iranas

Rusija kol kas yra vienintelė Irano karo nugalėtoja, antradienį pareiškė Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa, apgailestaudamas, kad Maskva pasipelnė iš smarkiai išaugusių energijos kainų, kurias sukėlė JAV ir Izraelio smūgiai bei Teherano atsakas. Karinės pajėgos – ir dėmesys – nukreiptos iš Ukrainos į Artimuosius Rytus, taip pat naudingos Rusijai, sakė A. Costa.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad atsisakys kai kurių sankcijų naftos atžvilgiu, siekdamas paskatinti jos tiekimą ir sumažinti kainas, pradėjusias augti, kai karas Artimuosiuose Rytuose sukėlė sumaištį rinkose. JAV ir Izraelio smūgiai Iranui ir Teherano atsakomieji smūgiai Persijos įlankos regione, dėl kurių praktiškai sustojo bet kokia veikla strategiškai svarbiame Hormūzo sąsiauryje, sukrėtė pasaulio energetikos ir transporto sektorius.

Konflikto eskalavimas Artimuosiuose Rytuose po JAV ir Izraelio smūgių Iranui gali netikėtai atnešti ekonominės naudos Rusijai. Naftos kainų augimas visame pasaulyje didina Kremliaus galimybes finansuoti karą prieš Ukrainą, o Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas gauna papildomų išteklių, rašo „Politico“. Po to, kai Izraelis smogė Irano naftos objektams, naftos kainos staigiai išaugo ir viršijo 100 JAV dolerių už barelį – tai aukščiausias lygis nuo 2022 m. vasaros, kai rinkos greitai sureagavo ...

Dešimt karo dienų Irane ir rinkoje visiškas pakrikimas. Žaliavinės Brent rūšies naftos kaina pašoka nuo 70 dolerių už barelį kovo pradžioje iki 120 dolerių kovo 9 dienos pradžioje, o prasidedant kovo 10 dienai nusileidžia iki 85 dolerių. Procentais skaičiuojant šuolis sudaro 71 proc. nuo pradžios iki piko ir vėliau beveik 30 proc. kritimas paliekant prieaugį vos 15 dolerių arba plius 20 proc.

Pasauliui žengiant į antrąją karo Irane savaitę, įtampa atsispindi ir energetikos rinkose. „Brent“ rūšies naftos kaina jau perkopė 100 JAV dolerių už barelį ribą ir pirmadienio rytą siekė apie 108 dolerius. Analitikai perspėja, kad energijos išteklių kainos gali ir toliau svyruoti. Apie tai laidoje diskutavo Geopolitikos ir saugumo studijų centro politikos analitikas Vladimiras Laučius ir Vilniaus universiteto Politinės komunikacijos centro vadovas Linas Kontrimas.

JAV senatorius Lindsey Grahamas interviu „Fox News“ televizijai pareiškė nepasitikėjimą sąjungininkais bei kad visi, kurie netiki, kad Iranas panaudotų branduolinį ginklą, yra „kvailiai“. „Visiems tiems, kurie netiki, kad Iranas panaudotų branduolinį ginklą, jūs esate kvailiai. Jūs esate kvailiai, ir man gaila, kad turiu būti toks griežtas“, – antradienį „Fox News“ sakė L. Grahamas. Senatorius taip pat išsakė nuogąstavimus dėl sąjungininkų neprisijungimo prie kovos.

Izraelio ir JAV karo pradžioje įvykdyta ataka prieš mergaičių mokyklą Irane, pasak JAV prezidento Donaldo Trumpo, bus ištirta. „Kas bebūtų nurodyta ataskaitoje, esu pasirengęs su tuo susitaikyti“, – sakė D. Trumpas pirmadienį žurnalistams. Prieš tai amerikiečių opozicijos politikai pareikalavo nepriklausomo atakos Pietų Irane tyrimo – per šią ataką, Irano duomenimis, žuvo dešimtys mokinukių.

