Reaguodamas į daug diskusijų viešojoje erdvėje sukėlusį Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą nuimti Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentelę ir pervadinti Kazio Škirpos alėją, V. Landsbergis savo feisbuko paskyroje paskelbė ironišką eilėraštį „Labiausiai“. Paskutinėse eilėraščio eilutėse profesorius rašė:
„Ir visiems broliams lietuviams sakau ir sakau iš tikrųjų jau ketvirtį amžiaus: niekada nepamirškite, kad Dievo Motina, kuriai meldžiamės, kurios užtarimo prašome, buvo šventa žydelka."
Nesupranta, ką daro
Į šį V. Landsbergio eilėraštį sureagavo Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininkė Faina Kukliansky. Moterį įžeidė eilėse pavartotas žodis „žydelka“.
„Mes turime nemažai socialinio centro klientų, tarp jų yra nemažai žmonių, kurie pergyveno Holokaustą, mes nenorime vėl juos emociškai ir galbūt ir fiziškai nervuoti, jie neturi antrą kartą pergyventi to, ką pergyveno. Užteko to, kad spaudoje pasirodo tokios eilės, kuriose minima „žydelka šventa Marija“. Kažkokiu būdu žydų bendruomenės vadovybė turi apsaugoti savo narius nuo bereikalingo nervavimosi“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė F. Kukliansky.
F. Kukliansky tvirtino, kad pavartotas žodis „žydelka“ žeidžia ją asmeniškai, kaip ir kitus žydų bendruomenės narius.
„Taip, mane žeidžia, aš esu ne „žydelka“, aš esu Lietuvos pilietė, lietuvė žydų kilmės. Ir aš galvoju, kad ne tik mane šitas žodis žeidžia. Aš nežinau, kas parašė tą eilėraštį, bet jei tai parašė profesorius, jis puikiai žino, kad iki karo tas žodis buvo ne komplimentas, o turintis tam tikrą atspalvį, kuris įžeidžia kitą tautybę, kitą žmogų“, – kalbėjo bendruomenės vadovė.
Į F. Kukliansky žodžius sureagavo ir eilėraščio autorius. V. Landsbergis tvirtino, kad nenorėjo įžeisti Lietuvos žydų bendruomenės, o į žodį „žydelka“ sureagavusi F. Kukliansky „nesusigaudo, ką daro“.
„Mano tikslas buvo perspėti lietuviškus kvailius, jei juos išprovokuoja dabar pasisakymams prieš žydus, kad jie neužmirštų paprasto dalyko: pati Dievo motina buvo žydė. Ir viskas. Bet kai žmonės nemoka perskaityti dviejų žodžių, o perskaito tik vieną, stebina neraštingumas“, – komentavo V. Landsbergis.
Svarbiausia ne mūsų, o jų pozicija
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Bernaras Ivanovas portalui tv3.lt pasakojo, kad lietuvių kalboje žodis „žydas“ neturi negatyvios prasmės, nors, pavyzdžiui slavų kalbose „zhyd“ turi antisemitinę prasmę. Tačiau, pašnekovo teigimu, pakeitus žodžio „žydas“ formą į, pavyzdžiui, plačiai aptariamą „žydelką“, jis įgauna neigiamą spalvą.
„Ir tu gali jį gražinti, kitais epitetais apdėliot, bet jo blogos prasmės nepakeisi“, – tvirtino B. Ivanovas.
Politologo teigimu, Lietuvos žydų bendruomenė Holokausto metu buvo praktiškai išnaikinta, todėl, pašnekovo nuomone, turi teisę reaguoti bet kokį akibrokštą savo atžvilgiu.
„Ir čia jų pozicija yra svarbiausia, o ne mūsų. Kai kažkas kitas bando užimti poziciją ir sakyti, kad čia kažkas kažką ne taip supranta, aš manau, moraliai pralaimi iš karto“, – įsitikinęs B. Ivanovas.
Anot jo, žydų bendruomenė visame pasaulyje stebi, kaip ir elgiamasi su žydais, tad atidžiai stebi ir tai, kas dabar vyksta Lietuvoje.
„Dėl to, mūsų politikams reikia ypatingai atsargiai šioje temoje reikšti savo mintis, pasverti kiekvieną niuansą, kiekvieną skiemenį“, – kalbėjo politologas.
„Žydelka“ – (ne)vartotinas žodis
Vilniaus universiteto docentas Antanas Smetona socialiniame tinkle „Facebook“ išdėstė žodžio „žydelka“ reikšmes.
Kalbininkas teigė, kad Lietuvių kalbos žodyne yra pateiktos trys reikšmės ir visos jos yra neutralios. Pirmoji reikšmė – žydė, antroji – Užgavėnių, Velykų, Kalėdų persirengėlė, trečioji – šokis, panašus į polką.
A. Smetona teigė, kad žodyne prie „žydelkos“ esantis kryžiukas rodo, kad žodis nevartojamas bendrinėje kalboje, šiuo atveju, dėl svetimos priesagos –ka.
Tačiau, nepaisant to, kad žodynas rodo žodžio neutralumą, A. Smetonos nuomone, V. Landsbergio eilėraštyje panaudotą žodį įvertinti nėra sunku.
