Vidurdienį prie labdaros valgyklos sostinėje zuja savanoriai. Karštus patiekalus ir produktų davinius jie jau tuoj pat išvežios bent dviem šimtams skurdžiai gyvenančių tautiečių. Greta socialinio centro pradeda rinktis ir nemažas būrys išalkusių, kurie maisto užsuka pasiimti patys.
Sunkiai besiverčiantys neslepia – per karantiną jų gretos gerokai išsiplėtė. Nuo pat gatvės vinguriuojančioje eilėje daugybė anksčiau nematytų veidų. Dalis prisipažįsta, kad iki koronaviruso protrūkio ateiti prie labdaros valgyklos neprireikdavo:
„Neturiu darbo. Prieš mėnesį grįžau iš Anglijos ir nebegaliu ten grįžti.“
„Pensija nedidelė, o maistas reikalingas kiekvienam. Čia geras rinkinys maisto, apsimoka ir mažiau reikia po parduotuves vaikščioti.“
„Už viską reikia mokėti, gerai, kad yra tokia pagalba. Tikrai daugiau.“
Labdaros valgyklos „Betanija“ vadovas Miroslavas Seniutis sako, kad lankytojų ir maisto pritrunkančių žmonių srautai per karantiną išaugo daugiau nei tris kartus. Jei anksčiau per dieną buvo pamaitinama apie 100 tautiečių, tad dabar darbuotojai suskaičiuoja ir po 300 ir 350.
O eilės nutįsta du kartus per savaitę. Miroslavas neslepia, kad buvo dienų, kai net maisto pritrūkdavo, tačiau valgykla sulaukė geradarių pagalbos. Žmonės paaukojo apie tris tūkstančius eurų, už kuriuos buvo pripirkta produktų. Visgi liūdina tai, jog tarp skurstančių per COVID-19 protrūkį ir darbus iki pandemijos dar turėję tautiečiai.
„Yra žmonių, kurie prarado savo darbus, yra užsieniečių, kurie užstrigo Lietuvoje, yra Lietuvos piliečių iš kitų miestų, kurie kažkaip atvyko. Ar dokumentus pavogė ar dar kažkas. Ir jie atsiduria čia, ateina maisto pas mus“, – sako „Betanija“ vadovas Miroslavas Seniutis.
Deja, bet dauguma maisto pritrunkančių žmonių ne tik pensinio amžiaus. Čia užsuka ir dar galintys dirbti tautiečiai. Visgi dar ir prieš karantiną darbo rinkoje vyravo vyresniems nepalankios tendencijos – net trečdalis visų atleistų – vyresni nei penkiasdešimties metų. O per pastaruosius du mėnesius šios statistikos kreivė tik kilo.
Profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė patvirtina, kad ne vienerius metus stebi vyresnio amžiaus darbuotojų diskriminaciją. Juos darbdaviai ne tik lengva ranka atleidžia. Nepaisant didesnės darbo patirties jiems sunkiau ir įsidarbinti naujoje vietoje. O šiuo metu organizaciją pasiekia ir daug darbo nerandančių žmonių užklausų bei skundų.
„Karantino metu niekas nepasikeitė, o tik dar labiau išryškėjo ši problema. Kai atsirado darbdavių noras atsikratyti, kaip mes sakome – balasto, nes atleidimo skaičius auga, tendencijos išlieka. Prioritetas atleidimui yra būtent vyresnio amžiaus žmonėms“, – pasakoja profsąjungų atstovė Inga Ruginienė.
Darbdavius atstovaujantis Danas Arlauskas sako, kad karantino metu meškos paslaugą vyresniems darbuotojams daro ir valdžia. Esą atėjus laikui apkarpyti kolektyvą vadovai dažniausiai pasirenka rizikos grupėje esančius kolegas nenorėdami prisiimti atsakomybės, jei jie susirgtų, o blogiausiu atvejų mirtų.
„Įsivaizduokite, kiek tokios informacijos yra prikimštas eteris ir darbdaviai tai girdi. Yra papildomos sąlygos, kurias reikia užtikrinti vyresniems žmonėms, tai yra gamybos sąnaudos, reikia tai įvertinti“, – teigia konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.
Nors nedarbo lygis Lietuvoje balandį buvo viršijęs 10 procentų, „Sodros“ duomenimis, situacija kiek rimsta. Gegužę jau fiksuojamas, vadinamasis teigiamas balansas, kai į darbą priimtų asmenų skaičius viršija atleistų. Visgi šiuo metu Lietuvoje bedarbių jau beveik 200 tūkstančių, o nedarbo išmokų skirta ketvirtadaliu daugiau nei tokiu metu prieš metus. Gegužę išmokos pasieks 76 tūkstančius tautiečių ir bendra suma sieks 26 milijonus eurų.
