iranas

Karinis konfliktas Vidurio Rytuose virsta pasauline energetikos krize. Po Izraelio atakos į didžiausią Irano dujų telkinį, Teheranas keršija – atakavo energetikos kompleksą, kuris pagamina penktadalį viso pasaulio suskystintų dujų ir jomis aprūpina Aziją ir Europą. Po smūgių, dujų kaina šovė į viršų – Europoje pasiekė didžiausią lygį per trejus metus – maždaug 70 eurų už megavatvalandę.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Iranas paprašė Berlyno paaiškinti Ramšteino oro pajėgų bazės vaidmenį JAV ir Izraelio kare prieš Iraną, naujienų agentūrai AFP ketvirtadienį pareiškė Teherano ambasadorius Vokietijoje Majidas Nili. „Paprašėme jų išaiškinti ar paaiškinti Ramšteino vaidmenį“, – sakė M. Nili, teigdamas, kad „Ramšteino vaidmuo mums nėra oficialiai aiškus“. „Iki šiol neturime jokio atsakymo“, – pažymėjo jis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas mano, kad galėtų išspręsti problemą su Iranu „per 2 sekundes“. Tokį pareiškimą Amerikos lyderis padarė susitikimo su Japonijos ministre pirmininke Sanae Takaichi metu. D. Trumpas gyrėsi, kad JAV turi ginklų, kurių galia yra „neįsivaizduojama“, rašo „RBC-Ukraina“. „O, jei tik norėtumėte, galėtumėte tai užbaigti per dvi sekundes. Tačiau mes elgiamės labai apdairiai“, – pridūrė jis.

Izraelio kariuomenė ketvirtadienį pranešė, kad jos naikintuvai išvakarėse smogė keliems Irano karinio jūrų laivyno laivams Kaspijos jūroje. Tarp taikinių buvo raketų sistemomis aprūpinti laivai, aprūpinimo laivai ir patruliniai kateriai, nurodė kariuomenė ir pridūrė, kad per operaciją taip pat buvo smogta uosto vadavietei.

FTB pradėjo tyrimą dėl aukšto rango JAV kovos su terorizmu pareigūno, kuris protestuodamas prieš karą su Iranu pasitraukė iš pareigų, trečiadienį pranešė JAV žiniasklaida. Skelbiama, kad šis pareigūnas, Josephas Kentas, įtariamas įslaptintos informacijos nutekinimu. J. Kentas Nacionalinio kovos su terorizmu centro (NCTC) direktoriaus pareigas ėjo iki antradienio, kai atsistatydino.

JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas ketvirtadienį pareiškė, kad nėra jokio termino užbaigti prieš tris savaites kartu su Izraeliu pradėtą karą prieš Iraną bei kad „JAV kariuomenė kontroliuoja Irano likimą“. „Nenorėtume nustatyti tikslaus termino“, – žurnalistams sakė P. Hegsethas, pridurdamas, kad „mes labai gerai laikomės plano“ ir kad prezidentas Donaldas Trumpas nuspręs, kada sustoti.

Pietų Korėjos vyriausybė ir įmonės svarsto galimybę importuoti rusišką naftą, pranešė Seulo pramonės ministerija. Šis svarstymas atsirado dėl to, kad valdžios institucijos stengiasi užtikrinti energijos tiekimą esant eskaluojančiam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, rašo „Reuters“. Šis klausimas susijęs su ekonominių sankcijų Rusijai sušvelninimu, ministerija nurodė tekstinėje žinutėje.

Iškastinio kuro kainos toliau sparčiai kyla, o naftos kaina šįryt, prasidėjus karui su Iranu, pasiekė kaina, kurios nebuvo nuo 2022 metų, rašo „Sky News“. Šiek tiek po 11.30 val. „Brent“ naftos barelio kaina trumpam pakilo iki 118,74 JAV dolerių – tokio lygio ji nebuvo pasiekusi nuo 2022 m. birželio, t. y. beveik prieš ketverius metus. Dujų kainos Europoje pašoko 35 proc.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui paprašius Europos šalių prisijungti prie pastangų prieš Iraną ir dislokuoti laivus, kad atvertų Hormūzo sąsiaurį, sulaukė neigiamo atsako net iš kai kurių artimiausių Amerikos sąjungininkų.

