lietuvos žydų bendruomenė

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sako, kad antisemitiniai pasisakymai iš valdžios tribūnų kelia ne baimę, bet pasišlykštėjimą ir pyktį. Todėl, pasak jos, tokie pareiškimai turi būti pasmerkti. Visgi, F. Kukliansky apgailestavo, kad šiandien tokių neapykantą skatinančių kalbų ji girdi vis daugiau. „80 metų yra daug. Bet ne per daug, kad pamirštume antisemitizmo keliamą grėsmę.

Vilnių drebinant sostinės dienų renginiams, žydų bendruomenė kartu šventė Europos žydų kultūros dieną. Joje – dainos, šokiai, istorinė atmintis ir tradiciniai patiekalai, kuriuos vilniečiai galėjo čia pat išmokti pasigaminti patys. Žydų bendruomenės namuose Vilniuje susirinkę bendruomenės nariai ir kiti vilniečiai kimba į darbą. Vilniui švenčiant 700 metų sukaktį, žydų bendruomenė pasiruošė tešlos ir pasišovė čia iškepti tiek pat beigelių. „700 beigelių Vilniui.

Nors žiema „į kiemą“ taip ir neatėjo, antradienį visoje Lietuvoje švenčiama jos „išvarymo“ šventė – Užgavėnės. Persirengėlių mėgiami „žydukų“ ir „čigonų“ yra įžeidžiantys, tvirtina naujienų portalo tv3.lt kalbinti romų ir žydų bendruomenių atstovai. Tuo metu etnologas tvirtina, kad šventė, atsisakius šių personažų, savo žavesio neprarastų. Užgavėnės nuo senų laikų Lietuvoje švenčiama šventė, kurioje persirengiama įvairiais personažais.

Prokuratūra antradienį nusprendė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo neapykantos kurstymo, kai Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sulaukė antisemitinių įžeidimų Seime. F. Kukliansky teigia, kad per Sausio 13-osios minėjimą Seime į ją nepažįstamas žmogus kreipėsi: „Baik teršti Lietuvą. Žydekla tu, ir ne vieta čia jums Lietuvoje“. Žydų bendruomenės pirmininkė po kelių dienų kreipėsi į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, kad būtų nustatytas ją įžeidęs žmogus.

Tikinimai, kad Lietuvoje žydams kyla realus pavojus ir sprendimas dėl to uždaryti Vilniaus sinagogą sukėlė bruzdesį ne tik viešojoje erdvėje, bet ir tarp pačių žydų. Kitų didžiųjų miestų žydų bendruomenės pasipiktino, kad Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky nė nepasitarusi daro pareiškimus visų Lietuvos žydų vardu.

Jau kuris laikas netyla aštrios kalbos apie tai, kad Vytautas Landsbergis savo eilėraštyje pavartojo žodžius „šventa žydelka“. Jie ypač įpykdė Lietuvos žydų bendruomenę, tačiau politikas teigia, kad jis liko nesuprastas, o dabar dar ir gaunantis grasinančių laiškų. Žodį „žydelka“ politikas pavartojo reaguodamas į daug diskusijų viešojoje erdvėje sukėlusį Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą nuimti Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentelę ir pervadinti Kazio Škirpos alėją.

Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB) ketvirtadienį pranešė, kad vėl atidaro savo būstinę ir Vilniaus sinagogą. „Šiandien, kartu su (bendruomenės pirmininke) Faina Kukliansky, priimtas sprendimas atnaujinti bendruomenės ir sinagogos veiklą“, – rašoma LŽB paskelbtame pranešime. Šios patalpos buvo uždarytos antradienį, aiškinant gautais grasinimais po kilusios įtampos dėl Vilniaus valdžios sprendimų atsisakyti pareigūnų Kazio Škirpos ir Jono Noreikos atminimo įamžinimo.

Žydų bendruomenės pirmininkė įsižeidė, kai Vytautas Landsbergis pavartojo žodį „žydelka“, tačiau patyręs politikas tvirtina, kad nebuvo suprasta jo ironija ir jis visai nenorėjo įžeisti Lietuvos žydų. Tvyrant įtampai, dėl kurios laikinai buvo uždaryta Vilniaus sinagoga, portalo tv3.lt kalbintas ekspertas pastebi, kad net ir nekaltas žodelis rodo buitinį antisemitizmą ir nereiktų stebėtis, dėl jautrių žydų bendruomenės reakcijų.

Šalies vadovai sako, kad Lietuvos žydų bendruomenė gali jaustis saugi, o valstybė ir toliau liks tolerantiška visų tautybių piliečiams. Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį ragino nesuteikti pagrindo džiaugtis šalies išorės ar vidaus priešams. „Nesuteikime pagrindo džiaugtis Lietuvos priešams, kokie jie bebūtų – išoriniai ar vidiniai. Tikrai Lietuva visada pasižymėjo kaip labai tolerantiška valstybė, kurioje po vienu stogu gali sugyventi daugybė tautybių.