keliai

Vilniaus kelių tiesimo bendrovė „Kerista“ už 18,3 mln. eurų (su PVM) rekonstruos gatves šalia statomo nacionalinio stadiono komplekso Šeškinėje, Vilniuje.  Sostinės savivaldybė ir įmonė sutartį dėl Ozo, Ukmergės ir Siesikų gatvių pertvarkymo pasirašė sausio 8 dieną, o ji įsigaliojo sausio 22-ąją, BNS pranešė savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas.

Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „WTF, Vilniau? Juk tikrai galime geriau!“ trečiadienį išplito vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota pavojinga situacija ant Valakampių tilto. Vaizdo įraše matyti, kaip 1-oje kelio juostoje dėl prikrautos sniego krūvos tiltu važiavę automobiliai turėjo staigiai stabdyti.  Kaip matyti vaizdo registratoriuje, įvykis užfiksuotas trečiadienį per pietus, apie 12 val. 54 min.

Vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje kilo vairuotojų diskusija dėl kelio Vilnius–Molėtai atkarpos, kurioje eismas vyksta viena juosta, o šonuose yra įrengti atitvarai. Įrašo autorius Tomas pasidalijo nuotrauka ir atkreipė dėmesį, kad tokioje vietoje, įvykus nelaimei ar sugedus automobiliui, kitos transporto priemonės esą nebegalėtų pravažiuoti. „Molėtai–Vilnius.

Nuo šių metų pradėjus veikti Valstybiniam kelių fondui, Vyriausybė patvirtino Susisiekimo ministerijos parengtas nuostatas. Anot ministerijos, atrenkant Kelių fondo lėšomis finansuotinus projektus, prioritetas bus teikiamas pradėtiems ir dar nebaigtiems darbams bei keliams, kurių dangos būklė yra blogiausia ir dėl nusidėvėjimo kelia grėsmę eismo saugumui.

Juodasis ledas – viena klastingiausių žiemos grėsmių vairuotojams, kadangi net ir dienos metu jis dažnai atrodo kaip paprasčiausia drėgna kelio danga. Juodasis ledas beveik nematomas, todėl apie jį vairuotojai sužino, kai automobilis jau tampa nevaldomas. Ekspertai primena, kaip jį atpažinti, kokių judesių vengti ir kodėl staigūs manevrai gali pasibaigti eismo įvykiu.

Tauragėje baigtas pietinio aplinkkelio I-asis etapas, reikšmingai prisidėjęs prie miesto susisiekimo infrastruktūros gerinimo ir užbaigęs dar vieną svarbų ilgalaikės plėtros projektą. Užbaigus I-ojo etapo antrąjį darbų etapą, pratęsta pirmuoju darbų etapu nutiesta Naujoji gatvė ir taip sujungtos Dariaus ir Girėno bei Vytauto gatvės, sukuriant patogesnį, saugesnį ir aplinkai draugiškesnį eismo sprendimą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Penktadienis Vilniaus vairuotojams tapo tikru kantrybės patikrinimu. Nuo pat ryto miestas skęsta spūstyse, o vairavimo sąlygas sunkina slidus kelias. Daugeliui teko gerokai pavargti ne tik kasant sniegą kiemuose, bet ir mėginant atitirpinti užšalusias automobilių dureles. Kas sakė, kad pūga – tik bėda? Į žiemos išdaigas galima pažiūrėti ir per humoro prizmę.

Snygiui tęsiantis, tarnybos Vilniuje tęsia dar vidurnaktį pradėtą darbą, kad kuo greičiau būtų išvalyta kuo daugiau trasų tiek automobiliams, tiek pėstiesiems. Šiuo metu valymo technika važiuoja intensyviausio eismo gatvėse, IV–V lygio gatvėms bus pasitelkti greideriai iš papildomų rangovų. Nuslūgus transporto pikui, nuvalytos gatvės bus barstomos smėlio ir druskos mišiniu.