Dėl naujų išpuolių prieš svarbią energetikos infrastruktūrą Artimuosiuose Rytuose padidėjus nuogąstavimams dėl pasaulinių naftos ir dujų tiekimo sutrikimų, naftos kainos ketvirtadienį kopia aukštyn. „Brent“ rūšies naftos ateities sandorių kaina ketvirtadienio ryte pašoko daugiau nei 5 proc., priartėjusi prie 113 JAV dolerių už barelį ribos, o WTI rūšies naftos kaina paaugo 1,06 proc. iki 97,34 JAV dolerio už barelį, rodo portalo „Trading Economics“ skelbiami duomenys.

Iranas ketvirtadienį įvykdė mirties bausmę trims asmenims, nuteistiems už policijos pareigūnų nužudymą ir JAV bei Izraelio naudai vykdytas operacijas per anksčiau šiais metais vykusius neramumus, pranešė teisėtvarkos sistema.

JAV naikintuvas F-35 atliko avarinį nusileidimą JAV karinėje bazėje Artimuosiuose Rytuose po to, kai, kaip manoma, buvo pataikytas Irano ugnies, teigia du su situacija susipažinę šaltiniai, rašo CNN.

JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Tulsi Gabbard savo kalboje Senate nepaminėjo dalies parengto pareiškimo, kuriame buvo kalbama apie tai, kad po 2025 m. JAV smūgių Iranas nebandė atkurti savo branduolinės programos, praneša „Bloomberg“. Pagal iš anksto parengtą jos kalbos tekstą, Iranas metus nebandė atkurti savo urano sodrinimo pajėgumų po operacijos „Midnight Hammer“. Visų pirma buvo pažymėta, kad įėjimai į požemines patalpas buvo užsandarinti.

Irano režimas kovo 18-osios naktį surengė balistinių raketų ataką Izraelyje. Teigiama, kad taip keršijama už tai, jog žydai ir amerikiečiai nukovė jų saugumo vadą ir represijas vykdančių Basidžų vadovą. Tačiau naktį Izraelis paskelbė sunaikinęs ir režimo žvalgybos vadovą. Savo ruožtu Vašingtonas praneša apie 2 tonas sveriančių bombų smūgius Irano raketų bazėms prie Hormūzo sąsiaurio. Naktiniame danguje virš Izraelio – visas spiečius nuo balistinių raketų atsiskyrusių smogiamųjų užtaisų.

Iranui tęsiant savo kampaniją prieš Persijos įlankos šalis, naujienų agentūros AFP žurnalistai Rijade pranešė trečiadienį girdėję kelis galingus sprogimus virš Saudo Arabijos sostinės, o Saudo Arabija pranešė, kad jos oro gynybos pajėgos atremia balistinių raketų ataką. „Oro gynybos pajėgos atremia balistinę grėsmę Rijade“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbtame pranešime nurodė Saudo Arabijos gynybos ministerijos atstovas.

JAV žvalgyba trečiadienį padarė išvadą, kad Iranas neatkūrinėjo branduolinio sodrinimo pajėgumų, kurie buvo sunaikinti per 2025 metų birželio mėnesio JAV ir Izraelio ataką, ir tai prieštarauja prezidento Donaldo Trumpo pateiktiems tebesitęsiančio karo pateisinimams. Nacionalinės žvalgybos direktorė ir D. Trumpo sąjungininkė Tulsi Gabbard šia išvada pasidalijo rašytiniuose parodymuose, pateiktuose atliekant kasmetinį grėsmių vertinimą, tačiau kalbėdama su senatoriais šio fakto nepakartojo.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas trečiadienį pareiškė, kad jei Jungtinės Valstijos būtų konsultavusios su Berlynu dėl JAV ir Izraelio karo prieš Iraną, „mes būtume patarę nesirinkti tokio veiksmų plano“. „Mūsų, Izraelio ir Jungtinių Valstijų tikslas sutampa – Iranas ateityje nebeturi kelti grėsmės“, – parlamente kalbėjo F. Merzas. „Daugybę metų ir dešimtmečių Irano režimas laužė vieną taisyklę po kitos, sėjo terorą visame pasaulyje ir destabilizavo kaimynystę.

