iranas

JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas penktadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „nėra susirūpinusios“ dėl pranešimų, kad Rusija teikia Iranui žvalgybinę informaciją apie JAV karių pozicijas ir judėjimą. Nors P. Hegsethas atsisakė patvirtinti šiuos pranešimus, duodamas interviu CBS laidai „60 Minutes“ jis pažymėjo: „Mes viską sekame.“ „Mūsų vadai žino viską“, – tvirtino jis ir kartu pridūrė, kad „turime geriausią žvalgybą pasaulyje.

Irano griežtosios linijos teismų sistemos vadovas pareiškė, kad šalis toliau puldinės kaimynes, kurios padeda jos priešams. „Irano ginkluotųjų pajėgų turimi įrodymai rodo, kad kai kurių regiono šalių geografija atvirai ir slaptai yra priešo žinioje“, – sakė Gholamhosseinas Mohseni Ejei, kuris taip pat yra laikinosios vadovybės tarybos narys.

Penktadienį Rusijos autoritarinis prezidentas Vladimiras Putinas telefonu kalbėjosi su Irano prezidentu Masoudu Pezeshkianu, skelbia Kremlius. Pokalbio metu V. Putinas pareiškė užuojautą dėl Irano aukščiausiojo lyderio Ali Khamenei, kitų vyriausybės pareigūnų ir civilių gyventojų mirčių visoje šalyje, rašo BBC.

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas oficialiai patvirtino savo šalies antikarinę poziciją, atsižvelgdamas į karinį konfliktą tarp JAV, Izraelio ir Irano.

Kovo 5-ąją Teheranas surengė koordinuotą raketų ir dronų ataką prieš Persų įlankos šalis. Taip režimas reaguoja į Jungtinių Valstijų ir Izraelio pareiškimą, esą Iranas paleidžia bene 90 proc. mažiau raketų, nes daug raketų paleidimo sistemų buvo sunaikintos. Teheranas intensyvina smūgius į Izraelį ir netgi pagrasino suduoti smūgį Tel Avive esančiam branduoliniam Dimonos reaktoriui. Kuveito Ali al Salemo bazėje įsikūrusios Jungtinių Valstijų pajėgos.

JAV valstybės sekretorius Marcas Rubio, anot žiniasklaidos pranešimo, mano, kad karas Irane truks dar kelias savaites. Tai jis pareiškė arabų šalių užsienio reikalų ministrams per virtinę pokalbių telefonu, rašo portalas „Axios“, remdamasis su situacija susipažinusiais asmenimis. M. Rubio esą pareiškė, kad dabar atakos sutelktos į Irano raketų paleidimo įrenginius, atsargas bei fabrikus. JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusį sekmadienį sakė manąs, kad karas truks keturias savaites.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas penktadienį pasmerkė „neteisėtus išpuolius“ Artimuosiuose Rytuose ir įspėjo, kad, karui neapsiribojant viena regiono šalimi, padėtis gali tapti nevaldoma. „Visi neteisėti išpuoliai Artimuosiuose Rytuose ir už jų ribų sukelia didžiulį skausmą ir žalą civiliams visame regione ir kelia didelį pavojų pasaulio ekonomikai, ypač labiausiai pažeidžiamiems žmonėms“, – sakė jis. „Situacija gali tapti nevaldoma.

Nuo karo Irane pradžios „beveik 24 tūkst. JAV piliečių saugiai grįžo į Jungtines Valstijas“, teigia valstybės departamento pareigūnas. „Keletas skrydžių saugiai parvežė šimtus amerikiečių į Jungtines Valstijas, o artimiausiomis dienomis, jei saugumo sąlygos leis, numatyti papildomi skrydžiai“, – CNN cituoja JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoją globaliems viešiesiems reikalams Dylaną Johnsoną. Pareigūnas priduria, kad į 24 tūkst.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmetė bet kokią galimybę sudaryti diplomatinį susitarimą su Iranu, kad būtų užbaigtas karinis konfliktas, praneša „SkyNews“. Savo „Truth Social“ paskyroje penktadienį jis rašė: „Susitarimo su Iranu nebus, išskyrus BESĄLYGINĘ KAPITULIACIJĄ.“ JAV ir jos sąjungininkės „nepertraukiamai dirbs, kad Iranas būtų išgelbėtas nuo sunaikinimo“, kai tik bus išrinktas priimtinas naujas lyderis, teigė D. Trumpas.