Spaudžiant šaltukui ir dažnėjant snygiams, neretai kyla klausimų – kas, kada ir kaip turi pasirūpinti sniego valymu mieste bei užmiestyje. Kodėl vienos gatvės nuvalomos greičiau nei kitos, kas atsako už kiemus, šaligatvius ar užmiesčio kelius ir per kiek laiko jie privalo būti sutvarkyti? Žiemą neretai pasitaiko gyventojų nusiskundimų, kad tam tikra gatvė ar šaligatvis yra neprižiūrėtas, slidus ar nenuvalytas.

Daug kur tebegaliojant įspėjimams dėl sniego ir ledo keliuose, vairavimo specialistai ragina nepasiduoti pavojingiems žiemos „triukams“. Nors vairuotojai dažnai ieško greitų sprendimų, ekspertai įspėja – kai kurie internete plintantys patarimai gali baigtis brangiais remonto darbais ar net rimtomis avarijomis, rašoma express.co.uk.

Pastarosiomis dienomis beveik visoje Lietuvoje vyraujantys šalčiai ir snygis džiugina ne visus. Eismo situacija komplikuota – dauguma kelių sunkiai pravažiuojami, o mažesniuose miesteliuose ar kiemuose gyventojai patys imasi veiksmų. Šiomis dienomis gausiau pasnigus, socialiniuose tinkluose galima pastebėti ne vieną įrašą, kai gyventojai ragina kaimynus eiti į talką valyti kiemų arba dėkoja savanoriams, nuvaliusiems praėjimus tarp sniego pusnių.

Augant sužeistųjų ir žuvusiųjų skaičiui Lietuvos keliuose, vis dažniau keliami klausimai dėl eismo saugumo ir atsakomybės. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad prie skaudžių avarijų prisideda ne tik vairuotojų neatsakingumas, bet ir greičio viršijimas ar alkoholis.

Kelininkai vis pasigiria naujai suremontuotais ar nutiestais keliais ir gatvėmis. Tačiau Lietuvos vairuotojai pastebi ir kitą tendenciją – kasmet daugėja atkarpų, kurios pradedamos tvarkyti, o tada bent kelis mėnesius ar net pusmetį lieka apleistos. Tuo metu ne tik gadinami automobiliai, bet ir daugybę nepatogumų patiria vietos gyventojai.

Kitais metais pradedant veikti Valstybiniam kelių fondui, Seimas pritarė siūlymui leisti pusę jo lėšų 2026-aisiais leisti naudoti paprastajam valstybinės reikšmės kelių remontui. Buvusio susisiekimo ministro Eugenijaus Sabučio siūlymu, ne daugiau nei 50 proc. visų fondo lėšų bus galima skirti paprastiems valstybinės reikšmės kelių remonto darbams. Ši galimybė finansuoti remonto darbus galios tik 2026 metais. Už iniciatyvą priėmimo etape šią savaitę balsavo 71 parlamentaras.

Neapsikentęs nuolatinių problemų, turinio kūrėjas ir verslininkas Antanas Jakimavičius-Antanas J viešai išliejo pyktį dėl prastos Kauno kelių kokybės, nes jam važiuojant miesto gatvėmis padanga sprogo jau trečią kartą. „Jau ne pirmas kartas. Šalia savo studijos tiesiog įkirtau į kraterį. Nebėra padangos“, – trečiadienį instagrame dalijosi Antanas. Kaip teigė vyras, už sutvarkytą padangą jis sumokėjo 115 eurų plius PVM.

Pastaruoju metu visoje Lietuvoje ypač daug diskusijų kelia migracija. Kaip sostinėje užtikrinti sėkmingą atvykstančiųjų integraciją ir kartu išsaugoti miesto saugumą bei bendruomeniškumą? Ar Vilnius pasiruošęs priimti augančią gyventojų įvairovę? Kita jautri tema – Vilniaus infrastruktūra. Miestas nuolat vykdo plataus masto gatvių rekonstrukcijas, kurios paliečia svarbiausias miesto vietas arba privažiavimą prie jų.