Palikęs smūgius prieš Irano karinius objektus JAV pajėgoms, Izraelis sutelkė dėmesį į vadovų medžioklę – nuo šalies lyderių ir saugumo tarnybų vadovų iki žemesnio rango vadų, atsakingų už gyventojų kontrolę bei visuomenės nepasitenkinimo malšinimą.

JAV ir Izraelio pajėgoms smogus Persijos įlankos pakrantėje esančiam Irano objektui, aptarnaujančiam milžinišką gamtinių dujų telkinį, kurį Iranas dalijasi su Kataru, naftos kainos trečiadienį smarkiai pakilo. „Brent“ rūšies naftos ateities sandorių kaina šoktelėjo daugiau nei 5 proc. iki 108,6 JAV dolerio už barelį, o WTI rūšies naftos kaina – 1,9 proc. iki 98,01 JAV dolerio už barelį.

Turkijos gynybos ministerija trečiadienį pranešė, kad NATO dislokuoja naują „Patriot“ raketų bateriją Indžirliko oro bazėje, praėjus vos kelioms dienoms po to, kai buvo numušta trečia balistinė raketa iš Irano. „Dar viena sistema „Patriot“ (...) dislokuojama (...) be jau esamos Ispanijos sistemos „Patriot“, ten dislokuotos“, – žurnalistams Turkijos oro bazėje, esančioje netoli pietinio Adanos miesto, sakė ministerijos pareigūnas.

Nuo karo su Iranu pradžios Hormūzo sąsiaurį kirto apie 90 laivų, įskaitant naftos tanklaivius, ir šalis vis dar eksportuoja milijonus barelių naftos tuo metu, kai vandens kelias praktiškai uždarytas, rodo laivybos ir prekybos duomenų platformos.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pareigūnai ruošiasi branduolinei katastrofai, jei JAV ir Izraelio karas su Iranu toliau aštrės, teigė PSO regioninė direktorė Rytų Viduržemio jūros regione Hanan Balkhy interviu „Politico“. Anot jos, organizacija svarsto scenarijų, susijusį su branduolinio ginklo panaudojimu arba ataka prieš branduolinį objektą. „Blogiausias scenarijus – tai branduolinis incidentas, ir tai mus neramina labiausiai.

Donaldas Trumpas mėgsta sandorius, o Suomijos prezidentas mano, kad įmanoma pasiekti susitarimą, kuris padėtų vienu ypu išspręsti tiek Persijos įlankos naftos krizę, tiek karą Ukrainoje, rašo „Politico“ Suomijos prezidentas Aleksanderis Stubbas teigia matantis realią galimybę pasiūlyti D. Trumpui tai, ko jis nori: Europos karinę paramą Hormūzo sąsiaurio, svarbiausio naftos transportavimo maršruto, kurį Iranas faktiškai blokavo reaguodamas į JAV ir Izraelio bombardavimus, apsaugai užtikrinti.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi trečiadienį interviu „Aljazeera“ pareiškė, kad Iranas „netiki paliaubomis“, rašo „Clash Report“. „Mes netikime paliaubomis – mes tikime karo pabaiga. O karo pabaiga reiškia būtent tai: karo pabaigą visose fronto linijose“, – sakė Irano diplomatijos vadovas. Jis pridėjo, kad tai reikštų, jog karo problema būtų „išspręsta kartą ir visiems laikams“, ir kad visame regione įsivyrautų taika: Libane, Jemene, Irake, Irane ir kitose šalyse.