Irano užsienio reikalų ministras antradienį pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi tęsti atakas tiek, kiek reikės, ir atmetė derybų galimybę po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo greitą karo pabaigą. Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi JAV transliuotojui „PBS News“ teigė, kad jo šalis yra pasirengusi tęsti raketų atakas ir kad derybų su Jungtinėmis Valstijomis darbotvarkėje nebėra.

Naujienų agentūros AFP žurnalistai antradienio vakarą Irano sostinėje Teherane išgirdo tris sprogimus, kurie nugriaudėjo jau daugiau kaip savaitę vykstant karui Artimuosiuose Rytuose, prasidėjusiam JAV ir Izraelio smūgiais prieš Islamo Respubliką.

Kalbėdamas apie karą Irane, JAV prezidentas Donaldas Trumpas Atstovų Rūmų respublikonams pasakė, kad šis konfliktas yra „trumpalaikė ekskursija“, rašo „Sky News“. Tuomet JAV prezidentas gausiai gyrė JAV kariuomenę, sakydamas, „kokia gera“ ji yra, ir apibūdino ją kaip „kariuomenę, kuriai nėra lygių“. Trumpas mano, kad karas prieš Iraną yra beveik baigtas Be to, D. Trumpas mano, kad karas prieš Iraną yra „beveik visiškai baigtas“ ir kad Vašingtonas yra „gerokai priekyje“ nuo jo pradinio 4-5 sav...

JAV prezidentas Donaldas Trumpas mano, kad karas prieš Iraną yra „beveik visiškai baigtas“ ir kad Vašingtonas yra „gerokai priekyje“ nuo jo pradinio 4-5 savaičių numatyto termino, pranešė „CBS News“.   „Manau, kad karas iš esmės jau baigtas. Jie nebeturi laivyno, neturi ryšių, nebeturi oro pajėgų“, – D. Trumpą citavo „CBS News“ Baltųjų rūmų korespondentė Weijia Jiang. D. Trumpas taip pat teigė, kad JAV yra „labai toli priekyje“ jo pradinio 4-5 savaičių numatyto karo termino.

Aukštas Irano pareigūnas perspėjo, kad jo šalies vyriausybė yra pasirengusi ilgam karui su JAV ir užsiminė, jog yra pasiryžusi toliau atakuoti Persijos įlankos šalis, siekdama įtikinti jas daryti spaudimą prezidentui Donaldui Trumpui atsitraukti nuo konflikto.

Iranas toliau gilina pasaulio naftos ir dujų krizę – šį kartą režimas smogė didžiausiai Bahreino naftos perdirbimo gamyklai. Taip pat bandė pataikyti ir į naftos telkinį Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Ukraina į Artimuosius Rytus jau išsiuntė pirmąją savo dronų medžiotojų komandą ir žada į regioną atsiųsti dar daugiau tokių grupių.

Izraelio užsienio reikalų ministerija pirmadienį pareiškė, kad naujasis Irano aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei yra „tironas“, kaip ir jo nužudytas tėvas, ir tęs Irano „režimo žiaurumą“. Socialiniame tinkle „X“ paskelbtame įraše, prie kurio pridėta M. Khamenei ir jo tėvo ajatolos Ali Khamenei nuotrauka, kurioje jie laiko ginklus, ministerija parašė: „Mojtaba Khamenei. Koks tėvas, toks ir sūnus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė laikraščiui „New York Post“, kad jis nėra patenkintas, jog Irano aukščiausiuoju lyderiu vietoj savo nužudyto tėvo buvo paskirtas ajatola Mojtaba Khamenei. „Nesakysiu. Nesu juo patenkintas“, – „New York Post“ iš savo Doralo golfo klubo netoli Majamio sakė D. Trumpas, paklaustas apie savo planus dėl jaunesniojo Khamenei.