Sinoptikams perspėjant apie pavojingus žiemos reiškinius, tarnybos skelbia plušančios keliuose. Tuo metu gyventojai raginami pranešti, jeigu pastebės kliūtis keliuose. Kelių priežiūra užsiimanti įmonė „Grinda“ praneša, kad trečiadienio rytą visi pagrindiniai keliai buvo nubarstyti, tačiau kelio danga išliko šlapia. Nuo snygio pradžios Vilniuje jau iškrito 4 cm sniego.

Alytaus miestas žengia naują technologinį žingsnį siekdamas didesnio saugumo žiemos keliuose – savivaldybė pradeda naudoti specialų prietaisą, kuris objektyviai įvertins gatvių ir šaligatvių slidumą. Tai pirmasis toks bandymas mieste ir, kaip tikimasi, gali iš esmės pakeisti kelių priežiūros kontrolę.

Finansų ministras aiškinasi dėl ministerijas paliekančių darbuotojų ir stringančių gynybos investicijų, o Seime jam tenka atremti kritikos bangą dėl brangstančio dyzelino ir konservatorių palikto akcizų plano. Degalų kainos kyla, kelių fondas stringa, o opozicija kaltina valdžią chaotišku biudžeto planavimu. Apie akcizų dilemas, nepanaudotus milijonus ir biudžeto kovas – TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu.

Žiema jau pamažu rodo nagus, o susisiekimo ministras dar tikrai žiemai neįsibėgėjus skuba džiūgauti, kad ji neužklupo kelininkų netikėtai. Tiesa, patys kelininkai santūresni. Didesnėje šalies teritorijoje jau formavosi plikledis. Situaciją kelininkai stebi pasitelkę dirbtinį intelektą ir viliasi pergudrauti žiemą – spėti laiku pabarstyti kelius.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Žemaitijoje jau šį rudenį buvo snieguoti keliai. Žiema atkeliauja pamažu.

Siekiant, kad kitąmet nepritrūktų lėšų paprastajam valstybinių kelių remontui, Seimas skubos tvarka svarstys iniciatyvą vienus metus šiuos darbus finansuoti iš naujojo Kelių fondo. Parlamentas ketvirtadienį po pateikimo pritarė tokioms buvusio susisiekimo ministro socialdemokrato Eugenijaus Sabučio parengtoms Valstybinio kelių fondo įstatymo pataisoms.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas sako, kad ministerija pavasarį turėtų pasiūlyti naujų finansavimo šaltinių automobilių keliams, todėl maždaug milijardas eurų tam galėtų būti skirtas jau nuo 2027 metų. „Turime ir kitų dėliojamų sumanymų, kaip įveiklinti papildomai Kelių fondo instrumentus, kaip dar jį praplėsti, kad ateitų finansavimo šaltinių.

Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijoje trečiadienį prasidės vienos iš gatvių remonto darbai, todėl keisis eismo organizavimo tvarka, pranešė valstybės kelių valdytoja „Via Lietuva“. Pasak bendrovės, trečiadienį bus uždaroma bus uždaroma remontuojama Buivydiškių gatvės atkarpa, o eismas vyks apylankomis.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) siūlo Vyriausybei apsispręsti dėl parlamente narių iniciatyvos kitų metų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimą padidinti 104 mln. eurų. Tai BFK pirmadienį nusprendė svarstant Seimo komitetų ir institucijų pasiūlymus 2026 metų valstybės biudžeto projektui. „Turime matyti visą biudžetą, ne tik vieną ar kitą sritį. Mums reikia suderinti nesuderinamus dalykus. Suprantu, kad labai sunku.

Valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“ iki 2027 metų maždaug 10-yje pagrindinių kelių ruožų ruošiasi įdiegti vilkikų svėrimo sistemas. Tikimasi, jog tokia 6 mln. eurų investicija saugotų kelius, nes neleistų važiuoti perkrautais vilkikais. Įmonės teigimu, projektas tik pradedamas – dar bus analizuojama, kur tiksliai sistemos galėtų atsirasti.