Ankstyvą trečiadienio rytą Bagdade pasigirdo sprogimas, pranešė AFP žurnalistas, o Irako pareigūnai teigė, kad JAV ambasada patyrė dronų ir raketų ataką. Naujausias sprogimas Irako sostinėje įvyko praėjus kelioms valandoms po serijos kitų sprogimų – vienas liudininkas sakė AFP matęs detonacijas, kurias greičiausiai sukėlė oro gynyba, perėmusi sviedinius virš ambasados. Viename iš miesto restoranų vakarieniavę žmonės atrodė nesutrikę dėl pirmųjų sprogimų garsų.

Nesugebėjęs aiškiai apibrėžti tikslo ar pasitraukimo strategijos ir įtikinti Amerikos visuomenės pilnai paremti naujo karo Irane, JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjus vos kelioms savaitėms nuo konflikto pradžios atsidūrė aklavietėje, sako analitikai.

Donaldas Trumpas reikalauja, kad NATO šalys padėtų Amerikai užtikrinti saugią laivybą Irano įkaitu tapusiame Hormūzo sąsiauryje. Ir grasina, jei neprisidės – NATO laukia liūdnos dienos. Dalį šalių Europoje tokie Trumpo reikalavimai supykdė. Spaudžiamas britų premjeras sako, kad sąsiaurio apsauga – nėra kolektyvinis NATO reikalas, o Vokietijos gynybos ministras rėžė dar aštriau, kad tai – ne Europos karas. O kokios pozicijos laikosi Lietuva?  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Pranešama, kad Rusija nuo karo pradžios prieš beveik 3 savaites plečia žvalgybos dalijimąsi ir karinį bendradarbiavimą su Iranu. Su šiuo klausimu susipažinę asmenys leidiniui „Wall Street Journal“ teigė, kad Maskva teikia palydovines nuotraukas ir patobulintas dronų technologijas, siekdama padėti Teheranui tiksliau nusitaikyti į JAV pajėgas regione.

Nepaisydamas Teherano perspėjimų dėl antrojo Vietnamo, JAV prezidentas Donaldas Trumpas neatmeta sausumos dalinių nusiuntimo į Iraną. „Ne, nebijau to. Aš visiškai nieko nebijau“, – pareiškė jis susitikime su Airijos premjeru Michealu Martinu Baltuosiuose rūmuose. Vienas reporteris paklausė prezidento apie Irano grasinimus, kad JAV turėtų pasiskaityti, kas atsitiko Vietname, jei nuspręstų nusiųsti dalinius. D. Trumpas praėjusiomis savaitėmis neatmetė tokio puolimo prieš Iraną galimybės.

Indijoje sulaikyti šeši ukrainiečiai ir vienas JAV pilietis, kurie esą kaimyniniame Mianmare dalyvavo apmokant ginkluotas grupuotes. Radijo stotis AIR antradienį pranešė ir Užsienio reikalų ministerija Kyjive patvirtino, kad septyni vyrai pirmadienį buvo atvesdinti pas teisėją, kuris leido juos suimti 11 dienų. Nuo tada, kai  kariuomenė 2021 m. perėmė valdžią, Mianmaras skendi pilietiniame kare.

Teherano režimo saugumo vadas Ali Leridžianis – antras žmogus po Ajatolos – nukautas, praneša Izraelis. Tačiau Iranas naktį raketomis ir dronais, jau trečią kartą, atakavo Jungtinių Valstijų ambasadą Bagdade. Tuo metu Europos lyderiai atmeta Trumpo reikalavimą užtikrinti saugumą Hormūzo sąsiauryje. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Bagdado gyventojas filmavo atskriejantį droną ir oro gynybos šūvius. Iranas paleido mažiausiai penkis dronus ir raketą.

Pranešama, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo paklaustas, ar jis turi „dienos po“ planą Iranui, rašo „Sky News“. JAV prezidentas pradėjo atsakymą teigdamas, kad jei jo pajėgos pasitrauktų dabar, „jiems prireiktų 10 metų atsistatyti“. „Mes dar nesame pasirengę pasitraukti, bet pasitrauksime artimiausiu metu, pasitrauksime iš esmės labai netrukus“, – sakė jis.