Izraelio savaitgalį įvykdytos atakos prieš Irano naftos infrastruktūrą sukėlė susirūpinimą JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijoje ir tarp jo sąjungininkų dėl padarytos žalos masto, teigia su situacija susipažinę šaltiniai. Nors JAV žinojo, kad Izraelis planuoja taikytis į kai kuriuos Irano kuro sandėlius, dalį administracijos nustebino atakų mastas, dėl kurio į dangų kilo milžiniški tirštų juodų dūmų debesys, rašo CNN.

Po plakatu su nužudyto Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei portretu ir žodžiais „tavo kelias tęsis“ minios Teherane susirinko prisiekti ištikimybę jo sūnui ir įpėdiniui. 56 metų Mojtaba Khamenei buvo paskirtas naujuoju Islamo respublikos lyderiu pirmadienį, dešimtąją karo, prasidėjusio Jungtinėms Valstijoms ir Izraeliui sudavus smūgius Iranui ir nuo to laiko įtraukusio Artimuosius Rytus, dieną.

Geopolitiniai santykiai tarp JAV ir Europos šalių pasiekė naują lygmenį, kai Ispanija ir Didžioji Britanija reaguoja į Trumpo politiką. Ispanija, nepaisydama vidaus kritikų, siunčia karinį laivą į Viduržemio jūrą, demonstruodama paramą NATO sąjungininkams. Tačiau ne visi Europos lyderiai vienodai vertina šią situaciją – kai kurie ragina JAV sustabdyti agresiją.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio apkaltino Iraną, kad šis, vykdydamas atsakomuosius smūgius, laiko pasaulį įkaitu ir tvirtino, kad Jungtinės Valstijos sėkmingai siekia savo karo tikslų. „Manau, kad dabar visi matome grėsmę, kurią šis dvasininkų režimas kelia regionui ir pasauliui. Jie bando laikyti pasaulį įkaitu“, – valstybės departamente vykusiame renginyje sakė M. Rubio. „Jie puola kaimynines šalis, jų energetikos infrastruktūrą, jų civilinius gyventojus“, – sakė jis.

Pirmadienį Teheraną sudrebino garsūs sprogimai, šiam miestui vėl patyrus ataką – liudininkai pranešė, kad buvo girdimi virš Irano sostinės skrendantys naikintuvai, kurie artėjo iš šiaurės, virš Elburso kalnų viršūnių. Teherano pakraštyje esančiame tankiai apgyvendintame Keredžo mieste buvo subombarduotas vyriausybinis kompleksas, kuriame įsikūrusios policijos nuovados, teismų pastatai ir miesto administracijos biurai, informavo vietos gyventojai.

Irako šiitų lyderis ajatola Seyyedas Ali al Sistani išleido fatvą, raginančią pradėti šventąjį karą prieš JAV ir Izraelį, „The Moscow Times“ cituojama Irano revoliucinė gvardija (KSIR). „Sistani, vienas aukščiausių Irako šiitų religinių autoritetų, atsakydamas į vieno iš savo pasekėjų religinį paklausimą (istifta), pabrėžė kolektyvinio džihado privalomumą ginant Irano Islamo revoliuciją“, – pareiškė organizacija.

Kaip pasaulinės galios žvelgia į Iraną ir kokias pasekmes tai gali turėti mūsų regionui? Nors JAV išlieka stipriausia karine jėga pasaulyje, užsitęsęs konfliktas gali ne tik įtakoti geopolitinę situaciją, bet ir atnešti ekonominių iššūkių. Tiesa, net ir su milžiniška karine galia, stabilumo sukūrimas – neįtikėtinai sudėtingas uždavinys.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pažadėjo „nepajudinamą paramą“ naujajam Irano aukščiausiajam lyderiui ajatolai Mojtabai Khamenei. „Norėčiau patvirtinti mūsų nepajudinamą paramą Teheranui ir solidarumą su mūsų draugais iraniečiais“, – žinutėje M. Khamenei teigė V. Putinas, patikindamas, kad „Rusija buvo ir išliks patikima partnerė“ Iranui.