Daugiau nei pusė gyventojų sako, kad Lietuvos keliai – tragiškos būklės, kelių danga nusidėvėjusi, neasfaltuota ir duobėta. Kelių būklė išties varginga – „Via Lietuva“ skaičiuoja, kad 40 procentų asfaltuotų kelių neatitinka kokybės reikalavimų. Jau nuo kitų metų veikti pradeda įsteigtas Valstybinis kelių fondas, kuris finansavimą keliams turėtų padidinti 400 milijonų eurų. Tačiau kelių sektoriaus atstovai abejoja, ar finansavimas nesumažės. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Baigiantis elnių ir briedžių rujai, vairuotojai dabar turėtų būti dar atidesni, mat šiuo metu žvėrys keliaus į savo žiemojimo vietas, paryčiais ir sutemus dar dažniau pasirodys keliuose. O  įvykių, kai keliuose susidūrus su laukiniu gyvūnu iš automobilio lieka tik metalo laužo krūva, smarkiai susižaloja žmonės, policija kasmet skaičiuoja vis daugiau.

Nors ruduo dar tik įsibėgėjo, keliuose jau gali pradėti formuotis plikledis. Pastebima, kad, keičiantis oro sąlygoms, vairuotojai ne visuomet spėja persiorientuoti iš vasaros sezonui būdingų kelio sąlygų į kiek sudėtingesnes.  Draudimo bendrovės „Gjensidige“ ekspertas pranešime spaudai įspėja, kad pavojingos sąlygos kelyje atsiranda, kuomet oro temperatūra nukrenta iki +3°C ar žemiau, ypač tose kelio atkarpose, kurios yra pavėsyje, miško keliuose, ant tiltų ir viadukų.

Vėstant orams, kelininkai teigia besiruošiantys žiemos sezonui ir praneša, kad žiemą kelius barstys ne tik egiptietiška druska. Akcinė bendrovė „Kelių priežiūra“ primena, kad žiemą atliekamų kelio darbų pobūdis dažnai priklauso nuo meteorologinių sąlygų, todėl barstymai pradedami ne pagal nustatytą datą, o pasirodžius pirmiesiems žiemos ženklams.

Daugiau kaip 21 500 kilometrų valstybinės reikšmės kelių prižiūrinti AB „Kelių priežiūra“ pradeda pirmą tokio pobūdžio konkursą Lietuvoje – dvi savaites gyventojai galės siūlyti vardus keliuose žiemos metu dirbantiems barstytuvams. Šia iniciatyva siekiama pakviesti visuomenę prisijungti prie kelių priežiūros bendruomenės ir kartu dalyvauti bendrame simboliniame kūrybos procese, rašoma pranešime spaudai.

Dviratininkai patinka ne visiems – Vilniuje, Saulėtekyje, minusius vyrus iš važiuojančio automobilio apipurškė dujomis. Būrelis protestuotojų susirinkusių prie savivaldybės reikalavo užtikrinti saugius pėsčiųjų praėjimus ir užtikrinti dviratininkams ne kosmetines dviračių takų pertvarkas. Saulėtekio alėjoje, Vilniuje, dviračius minantys vyrai iš šalia važiuojančio „Toyota“ automobilio buvo apipurkšti dujomis. Šį vaizdą prieš porą savaičių užfiksavo „Minam100“ bendruomenės nariai.

Kitąmet pradedant veikti Valstybiniam kelių fondui, o verslui keliant klausimų dėl jo finansavimo, premjerė Inga Ruginienė sako, kad jo šaltinių dar ieškoma. Tačiau Vyriausybės vadovė pabrėžia, jog dėliojant kitų metų biudžetą pagrindinis dėmesys skiriamas gynybai. „Turime suprasti, kad biudžeto formavimas šiek tiek pasikeitė ir jis nėra jau toks, koks buvo prieš du, tris ar daugiau metų. Šiai dienai turime ypač stiprų prioritetą – tai gynyba ir saugumas.

Nuo kitų metų pradedant veikti Valstybiniam kelių fondui, kuris, teigiama, finansavimą keliams galėtų padidinti dar 400 mln. eurų, vis dar nėra aišku, ar jis tikrai augs, teigia asociacija „Lietuvos keliai“. Asociacijos teigimu, nepaisant įteisinto kelių fondo, iki šiol nėra aiškių išlaidų kelių priežiūrai ir plėtrai šaltinių, todėl finansavimas keliams gali būti netgi mažesnis nei šiemet.