Po dronų smūgių Kiprui ES šalyje diskutuojama apie prisijungimą prie NATO. „Jei būtų įmanoma, mes jau ryt pateiktume paraišką“, – Graikijos stočiai „Skai“ sakė prezidentas Nikosas Christodoulidisas. Jis pridūrė, kad Kipras rengiasi galimai narystei Aljanse. Kariniu, operaciniu ir administraciniu lygiu dirbama, kad šalis galėtų veikti, „kai tik tai leis politinės sąlygos“. Kliūtis – Turkija Tačiau prezidentas pabrėžė, kad toks žingsnis šiuo metu negali būti įgyvendinamas.

Evakuacinio skrydžio „FlyDubai“ lėktuvas iš Dubajaus į Vilnių jau pakilo, praneša Užsienio reikalų ministerija (URM). Institucija nurodo, jog juo vyksta 166 keleiviai, tarp jų – 120 Lietuvos piliečių, taip pat Latvijos ir Estijos piliečiai. Šiuo skrydžiu planuojama susigrąžinti pažeidžiamiausius asmenis: nėščias moteris, šeimas su mažamečiais vaikais, kritinėmis ligomis sergančius, judėjimo negalią turinčius bei senyvo amžiaus asmenis.

Jungtinėms Valstijoms pradėjus karinę operaciją Irane, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalis būtų pasirengusi padėti NATO sąjungininkei. Šalies vadovo teigimu, Lietuva galėtų leisti amerikiečiams naudotis šalies teritorija logistiniams tikslams. „(...) kaip ištikimas ir atsakingas sąjungininkas, mes svarstytume tokią galimybę.

Nuo praėjusios savaitės Iraną ir Artimųjų Rytų regioną krečia kariniai veiksmai, siekiant nuversti šiuo metu Teheraną valdantį režimą. Po bendrų JAV ir Izraelio smūgių mirė aukščiausiasis Irano lyderis Ali Khamenei, tuo metu Iranas atsakė puldamas gretimose šalyse esančias JAV ir kitų valstybių karines bazes.

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas tvirtina, kad yra pasirengęs kariauti su Iranu amžinai, tačiau jo aplinka jau ragina sustoti. Kuo viskas baigsis ir kaip toliau vystysis ši situacija? Daugiau apie tai, koks yra Trumpo planas ir kada baigsis vienas įtempčiausių konfliktų, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala ir Baltijos pažangių technologijų instituto vyr.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Ukraina suteiks pagalbą Jungtinėms Valstijoms, reaguodama į jų prašymą padėti susidoroti su Irano dronais Artimuosiuose Rytuose, rašo „Reuters“. Teheranas paleido šimtus dronų į JAV taikinius kaimyninėse šalyse po to, kai JAV ir Izraelis pradėjo plataus masto oro smūgių kampaniją prieš Iraną.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Iranas „prarado viską“, ir atmetė sausumos invazijos poreikį šiuo metu – tokią operaciją pavadindamas „laiko švaistymu“, rašo „Sky News“. Irano oro gynybos ir raketų pajėgumai visiškai arba iš esmės sunaikinti, ketvirtadienį pareiškė JAV prezidentas D.Trumpas. „Jų priešlėktuvinių ginklų nebėra. Taigi jie neturi oro pajėgų. Jie nebeturi oro gynybos. Visų jų lėktuvų nebėra“, – sakė D. Trumpas. JAV prezidentas pridūrė, kad buvo sunaikinta 60 proc.

Izraelio gynybos pajėgos (IDF) anksti penktadienį pranešė, kad pradėjo atakuoti Irano infrastruktūrą. „IDF pradėjo plataus masto smūgių bangą prieš Irano teroro režimo infrastruktūrą Teherane“, – sakoma kariuomenės pranešime „Telegram“ tinkle. Izraelis, nuo šeštadienio bombarduojantis Iraną, ketvirtadienį pareiškė pereinantis į kitą ginkluoto konflikto fazę. „Šioje fazėje toliau naikinsime režimą ir jo karinius pajėgumus“, – sakė Izraelio generalinio štabo viršininkas Eyalas Zamiras.

