Tai BFK pirmadienį nusprendė svarstant Seimo komitetų ir institucijų pasiūlymus 2026 metų valstybės biudžeto projektui.
„Turime matyti visą biudžetą, ne tik vieną ar kitą sritį. Mums reikia suderinti nesuderinamus dalykus. Suprantu, kad labai sunku. (...) Vyriausybė matys visus poreikius ir tada pati nuspręs, nes mes tikrai neturime šaltinių“, – posėdyje sakė komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas.
Kitais metais išlaikyti panašų kaip šiemet KPPP lygį – bent 540 mln. eurų – siūlo Seimo Ekonomikos komitetas, šias papildomas išlaidas numatęs skirti iš didesnių degalų akcizų.
„(2026 metais – BNS) „nukirptos“ lėšos 104 mln. eurų. Prašome palikti lygiai tokią pat sumą ir padidinti asignavimus 104 mln. eurų būtent KPPP“, – BFK posėdyje sakė Ekonomikos komiteto pirmininkas „aušrietis“ Saulius Bucevičius.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas pastebėjo, kad komiteto prašoma papildoma suma yra didelė, nors apskritai keliams kitąmet suplanuota išleisti daugiau.
„Kelių finansavimą siūloma didinti išties ganėtinai rimta suma, turint omenyje, kad šiaip kelių finansavimas nemažėja, o šiek tiek didėja nuo kitų metų. Aišku, siūlymas surasti pinigus... Ieškosime, gal kažkur pametėme 100 mln. eurų“, – posėdyje kalbėjo K. Vaitiekūnas.
2026 metų biudžeto projekte keliams numatyta iš viso 815,5 mln. eurų – apie 10 mln. eurų daugiau nei suplanuota šiemet.
Vyriausybės pateiktas 2026-ųjų biudžetas numato KPPP skirti 436,6 mln. eurų, iš kurių 206 mln. eurų – savivaldybėms. KPPP mažės kitąmet pradedant veikti Valstybiniam kelių fondui, į kurį siūloma nukreipti 178,8 mln. eurų. Dar 200,1 mln. eurų keliams numatoma skirti iš Europos Sąjungos lėšų, iš jų 99,6 mln. eurų – kariniam mobilumui.
BFK nariai savo ruožtu pabrėžė, kad tai reikš mažesnes išlaidas valstybės keliams.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ parlamentaro Algirdo Butkevičiaus teigimu, kitąmet planuojama didesnę dalį KPPP lėšų skirti savivaldybių keliams, todėl sumenks finansavimas magistralėms: „Jų finansavimas ženkliai sumažėja, pritaikius šitą formulę. Matome, kokia šitų kelių būklė.“
„Turėsime pirmus Kelių fondo metus, lėšos bendroje eilutėje atrodo nemažėjančios, bet nepasitenkinimo lygis akivaizdus. (...) į akis negali nekristi stulpelio kritimas (...) dėl valstybinių kelių priežiūros, kuris praktiškai mažėja dvigubai“, – kalbėjo konservatorius Mindaugas Lingė.
Tuo metu konservatorė Gintarė Skaistė sakė, jog papildomų pajamų keliams galima tikėtis tik ateityje, kai pradės veikti sunkiojo transporto kelių rinkliavos informacinės sistema – e. tollingas.
„Visa ta reforma (Kelių fondas – BNS) apie nieką, nes nebuvo jokių nurodytų (naujų – BNS) pajamų šaltinių“, – teigė G. Skaistė.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas interviu BNS yra sakęs, kad metinis finansavimas keliams maždaug 2028 metais galėtų pasiekti apie 1 mlrd. eurų – po to, kai pradės veikti e. tollingas, iš kurios kasmet tikimasi surinkti apie 200 mln. eurų. Viliamasi, kad sistema vėliausiai pradės veikti nuo 2027-ųjų.