Kelių remontai sostinėje ir toliau kelia aistras – vilniečiai skundžiasi, kad dėl netvarkingo darbų organizavimo kelyje Vilnius–Panevėžys jie negali saugiai pasiekti autobusų stotelės, o viešasis transportas vėluoja dešimtis minučių. Saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas teigia, kad neretai Vilniuje kelių remonto darbai sukelia daug nepatogumų gyventojams.

Ar norėtumėte šalies automagistralėse skrieti nebe 130, o 150 kilometrų per valandą greičiu? Čekija savo vairuotojus, mėgstančius greitį, jau pradžiugino – stipriau paspausti pedalą eksperimento metu jie gali vienoje automagistralės atkarpoje. Lietuvoje diskusijos kol kas kuklesnės – svarstoma tik kai kuriose greitkelių atkarpose žiemą leistiną greitį kelti nuo 110 iki 130 km/val.

Pastaraisiais mėnesiais vairuotojai sulaukė kelių naujovių, susijusių su automobiliais ir eismo taisyklėmis. Tačiau pokyčiai tuo nesibaigia – jau netrukus įsigalios ir daugiau sprendimų, galinčių pakeisti kasdienį judėjimą keliuose bei vairuotojų įpročius. Portalas tv3.lt apžvelgia, kokie pasikeitimai vairuotojams jau pradėjo galioti ir kokių naujų reikalavimų dar reikėtų laukti artimiausiu metu.

Valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“ pradėjo taikyti naują tvarką, pagal kurią prieš greičio matuoklius pastatomi kelio ženklai, nurodantys leistiną greitį. Tai daroma įsigaliojus Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimams, kuriais siekiama didinti eismo saugumą, sumažinti neaiškumą vairuotojams ir padėti jiems laikytis greičio apribojimų, pranešė bendrovė.

Dėl vyraujančių stiprių liūčių Varėnos rajone laikinai apribotas eismas krovininiais automobiliais kai kuriais vietos reikšmės keliais. Ribojimai taikomi Varėnos, Merkinės, Valkininkų, Marcinkonių, Jakėnų, Matuizų, Kaniavos, Vydenių seniūnijose, iš viso daugiau nei 130 vietos reikšmės kelių. Kaip BNS nurodė savivaldybė, ribojimai taikomi siekiant apsaugoti kelius. „Pas mus nuo 2010 metų iškrito pats didžiausias kiekis kritulių (...) ir yra užtvindytos tam tikros teritorijos.

Nuo 2026 metų žadama esminė reforma – jau įkūrus valstybinį Kelių fondą bus įvesta nauja elektroninė rinkliava, kuri leistų surinkti papildomų lėšų keliams. Tiesa, planuojama, kad ją mokės komercinis transportas. Ar tai padės išspręsti daugybe metų besitęsiančią problemą? Kada realiai galime tikėtis pokyčių, ir ar regionai vėl neliks nuošalyje? Apie tai – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.

Lietuvos pagrindinės magistralės vietomis primena rajoninius kelius – vėžės, įlūžimai, kelio danga lyg skalda. Ar tikrai normalu, kad greičiausiuose šalies keliuose kasdien kratytis tenka tarsi važiuojant per seną geležinkelį ir kada tai pagaliau bus sutvarkyta? Kada realiai galime tikėtis pokyčių, ir ar regionai vėl neliks nuošalyje? Apie tai – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pokalbis su susisiekimo ministru Eugenijumi Sabučiu.

Dėl planinių sistemos perkėlimo darbų į valstybinį duomenų centrą sekmadienį iki vidurnakčio nebus galima įsigyti elektroninių kelių vinječių (e-vinječių).  Kaip informuoja valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“, šių vinječių nuo 9 iki 24 val. nebus galima įsigyti nei svetainėje keliumokestis.lt, nei iš platintojų. Kelių naudotojai, planavę sekmadienį važiuoti mokamais keliais, elektroninę vinjetę turėjo įsigyti iš anksto.