Izraelio kariuomenė pranešė, kad penktadienį Irano teritorijoje smogė daugiau nei 400 taikinių, tęsdama bombardavimo kampaniją prieš Islamo Respubliką.

Tęsiantis kariniams veiksmams Artimuosiuose Rytuose, premjerė Inga Ruginienė sako, kad Lietuva šiuo metu neplanuoja padėti sąjungininkėms konflikte su Iranu. Vyriausybės vadovė akcentuoja, jog Lietuva dabar yra susitelkusi ties kitu tikslu – stiprinti gynybą.  „Šiai dienai tokių diskusijų nėra. Šiai dienai mes esame susikoncentravę į savo gynybos stiprinimą. Mes aiškiai suprantame, koks yra svarbus darbas tarp mūsų strateginių partnerių.

NATO ketvirtadienį pranešė sustiprinusi aljanso „balistinių raketų gynybos poziciją“, kuri išliks padidinto lygio, kol sumažės Irano atsakomųjų smūgių į JAV ir Izraelio atakas grėsmė. „Vakar (...) NATO padidino savo aljanso masto balistinių raketų gynybos poziciją“, – socialiniuose tinkluose pasidalintame pareiškime teigė atstovas Martinas O'Donnellas (Martinas O'Donelas), pridurdamas, kad šis žingsnis buvo žengtas po to, kai NATO perėmė raketą, nukreiptą į Turkiją.

Iš Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) ketvirtadienio rytą sugrįžus pirmiesiems lietuviams, premjerė Inga Ruginienė sako nesanti patenkinta Užsienio reikalų ministerijos (URM) darbu. Ministrės pirmininkės teigimu, piliečių evakuacija galėjo būti sklandesnė, o Lietuvos ambasada JAE esą galėjo būti aktyvesnė informuojant šioje valstybėje įstrigusius asmenis.  „Kritiškai žiūriu į visą procesą.

Iranui trikdant eismą Hormūzo sąsiauriu ir atakuojant energetikos objektus Vidurio Rytuose, situacija naudojasi Vladimiras Putinas. Kylant energetikos kainoms jis ne tik brangiau parduoda savo naftą, bet ir ėmė atvirai šantažuoti Europą – grasina anksčiau laiko pasitraukti iš Europos rinkos. O rusiškų išteklių ištroškusi Vengrija su Slovakija taip pat stiprina spaudimą Ukrainai dėl sustabdyto „Družbos“ vamzdžio.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Evakuaciniu skrydžiu iš Dubajaus į Vilnių planuojama grąžinti apie šimtą Lietuvos piliečių, ketvirtadienį pranešė premjerė Inga Ruginienė. „Planuojama grąžinti apie 100 Lietuvos piliečių, taip pat Latvijos ir Estijos piliečių grupes“, – ketvirtadienį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Vyriausybės vadovė. Skrydis suplanuotas penktadienį 13 val.

Ketvirtadienį, sulaukus Nacionalinio saugumo komisijos sprendimo ir įgyvendinant Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) evakuacijos planą, Susisiekimo ministerija pasirašė sutartį su oro vežėju „FlyDubai“ dėl Lietuvos piliečių parskraidinimo iš Jungtinių Arabų Emyratų (JAE), Dubajaus. „Po Nacionalinio saugumo komisijos sprendimo evakuoti pažeidžiamiausius Lietuvos piliečius – užtikriname kuo greitesnę evakuaciją.

Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį iš Dubajaus į Vilniaus oro uostą atskris antrasis Lietuvos piliečius skraidinantis užsakomasis oro linijų bendrovės „FlyDubai“ lėktuvas. Dubajaus oro uostų informacija rodo, kad lėktuvas pakilo 18.27 val. vietos laiku. Kaip rodo Vilniaus oro uosto informacija, skrydis vėlavo ir šiuo metu planuojama, kad lėktuvas Vilniaus oro uoste nusileis 2 val. nakties. Pirmasis lėktuvas nusileido ketvirtadienio rytą BNS rašė, kad ketvirtadienį 5.35 val.