„Kaip žinome, vieni žodžiai yra stilistiškai neutralūs, o kiti stilistiškai konotuojami. <...> Kita vertus, bet kurį neutralų žodį labai lengva padaryti net keiksmažodžiu, parinkus atitinkamus kontekstus bei gyvenimiškas situacijas, ir dažnai atvirkščiai – sušvelninti ar sutaurinti kokį puskeiksmažodį“, – rašė A. Smetona.
Pasak kalbininko, V. Landsbergio eilėraščio atveju, lyrinis herojus jaudinasi dėl kylančios priešpriešos ir su tam tikra ironija kreipiasi į „brolius lietuvius“, kurie dar turi buitinio antisemitizmo.
„Todėl lyrinis herojus, siekdamas didesnio pagrindinės idėjos paveikumo, kreipiasi į tokią publiką jos žodžiais, jai suprantama leksika“, – tvirtino Vilniaus universiteto docentas.
A. Smetonos nuomone, nors pats žodis „žydelka“ šiandien turi neigiamą reikšmę, V. Landsbergio eilėraštyje pavartotas vietoje, laiku ir pagrįstai.
Žodžiai greitai pavirs darbais
Prieštaringi pasisakymai ar replikos žydų bendruomenės atžvilgiu atsispindėjo ir trečiadienį vykusiame J. Noreikos ir K. Škirpos atminimo paramos mitinge. Kai kurie žmonės laikė rankose plakatus su užrašais „Ar čia Lietuva, ar jau Šiaurės Jeruzalė?“, „LŽB Kremliaus filialas?“, „Lietuvšaudžius garbiname, lietuvius niekiname, LŽB?“ ir panašiais.
Ironišką paveiksliuką su savo direktoriaus Audriaus Žydelio citata feisbuke publikavo vienas seniausių sostinės barų „Bix Baras“, reaguodamas į Lietuvos žydų bendruomenės sprendimą tuo metu uždaryti Vilniaus choralinę sinagogą.
„Kol sinagoga uždaryta, galite užeiti į BIX barą, kur suaugu lankytis visiems“, – nuotraukoje, kur ant sinagogas kabo baro logotipas, pasidalino „Bix Baras“.
B. Ivanovo nuomone, viešojoje erdvėje matomi pasisakymai žydų atžvilgiu rodo, kad antisemitizmas dar nėra iki galo įvertinta problema Lietuvoje.
„Sovietmetis užkonservavo Holokausto suvokimą ir mes dar turėsime įveikti skaudų traumatinės patirties slenkstį, kad bendrai susėdus prie vieno stalo mūsų, lenkų, žydų istorikams, sutartume ir dėl herojų, ir dėl priešų, ir dėl budelių, kurie vykdė Lietuvoje daug nusikaltimų“, – tvirtino B. Ivanovas.
Politologo nuomone, tai, kad Lietuvoje apstu buitinio antisemitizmo rodo ir tai, kad apklausose, šalia ko lietuviai nenorėtų gyventi, žydų tautybės asmenys užima aukštas pozicijas.
„Dažniausiai tie, kurie didžiausias antisemitines idėjas kelia, nepažįsta nė vieno žydo. Šitas dalykas, deja, yra išlikęs ir jį reikia įveikti visų mūsų pastangomis“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasak B. Ivanovo, dabar pasaulyje ritasi didžiulė antisemitinė banga: išpuoliai Jungtinės Valstijose, padegamos sinagogos Prancūzijoje, įvairiose šalyse antisemitinę retoriką vartoja dešinieji radikalai.
„Žydai stebi, kas vyksta skirtingose pasaulio vietose, jie supranta, kad nuo žodžio iki veiksmo nėra ilgas kelias“, – sakė B. Ivanovas,
Anot jo, kad istorija rodo, kad nuo taikaus tautų sugyvenimo su žydais iki masinių žudynių buvo pereita gana greitai, tad dabar tvyrančią įtampą reikia vertinti rimtai,
„Neduok Dieve, pasikartotų tokios tragedijos. Tai yra pasibaisėtina ir žydai turi pagrindo bijoti“, – tvirtino B. Ivanovas.
Pašnekovas pasigedo didesnio Lietuvos istorikų įdirbio ir glaudesnio bendradarbiavimo su kolegomis iš kitų šalių Holokausto tyrimuose.
„Kad nebūtume skirtingose barikadų pusėse, tiesiog laikas išlipti istorikams iš apkasų ir kalbėtis. Būtina pateikti skaudžių istorinių įvykių įvertinimą“, – įsitikinęs B. Ivanovas.
Portalas tv3.lt primena, kad Lietuvos žydų bendruomenė nusprendė uždaryti Vilniaus choralinę sinagogą ir bendruomenės būstinę po to, kai buvo sulaukta grasinančių laiškų ir skambučių.
Įtampa kilo, kai Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė nuimti Generolo Vėtros lentelę ir pervadinti K. Škirpos alėją, o Lietuvos žydų bendruomenė sveikino tokius žingsnius, nes šios dvi istorinės asmenybės kaltinamos prisidėjimu prie žydų naikinimo Lietuvoje.
