„Turime ir kitų dėliojamų sumanymų, kaip įveiklinti papildomai Kelių fondo instrumentus, kaip dar jį praplėsti, kad ateitų finansavimo šaltinių. Kitų metų pavasarį nešime projektą į Seimą papildyti (šaltinius – BNS) ir 2027 metais yra reali galimybė turėti jau tą milijardą (eurų – BNS)“, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras.
BNS rašė, kad keliams kitais metais valstybės biudžeto projekte numatyta apie 815,5 mln. eurų – tik kiek daugiau nei šiemet.
Ministras sakė besitikintis, kad biudž[eto projektui netrukus grįšiant į Vyriausybę, finansavimas bus kiek padidintas.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) šią savaitę pasiūlė Vyriausybei apsispręsti dėl parlamentarų iniciatyvos kitų metų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimą padidinti 104 mln. eurų.
Vyriausybės pateiktas 2026-ųjų biudžetas numato KPPP skirti apie 437 mln. eurų, iš kurių 206 mln. eurų tektų savivaldybėms. KPPP mažėja kitąmet pradedant veikti Valstybiniam kelių fondui, į kurį siūloma nukreipti 179 mln. eurų.
J. Taminskas Kelių fondą pavadino ne panacėja, o instrumentu „žingsnis po žingsnio“ užtikrinti tvarų, aiškų ir skaidrų finansavimo keliams augimą.
Seimui taip pat svarstant atidėti sunkiojo transporto kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, veiklos pradžią iki 2027 metų, ministras tvirtino besitikintis, jog sistema startuos jau 2026 metų viduryje.
„Neturime įdiegtos, ištestuotos programos, kuri kuri veiktų e. tollingui. Tai čia yra jau techniniai aspektai“, – sakė J. Taminskas.
Visgi jis tvirtino neketinantis ieškoti kaltųjų dėl vėluojančio projekto starto.
„Aš kaltų neieškau ir nenoriu ateityje, kad kiti ieškotų kaltų, sakytų, kad Juras galbūt kažko nepadarė. Aš tikrai nesakysiu, kad kažkas kažko nepadarė. Tiesiog buvo teisminiai procesai ankstesniu laikotarpiu, kurie neleido įdiegti e. tollingo“, – kalbėjo susisiekimo ministras.
Seimas šią savaitę taip pat ėmėsi svarstyti prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvą plačiau taikyti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (angl. public private partnership, PPP) būdu įgyvendinamus projektus tvarkant valstybinės reikšmės kelius bei taip pritraukiant daugiau investicijų.
Parlamentas po pateikimo pritarė pataisoms, kuriomis siūloma PPP būdą taikyti ne tik tiesiant naujus kelius, bet ir juos remontuojant.
J. Taminskas sakė sveikinantis visus pasiūlymus, kurie greitina kelių priežiūrą, tačiau pabrėžė, kad PPP turėtų būti taikomas išimtiniais atvejais, nes su tokiu finansavimo modeliu projektai išbrangsta.
„Jis yra mažiausiai du kartus brangesnis. Taip, jis išsidėlioja per ne vienerius metus, tačiau galutinė suma yra mažiausiai du kartus brangesnė“, – teigė ministrė.
