Su kiekviena karo diena Hormūzo sąsiaurio svarba pasaulio ekonomikos stabilumui darosi vis didesnė. Iranas jau tris savaites piktybiškai blokuoja šį strategiškai svarbų sąsiaurį. Per jį iki Amerikos ir Izraelio smūgių teroristiniam režimui buvo pergabenama net penktadalis visoje planetoje sunaudojamos naftos ir dujų. Tačiau Iranui sulaukus tūkstančių karinių smūgių, sąsiaurio blokada dabar tapo vienu pagrindinių režimo ginklų.
„Nesaugumą Hormūzo sąsiauryje sukūrė Amerika ir sionistinis režimas. Esant tokiai situacijai, jokia valstybė neleistų priešo laivams laisvai praplaukti“, – sakė Irano režimo atstovas Esmaeilis Baghaei.
Liepia išlikti ramiems
D. Trumpo administracija ramina, kad Amerika tai buvo numačiusi, ir sąsiaurio blokada ilgai nesitęs.
„Šis konfliktas baigsis per artimiausias kelias savaites, gal net greičiau. Po to matysime atsistačiusį tiekimą bei kainų mažėjimą. Bet taip, mes labai gerai žinojome, kad bus trumpalaikių sutrikimų“, – tikino JAV energetikos sekretorius Chrisas Wrightas.
Kol kas tai tik žodžiai, o Iranas sąsiaurį minuoja: taikosi į tanklaivius raketomis bei dronais, atakuoja laivus greitaeigiais kateriais ir naudoja kitas teroro priemones. Žala tenka tiek tanklaiviams, tiek pasaulinėms naftos kainoms. D. Trumpas dabar ieško būdų, kaip atnaujinti laivybą sąsiauriu.
Kalbėdamas su „Financial Times“, D. Trumpas buvo gerokai griežtesnis – jis griebėsi nuolatinės savo taktikos: šantažo. Pareiškė, kad jei sąjungininkės nepadės užtikrinti Hormūzo sąsiaurio saugumo, NATO laukia labai bloga ateitis.
Jis pagrasino ir Kinijai: atidėti kovo pabaigoje numatytą susitikimą su Xi Jinpingu, jei šis nepaspaus Irano. Pasak D. Trumpo, jis derasi su maždaug septyniomis šalimis dėl sąsiaurio apsaugos, tačiau jų neįvardija.
„Reikalauju, kad šios šalys įsikištų, nes tai vieta, iš kur jos gauna savo energijos išteklius. Jos turėtų padėti mums apsaugoti sąsiaurį. Galbūt mums iš viso nereikėtų kištis, nes mums naftos nereikia – mes turime daug naftos. Esame pirmaujantys naftos gamintojai pasaulyje“, – sakė D. Trumpas.
Susitikimas Briuselyje
D. Trumpo pareiškimus vertina ir Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrai, susirinkę Briuselyje. Tačiau oficialių derybų su Vašingtonu dėl Hormūzo sąsiaurio ir ten įstrigusių laivų apsaugos kol kas dar nebuvo.
Visgi Briuselis su nerimu žvelgia į Vašingtono sprendimą, kad ir laikinai atšaukti sankcijas rusiškai naftai.
„Jungtinių Valstijų sankcijų sušvelninimas Rusijos naftai yra pavojingas precedentas. Dabar mums svarbu, kad Rusija turėtų mažiau pinigų karui, o ne daugiau“, – pasakojo ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas.
O Europoje pigesne rusiška nafta ir dujomis jau domisi ne tik Vengrija ir Slovakija. Belgijos premjeras, beje, taip ir neleido panaudoti Briuselyje įšaldyto daugiau nei 200 mlrd. eurų vertės Rusijos turto. Jis pareiškė, kad Europa privalo derėtis su Rusija dėl karo Ukrainoje pabaigos ir susigrąžinti prieigą prie pigių rusiškų išteklių.
„Neapgaudinėkime savęs. Jeigu mums reikia pigesnės naftos ir dar tikimės, kad galime ką nors išgauti iš Rusijos bei kad jie padarytų nuolaidas Ukrainoje, tai yra arba strateginė kvailystė, arba trumparegystė. Nieko nėra brangiau negu pigi rusiška nafta“, – tikino užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
„The Independent“ skaičiuoja, kad per 30 dienų Rusija savo biudžetą papildys daugiau nei 11 mlrd. dolerių.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.