Aštuonios Baltijos jūros regiono valstybės, kartu su Norvegija ir Islandija, kuria bendrus planus jei tektų reaguoti į dideles krizes, karines grėsmes ar evakuoti žmones. Tokių žingsnių imamasi atsižvelgiant į Ukrainos patirtį ginantis nuo Rusijos agresijos, praneša Estijos visuomeninis transliuotojas ERR. Lietuva, Latvija, Estija, Islandija, Norvegija, Lenkija, Švedija, Vokietija, Suomija ir Danija šią savaitę Stokholme pasirašė bendradarbiavimo memorandumą.

Artimuosiuose Rytuose kaista situacija: Iranas skuba skirti naują lyderį, Saudo Arabija numušinėja Irano dronus, o naftos ir dujų kainos šauna aukštyn – tai jau jaučia ir Lietuvos vairuotojai. Tuo metu Lietuvoje verda diskusija dėl imigracijos: prezidentas siūlo naują laikinosios migracijos modelį, kuris leistų į šalį greičiau įsileisti darbuotojus, bet ribotų jų galimybes likti ilgam.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, ketvirtadienį nuotoliu dalyvaudamas neeiliniame Europos Sąjungos (ES) ir Persijos įlankos šalių užsienio reikalų ministrų susitikime, išreiškė solidarumą su Persijos įlankos valstybėmis bei pasmerkė Irano atakas. „Smerkiame Irano atakas prieš Bahreiną, Jordaniją, Kuveitą, Katarą, Saudo Arabiją, Jungtinius Arabų Emyratus, Omaną ir kitas valstybes, bei prieš Jungtinės Karalystės karinę bazę Kipre.

Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu ketvirtadienį svyruoja ties 1,16 JAV dolerio ribos ir siekia žemiausią lygį sausio 16 d., nes investuotojai vertina galimas konflikto Artimuosiuose Rytuose pasekmes, augančią infliacijos riziką ir mano, kad Europos Centrinis Bankas gali griežtinti politiką.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas ketvirtadienį pareiškė, kad blokas siekia padėti Persijos įlankos regiono šalims apsisaugoti nuo Irano dronų atakų, tačiau perspėjo, kad atitinkamos įrangos tiekimas gali būti ribotas. Prieš ES ir Persijos įlankos regiono valstybių užsienio reikalų ministrų vaizdo skambutį K. Kallas perspėjo, kad kalbant apie dronų perėmėjų gamybą bus sunku tvarkytis su didele paklausa tiek Ukrainoje, tiek dabar ir Artimuosiuose Rytuose.

Pirmasis bendrovės „Aeroflot“ vykdomas specialus grįžtamasis reisas iš Dubajaus negalėjo nusileisti Krasnodare, praneša „RIA Novosti“. To priežastis – dėl galiojančių apribojimų uždaryta oro uosto oro erdvė. „Krasnodare oro erdvė taip pat kol kas yra uždaryta. Į Krasnodaro oro uostą nurodytas reisas neatvyko“, – teigiama pranešime. Remiantis internetinio skrydžių tvarkaraščio duomenimis, reisas SU769D Maskvos laiku nusileido Nalčike 20:30 val. Keleiviai buvo pristatyti į atsarginį aerodromą.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, jog Lietuva nėra sulaukusi prašymo iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ar kitų sąjungininkų pagelbėti konflikte su Iranu. Ministras pabrėžia, kad Lietuva laikosi NATO gynybinio aljanso principų ir apie galimą pagalbą svarstytų tik sulaukusi oficialaus partnerių kreipimosi. „Prašymo, kad mums reikia suteikti kažką, konkrečiai nėra. Diskusijos tarp karių, vadų kariuomenių, tarkime, techniniame lygyje, jos vyksta nuolat.