Iranas atsisakė deeskalacijos pasiūlymų ir pareikalavo, kad Izraelis bei Jungtinės Valstijos pirmiausia būtų „parklupdytos ant kelių“, rašo „Reuters“. Naujasis Irano aukščiausiasis lyderis atmetė deeskalacijos pasiūlymus, perduotus Teheranui per tarpininkus, reikalaudamas pirmiausia „parklupdyti Izraelį ir Jungtines Valstijas ant kelių“, antradienį pareiškė aukšto rango Irano pareigūnas.

Karo Artimuosiuose Rytuose pradžioje per Izraelio ir JAV smūgius žuvus ajatolai Ali Khamenei, Irano saugumo vadovas Ali Larijani tapo dar įtakingesnis nei per pastaruosius dešimtmečius. Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas antradienį pareiškė, kad A. Larijani buvo nukautas, nors Irano pareigūnai jo žūties nepatvirtino.

Po to, kai prieš kiek daugiau nei dvi savaites Izraelis sudavė smūgius Iranui, o Iranas pradėjo atsakomąsias atakas prieš JAV karines bazes regione, tarp jų – ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose, buvo uždaryti oro uostai. Ten atostogaujantys žmonės pradėjo panikuoti. Skrydžiai buvo atšaukti, todėl lietuviams kurį laiką teko likti Artimuosiuose Rytuose. Dabar dauguma jų jau grįžę į Lietuvą.

Rusijos karo prieš Ukrainą pradžioje, kai Iranas perdavė Rusijai pirmąją „Shahed“ partiją, Ukraina prašė Irano neteikti ginklų agresoriui, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Anot jo, tuomet Iranas užtikrino, kad daugiau tokių tiekimų nebus. „Tuo tarpu Irano režimas Rusijai pristatė pirmąją „Shahed“ partiją – tūkstantį dronų. Mes susisiekėme su iraniečiais žvalgybos tarnybų lygmeniu. Paprašėme jų neteikti Rusijai ginklų.

Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas antradienį pareiškė, kad praėjusią naktį buvo „likviduotas“ įtakingas Irano nacionalinio saugumo vadovas Ali Larijani kartu su Teherano sukarintų pajėgų „Basij“ vadu. „Kariuomenės vadas mane ką tik informavo, kad Larijani, Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos sekretorius, ir „Basij“ – Irano centrinio represijų aparato – vadovas (Soleimani) praėjusią naktį buvo likviduoti“, – sakė I. Katzas ministerijos išplatintame pranešime.

Izraelio kariuomenė antradienį pranešė, kad per tikslų smūgį Teherane nukovė Irano savanoriškų sukarintų pajėgų „Basij“ vadą. „Vakar (pirmadienį) Izraelio oro pajėgos, remdamosi IDF (Izraelio kariuomenės) žvalgybos duomenimis, nusitaikė ir eliminavo Gholamrezą Soleimani, kuris pastaruosius šešerius metus ėjo „Basij“ (...) vado pareigas“, – sakoma Izraelio kariuomenės pranešime.

Naujasis Irano aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei vos per plauką išvengė mirties, skelbia „The Telegraph“. Anot leidinio, jis išgyveno JAV ir Izraelio oro smūgius, tik dėl to, kad likus kelioms minutėms iki raketų smūgio į jo namus jis išėjo pasivaikščioti į sodą. „The Telegraph“ gavo nutekintą garso įrašą, patvirtinantį, kad M. Khamenei taip pat buvo JAV ir Izraelio atakų taikinyje.

Prezidentas Donaldas Trumpas pirmuosius savo valdymo metus praleido menkindamas JAV sąjungininkus. Dabar jis nori jų pagalbos Amerikai kare su Iranu – bet niekas nerodo tam entuziazmo. Pastaraisiais mėnesiais D. Trumpas retai kada praleisdavo progą kritikuoti Amerikos partnerius – pasitelkdamas muitus, įžeidinėjimus ir grasinimus įsiveržti į Grenlandiją.

„Axios“ skelbia, kad pastarosiomis dienomis Iranas ir JAV palaikė tiesioginius ryšius. Apie tai leidiniui nurodė JAV pareigūnas ir kitas informuotas šaltinis. „Pastarosiomis dienomis buvo atnaujintas tiesioginis ryšių kanalas tarp JAV pasiuntinio Steve'o Witkoffo ir Irano užsienio reikalų ministro Abbaso Araghchi“, – teigiama publikacijoje, paskelbtoje pirmadienio vakarą.