Tęsiantis konfliktui Artimuosiuose Rytuose ir dėl to augant energijos išteklių kainoms, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad paveiktam verslui būtų ieškoma pagalbos priemonių, jeigu tokia situacija tęsis. „Kalbėjome apie tai, kokios būtų galimos priemonės.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pareiškė besitikintis kuo greitesnio ugnies nutraukimo Artimuosiuose Rytuose ir perėjimo į diplomatines derybas. „Tikrai norėtųsi, kad tas Irano konfliktas arba karinė operacija Irane kaip galima greičiau pereitų iš karinės į diplomatinę stadiją ir būtų bandoma ieškoti sprendimų būdų prie diplomatinio stalo, o ne kalbantis raketomis“, – žurnalistams Seime sakė šalies vadovas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė neturįs duomenų apie tai, kad Rusija būtų perdavusi žvalgybinę informaciją Iranui smūgiams prieš Amerikos karinius objektus vykdyti.

Vartotojų kainos Kinijoje praėjusį mėnesį augo sparčiausiai per trejus metus, rodo pirmadienį paskelbti oficialūs duomenys, kuriems įtakos turėjo kinų Naujieji metai, naftos kainų kilimas ir išaugusi įtampa Artimuosiuose Rytuose. Pekinas nori, kad vidaus vartojimas taptų pagrindiniu ekonomikos augimo varikliu ir pakeistų tradicinius variklius, tokius kaip eksportas ir gamyba. Tačiau rezultatai yra prasti, nes žmonės nenoriai leidžia pinigus dėl sulėtėjusios ekonomikos.

Dėl tebesitęsiančio karo Irane naftos kaina pirmą kartą per keletą metų viršijo 100 JAV dolerių. „Brent“ rūšies naftos – Europos etalono – kaina prekybos pradžioje pakilo beveik 19 proc.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Iranas būtų užpuolęs JAV per savaitę, rašo „Sky News“....

Naujuoju aukščiausiuoju Irano vadovu buvo išrinktas velionio ajatolos Ali Khamenei sūnus Mojtaba Khamenei, sekmadienį remdamasi rinkimų asamblėjos informacija pranešė Irano valstybinė naujienų agentūra IRNA. A. Khamenei žuvo per Izraelio antskrydį Teherane vasario 28 d., įvykdytą pirmosios Izraelio ir Jungtinių Valstijų atakų prieš Iraną bangos metu. Irano konstitucijoje numatyta, kad naują valstybės vadovą renka 88 dvasininkai, sudarantys Ekspertų asamblėją.

Irano užsienio reikalų ministras sekmadienį pareiškė, kad naują lyderį rinks Irano žmonės, o ne Donaldas Trumpas, ir pareikalavo JAV prezidento atsiprašyti už pradėtą karą su Iranu. „Niekam neleidžiame kištis į mūsų vidaus reikalus. Irano žmonės patys turi išsirinkti savo naująjį lyderį“, – kanalo NBC laidai „Meet the Press“ sakė užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi, po to, kai D. Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad jis turėtų atlikti vaidmenį renkant kitą Irano aukščiausiąjį lyderį.

Saudo Arabijoje žuvo du žmonės ir dar 12 sužeisti sekmadienį kariniam sviediniui nukritus ant gyvenamosios teritorijos, pranešė Saudo Arabijos civilinės gynybos tarnyba. Žuvusieji – Indijos ir Bangladešo piliečiai, o visi 12 sužeistųjų – iš Bangladešo. Teritorija priklauso priežiūros ir valymo paslaugas teikiančiai bendrovei al-Chardžo provincijoje. Tai pirmos Saudo Arabijos praneštos žūtys nuo konflikto pradžios.

Už Irano naujo vyriausiojo lyderio išrinkimą atsakinga asamblėja sekmadienį priėmė sprendimą, tačiau kas juo taps, dar neatskleidžiama, – pareiškė jos nariai. „Jau nustatytas tinkamiausias kandidatas, kurį patvirtino ekspertų asamblėjos dauguma“, – sakė Chuzestano provincijai atstovaujantis asamblėjos narys Mohsenas Heydari, pranešė Irano naujienų agentūra ISNA.