Statybų bendrovė „YIT Lietuva“ už 2,41 mln. eurų (su PVM) per tris mėnesius rekonstruos automagistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda 4 kilometrų ruožą nuo Gelgudiškių iki Pagojų, netoli Kryžkalnio, važiuojant iš Klaipėdos Vilniaus kryptimi, bei kapitaliai atnaujins jame esantį viaduką, penktadienį pranešė valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“  Remonto metu eismas vyks keturiomis eismo juostomis, po dvi kiekviena kryptimi, eismo srautai bus atskirti gulekšniais, o ties pervažiavimo į priešin...

Susisiekimo ministras per kadenciją žada asfaltą nutiesti į visus didesnius šalies kaimus – pakloti apie 200 kilometrų asfalto. Tačiau šiemet žada asfaltuoti vos kelis kilometrus ir darbus pradėti tik rudenį, o kad gyventojai mažiau skųstųsi duobėtais žvyrkeliais ir dulkių debesimis, žada dažniau kelius laistyti druskingu vandeniu. Kad nesulaukdami greiderių vairuotojai nustotų skambinėti, atvertas internetinis žvyrkelių priežiūros darbų žemėlapis.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Liepos 20 dieną neveiks kelių naudotojo mokesčio sumokėjimo sistema, todėl nebus galimybės įsigyti elektroninės vinjetės, pranešė bendrovė „Via Lietuva“. Pasak bendrovės, nurodytą dieną nuo 9 iki 24 val. bus vykdomi planiniai kelių naudotojo mokesčio sumokėjimo sistemos tobulinimo darbai. „Elektroninės vinjetės nebus galimybės nusipirkti nei svetainėje keliumokestis.

Apeliacinis teismas leido valstybinių kelių valdytojai „Via Lietuva“ tęsti gegužės pradžioje paskelbtą sunkiojo transporto kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, nuomos konkursą.

Per artimiausius metus už 20 mln. eurų bus sutvarkyta apie 110 kilometrų žvyrkelių, sako susisiekimo viceministras Roderikas Žiobakas. Jo teigimu, šiuo metu apie ketvirtadalis valstybinės reikšmės kelių yra žvyrkeliai. „Po pertraukos kelių metų, šiemet bus pradėta įgyvendinti žvyrkelio asfaltavimo programa, kaip žinia, Vyriausybė yra numačiusi 20 mln. biudžete būtent tos programos startui ir su šitais pinigais bus galima nemažai padaryti per artimiausius metus.

Nuo liepos 1 d. Lietuvoje plečiamas kelių naudotojo mokesčio (vinjetės) taikymo tinklas. Prie iki šiol mokamų magistralinių kelių prijungiami 21 krašto kelio ruožai, kuriais važiuodami turės susimokėti komercinio transporto valdytojai.

Pirmadienį Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui vairuojant automobilį „Rolls-Royce“, perėjose buvo kliudytas jaunas pėsčiasis, kuris tą pačią dieną išleistas gydytis namuose. Ekspertai kritikuoja ne tik incidento aplinkybes, bet ir visą eismo kultūrą Lietuvoje – nuo nepakankamos kontrolės iki nesubalansuotų baudų sistemos. V. Matijošaičio pirmadienį partrenktas pėsčiasis tą pačią dieną iš gydymo įstaigos buvo išleistas gydytis į namus. Eltos žiniomis, jaunas vyras lūžių išvengė.

Jau kitą savaitę Lietuvoje mokamų kelių bus dvigubai daugiau. Pirkti vinjetes teks ir už važiavimą krašto keliais. Verslai perspėja, kad dėl to gyventojams brangs ne tik tarpmiestinių autobusų bilietai, bet ir maisto produktai, mat papildomos sąnaudos bus perkeltos ant gyventojų pečių.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Transporto saugos administracijos inspektorius krašto kelyje ties Pabrade stabdo komercinių mašinų vairuotojus ir tikrina dokumentus.