Ukraina nebijo Irano grasinimų, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo interviu „i24news“, skelbia UNIAN. Zelenskis sureagavo į Irano grasinimus V. Zelenskis pareiškė, kad per pastaruosius ketverius metus, nuo tada, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, jis girdėjo daug tokių pareiškimų. „Klausykite, nieko naujo. Per šiuos ketverius metus girdėjau daug įvairių pranešimų. Mes nebijome jokių tokių pranešimų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį žurnalistams pareiškė, kad netiki, jog Izraelis panaudotų branduolinį ginklą savo problemoms spręsti – nors žydų valstybė niekada neprisipažino turinti šį mirtiną ginklą. Paklaustas žurnalisto apie D. Trumpo patarėjo Davido Sackso komentarą vienoje tinklalaidėje, kurioje jis spėliojo, kad Izraelis gali eskaluoti karą ir svarstyti galimybę panaudoti branduolinį ginklą, D. Trumpas atsakė: „Izraelis to nedarytų.

Irano valstybinė žiniasklaida praneša apie saugumo vadovo mirtį. Pranešama, kad šalies saugumo vadovas Ali Larijani buvo nužudytas, rašo „Sky News“....

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį sukritikavo sąjungininkes dėl jų vangios reakcijos į jo raginimą padėti apsaugoti laivybą Hormūzo sąsiauryje per JAV karą su Iranu. „40 metų mes jus saugome, o jūs nenorite įsitraukti“, – žurnalistams sakė D. Trumpas. „Mes primygtinai raginame kitas tautas prisijungti prie mūsų ir įsitraukti greitai bei su dideliu entuziazmu“, – pridūrė jis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pradėjo spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose, teigdamas, kad JAV karinė kampanija „per pastarąsias kelias dienas tęsėsi visu pajėgumu“, rašo „Sky News“. „Jie buvo tiesiogine prasme sulyginti su žeme – jų oro pajėgos sunaikintos, laivynas sunaikintas, daug laivų nuskandinta“, – sakė jis. Ir pridūrė: „Jų radarai sunaikinti, jų lyderiai žuvę, bet, be to, jiems sekasi visai neblogai.

Donaldas Trumpas reikalauja, kad NATO šalys padėtų Amerikai užtikrinti saugią laivybą Irano blokuojamame Hormūzo sąsiauryje. Jis grasina, kad jei sąjungininkės neprisidės – NATO laukia liūdnos dienos. Dalis Europos šalių, tarp jų ir Lietuva, sako, kad D. Trumpo raginimus teks svarstyti, o kitos – kategoriškai tvirtina, jog šio karo nepradėjo ir prisidėti nenori. Su kiekviena karo diena Hormūzo sąsiaurio svarba pasaulio ekonomikos stabilumui darosi vis didesnė.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai svarsto, kaip blokas galėtų prisidėti prie Hormūzo sąsiaurio atidarymo, pirmadienį pranešė vyriausioji ES diplomatė Kaja Kallas. K. Kallas pranešė savaitgalį susitikusi su Jungtinių Tautų (JT) generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu ir aptarusi galimą iniciatyvą, kuria būtų siekiama užtikrinti saugų naftos ir trąšų tranzitą per Hormūzo sąsiaurį.

Praėjusią savaitę JAV žvalgyba informavo prezidentą Donaldą Trumpą, kad naujasis Irano aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei gali būti gėjus ir kad jo tėvas, velionis ajatola Ali Khamenei, dėl šios priežasties abejojo jo tinkamumu valdyti Islamo respubliką, rašo „New York Post“. Leidinys, remdamasis žvalgybos pareigūnais ir Baltiesiems rūmams artimu šaltiniu, rašo, kad D. Trumpas negalėjo susitvardyti ir ėmė garsiai juoktis, kai jam buvo pristatyta ši žvalgybos informacija.