Kataro sostinėje Dohoje ketvirtadienį nuaidėjo virtinė sprogimų, praėjus vos kelioms valandoms po to, kai pareigūnai pranešė evakuojantys netoli JAV ambasados gyvenančius žmones. Persijos įlankos šalys tapo nuolatinių Irano dronų ir raketų atakų taikiniu, Teheranui taip keršijant už masinę JAV ir Izraelio oro kampaniją.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Iranas neprašė karinės pagalbos iš savo sąjungininkės Rusijos po to, kai praėjusią savaitę Izraelis ir JAV pradėjo smūgius. „Šiuo atveju jokių prašymų iš Irano pusės nebuvo“, – per kasdienę spaudos konferenciją žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Rusija palaiko diplomatinius, prekybinius ir karinius ryšius su Iranu. Maskva kritikavo JAV ir Izraelio karą Irane.

Karas Irane atveria JAV administracijai galimybę su Persijos įlankos valstybių pagalba suteikti daugiau ginklų Ukrainai, tačiau tam turi pritarti ir Europa, naujienų agentūrai „Ukrinform“ sakė Amerikos universiteto Kyjive rektoriaus pareigas einantis Danas Rice'as.

Irano ajatola Abdullah Javadi Amoli išleido fatvą, kurioje paragino „pralieti“ JAV prezidento Donaldo Trumpo „kraują“. „Mūsų žemė – mūsų garbė. Sionistų ir Trumpo kraujo praliejimas yra Imamo Mahdi (paskutiniojo pranašo Mahometo įpėdinio, kuris turi pasirodyti prieš pasaulio pabaigą) žodis“, – ajatolos frazę perduoda agentūra „Tasnim“. Amoli pareiškimas nuskambėjo vasario 28 d. prasidėjusios JAV ir Izraelio karinės operacijos prieš Iraną fone, kurios metu žuvo Islamo Respublikos aukščiausiasis...

Kilus konfliktui Artimuosiuose Rytuose, lietuviai klausia, ar bus saugu keliauti į tokias šalis kaip Egiptas, Turkija bei daugiau. Didėjant įtampai, užsienio žiniasklaida sudarė šalių sąrašą, į kurias dabar nerekomenduojama vykti. Tiesa, lietuviai kelionių organizatoriai tikina, kad suplanuotos kelionės yra vykdomos, o prireikus kryptys gali būti keičiamos ar kelionės atšaukiamos be nuostolių.

JAV, Irano ir Izraelio karui paralyžiavus laivybą Persijos įlankoje, vandenyse prie Kuveito krantų tanklaivyje įvyko „didelis sprogimas“, dėl kurio išsiliejo nafta, ketvirtadienį pranešė Jungtinės Karalystės jūrų saugumo agentūra UKMTO. Irano elitinė Revoliucinė gvardija yra pareiškusi, kad ji „visiškai kontroliuoja“ Hormūzo sąsiaurį, kuris yra itin svarbus patekimo į Persijos įlanką taškas ir vienas svarbiausių pasaulyje energijos tiekimo kelių.

Australijos premjeras Anthony Albanese pranešė, kad Artimuosiuose Rytuose buvo dislokuoti šalies „kariniai pajėgumai“. Tai dalis skubaus plano, skirto padėti tūkstančiams konfliktų zonoje įstrigusių australų. Šį komentarą premjeras išsakė ketvirtadienį per klausimų valandą parlamente, pateikdamas naujausią informaciją apie antrąjį skrydį iš regiono į Australiją, rašoma australų „News“. „Patvirtinu, kad šiuo metu ore yra dar vienas lėktuvas EK414, kuriuo skrenda daugiau nei 200 australų.

Pentagonas ir bent viena Persijos įlankos valstybė veda derybas dėl ukrainietiškų dronų-perėmėjų įsigijimo apsaugai nuo Irano gamybos smogiamųjų bepiločių orlaivių, praneša leidinys „Financial Times“. Susidomėjimas šiomis sistemomis staigiai išaugo regione padažnėjus Irano dronų atakoms. Persijos įlankos šalys pastarosiomis dienomis naudojo brangias „Patriot“ sistemos raketas „Shahed“ dronų atakoms atremti, rašo FT. Tačiau tokios raketos kainuoja milijonus dolerių, o jų atsargos senka.