JAV ir Izraeliui tęsiant Irano bombardavimą, JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketina toliau kariauti, praneša „Sky News“. „Nemanau, kad ten (Irane) liks kam pasiduoti“, – pareiškė D. Trumpas. Šeštadienį savo lėktuve „Air Force One“ kalbėdamas su žurnalistais JAV prezidentas sakė, kad jo nedomina derybos su Iranu. JAV prezidentas teigia, kad karas pasibaigs tada, kai Iranas nebeturės veikiančios kariuomenės ar likusių lyderių valdžioje.

Prieš pat vidurnaktį Vilniaus oro uostą pasiekė Vyriausybės užsakytas evakuacinis lėktuvas iš Dubajaus. Dėl sudėtingos situacijos regione daugelis tautiečių ilgai laukė galimybės saugiai grįžti namo, kol galiausiai skrydis buvo suorganizuotas ir į Vilnių pargabenta 117 žmonių. Keliautojai papasakojo savo įspūdžius ir išgyvenimus.

Įtampa Artimuosiuose Rytuose dar labiau auga – Izraelis surengė plataus masto naktinius smūgius Irane, o Teheranas atsakė dronų ir raketų atakomis keliuose regiono taškuose. Smūgiai pasiekė Iraką, Saudo Arabiją ir Jungtinius Arabų Emyratus, o kai kur buvo taikomasi ir į objektus, susijusius su JAV. Tuo metu Irano prezidentas pareiškė atsiprašantis kaimyninių šalių ir pažadėjo nebesmūgiuoti joms, nebent jos pačios pultų. Teherano gyventojai sako, kad tai – jau antra siaubinga naktis iš eilės.

Jungtinės Valstijos pradėjo naudoti britų bazes tam tikroms operacijoms prieš Iraną per karą Artimuosiuose Rytuose, šeštadienį paskelbė Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė.

Testas apie Iraną – šalį, turinčią tūkstantmetę istoriją, unikalią kultūrą ir sudėtingą politinį likimą. Irano režimas meta iššūkį Vakarams ir anot Donaldo Trumpo atstovų, beveik 60 metų „vedžioja už nosies europiečius“. Regione vyraujant kariniams veiksmams siūlome atlikti testą apie Iraną ir šalies istoriją. Tikimės, kad jis padės geriau pažinti tolimą, bet istoriškai itin turtingą Iraną.

Šeštadienio rytą Artimuosiuose Rytuose toliau plieskiasi karinė įtampa: Iranas paleido raketas į Izraelį, Dubajaus oro uoste kilo sprogimas. Rusija tuo metu surengė raketų ir bepiločių atakas Ukrainoje, per kurias žuvo keli žmonės. Iranas šeštadienio rytą paleido raketas į Izraelį, tai paskelbė Izraelio kariuomenė ir pridūrė, kad buvo suaktyvintos oro gynybos sistemos.

Turkija svarsto galimybę siųsti naikintuvus F-16 į Šiaurės Kiprą kaip saugumo priemonę, šeštadienį pranešė Turkijos gynybos ministerijos šaltinis, praėjus kelioms dienoms po to, kai sala buvo atakuota dronu. „F-16 orlaivių dislokavimas saloje yra viena iš svarstomų galimybių“, – sakė šaltinis, kalbėdamas apie „etapinį planavimą“, siekiant užtikrinti Šiaurės Kipro Turkų Respublikos, kurią pripažįsta tik Turkija, saugumą.

Po JAV ir Izraelio smūgių žuvo didelė dalis Irano valdančiojo elito, įskaitant Ali Khamenei. Didelės vadovybės dalies sunaikinimas galėjo paralyžiuoti valstybės aparatą, tačiau tai neįvyko. Irano valdžios sistema pasirodė esanti kur kas atsparesnė, nei manyta. Ji pradėjo sparčiai persitvarkyti pagal naujas sąlygas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, reaguodamas į Irano prezidento atsiprašymą kaimyninėms valstybėms, pareiškė, kad Iranas šiandien sulauks galingo smūgio, rašo „The Guardian“. Įraše socialiniame tinkle „Truth Social“ D. Trumpas sakė, kad Iranas „pasidavė savo Artimųjų Rytų kaimynams bei pažadėjo daugiau į juos nebešaudyti“. „Triuškinamas Iranas atsiprašė ir pasidavė savo Artimųjų Rytų kaimynams bei pažadėjo daugiau į juos nebešaudyti.

Visi Europos Sąjungos (ES) susitikimai, turėję vykti Kipre kovo mėnesį, bus perkelti į internetinę erdvę arba atidėti dėl Artimuosiuose Rytuose siaučiančio konflikto, penktadienį pranešė vienas kipriečių pareigūnas. Kipras, pirmininkaujantis ES, tiesiogiai nukentėjo nuo Teherano atsakomųjų išpuolių į JAV ir Izraelio smūgius, kai šią savaitę Irano gamybos dronas pataikė į saloje esančią Britanijos bazę.

Baltieji rūmai socialiniuose tinkluose penktadienį ištrynė realybės ribas, paskelbdami montažus, kuriuose Holivudo filmų ir vaizdo žaidimų ištraukos sujungtos su realiais karinių smūgių Iranui vaizdais.

Saudo Arabijos gynybos ministras princas Khalidas bin Salmanas šeštadienį paragino Iraną „išvengti klaidingų apskaičiavimų“ po raketų ir dronų paleidimo prieš karalystę. Saudo Arabijos gynybos ministerija virtinėje pareiškimų teigė, kad ji užkirto kelią ne vienam raketų paleidimui į oro bazę, kurioje dislokuotas JAV karinis personalas, ir dronų atakoms prieš didelį naftos telkinį.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas šeštadienį atsiprašė kaimyninių šalių dėl atakų, surengtų per Teherano karą su Izraeliu ir Jungtinėmis Valstijomis. „Atsiprašau (…) kaimyninių šalių, kurias atakavo Iranas“, – sakydamas kalbą, kurią transliavo valstybinė televizija, pareiškė M. Pezeshkianas. Jis pažymėjo, kad kaimynai nebus atakuojami, nebent karo metu iš jų teritorijos bus vykdomos atakos.

JAV kariuomenė penktadienį pranešė, kad per pirmąją karo su Iranu savaitę Jungtinės Valstijos smogė daugiau nei 3 tūkst. taikinių. Už amerikiečių pajėgas Artimuosiuose Rytuose atsakinga Jungtinių Valstijų Centrinė vadavietė savo faktų suvestinėje nurodė, jog tarp šių objektų yra vadovavimo ir kontrolės centrai, oro erdvės gynybos sistemos, raketų dislokavimo vietos bei Irano karinio jūrų laivyno laivai ir povandeniniai laivai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas rodo rimtą susidomėjimą apie galimybę dislokuoti amerikiečių karius Irano teritorijoje, rašo „SkyNews“, remdamasis „NBC News“ informacija. Teigiama, kad D. Trumpas aptarė šią galimybę kartu su savo padėjėjais ir respublikonų pareigūnais. Tiesa, apie tokią galimybę buvo diskutuojama ne Baltųjų rūmų teritorijoje. Esą pokalbio metu taip pat buvo vertinama ir Irano padėtis nutraukus karinius veiksmus.

Izraelio kariuomenė pranešė, kad šeštadienį daugiau nei 80 naikintuvų įvykdė smūgių bangą Irano kariniams objektams, raketų paleidimo įrenginiams ir kitiems taikiniams Teherane bei centrinėje Irano dalyje. „Daugiau nei 80 Izraelio karinių oro pajėgų naikintuvų (...) užbaigė papildomą smūgių bangą, nukreiptą į Irano teroristinio režimo infrastruktūrą“, – teigiama kariuomenės pranešime.