuose“, – sako S. Gurevičius.

„Lauks dar vienas didžiulis šuolis žmonių skaičiaus, kuriems reikalinga pagalba maistu“

Didesnis besikreipiančiųjų skaičius taip pat buvo pirmosios pandemijos bangos metu. Išskirtinai daug buvo senyvo amžiaus žmonių, kurie bijojo išeiti iš namų ir kreipėsi pagalbos. Antrosios pandemijos metu šie skaičiai stabilizavosi.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

S. Gurevičius svarsto, kad pasibaigus socialinės paramos išmokoms, kurios skirtos nukentėjusiems nuo COVID-19, paramos maistu gavėjų skaičius augs.

„Tos išmokos padeda žmonėms. Kažkokiu momentu joms pasibaigus ir žmonėms negrįžus į darbus mūsų lauks dar vienas didžiulis šuolis žmonių skaičiaus, kuriems reikalinga pagalba maistu“, – sako S. Gurevičius.

Maisto dalinimo planuojama atsisakyti

Kaip pasakoja A. Bytautas, SADM nuo 2023 m. planuoja atsisakyti maisto dalinimo savivaldybėse ir tam skirtus pinigus pervesti į specialias socialines korteles, kuriomis žmonės patys galėtų įsigyti produktų, kurie jiems atrodo reikalingiausi.

REKLAMA

„Mes paskatintume žmones priimti savarankiškus sprendimus. Vis dėlto paramos maistu gavėjų grupės dalis žmonių yra menkai motyvuoti, jiems sudėtinga daryti mums įprastus kasdienius žingsnius. Bet mes kalbame apie pirkimus su tam tikrais saugikliais. Kortele būtų uždrausta įsigyti alkoholinius gėrimus, loterijos bilietus ir rūkalus“, – išskiria jis.

Socialinės kortelės palengvintų ministerijos, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų administracinį procesą, kurie patiria daugiau išlaidų nei pagal ES taisykles Lietuva turi teisę kompensuoti.

SADM duomenimis maisto produktams ir higienos prekėms įsigyti 2021–2023 m. yra skirta 38 mln. eurų Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo lėšų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų