Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas antradienį pareiškė, kad A. Larijani buvo nukautas, nors Irano pareigūnai jo žūties nepatvirtino.
Nuo karo pradžios A. Larijani vaidmuo buvo kur kas labiau matomas nei naujojo aukščiausiojo lyderio Mojtaba Khamenei, kuris viešumoje nepasirodė nuo pat paskyrimo į nužudyto tėvo vietą.
Saugumo vadovas, priešingai, praėjusią savaitę Teherane vykusioje vyriausybę palaikančioje demonstracijoje buvo matomas einantis kartu su minia, taip demonstruodamas ryžtą Izraelio ir JAV atžvilgiu.
Jei pasitvirtintų, jo žūtis būtų didelis smūgis islamo respublikai, nes būtų prarasta kertinė figūra, gebėjusi derinti ideologiją ir diplomatiją.
Pragmatikas
A. Larijani, gebėjęs derinti ištikimybę ideologijai su pragmatišku valstybės valdymu, iki karo užėmė pagrindinį vaidmenį Irano branduolinės politikos ir strateginės diplomatijos srityse.
Buvo manoma, kad akinius nešiojantis ir santūriu tonu pasižymintis 68 metų vyras galėjo džiaugtis velionio A. Khamenei pasitikėjimu po ilgos karjeros kariuomenėje, žiniasklaidoje ir įstatymų leidybos institucijose.
2025 metais, po ankstesnio Irano karo su Izraeliu ir JAV, jis buvo paskirtas vadovauti aukščiausiai Irano saugumo institucijai – Aukščiausiajai nacionalinio saugumo tarybai. Šias pareigas jis ėjo beveik prieš du dešimtmečius, koordinuodamas gynybos strategijas ir prižiūrėdamas branduolinę politiką.
Vėliau jis tapo vis labiau matomas diplomatinėje arenoje, lankėsi Persijos įlankos valstybėse, pavyzdžiui, Omane ir Katare, Teheranui atsargiai dalyvaujant branduolinėse derybose, kurias galutinai nutraukė karas.
„Gudrus veikėjas“
„Larijani yra tikras vidaus žmogus, gudrus veikėjas, išmanantis, kaip veikia sistema“, – prieš prasidedant karui Artimuosiuose Rytuose sakė „International Crisis Group“ Irano projektų direktorius Ali Vaezas.
A. Larijani gimė 1957 metais Nadžafe, Irake, žymaus šiitų dvasininko, artimo islamo respublikos įkūrėjui ajatolai Ruhollah Khomeini (Ruholai Chomeiniui), šeimoje. Jo šeima Irano politinėje sistemoje buvo įtakinga dešimtmečius.
Kai kurie jo giminaičiai bėgant metams sulaukė kaltinimų korupcija, kuriuos jie neigė.
Teherano universitete jis įgijo Vakarų filosofijos daktaro laipsnį.
Irano ir Irako karo veteranas, tarnavęs Islamo revoliucinės gvardijos korpuse, A. Larijani vėliau dešimtmetį nuo 1994 metų vadovavo valstybiniam transliuotojui IRIB, o 2008–2020 metais ėjo parlamento pirmininko pareigas.
1996 metais jis buvo paskirtas A. Khamenei atstovu Aukščiausiojoje nacionalinio saugumo taryboje (SNSC). Vėliau jis tapo SNSC sekretoriumi ir vyriausiuoju branduolinių derybų atstovu, 2005–2007 metais vadovavusiu deryboms su JK, Prancūzija, Vokietija ir Rusija.
2005 metais jis dalyvavo prezidento rinkimuose, tačiau pralaimėjo populistui Mahmoudui Ahmadinejadui, su kuriuo vėliau nesutarė dėl branduolinės diplomatijos.
Vėliau, 2021 ir 2024 metais, A. Larijani buvo neleista kandidatuoti į prezidentus.
Analitikai jo sugrįžimą į SNSC vadovo postą vertino kaip posūkį, atspindintį jo, kaip konservatoriaus, gebančio derinti ideologinius įsipareigojimus su pragmatizmu, reputaciją.
A. Larijani palaikė istorinį 2015 metų branduolinį susitarimą su pasaulio galybėmis, kuris žlugo po trejų metų, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasitraukė iš sutarties.
2025 metų kovą A. Larijani įspėjo, kad nuolatinis išorės spaudimas gali pakeisti Irano poziciją dėl branduolinio ginklo.
„Mes nesiekiame (branduolinio) ginklo, bet jei padarysite ką nors blogo Irano branduoliniu klausimu, priversite Iraną judėti ta linkme, nes jis turi gintis“, – sakė jis valstybinei televizijai.
A. Larijani ne kartą pabrėžė, kad derybos su Vašingtonu turėtų apsiriboti tik branduoliniu klausimu, ir gynė urano sodrinimą kaip suverenią Irano teisę.
Susidorojimas su protestais
Sausį A. Larijani pateko tarp pareigūnų, kuriems JAV pritaikė sankcijas už tai, ką Vašingtonas pavadino „smurtiniu Irano žmonių slopinimu“ po neseniai dėl kylančių pragyvenimo išlaidų kilusių visą šalį apėmusių protestų.
Teisių gynimo grupių teigimu, per žiaurų vyriausybės susidorojimą su protestuotojais žuvo tūkstančiai žmonių.
A. Larijani pripažino, kad ekonominis spaudimas „paskatino protestus“, tačiau dėl vėliau kilusio smurto kaltino JAV ir Izraelio kišimąsi.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.