Iranas yra pasirengęs invazijai iš Amerikos kariuomenės, „NBC News“ pareiškė šalies užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi.  ...

Kanados ministras pirmininkas Markas Carney ketvirtadienį pareiškė negalintis atmesti savo šalies karinio dalyvavimo kare Artimuosiuose Rytuose. „Niekada negalima kategoriškai atmesti dalyvavimo“, – sakė jis kartu su Australijos kolega Anthony Albanese'iu Kanberoje.

JAV Senate trečiadienį žlugo rezoliucija, kuria siekta apriboti prezidento Donaldo Trumpo karines galias konflikte su Iranu. Senatas 47 balsais prieš 53 atmetė priemonę, kuria buvo siekiama užtikrinti, kad bet kokiam JAV dalyvavimui karo veiksmuose prieš Iraną aiškiai pritartų JAV Kongresas. Priemonei pritarė dauguma demokratų. D. Trumpo respublikonai šiuo metu turi daugumą abejuose Kongreso rūmuose, tačiau tik nedidele persvara.

JAV sausumos pajėgų dislokavimas Irane šiuo metu neplanuojamas, trečiadienį pareiškė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt. „Šiuo metu jie nėra šios operacijos plano dalis“, – spaudos konferencijoje sakė K. Leavitt. „Tačiau aš tikrai niekada neatmesiu karinių veiksmų galimybių Jungtinių Valstijų prezidento ar vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado vardu, ir jis išmintingai nedaro to paties savo vardu“, – pridūrė ji.

Irano naujienų agentūra „Tasnim“ ketvirtadienį pranešė, kad Teherane buvo girdėti keli sprogimai ir kad Iranas aktyvavo savo oro gynybą. Sprogimai nugriaudėjo po to, kai Iranas ketvirtadienio ankstų rytą paleido kelias raketų bangas į Izraelį. Teherane ir Jeruzalėje – nauji sprogimai Jeruzalėje buvo girdėti sprogimai po įspėjimų apie artėjančias Irano raketas, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai, o Izraelio pagalbos tarnybos pranešė, kad aukų nėra.

Jungtinės Valstijos tikisi artimiausiomis valandomis įgyti „visišką“ Irano oro erdvės kontrolę, trečiadienį, penktąją JAV ir Izraelio operacijų prieš Islamo Respubliką dieną, pranešė Baltieji rūmai. „Tikimės, kad artimiausiomis valandomis įgysime visišką ir visapusišką dominavimą Irano oro erdvėje“, – sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt.

Ispanija sutiko „bendradarbiauti“ su Jungtinių Valstijų kariuomene jų kare prieš Islamo Respubliką, trečiadienį pranešė Baltieji rūmai po to, kai Madridas atsisakė leisti amerikiečių kariniams lėktuvams naudotis šalies bazėmis atakoms prieš Iraną. „Kaip suprantu, per pastarąsias kelias valandas jie sutiko bendradarbiauti su JAV kariuomene“, – pareiškė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt, kalbėdama apie Ispaniją.

Baltieji rūmai teigia, kad „veiksmų žmogus“ JAV prezidentas Donaldas Trumpas „visam laikui gesina“ Irano branduolinius siekius, rašo „Sky News“. Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt teigė, kad Irano režimas buvo „sutriuškintas“ ir vadina jį „pagrindiniu pasaulyje valstybiniu terorizmo rėmėju“. „Ankstesni lyderiai buvo per silpni ir neveiksmingi, kad galėtų spręsti šią grėsmę“, – sako ji, prieš pradėdama girti D. Trumpą kaip „veiksmų žmogų“. „Prezidentas Trumpas verčia šiuos monstru...

Lietuvos ambasada Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) informuoja, kad artimiausiu laiku planuojami užsakomieji reisai iš Dubajaus į Vilnių. Kaip rašo ambasada savo pranešime JAE esantiems lietuviams, tai bus aviakompanijos „FlyDubai“ komerciniai reisai, skirti tiems, kurie turėjo bilietus grįžti į Lietuvą. „Kompanija pati kvies ir registruos keleivius, į oro uostą kitiems vykti nereikia – prašome keleivių laukti kompanijos žinutės“, – pabrėžia ambasada.